- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-2481-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00238-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ patikslintą ieškinį atsakovei V. K. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aknera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“, prašydama 1) taikyti senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų; 2) priteisti ieškovės UAB „Aknera“ naudai iš atsakovės V. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 854,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 166,78 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40 Eur išieškojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje bei dublike nurodo, kad šalys bendradarbiauja nuo 2014 metų, ieškovė 2014 metais įrenginėjo atsakovei visas kameras objekte – lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir gamybos cechuose. 2017 metų birželio mėnesį atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę, prašydama papildomai pastatyti kameras, patobulinti 2014 metais ieškovės įrengtą sistemą. 2017-06-30 ieškovė nusiuntė atsakovei komercinį pasiūlymą – darbų sąmatą: gaisro jutiklis, IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (3 megapikselių), IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (2 megapikselių), kamerų perkėlimo ir reguliavimo darbai, apsaugos sistemos ir gaisro remontas zonų sutvarkymas, kietas diskas 4TB, skirtas DVR/NVR įrenginiams, „Switcho“ maitinimo šaltinio keitimas, nepertraukiamo maitinimo šaltinis (duomenys neskelbtini) 19 U., instaliacinės medžiagos ir transporto išlaidos, viso už įrangą – 1 800,90 Eur, darbų vertė – 290 Eur, viso už darbus ir įrangą – 2 090,90 Eur (bendra suma su PVM – 2 529,99 Eur). Po 2017-06-30 siųsto elektroninio laiško atsakovė sutiko su minėtu ieškovės komerciniu pasiūlymu, ir apie tai pranešė žodžiu (telefonu), todėl 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo sumontuotas įrenginys, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai UPS, standieji diskai, gaisro jutikliai. Kaip buvo rašyta 2017-12-20 elektroniniame laiške, kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove, liko nepastatyta kupolinė kamera, kuri buvo palikta atsakovės patalpose. Taigi, priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovė atliko darbus ir sumontavo visą įrangą (išskyrus kupolinę kamerą). Ieškovė, siekdama kuo mažiau ginčų, vadovaudamasi protingumo, koncentruotumo principais, nereikalauja atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus (kurių vertė pagal 2017-06-30 komercinį pasiūlymą ir 2017-09-14 atliktų darbų aktą – 290 Eur), o reikalauja atsiskaityti tik už sumontuotus įrengimus.
3. 2017-12-20 ir 2018-12-14 ieškovė nusiuntė atsakovei raginimą apmokėti skolas. Pateikė 2017-09-14 atliktų darbų aktą: gaisro jutiklis, papildoma kamera, IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (2 megapikselių), 32 kanalų įrašymo įrenginys, kamerų perkėlimo ir reguliavimo darbai, apsaugos sistemos ir gaisro remontas, zonų sutvarkymas, kietas diskas 4TB, skirtas DVR/NVR įrenginiams, „Switcho“ maitinimo šaltinio keitimas, nepertraukiamo maitinimo šaltinis (duomenys neskelbtini) 19 U, instaliacinės medžiagos ir transporto išlaidos, programavimo darbai, viso už įrangą – 2 277,90 Eur, darbų vertė – 290 Eur, viso už darbus ir įrangą – 2 567,90 Eur (bendra suma su PVM – 3 107,16 Eur), taip pat pateikė 2017-09-14 išankstinio apmokėjimo sąskaitą ir atliktų darbų aktą bendrai 3 107,16 Eur sumai. Taip pat pateikė atsakovei apmokėti 2019-06-25 PVM sąskaitą faktūrą 1 854,81 Eur sumai „Pagal medžiagų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir perduotų medžiagų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)– gaisro jutiklis, IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (2 megapikselių), 32 kanalų įrašymo įrenginys, kietas diskas 4TB, skirtas DVR/NVR įrenginiams, nepertraukiamo maitinimo šaltinis. Minėta 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra 1 854,81 Eur sumai yra deklaruota, apskaityta.
