Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kėdainių r. apylinkės teismo 2011-02-07 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., byla nutraukta, vadovaujantis BK 38 str.; 2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu pagal BK 201 str. 1 d., 201 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė bauda 30 MGL (3 900 Lt), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-07-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; pagal šį nuosprendį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-16 nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį 4 mėn. 24 dienas, 2011-09-03 paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos; vadovaujantis BK 97 str. 4 d.; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, per 4 mėn., 2014-05-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė

R. L., būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-24 organizavo apgaulingą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

tvarkydamas (duomenys neskelbtini) apskaitą, nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ , 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatos „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstatymą Nr. IX-1914) :

- į bendrovės 2012 m. pirkimų apskaitą neįtraukė benzopjūklų atsarginių detalių įsigijimo už 468,59 Lt (135,71 Eur) ūkinės operacijos;

- į kaip bendrovės atskaitingo asmens R. L. 2012 m. avanso apyskaitas ir suvestinį apskaitos registrą “Didžioji knyga” neįrašė iš UAB „Vikirta“ pagal 2012-09-21 pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr.9261148 gautų piniginių įplaukų 4200,00 Lt (1216,40 Eur) už miško ruošos darbus;

- degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams nepagrindė dokumentais (kelionės lapais ar kitais laisvos formos dokumentais), kuriuose būtų nurodyti transporto priemonės važiavimo maršrutai ir sunaudotų degalų kiekis, neturėdamas kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų į apskaitą įtraukė ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas 2012 m. – 114628,00 Lt (33198,56 Eur), 2013 m. sausio – liepos mėn. – 47789,49 Lt (13840,79 Eur);

- neturėdamas surašytų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei atskaitingų asmenų avanso apyskaitų į 2013 m. apskaitos registrą „Didžioji knyga“ įrašė laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-06-28 pagal 4 kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos išduoto avanso ūkio išlaidoms 125500,00 Lt (36202,50 Eur) panaudojimo ūkines operacijas, dėl ko nebuvo galima nustatyti jam kaip atskaitingam asmeniui išduoto avanso ūkio išlaidoms 125000,00 Lt (36202,50 Eur) panaudojimo ir jo kaip atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likučio darbo laikotarpio pabaigai - 2013 m. liepos 24 dienai. Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-24.

Be to, jis nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies nuostatų - mokėjimo žiniaraščiais įformino neįvykusias 606,12 Lt (66,74 + 269,69 + 269,69) arba 175,54 Eur atlyginimų bendrovės darbuotojams Ž. R., M. J., L. P. išmokėjimo ūkines operacijas ir jas įrašė į bendrovės apskaitą (atskaitingo asmens R. L. avanso apyskaitas bei suvestinį apskaitos registrą „Didžioji knyga“) t. y. darbuotojui Ž. R. už darbą bendrovėje nuo 2012-11-29 iki 2012-12-03 dalies atlyginimo, tai yra 66,74 Lt (19,32 Eur) negavus ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašius, tačiau mokėjimo žiniaraščiuose - 2012-11-30 Nr. 29 ir 2012-12-03 Nr. 30 šio atlyginimo išmokėjimą užfiksavus, darbuotojui M. J. už darbą bendrovėje nuo 2012-02-10 iki 2012-03-02 atlyginimo 269,69 Lt (78,11 Eur) negavus ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašius, tačiau mokėjimo žiniaraščiuose - 2012-02-29 Nr.5 ir 2012-03-02 Nr.6 šio atlyginimo išmokėjimą užfiksavus, darbuotojui L. P. už darbą bendrovėje nuo 2012-02-10 iki 2012-03-02 atlyginimo 269,69 Lt (78,11 Eur) negavus ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašius, tačiau mokėjimų žiniaraščiuose - 2012-02-29 Nr. 5 ir 2012-03-02 Nr. 6 šio atlyginimo išmokėjimą užfiksavus; dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nevykdymo, išmokant bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012-02-10 iki 2012-11-29.

Be to, jis tokio kuro kiekio, koks užfiksuotas (duomenys neskelbtini) vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nepirko arba pirko ne visą sąskaitose nurodytą kuro kiekį, ir dalies jo pirkimui ir pinigų sumokėjimui pagrįsti pateikė kitų degalinės klientų kuro pirkimo kasos aparatų kvitus, kuriuose nenurodyti (duomenys neskelbtini) rekvizitai ir kurie įrašyti į bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip į bendrovės apskaitą įrašė ir panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška, t. y.

Eil. Nr.PVM sąskaitos faktūrosDataserija, Nr.suma LtPVMBendra sumaLt12012-04-30RID JA 00007795584,761172,806757,5622012-05-31RID JA 00007976219,881306,177526,0532012-06-30RID JA 00008177780,791633,979414,7642012-07-31RID JA 00008429028,531895,9910924,5252012-08-31RID JA 000086014537,883052,9517590,8362012-09-30RID JA 00008789538,002002,9811540,9872012-10-31RID JA 00008965342,271121,886464,1582012-11-30RID JA 00009087723,361621,919345,2792012-12-31RID JA 00009274162,20874,065036,26IŠ VISOx69917,6714682,7184600,38

Dėl laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-12-31 (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų 9 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška panaudojimo bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nevykdant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, tyrimo metu dėl nustatyto pažeidimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

Be to, R. L., būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-24, siekdamas išvengti pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio mokėjimų, pateikė neteisingą informaciją apie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), gaunamas pajamas ir pelną, o būtent:

- siekdamas išvengti pelno mokesčio mokėjimo, 2013-05-27 elektroniniu būdu VMI pateiktoje (duomenys neskelbtini) metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2012 metus, pažeisdamas LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus” įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį, tai yra deklaracijos 18 eilutėje 7710,00 Lt (2233,00 Eur) sumažino pardavimo pajamas, degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams neįforminęs dokumentais, visas degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir veiklos sąnaudas padidino 114628,00 Lt (33198,56 Eur), dėl to 49 deklaracijos eilutėje 2012 m. veiklos rezultatą- pelną sumažino 90172,00 Lt (26116,00 Eur), ir išvengė 13526,00 lt (3917 Eur) mokamo pelno mokesčio; bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2012 metų pajamas ir pelną elektroninio deklaravimo būdu 2013-05-27 pateikė VMI;

- siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, elektroniniu būdu VMI pateiktose PVM deklaracijose už (duomenys neskelbtini) mokestinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-04-30, nevykdydamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM sumas, tai yra PVM deklaracijų 25 eilutėje padidino pirkimo PVM sumas, 35 eilutėje padidino atskaitomo PVM sumas ir 36 eilutėje sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumas, nes neturėdamas kelionės lapų ar kitų laisvo formos dokumentų pagrindžiančių degalų sunaudojimą faktiškai nuvažiuotiems kilometrams, tai yra neturėdamas dokumentų, patvirtinančių degalų panaudojimą PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, į PVM atskaitą įtraukė kuro transporto priemonėms pirkimo kvituose nurodytą pirkimo PVM:

- už 2012 metus 24072,00 Lt (6972,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 24072,00 Lt (6972,00 Eur) sumokėjimo;

- už 2013 metų sausio – birželio mėn. 9025,00 Lt (2614,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 9025,00 Lt (2614,00 Eur) sumokėjimo bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) atskaitomo ir mokėtino į biudžetą PVM sumas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-06-31 elektroninio deklaravimo būdu nuo 2012-02-24 iki 2013-07-25 pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai.

