Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K.–H. K. (K.–H. K.) ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo pateikta paskolos sutartis buvo suklastota. Atsakovė niekada nepasirašė ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje, tai reiškia, kad ji niekada nesutiko su paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl ir neturi pareigos ieškovui grąžinti 7 765,29 Eur skolos, dėl kurios nebuvo susitarta.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė prieštaravime nurodytas aplinkybes. Atsakovė pripažino, kad pagal 2014 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį pasiskolino iš atsakovo berods 21 000 Lt sumą, tačiau šią sumą grąžino ieškovui. Paskolą grąžino ir grynais pinigais, ir darbu. Atsakovė nedarė užrašų, kiek ir kada ieškovui grąžino skolos, gali įrodyti tik bankinius pavedimus. Tačiau ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keistinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 21 d. ieškovas ir atsakovė (tuo metu atsakovės pavardė buvo L.) sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė iš ieškovo pasiskolino 26 812 Lt, t. y. 7 765,29 Eur, dydžio sumą. Abiejų šalių pasirašyta sutartimi atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2017 m. gegužės 21 d., numatyta įmokų suma – 1 000 Lt/mėn., ranka darytu prierašu – nuo 2015 m. sausio 1 d. įmokų suma 300 Eur per mėn. Šalys susitarė, kad sutartis yra neatlygintinė, palūkanos nenumatomos. Kadangi atsakovė nurodė, jog ieškovo pateiktos paskolos sutarties niekada nepasirašė, ieškovas teismui pateikė dar du atsakovės pasirašytus dokumentus. 2014 m. gegužės 2 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovė iš ieškovo gavo 8 500 Lt asmeninę paskolą: 2014 m. kovo 12 d. – 3 000 Lt, 2014 m. kovo 19 d. – 1 500 Lt, 2014 m. kovo 31 d. – 1 000 Lt, 2014 m. gegužės 2 d. – 3 000 Lt. Nurodyta, kad paskola bus grąžinama apmokamomis paslaugomis, kurios bus teikiamos Vokietijoje nuo 2014 m. gegužės 7 d., arba mėnesinėmis 500 Lt dydžio dalimis, neskaičiuojant palūkanų. Taip pat nurodyta, kad ši paskola buvo sumažinta 1 000 Lt apmokamų paslaugų, suteiktų renginio Dortmunde metu. Po sutarties tekstu yra ranka įrašytas atsakovės vardas ir pavardė, parašas bei pridėta jos asmens tapatybės kortelės kopija. 2015 m. gruodžio 7 d. surašytoje mokėjimų suvestinėje, taip pat pasirašytoje atsakovės, nurodyti duomenys patvirtina aukščiau minėtose paskolų sutartyse įrašytas perduotų pinigų sumas. Suvestinėje detalizuota, kad viso atsakovei ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 31 597,21 Lt (9 151,19 Eur), o laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. sausio 26 d. atsakovė grąžino/buvo įskaityta 1 458,48 Eur. Nurodyta, kad likusi negrąžinta 26 561,37 Lt (7 692,71 Eur) suma bus grąžinama kas mėnesį mokant po 200 Eur. Ieškovo banko sąskaitos išrašai už 2014 – 2017 metus patvirtina, kad atsakovė 11 pavedimų ieškovui grąžino bendrą 2 300 Eur paskolos sumą dalimis.

8. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

9. Teismo vertinimu, ieškovas (kreditorius) paskolos suteikimo atsakovei faktą įrodė. Šį faktą patvirtina ieškovo paaiškinimai, 2014 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartis, ieškovo pateikti jo banko sąskaitos išrašai, taip pat ir atsakovės paaiškinimai, kuriais ji pripažino, kad 2014 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartis buvo sudaryta ir ji pinigus iš ieškovo gavo, šalių susirašinėjimas. 2014 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartimi jos šalys – ieškovas ir atsakovė – aiškiai susitarė, kad paskolos davėjas (ieškovas) skolina, o paskolos gavėjas (atsakovė) pasiskolina 26 812 Lt, kuriuos paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. gegužės 21 d., mokant po 1 000 litų per mėnesį, o pagal ranka darytą prierašą – nuo 2015 m. sausio 1 d. po 300 Eur per mėnesį. Sutartis pasirašyta abiejų šalių. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ši sutartis buvo sudaryta ir ji pinigus pagal šią paskolos sutartį gavo. Nors atsakovė negalėjo nurodyti tikslios sumos, kiek ji iš ieškovo gavo pinigų, teisme ji nurodė apie 21 000 litų sumą, kuri yra panaši su paskolos sutartyje nurodyta suma. Tai, kad esanti skolinga ieškovui, atsakovė pripažino ir šalių susirašinėjime internetu. Vėliau atsakovė dar kartą patvirtino savo skolą atsakovui, 2015 m. gruodžio 7 d. pasirašydama ieškovo sudarytoje mokėjimų suvestinėje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad „Likusią 7 692,71 Eur sumą grąžinsiu dalimis po 200 Eur kas mėnesį. Jeigu galėsiu, mokėsiu po daugiau.“.

10. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus atsakovei skolino dalimis, prieš pasirašant šią sutartį, o 2014 m. lapkričio 21 d. sutartimi fiksavo galutinę skolos sumą. Ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad iki 2014 m. lapkričio 21 d. ieškovas ne kartą pervedė atsakovei pinigų į jos banko sąskaitą, iš jo sudarytos mokėjimų suvestinės matyti, kad ieškovas atsakovei pinigus perdavė ir kitais būdais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskoliniai teisiniai santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo gali būti susidarę anksčiau žodinės sutarties pagrindu ir įforminti vėliau sudarant rašytinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018). Taigi aplinkybė, kad skolinami pinigai atsakovei buvo perduoti iki paskolos sutarties pasirašymo, paskolinių teisinių santykių atsiradimo tarp sutarties šalių nepaneigia. Visos šios bylos įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad paskolos sutartis, kuria ieškovas paskolino atsakovei 26 812 litų (7 765,29 eurų) buvo sudaryta, ši pinigų suma atsakovei buvo perduota, kurią ji turėjo grąžinti iki 2017 m. gegužės 21 d.

11. Atsakovė nuo ieškinio gynėsi tuo, kad paskolą ieškovui grąžino. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojusią CK 6.871 straipsnio redakciją, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršijo du tūkstančius litų. Taigi įrodymams atsakovės prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymui patvirtinti galioja tas pats formos reikalavimas – jie turi būti rašytiniai. Tačiau atsakovė, teigdama, kad yra visiškai su atsakovu atsiskaičiusi pagal paskolos sutartį, nė vieno tai patvirtinančio įrodymo - rašytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus surašyto/pasirašyto dokumento, kuriame būtų patvirtintas paskolos grąžinimo faktas – nepateikė.

12. Vis tik byloje yra įrodymų, kad atsakovė pagal paskolos sutartį iš dalies su ieškovu yra atsiskaičiusi – ieškovo banko sąskaitos išrašai. Tačiau šiuos įrodymus į bylą pateikė ne atsakovė, o ieškovas, kuris, be to, ir sumažino savo reikalavimą atsakovei. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovė 11 pavedimų ieškovui pervedė bendrą 2 300 Eur sumą kaip paskolos grąžinimą. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė pripažino skolą, savo prievoles pagal paskolos sutartį vykdė, taip pat laikėsi paskolos sutartyje aptaro jos grąžinimo būdo – mokėjimo dalimis.

13. Teisme atsakovė teigė, kad paskolą atsakovui grąžino ne tik pinigais, bet ir paslaugomis – neoficialiai dirbo ieškovo įmonėje, organizavo seminarus, valė jo namus. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi. Pagal šalių pasirašytos 2014 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties 1 punktą, šalys sutarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą, mokant po 1 000 Eur per mėnesį, nuo 2015 m. sausio 1 d. po 300 Eur per mėnesį. Dėl to atsakovės teiginiai, kad ji grąžino skolą ir teikiamomis paslaugomis, kuriems, be to, patvirtinti ji nepateikė jokių įrodymų, nepatvirtina dalinio paskolos grąžinimo ir atmetami kaip nepagrįsti.

14. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji 2014 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties nepasirašinėjo, tačiau nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti paskolos fakto egzistavimu ir jos parašo tikrumu. Pirmiau aptarti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, atsakovė pripažino, kad pinigus iš ieškovo gavo, teigė, kad paskolą jam grąžino, dalinį paskolos grąžinimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – tiek 2014 m. lapkričio 21 d., tiek 2015 m. gruodžio 7 d. surašyta mokėjimų suvestinė – yra pasirašyti atsakovės. Paskolos sutartyje nurodyti asmeniniai atsakovės duomenys (asmens kodas, adresas, sąskaitos banke Nr.) taip pat leidžia spręsti, jog atsakovė pati sudarė paskolos sutartį. Taigi atsakovės teiginiai, kad jos parašas sutartyje buvo suklastotas, yra ne tik nepatvirtinti jokiais įrodymais, tačiau tokie teiginiai neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, taip pat yra nelogiški.

15. Šiuo remiantis, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus atsakovės nepagrįstus paaiškinimus, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes, kad paskola ieškovui buvo visiškai grąžinta. Priešingai, paskolos sutarties buvimas pas ieškovą įrodo prievolės pagal šį sandorį neįvykdymo faktą. Tik paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad skola iš dalies buvo grąžinta, ko pagrindu ieškovas sumažino savo reikalavimą atsakovei – ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 5 372,71 Eur.

16. Atsižvelgęs į visas šias nustatytas aplinkybes ir teismo išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė visos paskolos grąžinimo fakto (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tarp sutarties šalių buvus paskolinius santykius ir 26 812 litų (7 765,29 Eur) perdavimą atsakovei šių santykių pagrindu. Atsakovė nepaneigė šio fakto, taip pat neįrodė, jog ieškovui grąžino visą pasiskolintą sumą, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui negrąžintą paskolos dalį – 5 372,71 Eur. Taigi ieškovo reikalavimas iš esmės pagrįstas ir jo pagrįstumo atsakovės argumentai nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas sumažino savo reikalavimą, preliminarus sprendimas keičiamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

17. CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarus sprendimas keistinas dėl to, kad ieškovas sumažino savo reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos laikant, kad ieškovas laimėjo bylą. Ieškovas prašo priteisti 300 Eur sumą už advokato paslaugas, kurios buvo suteiktos atsakovei pateikus prieštaravimą. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl priteistinos visos.

18. Taip pat iš atsakovės, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei priteisiamos 6,91 Eur dydžio pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, 259, 260 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4614-1093/2020, ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 372,71 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 71 eurocentą) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 372,71 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 870,36 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K.–H. K. (K.–H. K.), gim. (duomenys neskelbtini) naudai.“

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K.–H. K. (K.–H. K.), gim. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,91 Eur (šešis eurus ir 91 eurocentą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.