4. Teigia, jog ieškovė atliko rangos darbus, sumontavo įrengimus atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus pagal 2019-06-25 PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą medžiagų akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėta PVM sąskaita faktūra, darbų aktas atsakovei buvo nusiųsti elektroniniu paštu. PVM sąskaita faktūra laikoma kliento priimta ir pasirašyta, jeigu per 5 kalendorines dienas nuo jos išsiuntimo nebuvo gautas raštiškas kliento atsisakymas priimti (pasirašyti) elektroninę sąskaitą faktūrą. Atsakovė pretenzijų dėl darbų ir įrengimų kokybės ieškovei nepateikė, taip pat nepateikė atsisakymo priimti elektroniniu būdu pateiktą 2019-06-25 PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė, atsakovės skola ieškovei šiai dienai sudaro 1 854,81 Eur sumą. Pažymi, jog teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų šiuo atveju turėjo būti įgyvendinta iki 2019-12-14, tačiau atsakovė iki pat ieškinio pateikimo nereiškė ieškovei reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų. Atsakovė praleido senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, reikšti – ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams suėjo 2018-12-14.
Atsiliepimas
5. Atsakovė V. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį bei tripliku nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad iš tiesų ieškovės darbuotojas A. K. savo iniciatyva 2017 m. birželio mėnesį, sužinojęs, jog atsakovė naudoja teritorijos ir gamybinių patalpų vaizdo stebėjimo įrangą, atvyko į atsakovės įmonę ir pasiūlė jos vadovui patobulinti naudojamą įrangą. Vyko pokalbis apie tai, kaip pasikeis vaizdo stebėjimo kokybė įdiegus atvežtus įrangos komponentus. Tačiau atsakovės vadovui nebuvo aktualūs atitinkami vaizdo pasikeitimo parametrai, kurie turėjo atsirasti įdiegus ieškovės įrangą, todėl atitinkamos paslaugos buvo atsisakyta. Ieškovės atstovas pažadėjo atsakovei dar kažkokių patobulinimų vaizdo stebėjimo įrangoje, tačiau to nepadarė, o jo atvežti komponentai kaip buvo, taip ir liko sudėti dėžėje ir yra įmonės biure. Jie bet kuriuo metu gali būti grąžinti ieškovei. Ieškovė nepateikė įrodymų apie iš jos nupirktos įrangos perdavimą, ieškovės pateiktas aktas yra be priimančios šalies parašo. Nuo 2017 metų iki 2019 metų birželio mėnesio ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei apmokėjimui jokių sąskaitų, tik kartą per metus paklausdavo dėl apmokėjimo, į tai atsakovės buhalterė 2018 metais nurodė, kad jokios sąskaitos nėra gautos. Ieškovė tik 2019-06-25 elektroniniu paštu pateikė atsakovei ieškinyje nurodytą sąskaitą ir aktą. Kadangi atsakovė nebuvo su ieškove sudariusi jokių sandorių, atsiųsta sąskaita nebuvo apskaityta atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės pateiktos sąskaitos ir neketina jos apmokėti, tuo tarpu ieškovės paliktų daiktų atsiėmimas yra jos asmeninis reikalas. Pažymi, kad pati ieškovė daugiau nei metus laiko nerodė visiškai jokio suinteresuotumo savo paliktais daiktais. Šalių bendradarbiavimas truko vos vieną dieną 2017 metais, vėliau tik buvo pasikeista keliais elektroniniais laiškais. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 11 punktą elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas – atsakovė tokio sutikimo nebuvo davusi. Be to, pagal to paties straipsnio 2 dalį PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas – šiuo atveju PVM sąskaita faktūra išrašyta po dviejų metų nuo to momento (2017 m.), kai, pasak ieškovės, ji patiekė prekes. Vien minėta aplinkybė patvirtina, kad jokio susitarimo dėl įrangos tiekimo tarp šalių nebuvo.
