Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. skirta subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas R. L. 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – 54 (penkiasdešimt keturios) paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas A. P. 36 (trisdešimt šešių) parų areštas.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 24 471 eurų sumai tenkintas, ir priteista ši suma solidariai iš R. L. ir A. P.. Nustatyta įskaityti ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu savanoriškai R. L. ir A. P. atlygintą žalos dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-24 organizavo apgaulingą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- į bendrovės 2012 m. pirkimų apskaitą neįtraukė benzopjūklų atsarginių detalių įsigijimo už 468,59 Lt (135,71 Eur) ūkinės operacijos;

- į kaip bendrovės atskaitingo asmens R. L. 2012 m. avanso apyskaitas ir suvestinį apskaitos registrą “(duomenys neskelbtini)” neįrašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-09-21 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gautų piniginių įplaukų 4200,00 Lt (1216,40 Eur) už miško ruošos darbus;

- degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams nepagrindė dokumentais (kelionės lapais ar kitais laisvos formos dokumentais), kuriuose būtų nurodyti transporto priemonės važiavimo maršrutai ir sunaudotų degalų kiekis, neturėdamas kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų į apskaitą įtraukė ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas 2012 m. – 114628,00 Lt (33198,56 Eur), 2013 m. sausio – liepos mėn. – 47789,49 Lt (13840,79 Eur);

nevykdė 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“:

- neturėdamas surašytų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei atskaitingų asmenų avanso apyskaitų į 2013 m. apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“ įrašė laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-06-28 pagal 4 kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos išduoto avanso ūkio išlaidoms 125500,00 Lt (36202,50 Eur) panaudojimo ūkines operacijas, dėl ko nebuvo galima nustatyti jam kaip atskaitingam asmeniui išduoto avanso ūkio išlaidoms 125000,00 Lt (36202,50 Eur) panaudojimo ir jo kaip atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likučio darbo laikotarpio pabaigai - 2013 m. liepos 24 dienai. Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-24.

Be to, jis nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies nuostatų - mokėjimo žiniaraščiais įformino neįvykusias 606,12 Lt (66,74 + 269,69 + 269,69) arba 175,54 Eur atlyginimų bendrovės darbuotojams Ž. R., M. J., L. P. išmokėjimo ūkines operacijas ir jas įrašė į bendrovės apskaitą (atskaitingo asmens R. L. avanso apyskaitas bei suvestinį apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“) t. y. darbuotojui Ž. R. už darbą bendrovėje nuo 2012-11-29 iki 2012-12-03 dalies atlyginimo, tai yra 66,74 Lt (19,32 Eur) negavus ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašius, tačiau mokėjimo žiniaraščiuose - 2012-11-30 Nr. 29 ir 2012-12-03 Nr. 30 šio atlyginimo išmokėjimą užfiksavus, darbuotojui M. J. už darbą bendrovėje nuo 2012-02-10 iki 2012-03-02 atlyginimo 269,69 Lt (78,11 Eur) negavus ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašius, tačiau mokėjimo žiniaraščiuose - 2012-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini) šio atlyginimo išmokėjimą užfiksavus, darbuotojui L. P. už darbą bendrovėje nuo 2012-02-10 iki 2012-03-02 atlyginimo 269,69 Lt (78,11 Eur) negavus ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašius, tačiau mokėjimų žiniaraščiuose - 2012-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini) šio atlyginimo išmokėjimą užfiksavus; dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nevykdymo, išmokant bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012-02-10 iki 2012-11-29.

Be to, jis tokio kuro kiekio, koks užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nepirko arba pirko ne visą sąskaitose nurodytą kuro kiekį, ir dalies jo pirkimui ir pinigų sumokėjimui pagrįsti pateikė kitų degalinės klientų kuro pirkimo kasos aparatų kvitus, kuriuose nenurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai ir kurie įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip į bendrovės apskaitą įrašė ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška, t. y.

Eil. Nr.PVM sąskaitos faktūrosDataserija, Nr.suma LtPVMBendra sumaLt12012-04-30(duomenys neskelbtini)5584,761172,806757,5622012-05-31(duomenys neskelbtini)6219,881306,177526,0532012-06-30(duomenys neskelbtini)7780,791633,979414,7642012-07-31(duomenys neskelbtini)9028,531895,9910924,5252012-08-31(duomenys neskelbtini)14537,883052,9517590,8362012-09-30(duomenys neskelbtini)9538,002002,9811540,9872012-10-31(duomenys neskelbtini)5342,271121,886464,1582012-11-30(duomenys neskelbtini)7723,361621,919345,2792012-12-31(duomenys neskelbtini)4162,20874,065036,26IŠ VISOx69917,6714682,7184600,38

