Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1374-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03947-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.1 (S)

2021 m. birželio 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui R. S., advokato padėjėjai M. M., I. G.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Šalčininkų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) Panaikinti 2020-11-02 VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. CPVA Skundžiamame sprendime nustatė, jog viešojo pirkimo „Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokslo paskirties keitimas į kultūros paskirtį, (duomenys neskelbtini) un. Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo statybos darbų pirkimas (toliau – ir Pirkimas) sąlygos, tarp kita ko, subrangos ribojimas esminiams darbams vykdyti, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 49 str., 17 str. CPVA rėmėsi tuo, kad: Pirkimo projekto sąlygos prieštarauja ESTT praktikai, kuri nustato, jog „ribojimas turi būti pagrįstas, turi būti remiamasi išimtinėmis aplinkybėmis į tikslą, susijusį su smulkių ir vidutinių įmonių skatinimu dalyvauti viešajame pirkime verčiau kaip dalyviams, pateikiantiems bendrą pasiūlymą, o ne kaip subrangovams“, Pirkimo darbai yra dalūs, tad būtų galimi atlikti subrangovų.

2.2. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo kaltės. Pareiškėjo parengtos Pirkimo projekto sąlygos, įskaitant ir 3.11 p. numatytą reikalavimą, prieš pradedant Pirkimo procedūras, buvo suderintos su CPVA ir CPVA nenustatė jokių pažeidimų. 2018-02-19 Atsakovo rašte dėl Pirkimo projekto sąlygų pateiktos pastabos buvo visiškai nesusijusios su 3.11 p. nustatytu reikalavimu. 2018-09-14, atlikus įvykusio pirkimo procedūrų ir eigos patikrą, Atsakovas darkart nurodė, kad pastebėjimų, dėl kurių gali kilti įtarimų, nenustatė. CPVA neįrodė ir apskritai neįrodinėjo Pareiškėjo kaltės. toks reikalavimas kyla iš bendrųjų administracinės atsakomybės (taikant atsakomybę ir pagal ANK, ir pagal specialiuosius įstatymus), nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tai pat yra pasisakęs, kad pripažįstant netinkama finansuoti paramos sumą taip pat vertintina kaltės aplinkybė (2019-11-13 nutartis byloje Nr. eA-2160-575/2019). Griežtoji atsakomybė be kaltės taikoma tik įstatymų numatytais atvejais. Šioje situacijoje pažymėtina, jog Skundžiamame sprendime nustatytos pažeistosios tiek VPĮ 49 str., 17 str., tiek Reglamento 6 str. nenumato, jog būtent už šį pažeidimą yra atsakoma be kaltės.

2.3. Net ir konstatavus Pareiškėjo veiksmuose pažeidimą, pagal teisinį reguliavimą egzistuoja Pareiškėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 str. 2 d. (aktualios redakcijos, ši nuostata buvo ir ankstesnėje redakcijoje) numato, jog ūkio subjektui vadovaujantis ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija pripažįstama neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės netaikomos už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija. Šia nuostata savo praktikoje remiasi Konkurencijos Taryba. CPVA, nepastebėjusi Pirkimo sąlygų ydingumo, taip pat tinkamai neatliko savo pareigų.

2.4. Pareiškėjos veiksmuose nėra pažeidimo (objektyviosisos pusės):

VPĮ 49 str. 1 d. numato, jog Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu. VPĮ 49 str. 7 d. nustato, kad „perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) sprendime C-298/15 Borta, kuriuo remiasi ir CPVA, yra pasisakęs, jog „subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.“