A. P., būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2014-10-31 organizavo apgaulingą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- 2014 m. vasario 28 d. neturėdamas pinigų sumokėjimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių kvitų arba kasos aparato kvitų, apskaitoje užfiksavo avanso panaudojimo ūkinę operaciją 1360,40 Lt (394,00 Eur) sumai;

- į bendrovės 2014 m. pirkimų apskaitą neįtraukė benzopjūklų atsarginių detalių įsigijimo už 928,13 Lt (268,81 Eur) ūkinės operacijos;

- nepagrindė dokumentais degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams - kelionės lapais ar kitais laisvos formos dokumentais, kuriuose būtų nurodyti transporto priemonės važiavimo maršrutai ir sunaudotų degalų kiekis, neturėdamas kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų į apskaitą įtraukė ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas 2013 m. – 47480,48 Lt (13751,30 Eur) ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 60006,00 Lt (17378,94 Eur);

- neturėdamas surašytų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, į 2013 m. apskaitos registrą „Didžioji knyga“ A. P. laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-12-31 pagal 6 kasos išlaidų orderius įrašė išduoto avanso ūkio išlaidoms 136733,12 Lt (39 600,65 EUR) panaudojimo ūkines operacijas bei 2014 m. rugsėjo mėn. užfiksavo avanso panaudojimo ūkinę operaciją 109707,18 Lt (31773,40 Eur), dėl ko nebuvo galima nustatyti jam kaip atskaitingam asmeniui išduoto avanso ūkio išlaidoms 136733,12 Lt (39 600,65 EUR) panaudojimo ir jo kaip atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likučio 2013-12-31 dienai, bei dėl ko nebuvo galima nustatyti jam kaip atskaitingam asmeniui išduoto avanso ūkio išlaidoms 109707,18 Lt (31773,40 Eur) panaudojimo ir jo kaip atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likučio 2014-09-30 dienai. Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2014-09-30.

Be to, A. P., būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2014-10-31, siekdamas išvengti pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio mokėjimų, pateikė neteisingą informaciją apie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), gaunamas pajamas ir pelną, o būtent:

- siekdamas išvengti pelno mokesčio mokėjimo, 2014-05-27 elektroniniu būdu VMI pateiktoje (duomenys neskelbtini) metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus, pažeisdamas LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus” įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, tai yra veiklos sąnaudas padidino 95270,00 Lt (27592,00 Eur), deklaracijos 48 eilutėje 2013 m. veiklos rezultatą - pelną sumažino 95270,00 Lt (27592,00 Eur), ir išvengė 14290,00 Lt (4139,00 Eur) mokamo pelno mokesčio už 2013 metus, tai yra deklaracijos II dalyje 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“ įrašė 265674,00 Lt, kai pagal dokumentus turėjo būti įrašyta 265674,00, Lt; deklaracijos III dalis 48 eilutė Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas įrašė 2821,00 Lt, kai turėjo būti įrašyta 98091,00 Lt. Tokiu būdu AB (duomenys neskelbtini)metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus veiklos sąnaudas padidino 95270,00 Lt (27592,00 Eur), nes degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams neįforminęs dokumentais, visas degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir 2013 m. veiklos rezultatą - pelną sumažino 95270,00 Lt (26775,00 Eur);

- siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, elektroniniu būdu VMI pateiktose PVM deklaracijose už (duomenys neskelbtini) mokestinį laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2014-09-30, nevykdydamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM sumas, tai yra PVM deklaracijų 25 eilutėje padidino pirkimo PVM sumas, 35 eilutėje padidino atskaitomo PVM sumas ir 36 eilutėje sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumas, nes neturėdamas kelionės lapų ar kitų laisvo formos dokumentų pagrindžiančių degalų sunaudojimą faktiškai nuvažiuotiems kilometrams, tai yra neturėdamas dokumentų, patvirtinančių degalų panaudojimą PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, į PVM atskaitą įtraukė kuro transporto priemonėms pirkimo kvituose nurodytą pirkimo PVM:

- už 2013 metų liepos – gruodžio mėn. 10982,00 Lt (3180,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 10982,00 Lt (3180,00 Eur) sumokėjimo

- už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 padidino 12601,00 Lt (3649,00 Eur) atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tokiu būdu išvengė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 12601,00 lt (3649,00 Eur) sumokėjimo bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės – gruodžio mėn. bei 2014 m. sausio – rugsėjo mėn. pajamas ir pelną nuo 2013-07-25 iki 2014-10-20 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose.

Motyvuojamoji dalis

R. L. ir A. P. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta jų teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais:

1) R. L. visišku prisipažinimu. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra jaunas, samdė buhalterę ir nebuvo susidūręs su verslo reikalais. Pripažįsta, kad apgaulinga veikla galėjo įvykti dėl jo. Pripažino visas aplinkybes, kurios išdėstytos kaltinime. Pripažino, kad kai kuriuos dokumentus turėjo pats surašyti.

2) R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis laikotarpiu nuo 2010-06-02 iki 2013-07-24 buvo UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi. Po to direktoriumi tapo A. P.. Įmonės veikla buvo miškininkystė: miško kirtimo darbai, medienos supirkimas, pardavimas, ruošimas. Tuo metu įmonė turėjo automobilių. Kurą darbuotojai pylėsi patys, naudodami asmenines nuolaidų korteles. Bendrovė sutarčių su jokia degaline neturėjo. Darbuotojai kuro kvitus perduodavo brigadininkui, o šis į buhalteriją. Jis netikrindavo tų kvitų realumo bei pagrįstumo. Kasininkas bendrovėje buvo jis pats, tad pinigus už kvitus darbuotojams iš kasos gražindavo pats. Taip pat buvo perkamos reikalingos dalys, pirko pats, ne visus kvitus išsaugojo. Jokių tą pagrindžiančių dokumentų neturi, tai buvo nurašyta kaip avansinė apyskaita jo vardu. Kuras buvo naudojamas ne tik automobiliuose, bet ir benzininiuose pjūkluose. Supranta, kad turėjo būti kuro suvartojimo normų benzininiuose pjūkluose apskaičiavimas, tačiau tokio įmonėje nebuvo, jis nebuvo vedamas. Taip pat nebuvo atskirai apskaičiuota kuro suvartojimo norma ir automobiliuose. Įsigytas kuro kiekis, suvartojamas tiek automobiliuose, tiek prietaisams buvo nurašomas bendrai. Darbai pagal gaunamus užsakymus buvo atliekami visoje Lietuvos teritorijoje. Darbuotojai buvo apgyvendinami, bet nebuvo nuomos sutarčių gyvenamosioms patalpoms. Dabar jau nebepamena, kuriuo laikotarpiu ir kokiems darbams, koks konkretus būstas buvo nuomojamas, kas jį nuomojo, kiek ir kokia forma buvo mokama. Kodėl reikalingų dokumentų nebuvo, negali paaiškinti. Taip pat ne visas gautas lėšas įnešė į įmonės apskaitą, tačiau visos gautos lėšos buvo išleistos įmonės naudai. Deklaracijas, reikalingas VMI, teikė buhalterė. Buhalterės keisdavosi, ir dabar nebepamena, kuriuo laikotarpiu kuri dirbo. Jis žinojo teikiamų deklaracijų turinį, tačiau neapsižiūrėjo, kad jos neteisingos, nes savalaikiai negavo informacijos, ataskaitų. Buhalterės teikdavo iš tokių duomenų, kuriuos jos turėdavo. Nepamena, ar pasirašė dokumentų perdavimo aktus, kuomet direktoriumi tapo A. P., mano, kad nepasirašė. Ar pasirašydavo buhalterės, perduodamos viena kitai perdavimo aktus, nežino. Labai apgailestauja, kad organizavo apgaulingą bendrovės apskaitos vedimą, leido teikti neteisingus duomenis atitinkamoms institucijoms. Susidariusią žalą, papildomai apskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetą 24471,00 Eur (84496,00 Lt) solidariai su A. P. atlygins per artimiausius 5 metus, t. y. iki 2020 m. spalio 10 d. 2015-10-12 jis ir A. P. sumokėjo dalį žalos pagal priskaičiuotą specialisto išvadą, t. y. kiekvienas po 500 eurų. Prašo baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (7 t., 39-47 b. l.).

3) A. P. visišku prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra buvę atvejų, kad nepateikė dokumentų buhalterei. Žinojo apie avanso apyskaitas, finansines apyskaitas. Tokių apyskaitų nepildė, todėl susidarė nuostoliai. Savo kaltę visiškai pripažįsta.

