Alytaus apylinkės teismo sprendimas

4.Graižtvinį šautuvą TOZ 78 04M, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) kalibras 5,6x15R, kategorija C; graižtuvinį šautuvą Brno , ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras 7,62x63, kategorija C; graižtvinį šautuvą KO 44, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras 7,62x54R, kategorija C; pistoletą Makarov, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras 9x18, kategorija B, 1970 m. gamybos; lygiavamzdį šautuvą TOZ34EP, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras 12x76, kategorija C, po santuokos nutraukimo pripažinti mano, Atsakovo A. D. asmenine nuosavybe.

5.Ieškovei D. D. priteisti 300 (trijų šimtų) eurų kompensaciją už jam priteistus šaunamuosius ginklus.

6.Po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokines -D. ir D. pavardes.

7.Priteisti iš Ieškovės D. D. jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Prieškiniu atsakovas nurodė,kad apie dvidešimt metų santuokoje gyvenę santarvėje, mylėdami ir gerbdami vienas kitą. Kartu augino sūnų M., kuris šiuo metu jau pilnametis, dalyvaudavę įvairiuose renginiuose, šventėse. Kartu spręsdavę iškilusias problemas, palaikę vienas kitą, įsigiję nekilnojamojo bei kito turto. Tačiau maždaug prieš pusantrų metų jų santykiai stipriai pašlijo. Sutuoktinė D. D. nustojo jį gerbti ir palaikyti, pašlijus jo sveikatai pareiškė, jog nebenorinti su juo gyventi,bei pradėję nesutarti bei konfliktuoti. Pastaruoju metu Ieškovė atvirai jam yra prisipažinusi, kad ji turi kitą gyvenimo draugą, su kuriuo praleidžia daug laiko ir savo ateitį sieja su juo, o ne su juo- savo sutuoktiniu.

Tačiau jis visada buvęs lojalus ir ištikimas savo sutuoktinei, ją gerbęs ir palaikęs visose gyvenimo situacijose. Todėl Ieškovės nurodytos aplinkybės, neva jis yra kaltas dėl santuokos iširimo neatitinka tikrovės. Ieškovės minimas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam buvo pareikštas įtarimas, buvo nutrauktas konstatavus, kad buvo buitinis konfliktas, tačiau jis neturi baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėtoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis iš tiesų praleisdavęs ir tebepraleidžiantis daug laiko. Joje ūkininkaudavęs dar tebetarnaudamas policijoje iki 2013 metų, ūkininkavęs joje ir vėliau. Todėl natūralu, kad į savo butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su Ieškove, grįždavęs tik vakarais. Taip daręs dėl savo šeimos materialinės gerovės, dažnai netgi savo sveikatos sąskaita. Tačiau tai jokiu būdu neparodo, kad šeimai skyręs per mažai dėmesio, neprisidėjęs prie vaiko auklėjimo ir šeimos biudžeto. Iki šiol kiekvieną mėnesį Ieškovei paliekantis pinigų sumokėti už komunalines bei kitas paslaugas.Deja, tačiau šiuo metu aplinkybės yra tokios, kad iš tiesų mūsų santuoka patiria krizę, kurios vienintelis sprendimas- santuokos nutraukimas. LR CK 3.64 straipsnis, numatantis sutuoktinių taikinimą mūsų atveju netaikytinas.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutinka, kad viena iš jų santuokos žlugimo priežasčių yra alkoholio vartojimas. Tačiau šią ydą turi Ieškovė. Su šia problema Ieškovė susiduria jau seniai, tačiau jei anksčiau tai dar pavykdavo nuslėpti nuo aplinkinių, tai pastaraisiais metais nepastebėti jos potraukio į alkoholį tapo nebeįmanoma. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma apie tai, kad už girtavimą Ieškovei netgi darbe buvo taikomos drausminės nuobaudos.

Trečioji CK 3.60 straipsnio dalis numato prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nei vienu iš šių veiksmų, nepaisant nepagrįstai jam Ieškovės metamų kaltinimų ir bandymų apkaltinti jį kriminaliniais nusikaltimais, jo kaltinti nėra pagrindo, todėl jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Tačiau pati Ieškovė pirminiame ieškinyje yra pripažinusi savo kaltę dėl santuokos iširimo, ji taip pat jam bei vaikams yra pripažinusi, jog turi kitą vyrą, su kuriuo praleidžia daug laiko ir sieja savo ateitį, todėl jų santuoka nutrauktina dėl Ieškovės D. D. kaltės.