CPVA Sprendime cituota praktika draudžia absoliutų subrangos ar jungtinės veiklos ribojimą, tuo tarpu šiuo atveju yra nustatomas reikalavimas, kad tam tikrus darbus atliktų pats tiekėjas. Pirkimo nebuvo absoliutaus subrangos draudimo, tačiau ribojimas atitinkamiems darbams. ESTT sprendime byloje Nr. C-298/15, be kita ko, nustatyta, jog perkančioji organizacija yra laisva nustatyti darbus, kurie yra kvalifikuojami kaip „pagrindiniai“ ir pati juos vykdyti. Būtent tokiems darbams – bendrastybiniams darbams – Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 49 str. 7 d. nuostata bei ESTT praktika, ir numatė apribojimą, išreikšdamas juos kaip „esminius darbus“. Esminių užduočių samprata ir sąlygos nėra pateiktos VPĮ 49 str. 7 d. Esminės užduotys turi būti nurodomos konkrečiai perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo dokumentuose. Esminės užduotys turi būti aiškios, tikslios, apibrėžtos taip, kad tiekėjai suprastų jų apimtį.

Pirkimo sąlygų 3.11 p. neapribojo konkurencijos, ką nustatė ir Atsakovas Skundžiamame sprendime: pirkimu susidomėjo 16 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, todėl konkurencija buvo. CPVA nesiaiškino, dėl kokių priežasčių kiti potencialūs tiekėjai, kurie buvo išreiškę susidomėjimą pirkimu, nepateikė pasiūlymo, t. y. CPVA netyrė ir nevertino, ar būtent Sąlygų 3.11 p. reikalavimo. Tai reiškia, kad Pareiškėjas Sąlygų 3.11 p. nepažeidė proporcingumo principo.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai buvo ypatingai svarbu, kad darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku. Dėl projekto, dėl kurio ir buvo vykdomas ginčo objektu tapęs viešasis pirkimas, buvo sudaryta 2017-12-27 finansavimo sutartis Nr. 08.2.1-CPVA-R908-01-0005 (toliau – ir Finansavimo sutartis). Finansavimo sutarties 4 str. nustatė, kad visos projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki Finansavimo sutarties 1 priedo 5 p. nustatyto termino, t. y. 2020-12-31. Tuo atveju, jei bendrastatybiniai – esminiai Pareiškėjai – darbai būtų atliekami ne vieno tiekėjo, tai šių darbų atlikimas ir pirkimo sutarties vykdymas bei įgyvendinimas būtų tapęs ženkliai sudėtingesniu. Tokiu atveju Pareiškėjai būtų reikėję skirti neproporcingus ir neplanuotus resursus sutarties vykdymo kontrolei užtikrinti. Tais atvejais, kai tiekėjas (rangovas) pasitelkia subrangovus, rizika pažeisti projekto terminus yra didesnė dėl jau minėtos praktikos, kai subrangovai galimai nėra tiek pajėgūs, kad patys dalyvautų viešajame pirkime. Taip pat bendrastatybinius darbus vykdant ne vienam tiekėjui, o per jo pasitelktus subrangovus, kyla rizika ir tuo aspektu, kad vienam subrangovui vėluojant atlikti savo darbus, kitas subrangovas negalėtų pradėti vykdyti savo darbų. Pareiškėjas, ribodamas galimybę pasitelkti subrangovus esminiams projektui – bendrastatybiniams – darbams, siekė užtikrinti tinkamą projekto pagal Finansavimo sutartį vykdymą laiko ir kokybės atžvilgiu. Pagal Pirkimo sąlygas, visi darbai, kurių apimtis buvo didelė, privalėjo būti atlikti iki 2019-06-06. Šis terminas Pareiškėjai buvo svarbus ne tik formaliuoju aspektu, bet ir faktiškai, nes buvo planuojami renginiai, negalėjo tartis dėl nuomos. Objektas yra itin reikšmingas vietos bendruomenei.

2.5. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai akcentavo, kad bendrieji statybos darbai yra apibrėžti statybos techniniame reglamente „Statybos darbai“, paaiškino, kad finansinių korekcijų gairės pritaikytos nepagrįstai, nes remtasi jų 2.1 lentelės 13 punktu, kuris apibrėžia kitokią situaciją (kai subranga ribojama procentiniu dydžiu nuo pirkimo vertės, šiuo atveju buvo nurodyti darbai, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas).

