Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Trakų kredito unijos atstovams administracijos vadovui A. U. ir advokatui Ramūnui Džiugui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams Trakų kredito unijai ir T. V. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2008-03-05 laidavimo sutartį Nr. 08-00045, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo Trakų kredito unijos, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai, kas patvirtinama byloje esančia pažyma, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip žinia, ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Byloje esanti santuokos liudijimo AC Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 72) patvirtina, jog R. V. ir atsakovė T. V. 1997-07-18 sudarė santuoką.

Byloje esanti 2008-01-14 vedybų sutarties (povedybinės), patvirtintos Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopija (b. l. 69-70) patvirtina, jog atsakovė T. V. ir R. V. 2008-01-14 sudarė vedybų sutartį (povedybinę) (toliau tekste – Vedybų sutartis).

Byloje esanti laidavimo paraiškos kopija (b. l. 67) patvirtina, jog ieškovė I. P. 2008-02-27 pasirašė laidavimo paraišką.

Byloje esančios Trakų kredito unijos valdybos posėdžio 2008-02-28 protokolo Nr. V-16 ir Trakų kredito unijos paskolų komiteto posėdžio 2008-02-28 protokolo Nr. PK-11 kopijos (b. l. 54, 65; 55, 66) patvirtina, jog atsakovas Trakų kredito unija nutarė, atsižvelgiant į kredito unijos įstatus ir kredito unijos finansines galimybes bei laiduotojos laidavimą, skirti R. V. projekto vykdymui 20000,00 Lt paskolą penkerių metų terminui su 12,00 procentų dydžio metine palūkanų norma, už paskolos grąžinimą laiduojant ieškovei I. P. bei paskolos gavėjui pasirašant paprastąjį vekselį.

Byloje esanti paskolos sutarties Nr. 08-00041 kopija (b. l. 45-48) patvirtina, jog R. V. ir atsakovas Trakų kredito unija 2008-03-05 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Trakų kredito unija įsipareigojo suteikti R. V. 20000,00 Lt paskolos sumą su 12,00 procentų dydžio metine palūkanų norma (toliau tekste – Paskolos sutartis). Ginčo tarp šalių dėl Paskolos sutarties sudarymo fakto, tai yra paskolos sumos perdavimo R. V. (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), nėra, ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė pripažįsta paskolos R. V. suteikimo faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog R. V. ir atsakovas Trakų kredito unija sudarė Paskolos sutartį, tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Byloje esanti laidavimo sutarties Nr. 08-00045 kopija (b. l. 49) patvirtina, jog ieškovė I. P. ir atsakovas Trakų kredito unija 2008-03-05 sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovė kaip laiduotoja inter alia įsipareigojo paskolos gavėjui, tai yra R. V., negrąžinus paskolos (20000,00 Lt) ar jos dalies, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies Paskolos sutartyje nustatytais terminais, sumokėti atsakovui Trakų kredito unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius (toliau tekste – Laidavimo sutartis).

Byloje esantis neprotestuotinas paprastasis vekselis, išrašytas 2008-03-05 Trakuose (b. l. 81), patvirtina, jog R. V. pagal šį paprastąjį vekselį įsipareigojo sumokėti atsakovui Trakų kredito unijai 26106,99 Lt sumą pagal Paskolos sutartį. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovo atstovas A. U., paprastasis vekselis yra išrašytas 26106,99 Lt sumai, tai yra paskolos sumai ir palūkanoms; ši aplinkybė patvirtinama ir Paskolo sutarties priedo Nr. 1 kopija, iš kurios matyti, kad pagal Paskolos sutartį mokėtinų palūkanų suma yra 6106,66 Lt (b.l. 48). Neprotestuotino paprastojo vekselio kitoje pusėje pasirašė ir ieškovė (laiduotoja) I. P.