6. Ieškovė nenurodo, kada ir kokiu būdu įvyko prekių pirkimo–pardavimo sandoris. Ieškovė tik nurodo, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas, dėl ko ieškovė perdavė prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. Taigi, pati ieškovė nenurodo, kad sandoris, kaip juridines pasekmes sukeliantis šalių abipusis veiksmas, įvyko. Aplinkybės, kad ieškovė atsakovės biure paliko savo daiktus, nesuponuoja pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimo, tai taip pat nesukėlė šalims iš tokio sandorio atsirandančių teisinių pasekmių. Ieškovė nepateikia įrodymų, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti už prekes. Pažymi, kad patikslintame ieškinyje ir dublike detaliai aptariami su ieškiniui visiškai nesisiję įvykiai, vykę 2014 metai, taip pat pateikiami priedai, iš kurių nėra kildinami jokie reikalavimai. Dėl įvykių, vykusių 2017–2019 metais nurodo, kad ieškovė tik atvežė ir paliko atsakovės būstinėje kažkokius prietaisus, kuriuos ruošėsi montuoti atsakovės įmonėje. Joks šių prietaisų perdavimas nevyko, nes ieškovė žadėjo juos sumontuoti į vaizdo stebėjimo bei kitas įmonės elektronines sistemas. Tačiau, kaip minėta, jokie darbai nevyko ir niekas nebuvo sumontuota ir tik 2019 metais ieškovė pradėjo reikalauti apmokėjimo už prietaisus. Kadangi prietaisai, jų nesumontavus į įrangą, yra niekur kitur nepanaudotini, be to, jie buvo ir yra pačios ieškovės nuosavybė, kuri nebuvo perduota atsakovės nuosavybėn, atsakovė atsisakė už juos mokėti. Nurodo, jog ieškovė ketino atlikti kažkokius rangos darbus, dėl ko ieškinyje minimi pirkimo–pardavimo santykiai yra tik pačios ieškovės prasimanymas ir vengimas pripažinti savo pačios pasiūlymo dėl darbų atlikimo neįvykdymą. Ieškovės pas atsakovę palikti prietaisai iki šiol yra atsakovės būstinėje, jie yra sudėti į dėžę (kaip ir buvo pristatymo metu), juos ieškovė, suderinusi laiką, gali pasiimti.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-03-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo įranga šiuo metu yra atsakovės žinioje, ginčas iš esmės kilęs dėl nuosavybės teisės į įrangą perleidimo ir įrangos apmokėjimo sąlygų, atsiskaitymo už ją;
7.2 teismo vertinimu, byloje pateiktas ginčui aktualaus laikotarpio šalių susirašinėjimo turinys, 2017-09-14 išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra, 2017-09-14 UAB „Aknera“ parengta sąmata, 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra, 2019-06-25 perduotų medžiagų aktas, juo labiau ankstesniais laikotarpiais (2014–2016 metais), ieškovės atsakovei išrašyti dokumentai, bei įrangos buvimo atsakovės žinioje faktas, nėra pakankami šalių sutartinių santykių egzistavimui (dėl ginčo įrangos) patvirtinti;
7.3 pažymėjo, kad 2019-06-25 perduotų medžiagų akte užsakove nurodyta – V. K. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat minėtame akte aiškiai įvardintas objektas – lentpjūvė, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. nurodė iš esmės kitas aplinkybes, nei yra užfiksuota aptariamame perduotų medžiagų akte, o būtent, kad 2017 metais darbai buvo vykdomi tik pas V. K., jo namuose, o ne lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš esmės visa įranga taip pat yra susijusi su pas V. K. namuose vykdytais darbais. Pastarąsias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas A. K.. Atkreipė dėmesį, jog taip pat ir 2017-09-14 ieškovės parengtoje sąmatoje yra nurodytas kitas užsakovas, nei 2019-06-25 perduotų medžiagų akte, t. y. užsakovas V. K.;
7.4 atkreipė dėmesį į tai, kad 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra, kaip ir 2019-06-25 perduotų medžiagų aktas buvo parengti ir atsakovei išsiųsti tik 2019-06-25, t. y. praėjus dvejiems metams nuo to momento, kai, kaip nurodo ieškovė, ji perdavė įrangą atsakovės nuosavybėn. Byloje nėra ne tik atsakovės teiktų užsakymų, bet taip pat ir jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės akceptą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo tvarkos ir terminų, taip pat patvirtinančių kitus atsakovės atliktus veiksmus (įrangos priėmimą savo nuosavybėn), įrodančius pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių susiformavimą. Priešingai, iš į bylą pateiktų ieškovės laiškų, adresuotų atsakovei matyti, jog iki pat 2019-06-25 ieškovė iš esmės nereikalavo atsakovės atsiskaityti už jos žinioje esančią ginčo įrangą;