3. Atsakovė CPVA pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad, Pareiškėjas, nustatydamas reikalavimą tiekėjams, ketinantiems dalyvauti Pirkime pasitelkiant subrangovus rangos darbams, patiems atlikti bendrastatybinius darbus, apribojo subrangovų pasitelkimo teisę ir taip neužtikrino VPĮ 49 str. 1 d. nustatytos galimybės tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus;

3.2.1. CPVA atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Administravimo taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Administravimo taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių yra: tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 p.), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka institucijai, (9.3.5 p.) atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (9.3.7 p.). PAFT 463 p. nustatyta, kad Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) nevertina ir neprivalo vertinti visų pirkimo dokumentų, o vertina tik tuos patikros elementus (pirkimo dalis), kurie pagal įgyvendinančios institucijos turimą praktiką, vertintini kaip rizikingi. Abiejose Pirkimo patikrose (2018-02-19 ir 2018-09-14) Pirkimo sąlygų 3.11 p. apskritai nebuvo vertintas, Pirkimas nevertintas VPĮ 49 straipsnio apsektu. PAFT 464 p. nustato, kad, kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, jis atsako už VPĮ laikymąsi. Pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 2.2 punktą, už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas Pareiškėjas, o ne CPVA.

3.2.2. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. PAFT 407 – 408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. PAFT 295 p. nustatyta, kad „Pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais“. Ši nuostata reiškia, kad visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti, ar yra pažeidimas ar jo nėra. LVAT formuoja praktiką, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti ( pvz., LVAT 2017-07-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

3.2.3. Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Kaltės forma neturi įtakos pažeidimo konstatavimui, vadinasi vien teisės aktus pažeidžiančių veiksmų padarymas yra pakankamas pagrindas kilti atsakomybei. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, kurioje aiškiai apibrėžta Pareiškėjo atsakomybė už Pirkimo vykdymą, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir tuo pagrindu naikinti Pareiškėjo teisėtai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų

3.2.4. 2018-09-14 CPVA pranešime (Atsiliepimo priedas Nr. 3) aiškiai pažymėta, kad ,,šie Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų teisės atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti/nustatyti pažeidimus, jei tokių paaiškėtų vėliau.

3.3.1. Viešųjų pirkimų direktyvos yra grindžiamos laisvo judėjimo Europos Sąjungos taisyklėmis, ir jos yra taikytinos perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Perkančiosios organizacijos, vykdančios viešuosius pirkimus, nėra laikomos ūkio subjektais.

3.3.2. VPĮ 49 straipsnyje įtvirtintas rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais sąlygas, daroma išvada, kad rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais iš esmės nėra ribojamas, t. y. tiekėjui suteikta teisė bet kokia forma remtis kito ūkio subjekto pajėgumais ir pasitelkti šį ūkio subjektą sutarties įgyvendinimui. Šios bendros taisyklės išimtis, yra įtvirtinta VPĮ 49 str. 7 d., kurios taikymui nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos, t. y. pirma, pirkimo objektu gali būti darbai, paslaugos arba prekės, kurias reikia montuoti, diegti. Antra, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose turi nustatyti esmines užduotis. Trečia, esminės užduotys gali būti vykdomos tik savarankiško tiekėjo arba ūkio subjektų grupės konkretaus nario.