Nors ir turintis sveikatos problemų, bet yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo po santuokos nutraukimo iš Ieškovės sau nereikalaujantis.

Po santuokos nutraukimo jiems paliktinos santuokinės -D. ir D. pavardės.

LR CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta lygių sutuoktinių bendro turto dalių prezumpcija, nuo kurios galima nukrypti tik įstatyme numatytais atvejais. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių santuokos metu įgytas turtas galėtų būti padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, nėra. Todėl jiems su Ieškove priklausantis turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalintinas vadovaujantis CK 3.116- 3.117 straipsnio nuostatomis.

Ieškovė teisingai pažymi, kad atsižvelgiant į LR CK 3.88 str. 2 ir 3 d., 3.117 str. nuostatas laikytina, kad santuokos metu įgytas 3 kambarių butas kiekvienam dalintinas po 1/2 dalį. LR CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas paprastai padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o visas turtas privalo būti dalinamas į dvi lygias dalis. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog bute kartu gyvena ir jų pilnametis sūnus M. D., šiuo atveju teisiškai nereikšmingos, nes nutraukiant santuoką turtas yra dalinamas sutuoktiniams- turto bendraturčiams, o ne kitiems suaugusiems šeimos nariams. Butas yra trijų kambarių, jame ir iki šiol gyvenę trise- jis su Ieškove ir jų pilnametis sūnus M. D.. Jis dėl to niekada pretenzijų nereiškęs ir šiuo metu nereiškia. Mano, kad ir toliau jiems esant bendraturčiams, galės tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, kurias bendraturčiams nustato įstatymai.

Ieškovė nurodo, kad jam priklauso sodyba (duomenys neskelbtini), kurioje jis turi galimybę gyventi. Nors formaliai tokia galimybė yra, tačiau realiai ji šiuo metu neįgyvendinama. Gyvenamajame name nėra vandentiekio, kanalizacijos, namas šildomas tik krosnimi. Todėl šiame name jis gali lankytis tik vasaros metu kaip vasarnamyje- dėl savo sveikatos būklės jis neturi galimybių nuolat rūpintis malkomis, kūrenti krosnį, prisinešti vandens ir jį šildyti bei pan. Namo modernizavimui jis šiuo metu taip pat negali skirti lėšų, be to, tai ekonomiškai būtų nenaudinga.

Todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas registruotinas turtas- 73,18 kv. m. ploto gyvenamosios paskirties trijų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa - garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 38,32 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė- (duomenys neskelbtini) laidos lengvasis automobilis VW PASSAT, valst Nr. (duomenys neskelbtini), dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 abiems šalims. Lietuvos ginklų fondas yra pateikęs jo turimų ginklų vertę, kuri iš viso yra 620 eurų. Juos parduodant taip pat būtų papildomų išlaidų. Kadangi Ieškovė nėra medžiotoja, po santuokos nutraukimo ginklai paliktini jam, o Ieškovei sutinka išmokėti 300 eurų kompensaciją.

Jo paveldėtas turtas- žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,1400 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Su Ieškove bendrų įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Pagal LR CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Todėl, ieškinį tenkinus tik dalyje dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo, tačiau nurodant, kad santuoka nutrūko dėl Ieškovės kaltės, jam iš Ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal teismui pateiktus dokumentus.

Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovo priešieškinį nurodė,kad tęsti jos ir atsakovo santuokos nėra jokios prasmės. Tačiau visiškai nesutinkanti su atsakovu, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl jos - ieškovės kaltės.

Nesutinkanti su atsakovo nurodymu, kad neva ji nustojusi gerbti ir palaikyti atsakovą ir pašlijus pastarojo sveikatai pareiškusi, kad nebenorinti su juo gyventi. Todėl neva pradėję nesutarti bei konfliktuoti.Atsakovas taip pat pateikia melagingas aplinkybes, kad ji pastaruoju metu jam prisipažinusi, kad turinti draugą, su kuriuo praleidžianti daug laiko ir savo ateitį sieja su juo, o ne su atsakovu.

