Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Trakų kredito unijos ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Trakų rajono apylinkės teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Trakų kredito unijos ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo, 2010 m. gruodžio 30 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 11259,81 Lt skolą ir 169,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

A. I. P. pateikė teismui prieštaravimus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad 2008-03-05 tarp ieškovės ir R. V. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 08-00041, pagal kurią R. V. buvo suteikta 20 000 Lt paskola. Tą pačią dieną, tai yra 2008-03-05, paskolos grąžinimo užtikrinimui tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 08-00045. 2008-03-05 paskolos sutarties Nr. 08-00041 15.1 punkte nurodyta, jog paskolos sutartis yra suteikiama įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, ar aukščiau nurodyta sutarties sąlyga buvo įvykdyta, suteikiant paskolos gavėjui paskolą. Nesant įvykdytai sutarties sąlygai, kurią nustatė paskolos davėjas, laidavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, negali būti laikoma galiojančia, kadangi ji yra išvestinė sutartis iš pagrindinės (paskolos) sutarties.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes ir prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

LR CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 5 d. ieškovas (paskolos davėjas) su R. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė R. V. 20 000 Lt paskolą, o šis įsipareigojo ją grąžinti iki 2013 m. vasario 20 d. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovas ir atsakovė (laiduotoja) 2008 m. kovo 5 d. sudarė laidavimo sutartį, kurios 3 punktu nustatė, jog laiduotoja laiduoja už paskolos gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys unijai visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Laidavimo sutarties 15 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį su tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Vadovaujantis Laidavimo sutarties 5.1 punktu, atsakovei buvo išsiųstas 2010 09 14 raginimas sumokėti skolą Nr. 2-114, kuriame nurodyta, jog raginimo surašymo dieną, tai yra 2010 m. rugsėjo 14 d., daugiau kaip 148 dienas vėluojamos mokėti įmokos pagal Paskolos sutartį. Esant taip aptartai laidavimo sutartyje laiduotojo atsakomybei, apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad paskolos grąžinimo terminas nėra pasibaigęs (paskola turi būti grąžinta tik 2013 02 20), todėl ir ją kaip laiduotoją saisto tie patys paskolos grąžinimo terminai, tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo prieš terminą.

LR CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga, minėta, atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio.

Šalių pasirašytosios laidavimo sutarties 3 punkte šalys sulygo, kad laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, t.y. jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys unijai ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, konkrečiai imant, už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Byloje nėra ginčo dėl pačios laidavimo sutarties galiojimo, kaip matyti iš bylos medžiagos 2011 12 27 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, atmestas atsakovės I. P. ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, sprendimas yra įsiteisėjęs, įgijęs res judicata galią. Laidavimo sutarties 15 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį su tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai,6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012).

Minėta, jog 2008 03 05 paskolos sutartimi Nr. 08-00041 ieškovė įsipareigojo suteikti R. V. 20 000 Lt paskolos sumą, o pastarasis įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki sutartyje nustatyto termino 2013 02 20 ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Prievolių pagal paskoos sutartį užtikrinimui apeliantė 2008 03 05 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 08-00045. Paskolos gavėjas 2010 03 03 mirė (b. l. 11). Vadovaujantis Laidavimo sutarties 5.1 punktu, atsakovei buvo išsiųstas 2010 09 14 raginimas sumokėti skolą Nr. 2-114, kuriame nurodyta, jog raginimo surašymo dieną, tai yra 2010 09 14, daugiau kaip 148 dienas vėluojamos mokėti įmokos pagal Paskolos sutartį. Paskolos sutarties 5.6.1 punkte numatyta, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Paskolos sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo ieškovės rašytinio pareikalavimo dienos. Ieškovas įspėjo atsakovę dėl prievolės įvykdymo. 2010 12 27 teisme gautas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės I. P.. Kaip matyti iš paties apeliacinio skundo, apeliantė neginčija fakto, kad laiku nebuvo vykdomi įsipareigojimai kredito unijai. Pagal LR CK 6.874 str. 2 d. jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal bylos duomenis sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi netinkamai, pažeistas ne vienos mėnesinės įmokos mokėjimo terminas, paskolos įmokos vėluojamos mokėti net 148 dienas t.y. beveik pusę metų (šio fakto nepaneigė apeliantė). Atsakovė negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų, nors buvo įspėta dėl įsipareigojimų tinkamo nevykdymo. Byloje nėra pateiktą jokių įrodymų, jog įsipareigojimai kredito unijai būtų įvykdyti. Toks prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą bei į tai, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė iš anksto grąžintų visą likusią pagal paskolos sutartį mokėtiną sumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.