7.5 ieškovė 2019-06-25 elektroniniame laiške, kuriuo kreipėsi į atsakovę, kartu pateikdama ir 2019-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-06-25 perduotų medžiagų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog perduota įranga iki visiško atsiskaitymo už ją priklauso ieškovei. Teismo vertinimu, tai iš esmės paneigia ieškovės poziciją byloje dėl nuosavybės teisės į įrangą perėjimo atsakovei, perdavus jos žinion įrangą;
7.6 teismas sprendė, kad įrodymai byloje nepatvirtina, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad sudarė susitarimą su atsakove dėl įrangos pirkimo–pardavimo ir kad atsakovė prisiėmė pareigą atsiskaityti už iš ieškovės gautą įrangą. Teismas konstatavo, jog bylos šalių nesiejo pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai;
7.7 atkreipė dėmesį, jog atmetus ieškinį dėl prekių kainos sumokėjimo, ieškovei išlieka teisė reikalauti grąžinti jai nuosavybės teise priklausančią pas atsakovę esančią įrangą;
7.8 nurodė, jog ieškinyje ieškovė taip pat formulavo atskirą reikalavimą – taikyti senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Pažymėjo, jog atsakovė byloje nėra pareiškusi priešieškinio, t. y. nėra pareiškusi ieškovės atžvilgiu jokių materialiųjų teisinių reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms vertino, jog nėra jokio pagrindo ieškinio reikalavimo, byloje tenkinimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Aknera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
8.1 pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai įvertinti įrodymų visetą, kai nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas vaizdo stebėjimo įrangos pirkimo – pardavimo susitarimas;
8.2 ieškovės pozicija ir veiksmai buvo nuoseklūs nuo pat vaizdo stebėjimo įrangos perdavimo atsakovei momento. 2017-12-20 elektroniniame laiške (praėjus 3 mėnesiams nuo vaizdo stebėjimo įrangos perdavimo ir įrengimo) ieškovė priminė atsakovei apie negautą apmokėjimą. Taip pat 2018-12-14 elektroniniu laišku ieškovė pakartotinai priminė atsakovei apie neapmokėtą sąskaitą. 2019-05-03 ieškovė vėl elektroniniu laišku pateikia pretenziją atsakovei dėl neapmokėtos išankstinės sąskaitos ir negauto apmokėjimo. 2019-06-25 ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (prieš tai buvo išrašyta tik avansinė sąskaita – faktūra) ir pateikė perduotų medžiagų (vaizdo stebėjimo įrangos) aktą. Ieškovė 2019-07-24 pareikalavo atsakovės tinkamai įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus ir apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė daugiau nei 5 metus nuosekliai reikalavo atsakovės atsiskaityti už vaizdo stebėjimo įrangą;
8.3 sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateiktas nuoseklus vienašalis susirašinėjimas savaime neįrodo egzistavus šalių sutartinių santykių, tačiau aplinkybės, jog civilinėje byloje nėra atsakovės atsakymų į ieškovės pretenzijas ir elektroninius laiškus taip pat turi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Pažymi, jog atsakovė neteikė atsakymų į ieškovės elektroninius laiškus, tačiau būdama verslininke, gaudama pakartotines pretenzijas dėl skolos, neatsakė į ieškovės pretenzijas ir nenurodė, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti;
8.4 pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepilnai įvertino šalių veiksmus nuo 2017 m. (nuo to momento, kai atsakovei buvo perduota vaizdo stebėjimo įranga); taip pat nevertino faktinės aplinkybės, susijusios su vaizdo stebėjimo įrangos perdavimu atsakovei;
Šalies argumentai
8.5 nurodo, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl vaizdo stebėjimo įrangos įsigijimo ir vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti tik vaizdo stebėjimo įrangos kainą, darytina išvada, jog šalys susitarė dėl vaizdo stebėjimo įrangos įsigijimo, vaizdo stebėjimo įranga buvo perduota atsakovei, dėl ko atsakovei atsirado pareiga tinkamai atsiskaityti su ieškove už įsigytą vaizdo stebėjimo įrangą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė V. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-29 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
