- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-2667-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02588-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. K., U. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., R. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5520-570/2017 pagal pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą suinteresuotiems asmenims A. P. ir R. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjos A. K. ir U. K. pateikė teismui prašymą panaikinti 2011 m. liepos 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą 177/517 dalies žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti šešių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl minėtos žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pardavimo, gautas lėšas panaudojant pirmam įnašui; likusią skolos dalį išdėstyti keturiems metams, metinę dalį sumokant kartą per metus iki metų pabaigos. Taip pat pareiškėjos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki prašymo išnagrinėjimo sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjoms (skolininkėms) priklausančio nekilnojamojo turto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodė, kad 2011 m. liepos 13 d. nutartimi buvo taikytas areštas skolininkės E. K. turtui bendrai 56 000 Lt sumai. Teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu priteisė ieškovams A. P. ir R. B. iš skolininkės E. K. 46000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, 345 Lt žyminio mokesčio, 3198 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendimu nesumažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, todėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo nepagrįstai suvaržyta daugiau atsakovės E. K. turto. Atsakovei mirus, 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo pakeistos skolininkės iš E. K. į pareiškėjas. Skolos išieškojimą vykdanti antstolė patvarkymu areštuotą turtą, t. y. 177/317 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). ir namų valdą, susidedančią iš žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) įvertino atitinkamai 2160 Eur ir 20300 Eur. Tačiau net ir po turto įvertinimo areštas nebuvo panaikintas. Tokiu būdu pareiškėjų turto iš viso yra areštuota už 22460 Eur, kai nutartyje nurodyta areštuoti turto 56000 Lt (16219,2 Eur) sumai. Ieškovų reikalavimui užtikrinti pakanka vieno nekilnojamojo turto objekto, t. y. namų valdos. 177/517 dalis žemės sklypo turėtų būti atlaisvinta nuo suvaržymų. Areštas minėtam turtui turi būti panaikintas dar ir dėl tos priežasties, kad pareiškėjos galėtų parduoti minėtą turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjų interesai ir, kad tokių veiksmų atlikimas galėtų kelti grėsmę būsimo galimai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjų prašymas nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje proceso stadijoje patvirtinančiais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos A. K. ir U. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą iš skolininkių A. K. ir U. K. nekilnojamojo turto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 išnagrinėjimo (b. l. 29-32). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos neįrodė grėsmės būsimo galimai joms palankaus sprendimo įvykdymui. Pareiškėjos teismui pateikė įrodymus dėl pažeistų interesų ir nurodė aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė jog galimai palankus pareiškėjų atžvilgiu teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasidaryti nebeįmanomu.Teismas nenurodė jokių motyvų pagrindžiančių, jog, taikant pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nebus laikomasi proporcingumo ir ekonomiškumo principų ar tai bus tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Teismas neįvertino, kad šiuo atveju yra pažeidžiami tik pareiškėjų interesai, o kad to nebūtų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; paskirti pareiškėjoms po 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims A. P. ir R. B. lygiomis dalimis (b. l. 42-43). Nurodo šiuos argumentus:Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes pareiškėjos neįrodė, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdomąją bylą.Pareiškėjų elgesys tiek vykdomojoje byloje, tiek pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo, rodo, jog jos visais įmanomais būdais vilkina išieškojimo procesą. Nuo 2014 m. lapkričio 25 d. pareiškėjos suinteresuoto asmens A. P. naudai nėra įmokėję nė cento, nors turto turi.Pareiškėjos nuolat vykdomojoje byloje teikia nepagrįstus skundus, dėl jų skundų vykdomoji byla yra vykdoma eilę metų. Tokie sistemingi pareiškėjų veiksmai nuo 2014 m. pripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl joms skirtina bauda, 50 proc. šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims, kuriems pareiškėjų nurodytais veiksmais daroma tiesioginė žala – neįmanoma atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų sumų, patiriamos piniginės išlaidos, dėl tokio ilgo ir nesklandaus ir nuolat trikdomo proceso, pašlijo sveikata, yra nuolat patiriamas stresas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 priteisė ieškovams A. P. ir R. B. iš atsakovės E. K. 46 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; sprendimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 11 d. Minėtoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal kreditorių A. P. ir R. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas 2011 m. liepos 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei E. K., kurios teisių ir pareigų perėmėjos yra pareiškėjos, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nustačius, kad skolininkė tokio turto turi nepakankamai, ir pinigines lėšas 56 000 Lt sumai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2012-10-17 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-81-570/2012, kuris vykdomas antstolės S. Ž. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl 2011 m. liepos 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki prašymo išnagrinėjimo sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjoms (skolininkėms) priklausančio nekilnojamojo turto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos neįrodė grėsmės būsimo galimai joms palankaus sprendimo įvykdymui, kadangi pareiškėjos pateikė įrodymus dėl jų pažeistų interesų ir nurodė aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė jog galimai palankus pareiškėjų atžvilgiu teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasidaryti nebeįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliančių argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą; prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju apeliantės, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjų interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliančių nurodyti argumentai dėl pritaikyto turto arešto masto ir turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje minėtos aplinkybės nepaneigia (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, konstatavęs, kad pareiškėjos nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjų interesai ir, kad tokių veiksmų atlikimas galėtų kelti grėsmę būsimo galimai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pateikė prašymą dėl išnagrinėtoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad išieškojimo sustabdymas pagal vykdomąjį raštą, išduotą Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012, prieštarautų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principui, pažeistų išieškotojų (suinteresuotų asmenų) teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti pareiškėjoms po 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šia nutartimi pareiškėjų atskirasis skundas netenkintas, tačiau tai savaime negali būti vertinama kaip nesąžiningas nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas. Konkrečių duomenų apie pareiškėjų ketinimus sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą suinteresuoti asmenys nepateikė, teismas jų taip pat nenustatė, todėl šis suinteresuotų asmenų prašymas netenkinamas (CPK 95 str. 1 d., 178 str.).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.