Teismui teikdama patikslintą ieškinį nurodžiusi, kad jos ir atsakovo santykiai pasikeitė maždaug prieš 13 metų. Su atsakovu skirtingai vertinę šeimos ir gyvenimo vertybes, skirtingai supratę ir tarpusavio santykius, jų puoselėjimą. Pradėję nesutarti, konfliktavę. Neilgai trukus su atsakovu beveik nustoję bendrauti, jų tarpusavio santykiuose neliko jokios pagarbos ar tarpusavio supratimo. Atsakovas A. D. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėm paveldėjo tėvų sodybą (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jis sodyboje faktiškai ir apsigyveno. Kadangi nesutarę ir mažai bendravę, atsakovas sodyboje praleisdavo vis daugiau laiko, o bute tik pernakvodavo, atvykdamas tik trumpam. Nors faktiškai jų šeimos ryšiai ir nutrūko ir ankščiau, tačiau padėtis tik blogėjo, nes atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, jos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Jau keletą mėnesių atsakovas nusišalino ir nuo jiems priklausančio buto išlaikymo. Jis nemoka komunalinių paslaugų tiekėjų ir kitų patarnavimų mokesčių.

Jų šeimos iširimą lėmė ir tai, kad atsakovas nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu. O jam būnant nuolat neblaiviam patirdavusi ir dabar patirianti psichologinį smurtą, grasinimus. 2018 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, buvo agresyvus, grįžęs į namus kaltino, kad paėmusi jo alkoholinius gėrimus, ją persekiojo ir baugino, naudodamas psichinę prievartą, priekabiaudamas, atidarinėdamas seifą kur laikė ginklus. Nors jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau sukėlė grėsmę, nes suvokusi, kad atsakovas būdamas neblaivus, turėdamas ne vieną ginklą gali jai pakenkti, pradėjusi bijoti dėl savo sveikatos. Dėl šio įvykio kreipusis į policiją, tačiau 2018-10-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pažymėta, kad jos nurodyta informacija dėl atsakovo veiksmų pasitvirtinusi, tačiau nėra objektyvių duomenų apie ankstesnius įvykius, todėl negalima laikyti kad tokie veiksmai ir naudojama psichinė prievarta jos atžvilgiu yra sisteminga. Dėl to ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas. Byloje nurodytos aplinkybės ir liudytojų parodymai tik patvirtiną atsakovo priešiškus veiksmus ir nusiteikimą jos atžvilgiu, jų gyvenimo vienoje gyvenamojoje vietoje negalimumą.

Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo eiga, tiek ikiteisminio tyrimo nutraukimas problemos su atsakovu neišsprendė, nes ji ir toliau patiria „tylią“ psichinę prievartą iš atsakovo pusės. Jis ir toliau nepaiso jos, įžeidinėja, grįžta neblaivus, ir tuomet priekabiauja prie jos. 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovas grįžęs neblaivus vėl pradėjo koliotis, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, kaltinti nebūtais dalykais ir spardyti miegamojo kambaryje buvusią patalynę. Mačiusi, kad atsakovas buvo įtūžęs, spardydamas patalynę nesivaldė, keikėsi ir įžeidinėjo ją. Dėl tokio atsakovo įtūžio priepuolio labai išsigandusi. Į policiją nesikreipusi, tačiau vėl buvo išgąsdinta ir sukrėsta.

Taigi ir iš senesnių įvykių ir pastarojo atvejo matyti, kad ne ji sukelianti konfliktines situacijos, o visas priešiškumas, nepasitikėjimas ir nepagarba sutuoktiniui kyla tik iš atsakovo pusės. Besitęsiantys atsakovo koliojimaisi, nors ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš jų, tik parodo, kad atsakovas keisti nei savo gyvenimo būdo, nei tvarkytis savo psichologinės būklės dėl įvairių pykčio priepuolių neketina. O jai gyventi vienose patalpose kartu su atsakovu yra nesaugu. Dėl jo elgesio nėra saugu bute gyventi ir kitiems šeimos nariams. Ne kartą atsakovo prašiusi liautis, kreiptis psichologinės pagalbos dėl priklausomybės alkoholiui, nes tai griauna jų santykius. Tačiau visi jos prašymai atsakovui nerūpėjo, kaip ir jų šeimos poreikiai ir interesai. Ir iki minėto įvykio ne kartą yra kvietusi policiją, du kartus kreipusis su pareiškimu, siekdama sau ramybės namuose. Atsakovas ne kartą dėl savo elgesio buvo įspėtas.