9.1 nurodo, jog ieškovės atstovas teismui per EPP sistemą pateikė 2022-05-18 (jau pasibaigus apskundimo terminui) surašytą apeliacinį skundą, o ne tą skundą, kuris, anot apeliantės atstovo, buvo paruoštas paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną – 2022-04-27 ir per kurjerių tarnybą išsiųstas teismui;
9.2 pažymi, jog apeliacinis skundas, paruoštas ir pateiktas teismui (išsiųstas paštu ar kitaip) iki apskundimo termino pabaigos gali būti priėmimo procedūros objektu, net ir nusprendus atnaujinti skundo padavimo terminą tokioje situacijoje;
Žemesnės instancijos teismas
9.3 apeliacinės instancijos teismas 2022-08-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1889-981/2022 nusprendė tik dėl per apskundimo terminą, t. y. 2022-04-27 paruošto ir išsiųsto, tačiau teismo negauto dėl galimos pašto klaidos skundo padavimo termino atnaujinimo. Teismas nenustatė apeliantei teisės pateikti apeliacinį skundą, paruoštą po apskundimo termino pabaigos, t. y. neatnaujino praleisto termino skundui paduoti. Todėl apeliantė, jai atnaujinus terminą dėl skundo padavimo tik dėl aukščiau aptartos priežasties, t. y. skundo dingimo jo siuntimo teismui metu, turėjo pateikti teismui pakartotinai būtent tą apeliacinio skundo redakciją, kuri buvo paruošta ir perduota kurjerių tarnybai 2022-04-27;
9.4 apeliantė to nepadarė, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas imperatyvųjį teisinį reguliavimą dėl apeliacinių skundų padavimo tvarkos, akceptavo ir priėmė apeliacinį skundą, naujai paruoštą po teismo sprendimo apskundimo termino pabaigos, nors atsakovo atstovas teismui buvo raštu pateikęs prašymą dėl apeliantės įpareigojimo pateikti apeliacinį skundą originalios redakcijos, koks buvo išsiųstas teismui per paštą;
Atsiliepimas
9.5 byloje nesant 2022-04-27 neva buvusio surašyto apeliacinio skundo originalios redakcijos teksto, atsakovas pasilieka teisę neteikti konkrečių atsiliepimų į 2022-05-18 surašytą apeliacinį skundą. Tuo pačiu pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-29 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl draudimo keisti (papildyti) apeliacinį skundą
12. Pagal galiojantį teisinį apeliacinių skundų padavimo tvarkos reglamentavimą apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).
13. Atsakovė nurodo, jog ieškovės atstovas teismui per EPP sistemą pateikė 2022-05-18 (jau pasibaigus apskundimo terminui) surašytą apeliacinį skundą, o ne tą skundą, kuris, anot apeliantės atstovo, buvo paruoštas paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną – 2022-04-27 ir per kurjerių tarnybą išsiųstas teismui. Teigia, jog apeliacinis skundas, tik paruoštas ir pateiktas teismui iki apskundimo termino pabaigos gali būti priėmimo procedūros objektu, net ir nusprendus atnaujinti skundo padavimo terminą tokioje situacijoje. Vertina, jog apeliantė turėjo pateikti teismui pakartotinai būtent tą apeliacinio skundo redakciją, kuri buvo paruošta ir perduota kurjerių tarnybai 2022-04-27.
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2022-05-19 (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) gautas ieškovės apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022-05-24 nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
15. Vilniaus apygardos teismas 2022-08-11 nutartimi tenkino ieškovės atskirąjį skundą ir nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-05-24 nutartį; atnaujino terminą ieškovės apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-03-28 sprendimo paduoti ir ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-08-23 priėmė ieškovės apeliacinį skundą (DOK-31792) ir būtent šis apeliacinis skundas išsiųstas atsakovės atstovui kartu su pirmosios instancijos teismo 2022-08-24 pranešimu dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą.
