- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-285-458/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- E. S. Nukentėjusiojo, E. P.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje (E. P. turto pagrobimas), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.
Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (I. P. turto pagrobimas), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.
Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (V. A. turto pagrobimas), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 2017 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nedelsiant panaikinta.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 6 d. 15.45 val. iki 2017 m. vasario 8 d. 11.10 val. (dvi dienos) bei nuo 2017 m. kovo 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas A. D. susitaikius su nukentėjusiuoju E. S.
Nukentėjusiojo E. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. D. 390 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš A. D. 127,38 Eur proceso išlaidas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y.:
2016 m. gruodžio 25 d., apie 1.15 val., svečiuodamasis bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ant piršto pasipurškė nenustatytos medžiagos ir tuo pirštu perbraukė sėdinčiam E. P. per dešinę akį, dėl to jam pradėjo perštėti akys. Tęsdamas nusikalstamą veiką, liepė E. P. atsistoti ir nuo jo kaklo nusegė 50 Eur vertės sidabrinę grandinėlę. Pamatęs, kad nukentėjusysis, norėdamas išsikviesti pagalbą, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, A. D. smogė E. P. vieną kartą kumščiu į pakaušį ir iš jo rankų išplėšė 70 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy S3“, nuo stalo pagrobė 340 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab A“. Tokiu būdu A. D., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė 460 Eur vertės E. P. turtą.
Be to, A. D. nuteistas už tai, kad slapta pagrobė svetimą turtą, t. y.:
2017 m. vasario 4 d., apie 0.00 val., svečiuodamasis bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš mažamečio D. P., nesuvokiančio neteisėto turto pagrobimo fakto, rankų pagrobė I. P. priklausantį 200 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Lenovo“.
Be to, A. D. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y.:
2017 m. vasario 12 d., apie 18 val., svečiuodamasis bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paprašęs V. A. parodyti jam 34 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su 7 Eur vertės 3 GB atminties kortele, telefoną pagrobė. Tokiu būdu A. D. atvirai pagrobė 41 Eur vertės V. A. turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei taikyti BK 64 straipsnį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su policijos pareigūnais, taip pat neginčijo jam pareikšto civilinio ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. D. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pritaikyti BK 64 straipsnį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šioje nutartyje.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-519/2013, 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-391/2013).
BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 straipsnio 2 dalis, inter alia, numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 180 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą A. D. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau gerokai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes – pagal 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą vieneriems metams, pagal 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą dvejiems metams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad A. D. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, visos trys nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (V. A. turto pagrobimas), lengvinančių aplinkybių nėra (kaltu padarius šį nusikaltimą A. D. prisipažino tik iš dalies). A. D. atsakomybę už visas tris nusikalstamas veikas sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad A. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose ir pasirodymą viešosiose vietose esant girtam bei nusižengimus kelių eismo srityje (t. 2, b. l. 45–51), nusikaltimų padarymo metu nuteistasis nedirbo (t. 2, b. l. 43, 44). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti A. D. už nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius.
Nuteistojo A. D. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. D. nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 52–54) matyti, jog jis yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. vagystes ir plėšimus. Be to, iš išrašo iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (t. 2, b. l. 45–51). Byloje nėra duomenų apie tai, jog A. D. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį (t. 2, b. l. 43, 44). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tikėtina nuteistasis A. D. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. A. D. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. D. tyčinius nusikaltimus padarė ne pirmą kartą ir nusikalto dar neišnykus ankstesniam teistumui. Nuteistojo A. D. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis anksčiau buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes ir plėšimus), šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam A. D. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi teko keisti į areštą, taigi, akivaizdu, jog A. D. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Šios aplinkybės rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkį gerokai mažesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. D. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netaikė BK 64 straipsnio, ir prašo apeliacinės instancijos teismo minėtą straipsnį nagrinėjamu atveju pritaikyti.
BK 64 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės yra padaryta nauja nusikalstama veika. Įstatyme numatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo taikyti aptariamo straipsnio nuostatas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendyje yra nurodyta, kad A. D. yra teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Šią laisvės atėmimo bausmę A. D. yra atlikęs, iš (duomenys neskelbtini) išleistas 2015 m. kovo 12 d. Taigi bausmės, paskirtos minėtais nuosprendžiais, yra atliktos ir nebegali būti bendrinamos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi taip būtų pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo principas.
Apie kitus nuosprendžius, kuriais A. D. būtų paskirtos, tačiau dar neatliktos bausmės, apeliacinės instancijos teismui nėra žinoma. Tokių duomenų nėra pateikta nei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį (t. 2, b. l. 52–54), nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nesant ankstesniais nuosprendžiais A. D. paskirtų, tačiau neatliktų bausmių, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kadangi jos jau yra atliktos.
Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu A. D. nurodė, jog patikslina ir teismo prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, t. y. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytos sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygos, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Būtina sąlyga taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, jog asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, nors A. D. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad pripažįsta kaltę, sutinka duoti paaiškinimus, tačiau dėl V. A. turto pagrobimo pažymėjo, jog tai buvo tik pokštas, kurį nukentėjusysis netinkamai suprato: A. D. paprašęs iš V. A. telefono, o vėliau pasakęs, jog neatiduos, V. A., manydamas, kad A. D. nejuokauja, grįžo jau kartu su pareigūnais (t. 2, b. l. 135). Taip pat nebuvo visiškai aiškios fizinio smurto prieš E. S. pavartojimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 2, b. l. 136) ir tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog A. D. nurodytos aplinkybės skyrėsi nuo nurodytųjų kaltinime. Pažymėtina, kad su sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimu nesutiko ir prokurorė (t. 2, b. l. 136). Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, todėl A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu nemažina.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad A. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.