3.3.3. Įstatymų leidėjas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) esminių užduočių sampratos ir sąlygų nepateikia. Remiantis Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) sprendimais, daroma išvada, kad esminės užduotys turi būti aiškios, tikslios, apibrėžtos taip, kad tiekėjai suprastų jų apimtį, jos negali būti apibrėžiamos abstrakčiai, pavyzdžiui nurodant tik procentinę subrangovams perduodamų darbų dalį (ESTT 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Tedeschi Srl, C-402/18; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14; 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Vitalo SpA, C-63/18). ESTT praktikoje nurodoma, kad esminių užduočių įtvirtinimas pirkimo sąlygose turi būti išimtinis, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją ir pan. (2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14). Sprendžiant, ar galima nurodyti, jog esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, turi būti vadovaujamasi 2017 m. balandžio 6 d. ESTT sprendimo byloje Borta, C-298/15 suformuotu principu: subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

3.3.4. Pirkimo sąlygų 2 skyriuje „Pirkimo objektas“ išvardintų perkamų darbų sąraše nėra išskirti bendrastatybiniai darbai, kuriuos turėtų atlikti pats tiekėjas. Pirkimo sąlygų priede Nr. 5 „Statybos darbų įkainotas veiklų sąrašas“ taip pat nėra galimybės identifikuoti, kuriuos perkamus darbus Pareiškėjas laiko bendrastatybiniais darbais, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas. Pirkimo sąlygų 3.11 p. nurodyta: „Tiekėjas savo pajėgumais jei pasitelkiami subtiekėjai turi atlikti bendrastatybinius darbus (pateikiamas tiekėjo raštiškas užtikrinimas arba kitas patvirtinantis dokumentas). Pareiškėja tik nurodė, kad bendrastatybinius darbus privalės atlikti pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, tačiau šių darbų Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai neapibrėžė, neišskyrė ir / ar nedetalizavo. Pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygų turinio aiškinimo prievolės negali perkelti tiekėjams. Pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, per se (lot. pati savaime) nėra teisėta. Pirkimo sąlygose esminių užduočių neapibrėžimas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad tiekėjai neginčijo Pirkimo procedūrų ir/ar Pirkimo sąlygų, o tiekėjų pasiūlymų pateikimas taip pat neeliminuoja nustatytų Pirkimo pažeidimų.

3.3.6. Pirkimo dokumentuose nurodyti darbai yra dalomi, t. y. jie suskirstyti į atskiras grupes, kurias galėtų atlikti kiti subrangovai. Tai reiškia, kad tokie darbai kaip sklypo sutvarkymas, statinio išorės darbai, statinio vidaus darbai, konstrukcijos, nėra technologiškai tarpusavyje susiję taip, kad jų negalėtų atlikti atskiri subrangovai. Pareiškėjos nurodytos priežastys (senesnė Pareiškėjos praktika pasitelkiant subtiekėjus, mažesnė pirkimo kaina nepasitelkiant subtiekėjų, sutarties įgyvendinimo sudėtingumas, bendruomenės lūkestis) yra tik hipotetinės, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nėra laikytinos pagrįstomis, Pareiškėjas nepagrindė, kodėl šie darbai priskirtini kritinei užduočiai (kokia jų išskirtinė specifika) ir kodėl ypatingai svarbu, kad būtent šiuos darbus atliktų pats tiekėjas (kokia jų išskirtinė specifika). Bendrastatybiniai darbai, kurie nepasižymėjo jokiu specifiškumu bei įvertinus perkamų darbu dalumą galėjo būti vykdomi pasitelkiant kitus ūkio subjektus, o ribojimas juos pasitelkti, vertinamas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis VPĮ 49 str. 7 d. nuostatas.

3.3.7. Pareiškėja, vertindama pasiūlymus, negalėjo nustatyti, ar tiekėjai nepasitelkė subtiekėjų darbams, kuriuos Pareiškėjas Pirkimo sąlygose buvo abstrakčiai apibrėžęs kaip bendrastatybinius.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėja, įgyvendindama projektą „Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos ,,Vilties“ skyriaus pastato pritaikymas bendruomenės poreikiams”, projekto Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-01-0005 (toliau – ir Projektas), 2018 m kovo 7 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokslo paskirties keitimas į kultūros paskirtį, (duomenys neskelbtini) un. Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 363368 (toliau – ir Pirkimas).

5.2. Projekto vykdytojas (Pareiškėja) su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „JARAKS“ 2018 m. birželio 6 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. GS(7.1.83)-296.5.2.