4) A. P. visišku prisipažinimu ir paaiškinimu, duotame ikiteisminio tyrimo metu, kuriame jis paaiškino, kad nuo 2013-07-24, ir šiuo metu, yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Prieš jį direktoriumi buvo R. L.. Iki tampant direktoriumi, jis ((duomenys neskelbtini)) buvo įmonės darbuotoju. Įmonės veikla buvo miškininkystė: miško kirtimo darbai, medienos supirkimas, pardavimas, ruošimas. Kiek automobilių jis perėmė iš R. L., su kokiomis transporto priemonėmis buvo vežiojami darbuotojai, dabar tikrai nepamena. Ar turėjo sutarčių dėl kuro įsigijimo su kokia nors degaline ir kokių degalinių paslaugomis naudojosi, neprisimena. Kuro kvitus iš degalinių paimdavo po kuro pylimo pats bei atnešdavo darbuotojai. Kasininkas buvo jis pats. Pinigus už kvitus iš kasos gražindavo pats. Taip pat buvo perkamos reikalingos dalys, esant reikalui pirko pats, ne visus kvitus išsaugojo. Detalių įsigijimo benzopjūklams, įvairaus kito smulkaus inventoriaus, reikalingo darbams miške, įgijimą pagrindžiančių dokumentų neturi, tai buvo nurašyta kaip avansinė apyskaita jo vardu. Kuras, t. y. benzinas, buvo naudojamas ne tik automobiliuose, bet ir benzininiuose pjūkluose. Žino, kad turėjo būti kuro suvartojimo normų benzininiuose pjūkluose apskaičiavimas, tačiau tokio nebuvo, jis nebuvo vedamas. Taip pat nebuvo atskirai apskaičiuota kuro suvartojimo norma ir automobiliuose. Nežino, koks automobilis kokį kuro kiekį suvartodavo. Bendras įsigytas kuro kiekis, suvartojamas tiek automobiliams, tiek prietaisams buvo nurašomas bendrai, nes taip darydavo iki jo dirbęs direktorius, ir jis darė taip pat. Įmonėje darbai pagal gaunamus užsakymus buvo atliekami visoje Lietuvos teritorijoje: Šalčininkuose, Vilniuje, Vievyje ir kitur. Darbuotojai buvo apgyvendinami, bet nebuvo nuomos sutarčių gyvenamosioms patalpoms. Nebepamena, kuriuo laikotarpiu ir kokiems darbams, koks konkretus būstas buvo nuomojamas, kas jį nuomojo, kiek buvo mokama. Nežinojo, kad dėl to reikia dokumentų, tiesiog sumokėdavo už paslaugas ir nesurašydavo tą pagrindžiančių dokumentų. Ne visas gautas lėšas įnešė į įmonės apskaitą, bet lėšos buvo išleistos įmonės naudai – atlyginimams, nuomai. Deklaracijas, reikalingas VMI, teikė buhalterė. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą, jis nepamena. Jis žinojo teikiamų deklaracijų turinį, tačiau nepasižiūrėjo, kad jos neteisingos. Buhalterė teikdavo iš tokių duomenų, kuriuos turėdavo, kokius jai buvo perdavęs. Nepamena, ar pasirašė dokumentų perdavimo aktus su R. L., perimant įmonės valdymą. (duomenys neskelbtini) šiuo metu planuojama likviduoti. Ji veiklos nebevykdo ir bus uždaryta. Įmonė jokio turto šiuo metu neturi. Labai apgailestauja, kad organizavo apgaulingą apskaitos vedimą, leido teikti neteisingus duomenis atitinkamoms institucijoms, taip norėjo palengvinti įmonės mokestinę naštą. Susidariusią žalą - papildomai apskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetą 24471,00 Eur (84496,00 Lt) solidariai su R. L. atlygins per artimiausius 5 metus, t. y. iki 2020 m. spalio 10 d. Žalą atlygins iš gaunamų pajamų, parems artimieji, atlyginti tikrai galės. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (7 t., 55-71 b. l.).

5) Liudytojos D. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad ji nuo 2006 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šį butą pirko iš D. K.. Buto pardavėja teigė, kad bute nėra registruotų įmonių, tačiau po kurio laiko ji ėmė gauti pranešimus iš įvairių institucijų, susijusių su (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad ji su šia įmone nėra niekaip susijusi, apie jos veiklą nežino, jokių su veikla susijusių dokumentų pateikti negali (5 t., 125-126 b. l.).

6) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 2011 m. vasario mėnesio. 2011 m. lapkričio ar gruodžio mėn. išėjo į dekretines atostogas. 2012 m. lapkričio mėnesį grįžo į darbą ir dirbo iki 2014 m. liepos mėnesio. Visą laiką dirbo buhalterės pareigose. Įmonėje daugiau buhalterių etatų nebuvo. Kuomet buvo vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, 2012 m. ją pavadavo D. K.. O nuo 2014 m. išėjusią į vaiko auginimo ir priežiūros atostogas – J. R.. Ji pareigybės aprašymo neturi, jis turėtų būti įmonėje, su tokiu ji buvo supažindinta. Įmonė užsiėmė miško ruošos darbais: valymu, kirtimu. Vienu metu įmonėje buvo nuo 5 iki 10 darbuotojų. Tačiau įmonė savo ofiso, administracinių patalpų neturėjo. Buhalterijos dokumentus jai į namus atveždavo direktoriai – 2011-2013 m. R. L., 2014 m. – A. P.. Iš esmės visą laiką ji dirbo su R. L., su A. P. dirbo labai mažai. Ataskaitas ir reikalingą informaciją VMI ar Sodrai teikė ji, pagal tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktoriai. Su kitais įmonės darbuotojais ji nebendraudavo. Jei buvo priimami ar atleidžiami darbuotojai, apie tai sutartis pateikdavo direktorius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo direktorius, jai pateikdavo ir ji perspausdindavo kompiuteriu. Pati niekada netikrino, kas ir kiek laiko dirba, nes darbai vyko Vilniaus r. teritorijoje. Užsakymai miško darbams buvo teikiami direktoriui, jis sudarinėjo sutartis. Sutartys darbų atlikimui paprastai buvo su juridiniais asmenimis. Kad būtų su fiziniais, nepamena. Įmonės buhalterijoje nematė sutarčių užsakymams, nematė sąmatų. Ar jų nebuvo, ar jos jai tiesiog buvo neteikiamos, nežino. Matė, kad dažnai pinigų priėmimo ar mokėjimo kvitai yra surašomi be būtinų rekvizitų, neįrašomas mokėtojas ar gavėjas, už kokius konkrečiai darbus ir pagal kokią sutartį sumokėta. Apie tai sakė R. L., tačiau jis jų nepataisydavo, o ji tokius, kokius turėjo, įtraukdavau į apskaitą. Kaip nustatyti, kad pagal konkrečią sutartį yra sumokėta visa suma, nežino, tą tikrindavo R. L.. Jai žinoma, kad (duomenys neskelbtini), įmonės registracija yra fiktyvi, ten nėra įmonės patalpos, ji šiuo adresu nevykdo veiklos. Sakė apie tai R. L., kad reikia įmonę perregistruoti. Tada jis liepdavo deklaracijose nurodyti savo tėvų adresą (duomenys neskelbtini), arba jo močiutės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Dėl kuro įtraukimo į sąnaudas: įmonėje nebuvo pildomi kelionės lapai, nebuvo kuro paskaičiavimo aktų, nebuvo kuro nurašymo aktų. Tiesiog pagal direktoriaus R. L. pateiktus kuro kvitus įtraukė į išlaidas visą kurą. Kiek tiksliai buvo įmonėje automobilių, ji nepamena. Supranta, kad be visų šių anksčiau minėtų dokumentų negalėjo kuro traukti į sąnaudas, tačiau nesigilino ir įtraukė. Dėl fakto, kad kuro kvitai buvo pateikiami iš labai įvairių degalinių tinklų, iš visos Lietuvos teritorijos, išrašyti nakties metu ar tuo pačiu metu iš skirtingų Lietuvos vietų, kas keletą minučių iš tos pačios degalinės – ji niekad į tai nesigilino. Dėl fakto, kad visos įmonės sąnaudos buvo beveik tik kuras, taip pat nesigilino, jai taip pateikdavo informaciją, ją taip ir suvesdavo. Ar įmonė turėjo degalinių tinkluose kuro korteles, nežino. Kiek žino, sutarčių su degalinių tinklais nebuvo pasirašiusi. Be kuro išlaidų, į sąnaudas buvo traukiamos tokios išlaidos, kaip detalių keitimas, remonto išlaidos benzininiams pjūklams. Tokių mokėjimų, kaip komandiruotpinigiai, butpinigiai ar panašiai, nebuvo. Jai visi dokumentai buvo pateikiami apytikriai kartą per mėnesį. Tada suvesdavo visas pajamas ir išlaidas, R. L. pateikdavo pinigų priėmimo kvitus, ji išrašydavo pinigų išmokėjimo iš kasos kvitus už pateiktus kvitus: kuro išlaidas ar kitas. Kasos likutis likdavo labai mažas arba dažniausiai nelikdavo. Visi grynieji pinigai visada buvo pas R. L.. Ji tik pildė kasos knygą. Ir pastaroji įmonėje buvo pradėta vesti po to, kai dėl kasos knygos nebuvimo nubaudė VMI, 2012 metais. Apyvarta įmonėje vyko tik grynaisiais pinigais, banko sąskaitos buvo, bet jos buvo blokuotos už įsiskolinimus. Įsiskolinimai atsirado dėl nesumokėtų mokesčių VMI ir Sodrai. Atlyginimus išmokėdavo grynaisiais pinigais. R. L. ji paduodavo reikalingus dokumentus – paskaičiavimo žiniaraščius, išmokėjimo kvitus. Jis pagal juos išmokėdavo atlyginimus, grąžindavo suvedimui reikalingus dokumentus. Pati grynųjų kasos pinigų nematydavo, jais nedisponuodavo, tik sutvarkydavo gautus pinigų kvitus ir mokėjimus, išmokėjimus, avansines apyskaitas. Pačiai atlyginimas taip pat buvo mokamas grynaisiais pinigais, 152 Lt per mėnesį, nes darbo sutartyje buvo numatytas darbo laikas – 1 valanda per savaitę. Neapskaityto atlyginimo nėra gavusi. Tokia informacija, kad kitiems darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas, kad buvo neįdarbintų, bet realiai dirbančių įmonėje asmenų, jai nebuvo žinoma. Išeinant vaiko auginimo atostogų ar iš jų grįžus, su kitomis buhalterėmis tik susitikrindavo dokumentų perduodamą kiekį, suvesdavo balansus. Tačiau niekada nėra rašiusios perdavimo aktų. Šiuo metu pas ją namuose nėra jokių (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų. Kokius dokumentus perdavė J. R., nežino, neturi jokio tai pagrindžiančio dokumento, bet realiai perdavė visus turėtus dokumentus (5 t., 140-144 b. l.).

7) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Kada tiksliai dirbo, nepamena, gali būti, kad 2011 m. rugsėjo mėn. - 2012 m. birželio mėn. Darbą pasiūlė pats įmonės direktorius R. L.. Kiek buvo numatyta darbo sutartyje atlyginimo, koks darbo laikas, nieko nebepamena. Pamena tik, kad dirbo ne pilną darbo dieną, 5 dienas per savaitę. Kiek atlyginimo gaudavo, nepamena. Tačiau mokama buvo grynaisiais pinigais, mokėdavo R. L.. Išmokėjus pinigus, reikdavo pasirašyti ant kažkokių dokumentų, gal algalapių – įrašyta juose suma būdavo tokia pat, kaip buvo realiai mokama. Jo pareigos buvo vairuoti automobilį, tačiau nepamena, koks tai buvo automobilis, kažkoks mikroautobusas. Paskui šią transporto priemonę kažkas sudaužė. Kieno vardu registruotas automobilis, nežino. Su šiuo automobiliu važiuodavo Kauno rajone, veždavo įmonės darbuotojus į mišką Kauno rajone. Kurą automobiliui, tiksliai nepamena, kokios rūšies, atrodo, dyzeliną, atveždavo kanistruose R. L. arba jis pats užpildavo į automobilį. Jam nebuvo duodami nei pinigai, nei kokios nors kuro kortelės. Buvo vėliau ir kitų automobilių, tačiau nepamena tiksliai, kokios tai buvo transporto priemonės. Tuo metu savo asmeninio automobilio neturėjo. Tikrai niekas nebuvo davęs nurodymo rinkti kvitus iš degalinių įmonės vardu, to nedarė (5 t., 137-139 b. l.).

8) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. kovo mėn. Darbo sutartis buvo pasirašyta po to, kai jau buvo pradirbęs ne mažiau kaip dvi savaites. Žodžiu su darbdaviu, įmonės direktoriumi R. L. sutarė, kad dirbs pagalbiniu darbininku (vėliau dirbo ir pjūklininku) visą dieną, uždirbs ne mažiau 800 Lt per mėnesį. Kaip buvo parašyta darbo sutartyje, neskaitė. Buvo žadėta, kad direktorius pasirūpins maitinimu, apgyvendinimu. Taip pat sutarė, kad iš pradžių padirbs, pažiūrės, kaip sekasi ir tik tada įdarbins, todėl dvi savaites buvo neįdarbintas. Darbo sutartį pasirašė vėliau, jau dirbdamas miške, ją padavė R. L.. Sutarties neskaitė, kad įdarbinamas pusei etato, nežinojo, nes vis skubino pasirašyti. Į mišką, tai yra darbo vietą prie Vilniaus, Šalčininkų rajone, jį su kitu darbuotoju L. P. nuvežė R. L. automobiliu. R. L. išnuomojo visiems darbuotojams bendrai dviejų kambarių butą daugiabutyje Šalčininkų rajone, gyveno tuo metu jame iš viso 12 žmonių. Pats R. L. su brigadininku A. N. gyveno atskirai. Kam priklausė tas butas, nesidomėjo. Maistą, bendrai visiems, nupirkdavo R. L. bei duodavo po cigarečių pakelį dienai kiekvienam. Maisto visiems darbuotojams bendrai per savaitę buvo perkama už vidutiniškai 150 litų. Būstas ir maistas darbininkams nekainavo. Su įsakymais dėl komandiruočių, komandiruotpinigių, dienpinigių supažindinti nebuvo, jų negaudavo. Gal dienpinigiai buvo atiduodami maistu. Dirbdavo nuo 8 iki 18 val., gal kada ilgiau, visus atveždavo ir išveždavo kartu, paprastai per du reisus, vairuodavo kas nors iš darbuotojų. Veždavo su lengvąja (golfu). Per savaitę būdavo tik sekmadienis laisva diena. Tarp gyvenamosios ir darbo vietos būdavo iki 20 km atstumas, važiuodavo 20-30 min. Dirbo tame pačiame miške Šalčininkų rajone. Iš pradžių dirbo pagalbiniu darbininku, krovė, rūšiavo šakas. Po 3-4 dienų davė pjūklą ir jau dirbo pjūklininku, pjovė medžius. Darbų realiai niekas neprižiūrėjo, R. L. išvažiuodavo pats po kelias dienas, prieš tai parodęs ką ir kur reikia išpjauti. Jo atlyginimas buvo skaičiuojamas nuo padaryto darbo kiekio – t. y. nuo medienos kubo - 13-14 litų. Dirbo su benzininiu pjūklu. Benzininis pjūklas per dieną gali išnaudoti 4,50, gal 5 litrus benzino, ne daugiau. Iš viso pjūklai buvo 6 – visi ir dirbdavo. Keletą kartų paprašė atlyginimo, bet direktorius jo nedavė. Tada kilo įtarimas, kad vengia mokėti, sakė nebedirbsiąs. R. L. paaiškino, kad jei nepatinka, gali važiuoti namo. Kartu su L. P. jis išvyko. Ant kokių nors žiniaraščių, mokėjimo dokumentų nepasirašinėjo, nes jokių pinigų ir negavo. Kada pasirašė prašymą atleisti iš darbo, nepamena, gal iškart, kai pasirašinėjo ir darbo sutartį, nes įdėmiai dokumentų neskaitė. Jo paskaičiavimu, įmonė liko skolinga ne mažiau 700 Lt (5 t., 144-146 b. l.).

9) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. vasario mėnesio 13 d. iki 2012-03-23. Su darbdaviu žodžiu sutarė, kad dirbs pjūklininku, visą dieną, uždirbs ne mažiau 800 Lt per mėnesį. Kaip buvo parašyta darbo sutartyje, neskaitė. Darbo sutartį pasirašė miške, ją padavė R. L.. R. L. išnuomojo dviejų kambarių butą daugiabutyje Šalčininkuose, visiems bendrai. Tačiau butas buvo brangus ir vėliau juos perkraustė į tame pačiame kaime esantį medinį namą. Maistą nupirkdavo R. L., jį paduodavo visiems bendrai, duodavo kiekvienam po cigarečių pakelį dienai. Būstas ir maistas darbuotojams nekainavo. Su įsakymais dėl komandiruočių, komandiruotpinigių, dienpinigių supažindinti nebuvo, jų negaudavo. Mano, kad dienpinigiai ir buvo atiduodami maistu. Į mišką, tai yra, darbo vietą prie Vilniaus, Šalčininkų rajone, jį nuvežė R. L.. Darbo vietoje buvo daugiau žmonių. Dirbdavo nuo 8 iki 17 val., visus vienu kartu atveždavo ir išveždavo. Veždavo su lengvąja (golfu). Kolektyve buvo nuo 4 iki 7 žmonių. Dirbo keliose vietose, bet visada tame pačiame rajone. Pjovė medžius. Dirbo su benzininiu pjūklu. Benzininis pjūklas per dieną gali išnaudoti nuo 5 iki 10 litrų benzino. Buvo toks susitarimas, kad jei nebaigia tam tikra brigada pjauti biržės – jie pinigų negauna, nes kai kurie darbininkai darbą pradėdavo, bet jo eigoje pavartodavo alkoholio ir dingdavo, todėl pinigų negaudavo. Niekas nežymėjo, kiek darbininkų pradėjo dirbti ir kiek baigė. Už vieną kubą medienos (rąstų) buvo mokama apie 7 litus, iš šios sumos ir susidėjo jo alga. Alga buvo mokama ne už dienas ar valandas, o už kubus. Suskaičiuodavo visi kartu – paprastai pabaigę biržę, tada R. L. užsirašydavo, kas dirbo, kiek padirbo. Avanso jis gavo 400 Lt, padirbęs kurį laiką, ir jau išeinant iš darbo – ne mažiau 300 Lt. Pinigus mokėjo pats R. L., niekur už juos nepasirašė. Ant kokių nors žiniaraščių, mokėjimo dokumentų nepasirašinėjo. Kada pasirašė prašymą atleisti iš darbo, nepamena, gal iškart, kai pasirašinėjo ir darbo (5 t., 147-149 b. l.).

10) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) dirbo 2012 m. nuo liepos 27 d. iki rugsėjo 6 d. Susitiko su įmonės direktoriumi R. L. pas jį namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasirašė darbo sutartį, pagal ją buvo numatyta, kad atliks pagalbinio darbininko funkcijas, puse etato, už 450 Lt atlyginimą. Tačiau realiai žodžiu iškart sutarė, kad dirbs visą pilną darbo dieną, atlyginimas bus mokamas nemažiau kaip 800 Lt. Taip pat iškart parašė be datos ir prašymą atleisti iš darbo. Jį pats R. L. nuvežė į Šalčininkus, ten jau buvo grupė darbuotojų. Visi gyveno privačiame mediniame name. R. L. pats nupirkdavo maisto arba duodavo pinigų brigadininkui A. N., kad šis nupirktų. Taip pat duodavo cigarečių. Darbui veždavo visus su mikroautobusu 8 vietų, baltos spalvos, vairuodavo brigadininkas A. N.. Darbo vieta nuo gyvenamosios vietos būdavo iki 20 km spinduliu. Atvykus visai brigadai į miško aikštelę, vieni kirsdavo medžius benzininiais pjūklais, kiti tvarkydavo aikštelę, rūšiuodavo, valydavo šakas. Į darbo vietą visus kartu ryte atveždavo ir visus kartu vakare išveždavo. Visi dirbo ne mažiau kaip po 8 valandas, po 7 dienas per savaitę, be poilsio dienų, be išeiginių. Atlyginimo už visas šias dienas jis gavo ne mažiau 400 Lt, tiksliai nepamena, gal 450 Lt. Sumokėjo tik tada, kai jau informavo, jog daugiau nedirbs. R. L. sumokėjo pinigus. Dėl to, kad buvo sumokėta mažiau, nei buvo sutarta, niekur nesikreipė. Kuomet teikė paaiškinimą VMI, jis pateikė neteisingus duomenis, nes išsigando (5 t., 150-152 b. l.).

11) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad 2012 m. birželio mėnesį rado skelbimą „Ekspres kontakte“ apie tai, kad miško darbų įmonei reikalingi darbuotojai. Jis telefonu kalbėjo su įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. L., kuris paaiškino, kad reikės dirbti miško valymo darbus, po 8 valandas per dieną, bus įdarbintas, mokės ne mažiau 800 Lt per mėnesį, apgyvendins ir suteiks maitinimą. Tokios darbo sąlygos tenkino ir su juo susitiko. R. L. iškart neįdarbino, jį išsivežė į Vilniaus rajoną. Apgyvendino sodo namelyje, kuriame buvo kambarys ir virtuvė. Gyveno nuo 3 iki 7 žmonių vienu metu. Kiti darbuotojai dažnai keisdavosi, visi jie buvo be nuolatinio pajamų šaltinio, gyvenamosios vietos. R. L. duodavo pinigų prižiūrėtojui A. N. ir jis pirkdavo maisto, padalindavo kasdien kiekvienam po pakelį cigarečių. Į darbą veždavo visus kartu, su „minivenu“, Reno markės. Taip pat gyveno ir kitose vietose, kur tiksliai, nebepamena, bet tai būdavo aplink Vilniaus rajoną. Nuo gyvenamosios vietos iki darbo vietos visada R. L. arba A. N. veždavo, kelionė trukdavo įvairiai, nuo keliolikos minučių iki kartais net 1 valandos. Dirbdavo miške, pjaudavo, rūšiuodavo, rinkdavo šakas. Dirbo ne mažiau 16 valandų per dieną, dažnai nuo 5 val. ryto iki išnaktų. Išeiginė būdavo tik sekmadieniais. Realiai dirbo nuo 2012-06-18 dienos, tačiau įdarbino jį tik 2012-08-14. Ant atlyginimų žiniaraščių ar kitų dokumentų nepasirašinėjo. Pasirašydamas darbo sutartį matė, kad ji pusei etato, bet tai nerūpėjo, galvojo ilgai nebedirbti. R. L. jam sumokėjo iš viso 600 Lt atlyginimo. Dėl gautų pinigų niekur nepasirašė. Kiek kainavo būstų, kuriuose gyveno, išlaikymas, kiek skirdavo maistui, nežino. Maistas būdavo pats pigiausias, nedidelis kiekis. Su komandiruotėmis nebuvo supažindintas, niekas nieko nesakė ir apie dienpinigius, komandiruotpinigius (5 t., 153-155 b. l.).

12) (duomenys neskelbtini) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad jis 2012 m. lapkričio mėn. pabaigoje įsidarbino (duomenys neskelbtini). Bendravo su direktoriumi R. L.. R. L. jį nuvežė už Vilniaus, į Šalčininkus. Gyveno dviejų aukštų mūriniame name, soduose, kokiu adresu, nežino. Name gyveno dar apie 10 žmonių, darbuotojų. Jau nuvežus ten, R. L. padavė pasirašyti darbo sutartį. Tačiau jos neskaitė, pasirašė nežiūrėjęs. Žodžiu buvo sutarę, kad dirbs pusmetį, atlyginimo mokės apie 1000 Lt per mėnesį, dirbti reikės visą dieną. Rytą dviem mašinomis visus 10 darbuotojų išveždavo į mišką, gal apie 15 kilometrų nuo namų. Veždavo su VW Passat baltos spalvos ir VW golf mėlynos spalvos automobiliais. Vairuodavo R. L. ir A. N.. Išveždavo darbams apie 6-7 val., o parveždavo apie 17- 19 val. vakare. Visą dieną dirbdavo miško darbus, kirsdavo, valydavo. Būdavo pertrauka pavalgyti, R. L. su A. N. duodavo maisto, cigarečių. Grįžus namo, jie duodavo produktų ir tada gamindavosi maistą. Už namo nuomą mokėti nereikėjo, maisto pirkimu taip pat rūpinosi direktorius. Kai jis nutarė įmonėje nebedirbti, paprašė sumokėti, tačiau nesumokėjo. Padavė pasirašyti atleidimo dokumentus, jis pasirašė. Po pasirašymo dar keletą dienų dirbo. A. N. sumokėjo jam už 10 dienų darbo 10 litų. Mano, kad direktorius tyčia įdarbino trumpesniam laikui, 5 dienom, nes jam taip patogiau, mažiau mokesčių mokėti. Bet dirbo tikrai 10 dienų, pilną darbo dieną. Dėl to, kad nebuvo sumokėtas atlyginimas, niekur nesikreipė. Pasirašė ant įvairių R. L. paduotų dokumentų – kokių, dabar pasakyti negali. Kuro kortelių neturėjo, pats kuro čekių įmonei nepristatinėjo (5 t., 156-158 b. l.).