Dėl laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų 9 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška panaudojimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nevykdant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, tyrimo metu dėl nustatyto pažeidimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

Be to, R. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-24, siekdamas išvengti pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio mokėjimų, pateikė neteisingą informaciją apie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), gaunamas pajamas ir pelną, o būtent:

- siekdamas išvengti pelno mokesčio mokėjimo, 2013-05-27 elektroniniu būdu VMI pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2012 metus, pažeisdamas LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus” įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį, tai yra deklaracijos 18 eilutėje 7710,00 Lt (2233,00 Eur) sumažino pardavimo pajamas, degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams neįforminęs dokumentais, visas degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir veiklos sąnaudas padidino 114628,00 Lt (33198,56 Eur), dėl to 49 deklaracijos eilutėje 2012 m. veiklos rezultatą- pelną sumažino 90172,00 Lt (26116,00 Eur), ir išvengė 13526,00 lt (3917 Eur) mokamo pelno mokesčio; bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų pajamas ir pelną elektroninio deklaravimo būdu 2013-05-27 pateikė VMI;

- siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, elektroniniu būdu VMI pateiktose PVM deklaracijose už UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-04-30, nevykdydamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM sumas, tai yra PVM deklaracijų 25 eilutėje padidino pirkimo PVM sumas, 35 eilutėje padidino atskaitomo PVM sumas ir 36 eilutėje sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumas, nes neturėdamas kelionės lapų ar kitų laisvo formos dokumentų pagrindžiančių degalų sunaudojimą faktiškai nuvažiuotiems kilometrams, tai yra neturėdamas dokumentų, patvirtinančių degalų panaudojimą PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, į PVM atskaitą įtraukė kuro transporto priemonėms pirkimo kvituose nurodytą pirkimo PVM:

- už 2012 metus 24072,00 Lt (6972,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 24072,00 Lt (6972,00 Eur) sumokėjimo;

- už 2013 metų sausio – birželio mėn. 9025,00 Lt (2614,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 9025,00 Lt (2614,00 Eur) sumokėjimo bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomo ir mokėtino į biudžetą PVM sumas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-06-31 elektroninio deklaravimo būdu nuo 2012-02-24 iki 2013-07-25 pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai.

A. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2014-10-31 organizavo apgaulingą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatos „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstatymą Nr.IX-1914):

- 2014 m. vasario 28 d. neturėdamas pinigų sumokėjimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių kvitų arba kasos aparato kvitų, apskaitoje užfiksavo avanso panaudojimo ūkinę operaciją 1360,40 Lt (394,00 Eur) sumai;

- į bendrovės 2014 m. pirkimų apskaitą neįtraukė benzopjūklų atsarginių detalių įsigijimo už 928,13 Lt (268,81 Eur) ūkinės operacijos;

- nepagrindė dokumentais degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams - kelionės lapais ar kitais laisvos formos dokumentais, kuriuose būtų nurodyti transporto priemonės važiavimo maršrutai ir sunaudotų degalų kiekis, neturėdamas kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų į apskaitą įtraukė ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas 2013 m. – 47480,48 Lt (13751,30 Eur) ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 60006,00 Lt (17378,94 Eur);

nevykdė 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“:

- neturėdamas surašytų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, į 2013 m. apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“ A. P. laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-12-31 pagal 6 kasos išlaidų orderius įrašė išduoto avanso ūkio išlaidoms 136733,12 Lt (39 600,65 EUR) panaudojimo ūkines operacijas bei 2014 m. rugsėjo mėn. užfiksavo avanso panaudojimo ūkinę operaciją 109707,18 Lt (31773,40 Eur), dėl ko nebuvo galima nustatyti jam kaip atskaitingam asmeniui išduoto avanso ūkio išlaidoms 136733,12 Lt (39 600,65 EUR) panaudojimo ir jo kaip atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likučio 2013-12-31 dienai, bei dėl ko nebuvo galima nustatyti jam kaip atskaitingam asmeniui išduoto avanso ūkio išlaidoms 109707,18 Lt (31773,40 Eur) panaudojimo ir jo kaip atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likučio 2014-09-30 dienai. Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2014-09-30.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2014-10-31, siekdamas išvengti pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio mokėjimų, pateikė neteisingą informaciją apie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), gaunamas pajamas ir pelną, o būtent:

- siekdamas išvengti pelno mokesčio mokėjimo, 2014-05-27 elektroniniu būdu VMI pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus, pažeisdamas LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus” įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, tai yra veiklos sąnaudas padidino 95270,00 Lt (27592,00 Eur), deklaracijos 48 eilutėje 2013 m. veiklos rezultatą - pelną sumažino 95270,00 Lt (27592,00 Eur), ir išvengė 14290,00 Lt (4139,00 Eur) mokamo pelno mokesčio už 2013 metus, tai yra deklaracijos II dalyje 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“ įrašė 265674,00 Lt, kai pagal dokumentus turėjo būti įrašyta 265674,00, Lt; deklaracijos III dalis 48 eilutė Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas įrašė 2821,00 Lt, kai turėjo būti įrašyta 98091,00 Lt. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus veiklos sąnaudas padidino 95270,00 Lt (27592,00 Eur), nes degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams neįforminęs dokumentais, visas degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir 2013 m. veiklos rezultatą - pelną sumažino 95270,00 Lt (26775,00 Eur);

- siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, elektroniniu būdu VMI pateiktose PVM deklaracijose už UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2014-09-30, nevykdydamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM sumas, tai yra PVM deklaracijų 25 eilutėje padidino pirkimo PVM sumas, 35 eilutėje padidino atskaitomo PVM sumas ir 36 eilutėje sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumas, nes neturėdamas kelionės lapų ar kitų laisvo formos dokumentų pagrindžiančių degalų sunaudojimą faktiškai nuvažiuotiems kilometrams, tai yra neturėdamas dokumentų, patvirtinančių degalų panaudojimą PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, į PVM atskaitą įtraukė kuro transporto priemonėms pirkimo kvituose nurodytą pirkimo PVM:

- už 2013 metų liepos – gruodžio mėn. 10982,00 Lt (3180,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 10982,00 Lt (3180,00 Eur) sumokėjimo

- už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 padidino 12601,00 Lt (3649,00 Eur) atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 12601,00 lt (3649,00 Eur) sumokėjimo bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės – gruodžio mėn. bei 2014 m. sausio – rugsėjo mėn. pajamas ir pelną nuo 2013-07-25 iki 2014-10-20 pateikė elektroninio deklaravimo būdu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė bei patenkintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 24 471 eurų sumai ir ši suma solidariai priteista iš jo ir A. P., panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., būtų paskirta mažesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 - 65 str. taisyklėmis būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi galutinė bausmė. Civilinio ieškinio dalyje apeliantas prašo priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo valstybei netaikant solidarios atsakomybės.

Atsiliepimu į nuteistųjų R. L. ir A. P. apeliacinius skundus civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė J. G. prašo nuteistųjų R. L. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismas 2016-08-16 nuosprendis yra teisėtas ir teisingas. Nagrinėjamoje byloje mokesčio apskaičiavimo bei deklaravimo laikotarpiai nesutampa su nuteistųjų vadovavimo laikotarpiais. R. L. bei A. P. vadovavo nepilnus mokestinius laikotarpius, t.y. abu vadovavo tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu (2013 m.) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 str. nuostatomis A. P. galėjo ir privalėjo visas, tame tarpe ir R. L. vadovavimo laikotarpiu, neteisingai pateiktas deklaracijas patikslinti. Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kokią konkrečią dalį žalos atitinkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas padarė, nuteistųjų R. L. bei A. P. veikos tarpusavyje susijusios, jie abu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu (2013 m.) laikotarpiu, R. L. vadovavimo metu įmonės veiklos rezultatą privalėjo deklaruoti A. P.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir atlyginant valstybei padarytą turtinę žalą turi būti taikoma solidarioji atsakomybė.

Teismo posėdyje nuteistojo R. L. gynėjas advokatas prašė nuteistojo R. L. apeliacinį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Nuteistojo A. P. gynėja advokatė prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, skiriant nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat prašė pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą. Prokuroras prašė nuteistojo A. P. skundą atmesti, o nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. L. paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., 65 str. 2. subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu R. L. paskirta bausme. Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė J. G. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. L. ir A. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nuteistasis R. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo šią bylą. Teigia, kad teisėjas nuo pat bylos teisme nagrinėjimo pradžios buvo prieš jį nusistatęs ir rodė išankstinį priešiškumą. Paskutiniame teismo posėdyje teisėjas akivaizdžiai pademonstravo savo išankstines nuostatas, prašydamas prokurorės, kad ji jo (apelianto) atžvilgiu taikytų išplėstinę turto konfiskaciją.