5.3. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPĮ 49 str. 1 d. nustatytą galimybę tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, todėl Projekte 2020 m. balandžio 15 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 bei pradėtas pažeidimo tyrimas.

5.4. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, 2020 m. lapkričio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad, Pareiškėjas, Pirkimo dokumentų 3.11 nustatė reikalavimą: „Tiekėjas savo pajėgumais jei pasitelkiami subtiekėjai turi atlikti bendrastatybinius darbus (pateikiamas tiekėjo raštiškas patvirtinimas arba kitas patvirtinantis dokumentas“ (toliau – ir Reikalavimas). Atsakovės vertinimu, Reikalavimas apribojo subrangovų pasitelkimo teisę ir taip neužtikrino VPĮ 49 str. 1 d. nustatytos galimybės tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. CPVA Sprendime, be kita ko rėmėsi tuo, kad:

5.4.1. Pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja VPT rašte pateiktai nuomonei, kad taikant VPĮ 49 str. 7 d. laikoma, kad „patirtis, įgyta viename pirkime, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog pirkimo vykdytojas susidurs su tokia pačia situacija ir kitame pirkime, <...> taigi toks argumentas galėtų būti tik kaip papildantis kitus argumentus, tačiau ne pagrindinis ar lemiamas“. Taigi laikėsi pozicijos, kad Pareiškėja be svaraus pagrindo nustatė reikalavimą atlikti bendrastatybinius darbus;

5.4.2. esminė (kritinė) užduotis nebuvo aiškiai apibrėžta;

5.4.3. buvo prieštaravimų tarp atskirų sąlygų: pagal Pirkimo sąlygų 3.9 punktą leidžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir jame nėra nustatytas ribojimas remtis ūkio subjektų pajėgumais pagrindžiant 3.4 punkte nustatytą reikalavimą dėl teisės verstis bendrųjų statybos darbų atlikimu, t. y. tiekėjas galėjo pasirinkti subrangovą, turintį teisę atlikti bendrastatybinius darbus ir tai atitiktų 3.4 punkto reikalavimą, tuo tarpu pagal 3.11 punktą bendrastatybinius darbus turėtų atlikti pats tiekėjas.

5.4.4. taikytina Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 13 punkte numatyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja remiasi tuo, kad nebuvo jos kaltės dėl pažeidimo, ji pagrįstai nustatė ribojimą pačiam tiekėjui atlikti bendrastatybinius darbus, šie darbai buvo aiškiai apibūdinti; taip pat rėmėsi tuo, kad atsakovė neteisingai pritaikė Gairių 2.1 lentelės 13 punktą.

7. Ginčo teisinių santykių reguliavimas ir esminė teismų praktika:

PAFT 25 skirsnis reglamentuoja pažeidimų tyrimą. PAFT 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.

PAFT 307 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. 311 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis.

PAFT 407 ir 408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis.

Ginčo situacijai taikytina 2018 metais (kai vyko Pirkimas) galiojusi VPĮ redakcija. VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustatė, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

VPĮ 49 straipsnio 7 dalis nustatė, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

Pagal ESTT praktiką esminės užduotys turi būti aiškios, tikslios, apibrėžtos taip, kad tiekėjai suprastų jų apimtį, jos negali būti apibrėžiamos abstrakčiai, pavyzdžiui nurodant tik procentinę subrangovams perduodamų darbų dalį (ESTT 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Tedeschi Srl, C-402/18; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14; 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Vitalo SpA, C-63/18). ESTT praktikoje nurodoma, kad esminių užduočių įtvirtinimas pirkimo sąlygose turi būti išimtinis, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją ir pan. (2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14).

Pasisakydamas dėl galimybės taikyti reikalavimą, kad esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs teikėjas, ESTT sprendime byloje Borta, C-298/15 išaiškino, kad subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

8. Šioje byloje reikia išaiškinti, ar Pareiškėja pagrįstai nustatė Pirkimo sąlygų 3.11 punkto Reikalavimą bendrastatybinius darbus atlikti pačiam tiekėjui, taip pat, jeigu Reikalavimas nustatytas nepagrįstai, kaip toks pažeidimas kvalifikuotinas pagal PAFT ir kokios pasekmės taikytinos.