13) Liudytojo L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. kovo mėn., tiksliai nepamena. Tikrai žino, kad darbo sutartis buvo pasirašyta po to, kai jau buvo pradirbęs ne mažiau kaip dvi savaites, dirbo daugiau kaip mėnesį. Su darbdaviu, įmonės direktoriumi R. L. žodžiu sutarė, kad dirbs pagalbiniu darbininku, visą darbo dieną, uždirbs ne mažiau 800 Lt per mėnesį. Kaip buvo parašyta darbo sutartyje, neskaitė. Buvo žadėta, kad direktorius pasirūpins maitinimu, apgyvendinimu. Darbo sutartį pasirašė vėliau, jau dirbdamas miške, ją padavė R. L.. Sutarties neskaitė, kad įdarbinamas pusei etato, nežinojo, nes vis skubino pasirašyti. Į mišką, tai yra darbo vietą prie Vilniaus, Šalčininkų rajone, jį su M. J. nuvežė pats R. L.. R. L. išnuomojo visiems darbuotojams bendrai dviejų kambarių butą daugiabutyje Šalčininkų rajone, gyveno tuo metu jame iš viso 12 žmonių. Pats R. L. su brigadininku A. N. gyveno atskirai. Kam priklausė tas butas, nesidomėjo. Maistą, kaip ir žadėjo, nupirkdavo R. L., jį paduodavo bendrai visiems bei duodavo kiekvienam dienai po pakelį cigarečių. Maistui visiems darbuotojams bendrai per savaitę buvo perkama už vidutiniškai 150 Lt. Su įsakymais dėl komandiruočių, komandiruotpinigių, dienpinigių supažindinti nebuvo, jų negaudavo. Dirbdavo nuo 8 iki 18 val., visus atveždavo ir išveždavo kartu, paprastai per du reisus. Veždavo su lengvąja, „golfu“. Per savaitę būdavo tik sekmadienis laisva diena. Tarp gyvenamosios ir darbo vietos būdavo iki 20 km atstumas, važiuodavo 20-30 min. Dirbo miške Šalčininkų rajone. Jis dirbo pagalbiniu: krovė, rūšiavo šakas. Darbų realiai niekas neprižiūrėjo, R. L. išvažiuodavo po kelias dienas, prieš tai parodęs, ką ir kur reikia išpjauti. Jo atlyginimas buvo mėnesinis. Keletą kartų paprašė atlyginimo, bet direktorius jo nedavė. Tada kilo įtarimas, kad vengia mokėti, sakė nebedirbsiąs. R. L. paaiškino, kad jei nepatinka, gali važiuoti namo. Jis kartu su M. J. išvyko. Ant kokių nors žiniaraščių, mokėjimo dokumentų nepasirašinėjo, nes jokių pinigų ir negavo. Kada pasirašė prašymą atleisti iš darbo, nepamena, gal iškart, kai pasirašinėjo ir darbo sutartį, nes įdėmiai dokumentų neskaitė. Jo paskaičiavimu, įmonė liko skolinga ne mažiau 600 Lt (5 t., 159-161 b. l.).

14) Liudytojo D. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad jis susitarė su R. L., kad jį įdarbins (duomenys neskelbtini). Ten dirbo nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėn., buvo įdarbintas valytojo pareigoms. Pagal savo pareigas valė jų įmonės mašinas, pjūklus – t. y. ruošė priemones darbui. Dirbdavo ik vieną dieną per savaitę, atlyginimo gaudavo ne mažiau 100 Lt per mėnesį, gal kiek daugiau, tiksliai sumos nepamena. Darbo sutartis buvo pasirašyta, bet nepamena, kokiomis sąlygomis. Atlyginimą mokėdavo R. L., pasirašyti duodavo kažkokiame lape, ten būdavo įrašyta tiek, kiek ir buvo mokama. Mašinas tvarkydavo savo tėvų gyvenamojo namo kieme. Kiek būdavo pjūklų – tiksliai nepamena, rodos parveždavo po 3-4. Juos reikdavo išvalyti nuo pjuvenų, dulkių. Jis pats savo automobilio neturėjo, kuro kortelių R. L. nebuvo davęs. Taip pat nei jis, nei kas kitas nebuvo prašęs jo įmonės naudai ar vardu paimti iš degalinių kvitų kurui (5 t., 162-163 b. l.).

15) Liudytojos A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad ji UAB (duomenys neskelbtini)operatorės pareigose ji dirbo nuo 2007 m., tame tarpe nuo 2009 m. iki 2012 m. birželio buvo vaiko auginimo atostogose, dirba kas ketvirtą parą, slenkančiu grafiku. Už kasos operacijas pamainos metu atsakinga tik ji, niekas kitas jų negali atlikti, tuo pat metu prižiūri ir pardavimo salę, ir užpylimo kolonėles. (duomenys neskelbtini) jai negirdėta. Negali paaiškinti, su kokiais automobiliais atvykdavo šios įmonės atstovai, kaip dažnai jie atvykdavo ir pildavosi kuro. Dėl to, kad tos pačios įmonės vardu kelis kartus per dieną skirtingi ar galimai tie patys asmenys perka kelių rūšių kurą grynaisiais pinigais, su skirtingomis nuolaidų kortelėmis, įtarimų ir abejonių nekilo, į tai neatkreipė dėmesio, nes darbo labai daug, perkantysis tik pasako įmonės kodą, o ne pavadinimą, ir jį suveda, čekio netikrina, kokia įmonė ant jo įrašyta. Jei kurą pilasi įmonė ir pateikia įmonės kodą ar pavadinimą, įmonės pavadinimas su visais rekvizitais įspausdinamas iš karto į kvitą. Rekvizitus apie įmonę reikia suvesti vieną kartą, paskui sistema pati pagal kodą ar pavadinimą juos randa ir įrašo. Nepamena, ar jos pareiginiuose nuostatuose ar darbui skirtose rekomendacijose yra numatyta, kad išduodant kvitą su įmonės rekvizitais reikalinga patikrinti asmens dokumentus, t. y. įsitikinti, kad jis įmonės darbuotojas. Tokio nurodymo, kiek pamena, nebuvo. Patikina, kad niekas neprašė tyčia, atsitiktiniams klientams perkant kurą įrašyti į kvitą (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir tuos kvitus konkrečiai kažkam perduoti. Kodėl šios įmonės apskaitoje tiek daug per jos pamainą išduotų kvitų 2012 metų laikotarpiu, nežino. Kodėl kvitai nepasirašyti – nepasirašinėjo, nes tai nebūtina. Pasirašo, tik jei prašo klientas, nes kai kurioms įmonėms tai reikalinga. Tokie asmenys, kaip R. L., A. P., J. K. jai nežinomi, nepažįsta (5 t., 129-130 b. l.).

16) Liudytojų D. M., A. P. parodymais, kuriuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojos A. G. parodymuose (5 t., 131-136 b. l.).

17) Liudytojos A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse nėra numatytos kasos kvitų naikinimo tvarkos. Kvitai kartu su visomis kitomis šiukšlėmis išmetami į šiukšliadėžes prie kasos. Tie kvitai, kurių reikia klientams, jiems pateikiami. Šiukšlės iš prekybinės salės išnešamos 1-2 kartus per dieną, metama į konteinerį, esantį už degalinės. Šie konteineriai nėra rakinami, jie nėra saugomoje ar uždaroje teritorijoje, todėl kvitai gali būti prieinami pašaliniams asmenims (5 t., 168-170 b. l.).

