Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria teismas ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ ir likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ginčijimo ir nuostolių atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neištaisius trūkumų patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Ieškovas J. J., ginčydamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės vadovaujasi dviem argumentais, t. y. nesutinka su skundžiamos teismo nutarties 5 punkte išdėstytais argumentais, susijusiais su įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pirminio ieškinio dalį, bei nesutinka su skundžiamos teismo nutarties 6 punkte išdėstytais argumentais, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, taip pat į tai, jog ieškovas J. J. CPK nustatyta tvarka ir terminais neskundė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinio atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ dalį, apeliacinės instancijos teismas ieškovo J. J. argumentų, susijusių su patikslintame ieškinyje pakartotinai nurodytų ieškinio reikalavimų nepriėmimu, nevertins ir dėl jų plačiau nepasisakys.

11. Pasisakydamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais ieškovo patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

13. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų pasiekti vieną iš proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi nurodė ieškovui J. J. patikslinti proceso šalis, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atitinkamų statybinių medžiagų įsigijimo bei inventoriaus nuomos, nurodyti, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti 62 149,52 Eur baudą pagal Rangos sutartį bei patikslinti, kiek, kokio pobūdžio ir vertės rangos darbų dėl objekto Saulėtekio al. 12, Vilniuje, buvo LBĮ „J.“ atlikta ir perduota (priimta) atsakovei, atsakovės apmokėta, taip pat pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

15. Iš patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką), prašydamas priteisti iš VšĮ „Vilniaus universitetas“ LBĮ „J.“ naudai: 17 845,16 Eur už statybos užbaigimui nupirktas ir nepanaudotas medžiagas; 547,63 Eur už pagalbinio inventoriaus nuomą; 21 208,47 Eur už sulaikytus ir nesumokėtus 5 proc. nuo atliktų darbų vertės; 189,4 Eur nesumokėtą sumą už 10 m lietaus vandens latakų bei 7 m lietvamzdžių montavimą; 132 683,89 Eur negautas pajamas; 62 149,52 Eur baudą pagal Rangos sutartį. Ieškovas šiuos reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad LBĮ „J.“ ir atsakovė VšĮ „Vilniaus universitetas“ sudarė Rangos sutartį, bet atsakovė sutartį pažeidė. LBĮ „J.“ statybos darbams atlikti pirko statybines medžiagas, nuomojo specialią įrangą, teikė atsakovei sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovė LBĮ „J.“ patirtų nuostolių neatlygino. Iš patikslinto ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškovas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl trūkumų šalinimo, patikslintame ieškinyje patikslino proceso šalis, atsakovėmis nurodydamas VšĮ „Vilniaus universitetas“ ir LBĮ „J.“, atstovaujamą nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, taip pat nurodė aplinkybę, kad buvo atlikta darbų už 417 003,75 Eur. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, be kita ko, patikslinto ieškinio priede Nr. 35 esančias PVM sąskaitas faktūras, ir ieškinio priedą Nr. 45, kuriame, ieškovo teigimu, nurodoma informacija apie LBĮ „J.“ atliktų darbų apimtis.

16. Taigi, teikdamas patikslintą ieškinį, ieškovas suformulavo reikalavimus, išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia šiuos pareikštus reikalavimus, ir tokiu būdu apibrėžė byloje keliamo ginčo ribas. Įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimų pagrindas nėra atskleistas ir yra visiškai neaiškus, jog teismas, priėmęs ieškinį, negalės nustatyti ginčo esmės ir ribų, o atsakovė – pateikti argumentus dėl jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 6 punkte nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl sulaikytų ir nesumokėtų sumų už atliktus darbus ir tam tikrų statybinių medžiagų įsigijimo bei inventoriaus nuomos objektui Saulėtekio al. 12, Vilniuje, ieškovo nurodomoms sumoms, atsiskaitymo už įsigytas medžiagas ir nuomą. Pažymima, kad teismas skundžiamoje nutartyje taip pat vertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. JOM 2016/049 ir Nr. JOM 2016/055 pateikimo, argumentuodamas, kad ieškinio priede Nr. 35 tokios sąskaitos faktūros ir kiti duomenys nerasti. Tokie teismo nurodyti argumentai parodo, kad pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje pareikalavo ieškovo įrodyti reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, kaip minėta pirmiau, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o tai, ar ieškovas tinkamai realizuoja pareigą įrodyti ginčui išnagrinėti aktualias aplinkybes, bus vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepagrįstai nutarė ieškovo patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ 234 624,05 Eur LBĮ „J.“ laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, kadangi, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų pakankamumo klausimas. Ši ieškovo patikslinto ieškinio dalis yra pakankamai aiški, ieškinio dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai ir neaiškumai gali būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, užduodant šalims klausimus, pasiūlant pateikti papildomų įrodymų ir pan. Aplinkybė, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimą, gali būti pagrindas ieškinį atmesti, o ne pagrindas užkirsti kelią ieškovui kreiptis į teismą.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė ieškovo patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ 234 624,05 Eur LBĮ „J.“ laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, todėl atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir šios patikslinto ieškinio dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, ieškinio reikalavimų pripažinti, kad atsakovė prieš terminą nutraukė su LBĮ „J.“ sudarytą Rangos sutartį ne dėl šios įmonės kaltės ir pripažinti, kad prieš terminą nutraukus Rangos sutartį atsakovė galimai patyrė nuostolį ne dėl LBĮ „J.“ kaltės priėmimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ 234 624,05 Eur likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.