9.1.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad perkančioji organizacija turi diskreciją pasirinkti, kas yra esminės užduotys. Teismo posėdžio metu nurodė, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir STR Statybos darbai) ; be to, Pirkimo taisyklių 3.4 punkte nurodant reikalingą kvalifikaciją buvo yra aiškiai nurodyta, kad teikėjas turi turėti teisę verstis bendrųjų statybų veikla kaip atskira sritimi ir specialiųjų statybos darbų veikla (išvardinant sritis) statybos darbai.

9.1.2. Atsakovė remiasi tuo, kad Pirkimo sąlygų 2 skyriuje „Pirkimo objektas“ išvardintų darbų sąraše (pvz., 2.1.1 punkte, kuriame išvardinti statybos darbai) ir 5 priede „Statybos darbų įkainotas veiklų sąrašas“, juos galima tik menamai identifikuoti iš STR Statybos darbai.

9.1.3. ESTT priimdamas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Tedeschi Srl, C-402/18 ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Vitalo SpA, C-63/18 nagrinėjo situaciją, kurioje nacionalinė teisė nustatė abstraktų reikalavimą, kad subrangos pagrindu nebūtų galima įsigyti daugiau kaip 30 proc. pirkimo darbų. ESTT kritiškai vertino tokias nuostatas, nes jos nustatytos neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir užduočių, kurioms tai būtų taikoma, pobūdį. ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wroclaw, C-406/14 35 punkte, aiškindamas Direktyvą 2004/18, nurodė, kad kad viešojo darbų pirkimo dokumentuose nurodyta sąlyga, kuria nustatomi apribojimai pasitelkti subrangovus abstrakčiai apibrėžtai tam tikrai procentinei tos sutarties daliai vykdyti, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir neminint subrangos pagrindu atliktinų darbų esminių aspektų, yra nesuderinama su šia direktyva. Taigi teismas daro išvadą, kad subrangos ribojimas, nurodant esminius subrangovų atliktinų darbų aspektus, yra galimas.

9.1.4. Šiuo atveju ir CPVA Sprendime pripažino, kad bendrastatybinius darbus galima menamai identifikuoti vadovaujantis STR Statybos darbai. Iš tiesų STR Statybos darbai 1 priedo 1.1 punkte ir 1.2 punkte formuluojami bendri bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų požymiai. Nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenustato, kokie yra esminiai darbai. VPĮ tiesiogiai nenustato reikalavimų kaip turi būti identifikuoti esminiai darbai. VPĮ komentare, kuriuo, priimdama sprendimą, rėmėsi CPVA, teikiama nuoroda į jau aptartą ESTT praktiką, kurioje, kaip aptarta, nagrinėti atvejai, kai subranga buvo ribojama neatsižvelgiant į darbų pobūdį. Vertinant, kad Pirkime galėjo dalyvauti tiekėjai, kuriems taikomi specialūs reikalavimai, nurodyti Pirkimo sąlygų 3.4 punkte (turintys teisę verstis veikla reikalinga Pirkimo sutarčiai vykdyti, t. y. statybos veikla tiek bendrųjų statybos darbų srityje, tiek specialiųjų statybos darbų srityje), t. y. Pirkimo sąlygų adresatas buvo profesionalūs tos srities verslu užsiimantys asmenys, kuriems STR Statybos darbai nuostatos turėjo būti žinomos ir suprantamos, negalima daryti išvados, kad šiuo atveju nebuvo suprantamai nurodytos esminės užduotys. Be to, ir CPVA Sprendime vertino bendrastatybinių darbų nedalomumą, t. y. jai buvo aišku, kokie darbai priskirtini šiai kategorijai. Taigi darytina išvada, kad esminės užduotys, kaip jos suprantamos pagal VPĮ 49 straipsnio 7 dalį, buvo nustatytos nepažeidžiant teisės aktų.