Dėl neva buvusio kažkokio prisipažinimo dėl neištikimybės, pažymi, kad visi atsakovo kaltinimai prasideda tik tuomet , kai atsakovas prisigeria. Būtent nuolatinis alkoholio vartojimas lėmė ir pasikeitusį atsakovo elgesį. Atsakovas nuolat ją kolioja, įžeidinėja, kaltina minėtomis nebūtomis „išdavystėmis“, nors tai visiška netiesa. Pats atsakovas jos manymu buvo jai neištikimas, nes prieš kelis metus skambinėdavo naktimis nežinomoms moterims, nieko nesakęs kažkur išvykdavo.

Nesutinkanti, ne tik su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, bet ir jo teiginiu, kad jis visada jai buvo lojalus ir ištikimas, ją gerbė ir palaikė visose gyvenimo situacijose. Tai visiška netiesa. Kad atsakovas jos visiškai negerbė kaip sutuoktinės ir gyvenimo draugės, puikiai įrodo jo kartą jo išsakyti teiginiai, kad „jūs man esate niekas, o mano draugai yra viskas“. Tuo metu (2010 m.) gydžiusis onkologinę ligą ir tada jai atsakovo palaikymas buvo itin reikalingas. Tačiau kaip matyti iš atsakovo pareiškimo, sulaukusi ne palaikymo, o priešingai sunkios jos padėties ignoravimo. Iš to matyti, kad manipuliuodamas išgalvotomis aplinkybėmis, apie neva buvusią neištikimybę, nepalaikymą ar neva buvusią nepagarbą, atsakovas siekia sukurti gerą savo įvaizdį šioje santuokos nutraukimo byloje. Nors iš tiesų visą laiką pats atsakovas veikė priešingai jų šeimos interesams ir santuoka iširo tik dėl jo kaltės.

Nors atsakovas ir teigia, kad iki šiol jai neva palieka pinigų sumokėti už komunalines bei kitas paslaugas, tai visiška netiesa. Iš tiesų atsakovas jau keli mėnesiai už jokias komunalines ar kitas paslaugas nemoka. Taip atsakovas kartais duodavo dalį pinigų sąskaitoms apmokėti, bet lėšas jis skirdavo nereguliariai. Būdavo, kad penketą mėnesių iš atsakovo buto išlaikymui pinigų išvis nesulaukdavusi. Po to už vieną mėnesį sąskaitas jis apmokėdavo, o vėliau vėl nusišalindavo nuo buto išlaikymo. Taigi tokio jo prisidėjimo negalima vertinti kaip nuolatinio ar atitinkančio proporcingą jo dalį, nes iš tiesų pastaruoju metu butą išlaikanti viena.

Nesutinkanti ir su atsakovo interpretacija, kad iš tiesų viena santuokos nutraukimo priežasčių yra jos alkoholio vartojimas ir kad ji su šia problema susidurianti jau seniai, tik puikiai tą nuslėpdavusi nuo aplinkinių. O tai neva patvirtina jos drausminė nuobauda, kai darbe viena kartą pasirodžiusi neblaivi. Ši atsakovo iliustruojama situacija visiškai neatitinka nei jos vedamo gyvenimo būdo, nei požiūrio į alkoholio vartojimą. Pripažįsta, kad toks įvykis vieną kartą buvęs, bet tai ne pakartotinis reiškinys, kaip yra atsakovo atveju. Tą kartą tokia situacija susiklostė, nes išėjusi į darbą netikėtai pavaduoti kolegę ir neįvertinusi savo būklės po šventės. Praeitą vasarą dirbusi per du darbus, dar papildomai grybaudama, kas rodo, kad gyvenanti normalų gyvenimą . Priešpastatydamas šį faktą, atsakovas tik siekia sudaryti įspūdį, kad neva ji kalta dėl jų santuokos iširimo. Tačiau kaip išdėsčiusi yra priešingai. Tik dėl atsakovo jai nuolatos daromo psichologinio spaudimo (kaltinimų, koliojimųsi, įžeidinėjimų, pykčio priepuolių), girtavimų ir pagarbos nebuvimo jų santuoka iširo ir yra nutrauktina.