Byloje esanti mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 52) patvirtina, jog R. V. mirė 2010-03-03. Byloje esanti atsakovės T. V. 2010-03-30 pareiškimo, patvirtinto Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopija (b. l. 71) patvirtina, jog atsakovė T. V., mirus sutuoktiniui R. V., atsisakė jai priklausančio palikimo. Byloje esantys duomenys (b. l. 53) patvirtina, jog po R. V. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

Ieškovė nagrinėjamu atveju ginčija Laidavimo sutartį ir prašo ją pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškinys šioje byloje pareikštas bendraatsakoviams Trakų kredito unijai ir T. V.. Kaip žinia, teismo sprendimas civilinėje byloje turi sukelti jos šalims tam tikras teisines pasekmes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog paskolos gavėjas R. V. ir atsakovė T. V. 2008-01-14 sudarė Vedybų sutartį, pagal kurią inter alia susitarė, kad Vedybų sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną (Vedybų sutarties 1 punktas); nuo šios sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Vedybų sutarties 3.1 punktas); turtas ir lėšos, skirti funkcionuoti įmonei, ūkiui ar verslui, kurį įsteigė vienas iš sutuoktinių po šios sutarties sudarymo, taip pat tas turtas ir lėšos, kurie ateityje bus skirti funkcionuoti įmonei, ūkiui ar verslui, taip pat pastarosios įmonės, ūkio ar verslo duodamos pajamos ir įmonės, ūkio ar verslo vertės padidėjimas yra asmeninė įmonę, ūkį ar verslą įsteigusio sutuoktinio nuosavybė (Vedybų sutarties 3.5 punktas); atsakomybė bei visos pasekmės, atsirandančios dėl disponavimo Vedybų sutarties 3.1-3.8 punktuose nurodytu turtu, tenka kiekvienam iš jų asmeniškai (Vedybų sutarties 3.10 punktas). Teismas, patikrinęs Vedybų sutarties sąlygas, konstatuoja, jog Vedybų sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, atitinka vedybų sutarties formai įstatymo nustatytą reikalavimą (CK 3.103 straipsnio 1 dalis), yra įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.103 straipsnio 2 dalis), kas patvirtinama byloje esančia Centrinės hipotekos įstaigos 2008-01-21 pranešimo apie vedybų sutarties įregistravimą vedybų sutarčių registre Nr. V2-00559/08 kopija (b. l. 77-79), vadinasi, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Paskolos sutartis pasirašyta ir sudaryta po Vedybų sutarties sudarymo ir įregistravimo vedybų sutarčių registre, vadinasi, visos paskolos gavėjo R. V. teisės ir pareigos, kylančios iš Paskolos sutarties, yra jo asmeninės teisės ir pareigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė T. V., mirus sutuoktiniui R. V., atsisakė jai priklausančio palikimo, vadinasi, atsakovei T. V. net ir po sutuoktinio R. V. mirties neperėjo jo, kaip paskolos gavėjo, teisės ir pareigos (ar jų dalis), kylančios iš Paskolos sutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė T. V. nėra atsakovo (kreditoriaus) Trakų kredito unijos skolininkė (skolininko teisių perėmėja) pagal Paskolos sutartį, todėl pripažintina, jog T. V. nepagrįstai patraukta atsakove nagrinėjamoje byloje (CK 6.82 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovei T. V. pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Minėta, jog Laidavimo sutartimi ieškovė kaip laiduotoja inter alia įsipareigojo paskolos gavėjui, tai yra R. V., negrąžinus paskolos ar jos dalies, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies Paskolos sutartyje nustatytais terminais, sumokėti atsakovui Trakų kredito unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius (Laidavimo sutarties 5.1 punktas).

Teismas, patikrinęs Laidavimo sutarties sąlygas, konstatuoja, jog Laidavimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, atitinka laidavimo sutarties formai įstatymo nustatytą reikalavimą (CK 6.79 straipsnis).

Minėta, jog ieškovė nagrinėjamu atveju ginčija Laidavimo sutartį ir prašo ją pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės.