Teisėjų kolegija, priešingai nei teigia apeliantas, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas priminė prokurorei, kad ji turi teisę prašyti byloje daryti pertrauką tam, kad būtų surinkti papildomi dokumentai dėl galimo išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikymo nuteistųjų atžvilgiu, ir kad išklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės grąžinti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, susijusio su įrodymų paieška dėl galimo išplėstinio turto konfiskavimo, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Daugiau duomenų, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, nuteistasis R. L. nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nuteistojo R. L. teisė į nešališką teismą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir susipažinusi su nuteistųjų R. L. ir A. P. apeliacinių skundų argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. L. ir A. P. pripažino kaltais ir nuteisė juos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistųjų atžvilgiu ir nepagrįstai R. L. ir A. P. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju nuteistieji R. L. ir A. P. apeliaciniais skundais neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jiems už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., paskirtomis bausmės ir tuo, kad teismas patenkinęs Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį 24 471 Eur sumai, šią sumą priteisė iš jų solidariai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. L. ir A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., arešto bausmes, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems R. L. ir A. P. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., netinkamai įvertino bausmės dydžio nustatymui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. L. ir A. P. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nurodė atsižvelgiąs į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, nustatytas R. L. ir A. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad R. L. ir A. P. nusikalto būdami teisti, bausti administracine tvarka, yra dirbantys, parinko tokias bausmes, kurios savo griežtumu (dydžiu) neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežtos (per didelės). Pirmosios instancijos teismo R. L. ir A. P. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisingos, neatitinka nuteistųjų padarytų veikų ir jų asmenybės pavojingumo ir negali būti pripažintos veiksmingomis bausmėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir iš dalies tenkinant nuteistųjų apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad R. L. ir A. P. padarė tyčines apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 11 str. 4 d.) priskiriamas nusikalstamas veikas. R. L. ir A. P. prisipažino padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), R. L. ir A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., įvykdė anksčiau būdami bausti administracine tvarka, teisti, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimus, neišnykus ankstesniems teistumams. R. L. ir A. P. dirba, turi nuolatines pajamas, abu yra jauno amžiaus, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės duomenimis Psichiatrijos klinikos pacientų registre įtraukti nėra, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašyti. R. L. mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, yra vedęs, augina mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti, be to šiuo metu R. L. sutuoktinė yra nėščia. A. P. yra nevedęs. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad R. L. ir A. P. už jų padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., skirtinos mažesnės arešto bausmės, nei jiems paskyrė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokių, o ne nuteistųjų R. L. ir A. P. apeliaciniais skundais prašomų, bausmių paskyrimas atitiks R. L. ir A. P. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Sumažinus R. L. ir A. P. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., šios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintinos apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo R. L. ir A. P. paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., ir paskirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. ir A. P. visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl šių veikų buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. L. ir A. P. paskirtos subendrintos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėja advokatė prašė pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. atlygino tik 650 Eur iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos 24 471 eurų turtinės žalos. Tai tik nedidelė A. P. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis, todėl nėra pagrindo pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir jas subendrinęs, nepagrįstai paskirtos galutinės bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., nesubendrino su anksčiau Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu jam paskirta ir iš dalies neatlikta bausme - 30 MGL (3900 Lt arba 1129,52 eurų) bauda. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. L. gynėjas advokatas ir prokuroras taip pat prašė R. L. paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu R. L. paskirta bausme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis nuteistojo R. L., jo gynėjo advokato ir prokuroro prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 str., kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo nuteistasis R. L. savo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju R. L. Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė bendrintina su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu R. L. paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 64 str. tvarka vienu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme pagal kitą nuosprendį. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos neaišku, kokia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu R. L. paskirtos bausmės dalis yra neatlikta. Taip pat pažymėtina, kad subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d. numato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų nesant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkinamas. Be to, tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 str. nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus keliais nuosprendžiais R. L. paskirtas bausmes, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 str. numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).

Apeliaciniais skundais nuteistieji R. L. ir A. P. nesutinka su 24 471 Eur žalos atlyginimo priteisimu solidariai iš jų abiejų.

Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d. nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Šioje byloje, nors nuteistieji R. L. ir A. P. skirtingais laikotarpiais dirbo tos pačios įmonės vadovais, solidariosios atsakomybės taikymą pagrindžia tai, kad žala valstybei buvo padaryta abiejų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip nuteistųjų veiksmų padarinys ir neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi kiekvienas iš nuteistųjų prisidėjo prie žalos padarymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą solidariai pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 parų arešto bausmę sumažinti iki 39 parų arešto.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą 54 parų arešto bausmę sumažinti iki 33 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimu būdu ir paskirti R. L. subendrintą bausmę – 39 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą 39 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti 26 parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. P. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimu būdu ir paskirti A. P. subendrintą bausmę – 33 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą 33 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 22 parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo R. L. ir A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.