18) 2015-05-22 gauta specialisto išvada Nr.5-4/39 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje specialistė pateikė išvadas, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 27 straipsnio nuostatas (2008-06-26 LR įstatymo Nr.X-1633 redakcija), už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 dalies nuostatas - bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrovės metinio pranešimo sudarymą, už bendrovės dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatą už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (2007-06-07 įstatymo Nr.X-1178 redakcija)

AB (duomenys neskelbtini)vienintelio akcininko J. K. 2010-07-28 sprendimu bendrovės direktoriumi nuo 2010-07-29 paskirtas R. L., 2013-07-10 vienintelio akcininko J. K. sprendimu Nr. 1 direktorius R. L. nuo 2013-07-24 atleistas iš direktoriaus pareigų, bendrovės (duomenys neskelbtini)direktoriumi nuo 2013-07-24 paskirtas A. P..

Sodros duomenų bazės „Asmuo ir jo draudėjai“ duomenimis, bendrovėje (duomenys neskelbtini)R. L. dirbo nuo 2010-06-02 iki 2014-09-22, A. P. nuo 2013-07-24 iki 2014-09-30, buhalterių pareigose dirbo - D. K. nuo 2011-11-22 iki 2013-02-18, S. F. nuo 2012-03-07 iki 2014-01-17 ir J. R. nuo 2014-08-11 iki 2014-10-29.

(duomenys neskelbtini), tvarkydama bendrovės apskaitą, nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) :

- neturėdama pinigų sumokėjimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių kvitų arba kasos aparato kvitų, apskaitoje užfiksavo avanso panaudojimo ūkinę operaciją 1360,40 Lt (394,00 Eur) sumai ;

- benzopjūklų atsarginių detalių įsigijimo už 1396,72 Lt (404,52 Eur) ūkinės operacijos neįtraukė į bendrovės pirkimų apskaitą, tai yra į 2012 m. apskaitą neįtraukė 468,59 Lt (135,71 Eur), į 2014 m. apskaitą neįtraukė 928,13 Lt (268,81 Eur) ;

- į bendrovės atskaitingo asmens R. L. 2012 m. avanso apyskaitas ir suvestinį apskaitos registrą “Didžioji knyga” neįrašė iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2012-09-21 pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr.9261148 gautų piniginių įplaukų 4200,00 Lt (1216,40 Eur) už miško ruošos darbus ;

- degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams nepagrindė dokumentais (kelionės lapais ar kitais laisvos formos dokumentais), kuriuose būtų nurodyti transporto priemonės važiavimo maršrutai ir sunaudotų degalų kiekis, neturėdama kuro sunaudojimą pagrindžiančių dokumentų į apskaitą įtraukė ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas 2012 m. – 114628,00 Lt (33198,56 Eur), 2013 m.– 95270,00 Lt (27592,10 Eur) ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 60006,00 Lt (17378,94 Eur) .

13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ :

- neturėdama surašytų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei atskaitingų asmenų avanso apyskaitų į 2013 m. apskaitos registrą „Didžioji knyga“ įrašė R. L. laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-06-28 pagal 4 kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos išduoto avanso ūkio išlaidoms 125500,00 Lt ir A. P. laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-12-31 pagal 6 kasos išlaidų orderius išduoto avanso ūkio išlaidoms 136733,12 Lt panaudojimo ūkines operacijas;

- neturėdama surašytų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, bendrovės apskaitos registre “Didžioji knyga” 2014 m. rugsėjo mėn. užfiksavo avanso panaudojimo ūkinę operaciją 109707,18 Lt (31773,40 Eur) sumai ir šia suma sumažino atskaitingo asmens A. P. nepanaudotų avansų likutį 2014 m. rugsėjo 30 d., užfiksuodama kitų skolų bendrovei padidėjimą.

Dėl nepateiktų (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų R. L. ir A. P. avanso apyskaitų bei avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-09-30, nebuvo galima nustatyti R. L. išduoto avanso ūkio išlaidoms 125500,00 Lt (36347,31 Eur) ir A. P. išduoto avanso ūkio išlaidoms 136733,12 Lt (39600,64 Eur) bei 2014 m. rugsėjo mėn. apskaitoje užfiksuoto avanso 109707,18 Lt (31773,40 Eur) panaudojimo ir šių atskaitingų asmenų nepanaudoto avanso likučio, tai yra R. L. jo darbo laikotarpio pabaigai - 2013 m. liepos 24 dienai, A. P. 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. rugsėjo 30 dienai.

Dėl avanso 1360,40 Lt (394,00 Eur) panaudojimo įrašymo į apskaitą neturint jo panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, iš UAB (duomenys neskelbtini) gautų piniginių įplaukų 4200,00 Lt (1216,40 Eur) už miško ruošos darbus neužfiksavimo bendrovės apskaitoje, benzopjūklų atsarginių detalių įsigijimo už 1396,72 Lt (404,52 Eur) ūkinių operacijų neįtraukimo į pirkimų apskaitą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-09-30 įsigytų ir į sąnaudas nurašytų degalų transporto priemonėms už 269904,00 Lt (78169,60 Eur) sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams nepagrindimo apskaitos dokumentais, avanso ūkio išlaidoms 371940,30 Lt (125500,00+136733,12+109707,18) arba 107721,35 Eur panaudojimo ūkinių operacijų užfiksavimo bendrovės apskaitoje neturint jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, tyrimo metu dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-09-30.

Jeigu liudytojų parodymų duomenimis, (duomenys neskelbtini) darbuotojas Ž. R. už darbą bendrovėje nuo 2012-11-29 iki 2012-12-03 dalies atlyginimo, tai yra 66,74 Lt (19,32 Eur) pagal mokėjimo žiniaraščius - 2012-11-30 Nr.29 ir 2012-12-03 Nr.30 negavo ir mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė, jeigu darbuotojas M. J. už darbą bendrovėje nuo 2012-02-10 iki 2012-03-02 atlyginimo 269,69 Lt (78,11 Eur) pagal mokėjimų žiniaraščius - 2012-02-29 Nr.5 ir 2012-03-02 Nr.6 negavo ir mokėjimų žiniaraščiuose nepasirašė, jeigu darbuotojas L. P. už darbą bendrovėje nuo 2012-02-10 iki 2012-03-02 atlyginimo 269,69 Lt (78,11 Eur) pagal mokėjimų žiniaraščius - 2012-02-29 Nr.5 ir 2012-03-02 Nr.6 negavo ir mokėjimų žiniaraščiuose nepasirašė, tai (duomenys neskelbtini) nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies nuostatų - mokėjimo žiniaraščiais įformino neįvykusias 606,12 Lt (66,74 + 269,69 + 269,69) arba 175,54 Eur atlyginimų išmokėjimo ūkines operacijas ir jas įrašė į bendrovės apskaitą (atskaitingo asmens R. L. avanso apyskaitas bei suvestinį apskaitos registrą „Didžioji knyga“).

Dėl LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nevykdymo išmokant bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Gintlita” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012-02-10 iki 2012-11-29.

Jeigu (duomenys neskelbtini) tokio kuro kiekio, koks nurodytas tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini)vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nepirko ir pinigų nemokėjo arba pirko ne visą sąskaitose nurodytą kuro kiekį, ir dalies jo pirkimui ir pinigų sumokėjimui pagrįsti pateikė kitų degalinės klientų kuro pirkimo kasos aparatų kvitus, kuriuose nenurodyti (duomenys neskelbtini) rekvizitai ir kurie įrašyti į bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tai direktorius R. L. į bendrovės apskaitą įrašęs ir panaudojęs UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška, nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.

Dėl laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų 9 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška panaudojimo bendrovės (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje, nevykdant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, tyrimo metu dėl nustatyto pažeidimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

(duomenys neskelbtini) 2013-05-27 elektroniniu būdu VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2012 metus įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį, tai yra deklaracijos 18 eilutėje 7710,00 Lt (2233,00 Eur) sumažino pardavimo pajamas, degalų sunaudojimo faktiškai nuvažiuotiems kilometrams neįforminusi dokumentais, visas degalų transporto priemonėms įsigijimo išlaidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir veiklos sąnaudas padidino 114628,00 Lt (33198,56 Eur), dėl to 49 deklaracijos eilutėje 2012 m. veiklos rezultatą- pelną sumažino 90172,00 Lt (26116,00 Eur).