Vienas iš pamatinių civilinio proceso principų – rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Sisteminis CK 1.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris, tai yra sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. Vadovaujantis rungimosi principu ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, sandorio negaliojimo pagrindą (nagrinėjamu atveju – kitos sandorio šalies, tai yra atsakovo Trakų kredito unijos, apgaulę) turi įrodyti ieškovė.

CK 1.91 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, tai yra aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Pažymėtina, jog CK 1.91 straipsnio 5 dalyje pateiktas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada sandorio šalies veiksmai gali būti pripažinti apgaule.

Atsakovo Trakų kredito unijos atstovas, atsikirsdamas į aukščiau nurodytus ieškovės atstovės paaiškinimus, paaiškino, jog ieškovės atstovė netinkamai aiškina Paskolos sutarties 15.1 punktą. Atsakovo atstovas paaiškino, jog sutarties sąlyga, įtvirtinta Paskolos sutarties 15.1 punkte, tai yra nekilnojamojo daikto įkeitimas, yra privaloma tais atvejais, kai yra sudaromos vartojimo kredito sutartys, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo sudaryta Paskolos sutartis, todėl nurodyta sąlyga nebuvo privaloma. Iš byloje esančių įrodymų – Paskolos sutarties, Trakų kredito unijos valdybos posėdžio bei paskolų komiteto posėdžio protokolų – matyti, kokiomis sąlygomis buvo suteikiama paskola. Apie nekilnojamojo turto įkeitimą, kaip Paskolos sutarties sąlygą, nė viename iš nurodytų dokumentų neužsimenama.

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, tai yra sistemiškai. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje inter alia numatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. V. ir atsakovas Trakų kredito unija sudarė Paskolos sutartį, tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nurodytą aplinkybę pripažino ir ieškovės atstovė. Paskolos sutarties 2 punkte inter alia nustatytos pagrindinės (esminės) sutarties sąlygos: paskolos suma (Paskolos sutarties 2.1 punktas), paskolos galutinis grąžinimo terminas (Paskolos sutarties 2.2 punktas), metinė palūkanų norma (Paskolos sutarties 2.5 punktas); paskolos grąžinimo užtikrinimo būdai – fizinio asmens laidavimas, paprastasis vekselis (Paskolos sutarties 2.12 punktas). Byloje esančios Trakų kredito unijos valdybos posėdžio 2008-02-28 protokolo Nr. V-16 ir Trakų kredito unijos paskolų komiteto posėdžio 2008-02-28 protokolo Nr. PK-11 kopijos patvirtina, jog atsakovas Trakų kredito unija nutarė, atsižvelgiant į kredito unijos įstatus ir kredito unijos finansines galimybes bei laiduotojos laidavimą, skirti R. V. projekto vykdymui 20000,00 Lt paskolą penkerių metų terminui su 12,00 procentų dydžio metine palūkanų norma, už paskolos grąžinimą laiduojant ieškovei I. P. bei paskolos gavėjui pasirašant paprastąjį vekselį. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad nei Paskolos sutarties 2 punkte, nei Trakų kredito unijos valdybos posėdžio bei paskolų komiteto posėdžio protokoluose, patvirtinančiuose atsakovo Trakų kredito unijos sprendimą suteikti R. V. paskolą, nėra numatytas ir aptartas nekilnojamojo daikto įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo – paskolos sumos grąžinimo – užtikrinimo būdas ir viena iš Paskolos sutarties sąlygų.

Paskolos sutarties 15.1 punkte numatyta, kad sutarties 2.9, 2.16, 2.17 punktai (metinė paskolos grąžinimo norma, bendra paskolos suma, kt.) nepildomi, kai sutarčiai netaikomi Civilinio kodekso 6.886-6.891 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tai yra, kai paskola suteikiama įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Loginis ir lingvistinis Paskolos sutarties 15.1 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog sutarties 2.9, 2.16, 2.17 punktai pildomi, kai sutarčiai taikomi Civilinio kodekso 6.886-6.891 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tai yra, kai yra sudaroma vartojimo kredito sutartis, ir vartojimo kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą.