10.1. Reikalavimas teikėjui atlikti tam tikrus darbus pačiam yra išimtinio pobūdžio. ESTT sprendime byloje Borta, C-298/15 išaiškino, kad subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Dėl tokio teisės aiškinimo ginčo tarp šalių nėra.

10.2. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo svarbu, kad statybos darbai būtų pagal Finansavimo sutartį, iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad jeigu bendrastatybiniai – esminiai Pareiškėjai – darbai būtų atliekami ne vieno tiekėjo, tai šių darbų atlikimas ir pirkimo sutarties vykdymas bei įgyvendinimas būtų tapęs ženkliai sudėtingesniu: tais atvejais, kai tiekėjas (rangovas) pasitelkia subrangovus, rizika pažeisti projekto terminus yra didesnė dėl jau minėtos praktikos, kai subrangovai galimai nėra tiek pajėgūs, kad patys dalyvautų viešajame pirkime, taip pat darbus vykdant ne vienam tiekėjui, o per jo pasitelktus subrangovus, kyla rizika ir tuo aspektu, kad vienam subrangovui vėluojant atlikti savo darbus, kitas subrangovas negalėtų pradėti vykdyti savo darbų. Nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas, visi darbai, kurių apimtis buvo didelė, privalėjo būti atlikti iki 2019 m. birželio 6 d., šis terminas svarbus, nes objektas buvo reikalingas vietos bendruomenei, taip pat numatyti renginiai.

10.3. Atsakovė nurodo, kad senesnė Pareiškėjos praktika pasitelkiant subtiekėjus, mažesnė pirkimo kaina nepasitelkiant subtiekėjų, sutarties įgyvendinimo sudėtingumas, bendruomenės lūkestis) yra tik hipotetinės, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nėra laikytinos pagrįstomis, Bendrastatybiniai darbai nepasižymėjo jokiu specifiškumu, buvo dalomi, t. y. galėjo būti vykdomi pasitelkiant kitus ūkio subjektus.

10.4. Pareiškėja siekia įrodyti išimties taikymo pagrindus šioje situacijoje. Taigi jai tenka pareiga įrodyti būtinybę riboti tiekėjų pasirinkimą. Pareiškėja nepagrindžia konkrečiais įrodymais teiginių apie padidintą riziką dėl subrangovų pasitelkimo (kad darbų atlikimo terminai būtinai prailgėtų), remiasi tik deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, galbūt savo ankstesne patirtimi, bet jos taip pat konkrečiai neįvardija. Jeigu Pareiškėjos argumentus priimti kaip pakankamus pagrįsti nukrypimą nuo principo, kad pasitelkimas neturi būti ribojamas, kiekvienu atveju, kai darbų sutartyje nustatyti terminai (o beveik visais atvejais taip ir yra), subrangos ribojimas taptų pateisinamas, kas faktiškai reikštų šio principo paneigimą. Todėl atmestini Pareiškėjos argumentai, kad ji pakankami pagrindė subrangos ribojimą.

11.1. Pareiškėja teigia, kad jos elgesyje kaltės nėra, nes atsakovei du kartus atliekant Pirkimo kontrolę susiformavo lūkestis, kad ji elgiasi teisėtai. Nurodo, kad atsakovė nevertino kaltės formos.

11.2. Atsakovė nurodo, kad išankstinę pirkimų kontrolę atlieka atsižvelgdama į rizikos vertinimą, visais atvejais už savo atliekamus pirkimus atsako projekto vykdytojas, kuris yra ir perkančioji organizacija pagal VPĮ.

11.3. Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Iš šio apibrėžimo matyti, kad kaltės forma nėra svarbi.