(duomenys neskelbtini) 2014-05-27 elektroniniu būdu VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, tai yra veiklos sąnaudas padidinusi 95270,00 Lt (27592,00 Eur), deklaracijos 48 eilutėje 2013 m. veiklos rezultatą - pelną sumažino 95270,00 Lt (27592,00 Eur).

(duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu VMI pateiktose PVM deklaracijose už mokestinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-09-30 įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomo PVM ir mokėtino į biudžetą PVM sumas, tai yra PVM deklaracijų 25 eilutėje padidino pirkimo PVM sumas, 35 eilutėje padidino atskaitomo PVM sumas ir 36 eilutėje sumažino mokėtino į biudžetą PVM sumas, nes neturėdama kelionės lapų ar kitų laisvo formos dokumentų pagrindžiančių degalų sunaudojimą faktiškai nuvažiuotiems kilometrams, tai yra neturėdama dokumentų patvirtinančių degalų panaudojimą PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, į PVM atskaitą įtraukė kuro transporto priemonėms pirkimo kvituose nurodytą pirkimo PVM iš viso 56680,00 Lt (16415,00 Eur) :

- už 2012 metus 24072,00 Lt (6972,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą ,

- už 2013 metus 20007,00 Lt (5794,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą ,

- už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 12601,00 Lt ( 3649,00 Eur) padidino atskaitomą PVM sumą ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

Iš viso papildomai apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetą 84496,00 Lt (24471,00 Eur), iš jų pelno mokesčio 27816,00 Lt (8056,00 Eur) ir PVM 56680,00 Lt (16415,00 Eur). Už 2012 metus apskaičiuota 37598,00 Lt (10889,00 Eur), už 2013 metus 34297,00 Lt (9933,00 Eur), už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 12601,00 Lt (3649,00 Eur).

(duomenys neskelbtini) direktorius R. L. bendrovėje dirbo nuo 2010-07-29 iki 2013-07-24, A. P. dirbo nuo 2013-07-24 iki 2014-09-30 (6 t., 4-199 b. l.).

19) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškiniu dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kuriame nurodyta, kad reiškiamo ieškinio suma yra 24 471 eurų (7 t., 3-6 b. l.).

20) Pranešimu apie įtarimą R. L., kuriame pranešama, kad jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu (7 t., 21-24; 33-36 b. l.).

21) Pranešimu apie įtarimą A. P., kuriame pranešama, kad jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu (7 t., 52-54; 61-63 b. l.).

22) Įsipareigojimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-03047-14 atlyginti valstybei nusikaltimu padarytą žalą, kurį pasirašė įtariamieji R. L., A. P. (7 t., 175-180 b. l.).

23) Įmokų kvitais, kiuriais kaltinamieji A. P. ir R. L. atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, kiekvienas pervesdamas į VMI prie LR FM sąskaitą po 500 eurų (7 t., 182-184 b. l.).

24) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Dėl informacijos apie R. L. ir A. P. įmokas, kuriame pranešama, kad R. L. atlygino dalį valstybei padarytos žalos, t.y. 800 eurų; A. P. atlygino dalį valstybei padarytos žalos, t. y. 650 eurų.

25) Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės J. G. teisiamųjų posėdžių metu duotais paaiškinimais, jog civilinis ieškovas savo pareikštą civilinį palaiko pilna apimtimi ir prašo priteisti kaltinamųjų valstybei padarytą žalą.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai, civilinio ieškovo atstovė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 str. 1 d. kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų R. L., A. P. kaltė padarius nusikaltimus, be jų prisipažinimo, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: liudytojos D. M. parodymais; liudytojos S. F. parodymais; liudytojo R. K. parodymais; liudytojo M. J. parodymais; liudytojo Ž. S. parodymais; liudytojo L. J. parodymais; liudytojo M. K. parodymais; liudytojo Ž. R. parodymais; liudytojo L. P. parodymais; liudytojo D. V. parodymais; liudytojos A. G. parodymais; liudytojų D. M., A. P. parodymais; liudytojos A. K. parodymais2015-05-22 specialisto išvada Nr.5-4/39, civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės paaiškinimais, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštu civiliniu ieškiniu byloje, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis, įsipareigojimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-03047-14 atlyginti valstybei nusikaltimu padarytą žalą, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad R. L. ir A. P. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būdami atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą ir apskaitos organizavimą bendrovėje, kiekvienas atitinkamu laikotarpiu organizavo apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes į apskaitą neįtraukė dalies ūkinių operacijų (prekių įsigijimų), nevedė atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, neturėjo visų avansų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų. Kaltinamieji išmokėjimo žiniaraščiais įformino neįvykusias atlyginimų mokėjimo operacijas darbuotojams, be to, į bendrovės apskaitą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl pirkto kuro. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. t. y., kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, laikotarpiu, kai buvo bendrovės vadovais, mokesčių inspekcijai teikiamose bendrovės deklaracijose nurodė neteisingus duomenis ir taip siekė išvengti pelno bei pridėtinės vertės mokesčių mokėjimų.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 60 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 5 mėnesius laisvės apribojimo. V. B. kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 60 parų arešto. V. B. kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 40 parų arešto. Subendrinti šią bausmę Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio tvarka, pridedant neatliktos bausmės dalį pagal 2013 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 40 parų arešto ir 625,53 eurų baudą (toks yra baudos likutis, pagal antstolio pažymą).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 54 paras arešto; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo. V. B. kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą bausmę – 54 paras arešto. V. B. kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 36 paras arešto.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems R. L., A. P. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

K. R. L. padarė vieną apysunkį, kitą nesunkų nusikaltimą, yra idealioji veikų sutaptis (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, kai teistumas nėra išnykęs (LITEKO duomenys; 2013-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis), baustas administracine tvarka (7 t., 98 – 110 b. l.)., yra dirbantis (7 t., 96 b. l.), turi nuolatines pajamas, yra vedęs, turi mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenimis Psichiatrijos klinikos pacientų registre įtrauktas nėra, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (7 t., 85; 89 b. l.). Atsižvelgtina ir į tai, kad R. L. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, padarė daugiau buhalterinių pažeidimų negu A. P.. R. L. vadovaujant išvengta didesnių mokesčių į biudžetą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti R. L. paskyrus prokurorės siūlomas bausmes. Tokios bausmės, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną apysunkį, kitą nesunkų nusikaltimą, yra idealioji veikų sutaptis (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (7 t., 140 – 142 b. l.), baustas administracine tvarka (7 t., 145 – 157 b. l.)., yra dirbantis (7 t., 135 b. l.), turi nuolatines pajamas. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenimis Psichiatrijos klinikos pacientų registre įtrauktas nėra, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (7 t., 85; 90 b. l.). Yra jauno amžiaus, ir tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neturėjo pakankamos patirties tinkamai vadovauti įmonei, nors ir privalėjo gerai susipažinti su atitinkamais įstatymais, domėtis apskaitos organizavimu. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti A. P. paskyrus prokurorės siūlomas bausmes. Tokios bausmės, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė civilinį ieškinį 24 471 eurų sumai. Ieškinys pateiktas solidariai abiems kaltinamiesiems. Nors kaltinamieji R. L. ir A. P. bendrovės direktoriais dirbo skirtingais laikotarpiais ir kiekvienas skirtingais laikotarpiais padarė buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus bei kiekvienas už atitinkamus laikotarpius teikė neteisingas deklaracijas, taip išvengdami mokesčių dėl biudžetui padarytos žalos, teismas, atsižvelgdamas į Valstybės turtinius interesus atstovaujančio civilinio ieškovo paaiškinimus, kad žalos atlyginimas operatyviau būtų atlygintas, esant kaltinamųjų solidariai atsakomybei, bei tai, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu buvo sudarę sutartį dėl žalos atlyginimo, esant solidariai jų atsakomybei, konstatuoja, kad civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi, esant kaltinamųjų solidariai atsakomybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. L. skirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti R. L. 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

K. R. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę;

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažintina 1/3 ir skirti A. P. 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Kaltinamajam A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį 24 471 eurų sumai tenkinti, ir priteisti šią sumą solidariai iš R. L. ir A. P.. Įskaityti ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu savanoriškai R. L. ir A. P. atlygintą žalos dalį.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamosios bylos nagrinėjimui, t. y. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.