Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-09-15 · Civilinė byla Nr. 2SP-5520-570/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
2SP-5520-570/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02588-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
A. K., U. K.
Suinteresuotas asmuo
A. P., R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2SP-5520-570/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02588-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.10; 3.2.7.1 (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 15 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą suinteresuotiems asmenims A. P. ir R. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymas suinteresuotiems asmenims A. P., R. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pareiškėjos prašo panaikinti 2011-07-13 teismo nutartimi priimta civilinėje byloje Nr.L2-3114-570/2011 taikytas lakinąsias apsaugos priemones – areštą, 177/517 dalies žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti terminą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pardavimo, gautas lėšas panaudojant pirmam įnašui, išdėstyti likusios skolos keturiems metams, taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus išnagrinėtas prašymas stabdyti išieškojimą iš pareiškėjoms (skolininkėms) priklausančio nekilnojamojo turto vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d.). Remiantis CPK 144 str. pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas klausimo dėl ieškinio (prašymo) pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį (prašymą), tai yra ar ieškinio (prašymo) tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kreipdamiesi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – šiuo atveju vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031, pareiškėjos turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą šioje prašymo nagrinėjimo stadijoje pareikštų reikalavimų pagrindu.

Nagrinėjamu atveju, vertindamas pareiškėjų prašymo dalyką, pateiktus įrodymus bei reikalavimo vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjų interesai ir, kad tokių veiksmų atlikimas galėtų kelti grėsmę būsimo galimai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje proceso stadijoje patvirtinančiais įrodymais (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 13 p.).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neįgyja res judicata galios ir toks klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai, jeigu skundą nagrinėjantis teismas, manytų, kad sustabdyti vykdymo veiksmus tapo būtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. K. ir U. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjoms.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Neveckienė