Pažymėtina, jog paskolos sutartis ir vartojimo kredito sutartis savo prigimtimi ir esme yra skirtingi finansavimo sandoriai, kurių ypatumus reglamentuoja skirtingi CK šeštosios knygos XLIII skyriaus skirsniai ir normos: paskolos sutarčių ypatumus reglamentuoja pirmojo skirsnio normos, tai yra 6.870-6.880 straipsniai, vartojimo kredito sutarčių ypatumus – trečiojo skirsnio normos, tai yra 6.886-6.891 straipsniai. Nurodytos aplinkybės suponuoja tai, kad paskolos sutartims netaikomos vartojimo kredito sutarčių ypatumus reglamentuojančios teisės normos, vadinasi, ir Paskolos sutarčiai netaikomos CK 6.886-6.891 straipsniuose įtvirtintos teisės normos.

Iš Paskolos sutarties pirmo puslapio, kuriame išdėstyta Paskolos sutarties specialioji dalis (b. l. 45), matyti, jog nėra užpildyti Paskolos sutarties 2.9, 2.16, 2.17 punktai.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visetą, tai yra aplinkybes, jog R. V. ir atsakovas Trakų kredito unija sudarė Paskolos sutartį, kuriai netaikomos CK 6.886-6.891 straipsniuose įtvirtintos teisės normos; nei Paskolos sutarties 2 punkte, kuriame nustatytos sutarties sąlygos, nei Trakų kredito unijos valdybos posėdžio bei paskolų komiteto posėdžio protokoluose, patvirtinančiuose atsakovo Trakų kredito unijos sprendimą suteikti R. V. paskolą, nėra numatytas ir aptartas nekilnojamojo daikto įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo – paskolos sumos grąžinimo – užtikrinimo būdas ir viena iš Paskolos sutarties sąlygų; nėra užpildyti Paskolos sutarties 2.9, 2.16, 2.17 punktai, - daro išvadą, jog, pasirašant ir sudarant Paskolos sutartį, R. V. ir atsakovas Trakų kredito unija nesusitarė dėl nekilnojamojo daikto įkeitimo, kaip prievolės įvykdymo – paskolos sumos grąžinimo – užtikrinimo būdo ir vienos iš Paskolos sutarties sąlygų, ir tai ieškovei I. P. buvo žinoma.

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje savo reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės grindė ir tuo, kad, nors Trakų kredito unijos valdybos posėdžio protokole nurodyta, jog paskola R. V. suteikiama paskolos gavėjui pasirašant paprastąjį vekselį, tačiau, ieškovės turimomis žiniomis, paprastasis vekselis nebuvo pasirašytas. Atsakovo Trakų kredito unijos atstovui teismo posėdyje pateikus teismui 2008-03-05 išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį R. V. įsipareigojo sumokėti Trakų kredito unijai 26106,99 Lt sumą pagal Paskolos sutartį, kurio kitoje pusėje pasirašė ir ieškovė (laiduotoja) I. P., šio argumento teismo posėdyje ieškovės atstovė nepalaikė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintini ir atmestini aukščiau nurodyti ieškovės atstovės paaiškinimai bei ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais ji grindžia ieškinio reikalavimą, kadangi jie visiškai paneigiami bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tai yra, jog Laidavimo sutartį ieškovė sudarė dėl atsakovo Trakų kredito unijos apgaulės, todėl ieškinys atmestinas.

Kitų sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų įstatymo, ieškovė nenurodė ir Laidavimo sutarties kitais pagrindais neginčijo.

Visi kiti šalių paaiškinimai bei byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 17,02 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas Trakų kredito unija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei atsiliepime į pareikštą ieškinį, nei teismo posėdyje nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti, todėl, nesant byloje duomenų, patvirtinančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, bylinėjimosi išlaidos atsakovui Trakų kredito unijai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 2 dalimi, 1.91, 6.76-6.89, 6.193, 6.224 straipsniais, CPK 5, 12, 13, 92, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 9 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. P. 17 Lt 02 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.