11.4. Nėra ginčo, kad pareiškėja yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, taigi jai taikytini šio įstatymo reikalavimai, taigi pareiga tinkamai atlikti viešuosius pirkimus. Be to, kaip projekto vykdytojai, jai taikomi ir PAFT reikalavimai. PAFT 464 punkte nurodyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. PAFT 463 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Teisės aktai nenustato, kad atlikus kontrolę ir nenustačius pažeidimo, vėlesnė kontrolė negalėtų būt atliekama. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė nedavė konkrečių nurodymų ar konsultacijų, dėl kurių atsirado Reikalavimas, taigi neformavo apibrėžtų lūkesčių.

Pareiškėjos nurodoma Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostata (dėl poveikio priemonių netaikymo esant klaidingai konsultacijai) šiuo atveju netaikytina. Pirma, kaip aptarta, CPVA neteikė jokios aiškiai išreikštos (nurodančios ar orientuojančios) konsultacijos, kuri galėjo suklaidinti Pareiškėją. Antra, pareiškėja veikia kaip viešosios teisės subjektas ir jos veikla nėra ūkio subjekto veikla.

Todėl atmetami Pareiškėjos argumentai, susiję su kaltės nebuvimu.

12.1. Gairės patvirtintos 2019 m. gegužės 14 d. Iš 2019 m. Gairių 5 konstatuojamosios dalies ir 2 straipsnio nuostatų seka, jog Gairės taikomos po Komisijos sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Įtarimas dėl pažeidimo užregistruotas 2020 m. balandžio 15 d., taigi taikytinos 2019 m. Gairės.

12.2. Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Tačiau 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu, kaip pagrindinėje byloje, tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14, 45-48 punktai).

12.3. ESTT yra pažymėjęs, kad nors gairėmis nesiekiama sukelti privalomųjų padarinių, spręsdami ginčus nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti visų pirma tais atvejais, kai jose detalizuojama, kaip aiškinti jas įgyvendinančias nacionalinės teisės nuostatas, arba kai jomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio Sąjungos teisės nuostatas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje UAB „Baltlanta“ prieš Lietuvos valstybę (C-410/13), 64–65 p.). Todėl darytina išvada, kad Gairės teismui yra privalomos (LVAT 2021-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021).

12.4. 2019 m. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

12.5. Šiuo atveju atsakovė taikė 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą fiksuoto dydžio finansinę korekciją (5 proc.). 2.1 lentelės 13 punkte pažeidimas apibūdinamas kaip „Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių“. Nors toks apibūdinimas preciziškai neatitinka Pareiškėjos padaryto pažeidimo, bet savo esme yra į jį panašus tuo, kad buvo nepagrįstai apribota subranga, taigi laikytinas panašiu kaip tai suprantama pagal Gairių 1.1 punktą.

12.6. LVAT, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Tad, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje taip pat nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Atsakovė konstatavo, kad pirkimu susidomėjo 16 tiekėjų, 6 iš jų pateikė pasiūlymus, todėl konkurencija buvo. Visgi tai nepaneigia to, kad apribojus subrangą, konkurencija buvo apribota, ypač smulkesnių tiekėjų atžvilgiu, t. y. net ir nekilus tiesioginių, apčiuopiamų pasekmių, pažeidimo materialumas lieka nepaneigtas.

Pareiškėjos argumentai, kad dėl Pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, taip pat nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nepatvirtina pažeidimo mažareikšmiškumo.

12.8. Atsakovė, parinkdama korekcijos dydį, vadovavosi PAFT 311 punktą, Taisyklių 7 priedo 6 punktą, Gairių 2.1 lentelės 13 punktą atsižvelgė į tai, kad Pirkimu susidomėjo 16 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nesukėlė tarptautinio susidomėjimo, pretenzijų nebuvo pateikta, t. y. vadovavosi teisės aktais ir tinkamai individualizavo taikytiną korekciją. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo teigti, kad pritaikyta minimali Gairėse numatyta 5 proc. dydžio korekcija būtų neproporcinga šioje situacijoje.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovės Sprendimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Pareiškėjos skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.