17. Atsakovė nurodo, jog apeliantė turėjo pateikti teismui pakartotinai būtent tą apeliacinio skundo redakciją, kuri buvo paruošta ir perduota kurjerių tarnybai 2022-04-27. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą spręsti, jog ieškovės pateiktas apeliacinis skundas būtų pateiktas naujai paruošta redakcija. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė naujai paruoštą apeliacinį skundą.
18. Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismas 2022-08-11 nutartimi atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, o Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-08-23 priėmė ieškovės apeliacinį skundą (DOK-31792), todėl būtent šis apeliacinis skundas ir turi būti nagrinėjamas, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Vertintina, jog atsakovės teisė pateikti atsikirtimus ir įrodinėti savo poziciją apeliacinėje instancijoje nėra pažeista.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei argumentuotai pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o teismo sprendimas motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė apeliaciniame skunde tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, tačiau vien tai, kad vertinimas nepalankus atsakovei, nesudaro pagrindo laikyti, kad sprendimas nemotyvuotas ar neatsakyta į atsakovės atsikirtimus.
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017-06-30 ieškovės elektroniniame laiške, adresuotame atsakovei, nurodoma, kad siunčiama nauja darbų sąmata, laukiama pinigų ir „viską darome“. 2017-09-14 išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2 423,51 Eur sumai, išrašyta pardavėjo UAB „Aknera“ pirkėjui V. K. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašyta už video stebėjimo komplektą, sąskaita faktūra pasirašyta tik jį išrašiusio asmens – UAB „Aknera“ direktorės R. K.. 2017-09-14 UAB „Aknera“ parengta ir šios bendrovės komercijos direktoriaus A. K. pasirašyta pilna sistemos patikrinimo, kamerų dastatymo sąmata (joje nurodytas užsakovas – V. K., objektas – lentpjūvė (duomenys neskelbtini)), joje nurodoma įrangos vertė – 2 277,90 Eur, darbų vertė – 290 Eur, bendra suma su PVM – 3 107,16 Eur. 2017-12-20 elektroniniame laiške, ieškovės adresuotame atsakovei, nurodoma, kad reikia susitvarkyti apmokėjimus, kadangi įrenginys pateiktas, dalis darbų padaryta, kupolinė kamera yra pas atsakovę, o apmokėjimas nėra gautas. 2018-12-14 elektroniniame laiške, ieškovės adresuotame atsakovei, nurodoma, kad iki šiol „kabo“ atiduotos ir neapmokėtos medžiagos, „neuždaryta“ sąskaita. 2019-05-03 elektroniniame laiške, ieškovės adresuotame atsakovei, nurodoma, kad yra neapmokėta išankstinė sąskaita, medžiagos seniai atiduotos, kai kurios ir buvo sumontuotos, tačiau joks apmokėjimas nėra gautas, nurodoma, kad reikia išspręsti šį klausimą, klausiama, kada galima būtų viską suderinti. Į bylą pateikta 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1 854,81 Eur sumai, išrašyta pardavėjo UAB „Aknera“ pirkėjui V. K. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašyta pagal medžiagų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra pasirašyta tik jį išrašiusio asmens – UAB „Aknera“ direktorės R. K.. Byloje taip pat pateikti duomenys iš išrašomų sąskaitų faktūrų registro, kuriame, be kitų, nurodoma ir 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta V. K. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktas 2019-06-25 perduotų medžiagų (gaisro jutiklio, IP valdomos kameros su IR pašvietimais iki 150 m (2 megapikselių), 32 kanalų įrašymo įrenginio, kietojo disko 4TB, skirto DVR/NVR įrenginiams, nepertraukiamo maitinimo šaltinio (duomenys neskelbtini) 19 U.) 1 854,81 Eur sumai aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas aktas pasirašytas UAB „Aknera“ komercijos direktoriaus A. K., jame nurodytas užsakovas – V. K. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, objektas – lentpjūvė, (duomenys neskelbtini). 2019-06-25 elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ne kartą atsakovei buvo siųsta išankstinio apmokėjimo sąskaita už padarytus darbus, perduotas medžiagas ir kameros sumontavimo darbus. Nesulaukus apmokėjimo laikoma, kad daugiau ieškovės paslaugų nebereikia bei pažymima, kad sąskaita buvo išrašyta tik už perduotas medžiagas. Minėtame laiške taip pat pažymima, kad laukiama kuo skubesnio apmokėjimo, arba prašoma per dvi dienas grąžinti pagal medžiagų aktą perduotas medžiagas, nurodant, kad iki visiško atsiskaitymo jos priklauso ieškovei. 2019-07-24 elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad nesulaukia apmokėjimo už perduotas medžiagas, kad laukia atsakymo, kada bus apmokėtas susidaręs įsiskolinimas.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo įranga šiuo metu yra atsakovės žinioje, ginčas iš esmės kilęs dėl nuosavybės teisės į įrangą perleidimo ir įrangos apmokėjimo sąlygų, atsiskaitymo už ją.
23. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovės darbuotojas A. K. savo iniciatyva 2017 m. birželio mėnesį atvyko į atsakovės įmonę ir pasiūlė jos vadovui patobulinti naudojamą įrangą. Vyko pokalbis apie tai, kaip pasikeis vaizdo stebėjimo kokybė įdiegus atvežtus įrangos komponentus. Tačiau atsakovės vadovui nebuvo aktualūs atitinkami vaizdo pasikeitimo parametrai, kurie turėjo atsirasti įdiegus ieškovės įrangą, todėl atitinkamos paslaugos buvo atsisakyta. Ieškovės atstovas pažadėjo atsakovei dar kažkokių patobulinimų vaizdo stebėjimo įrangoje, tačiau to nepadarė, o jo atvežti komponentai kaip buvo, taip ir liko sudėti dėžėje ir yra įmonės biure.
24. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepilnai įvertino šalių veiksmus nuo 2017 m. Nurodo, jog vaizdo stebėjimo įranga buvo pristatyta atsakovei ir atsakovė de facto ją priėmė. Vaizdo stebėjimo įranga nuo 2017 m. yra perduota atsakovei. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog ieškovė priminė atsakovei apie negautą apmokėjimą, taip pat ragino tinkamai įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus ir apmokėti pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
25. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, jog byloje pateiktas ginčui aktualaus laikotarpio šalių susirašinėjimo turinys (iš esmės tai – tik ieškovės atsakovei siųsti laiškai) nepatvirtina buvus tarp šalių sutartinių santykių. Ieškovės siųstuose el. laiškuose nurodoma, jog: „reikia susitvarkyti apmokėjimus; apmokėjimas nėra gautas; „neuždaryta“ sąskaita; neapmokėta išankstinė sąskaita“. Priešingai, nei nurodo apeliantė, iš minėtų laiškų turinio nėra galimybės identifikuoti, apie kokius konkrečiai apmokėjimus, už kokias prekes, ar paslaugas, yra kalbama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2017-09-14 išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra, 2017-09-14 UAB „Aknera“ parengta sąmata, 2019-06-25 PVM sąskaita faktūra, 2019-06-25 perduotų medžiagų aktas bei įrangos buvimo atsakovės žinioje faktas taip pat nėra pakankami šalių sutartinių santykių egzistavimui (dėl ginčo įrangos) patvirtinti.
26. Nustatyta, jog teismo posėdžio metu liudytojas D. K. (ieškovės darbuotojas) nurodė, kad 2017 metais darbai buvo vykdomi tik pas V. K., jo namuose, o ne lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš esmės visa įranga taip pat yra susijusi su pas V. K. namuose vykdytais darbais. Pastarąsias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas A. K.. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra atsakovės teiktų užsakymų, taip pat ir jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės akceptą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo tvarkos ir terminų, taip pat patvirtinančių kitus atsakovės atliktus veiksmus (įrangos priėmimą savo nuosavybėn), įrodančius pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių susiformavimą. Apeliantės deklaratyvūs argumentai, jog įrangos pardavimą atsakovei įrodo tai, jog įranga palikta atsakovės patalpose, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „Aknera“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.