Nesutinkanti ir su tuo, kad pirminiu ieškiniu pripažinusi kaltę dėl jų santuokos nutraukimo. Siekdama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, siekusi kuo greičiau nutraukti santuoką su atsakovu, manydama, kad tokiu atveju pavyks išvengti konflikto, atsakovas sutiksiąs su jos nutraukimu ir teisminis bylos nagrinėjimas bus greitesnis.

tiek jos, tiek atsakovo reikalavimai sutampa, todėl šiame atsiliepime nėra nagrinėjami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesutinkanti su atsakovo siūlomu turto padalinimo būdu. Atsakovo siūlomas padalinimo būdas visiškai neatitinka faktinės situacijos. Įvertindama jo ir atsakovo nesutarimus, atsakovo konfliktišką būdą ir savo nerimą dėl saugumo, prašo tenkinti jos patikslintu ieškiniu nurodytus reikalavimus,t.y. po santuokos nutraukimo jai ir atsakovui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise laikytiną ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti pagal jos patikslinto ieškinio reikalavimus.

Jai nei garažo, boksas Nr. (duomenys neskelbtini), nei atsakovo vairuojamas automobilis VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini), nėra reikalingi. Ji nei garažu, nei automobiliu nei naudojusis iki šiol, nei žadanti naudotis po santuokos nutraukimo. Garažu, bei automobiliu visada naudojosi atsakovas, todėl atsižvelgiant į faktinį nurodyto turto naudojimą, jis po santuokos nutraukimo ir turėtų būti priskirtas atsakovui. Be kita ko, atsakovo reikalavimas po santuokos nutraukimo padalinti automobilį VW PASSAT po ½ dalį yra visiškai nelogiškas ir neįgyvendinamas,kadangi neaišku kokiu būdu atsakovas siūlo padalinti transporto priemonę – automobilį per pusę. Minėjusi, kad visas pajamas ir išlaidas su atsakovu tvarko atskirai, neveda bendro šeimos ūkio. Po santuokos nutraukimo veiksime kaip atskiri fiziniai asmenys, o bendrai naudoti automobilio su atsakovu, žinant jo konfliktišką būdą, ir prieš ją naudotą psichologinę prievartą tikrai neketinanti.

Dėl 3 kambarių buto padalinimo natūra yra pažymėjusi, kad tokių galimybių nėra, nes gyventi viename bute, vertinant atsakovo elgesį, kai yra negarantuoijamas jos saugumas, yra neįmanoma. Taip pat turėtų būti įvertinta, kad butas yra su viena virtuve, sanitariniu mazgu, vonios kambariu, kuriais atskirai naudotis negalima ir turto atidalinti nėra galimybių. Naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrintų, kad galėtų jaustis saugi, nes vienu kambariu ir bendro naudojimo objektais tektų naudotis kartu. Atsižvelgiant į faktinį buto naudojimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, mano, kad jos siūlomas santuokoje įgyto turto padalijimo būdas labiausiai atitiktų tiek ir jos, tiek ir atsakovo interesus.Iš nurodyta matyti, kad jų santykiai yra itin konfliktiški, nes jie nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, dėl ko turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepriimtinumas turtu naudotis bendrai vertinama kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – atsižvelgiant į bendraturčių santykius, jų galimybę objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę turi reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Atsižvelgiant į faktinį buto naudojimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, mano, kad toks santuokoje įgyto turto padalijimo būdas labiausiai atitiktų tiek ir jos, tiek ir atsakovo interesus. Jos nurodomas santuokoje įgyto turto padalijimo būdas logiškesnis. Atsakovas ne kartą yra prieš ją naudojęs psichologinį smurtą, nuolatos jai priekaištauja,kelia triukšmą, išsako įvairius nepasitenkinimus. Gyventi su atsakovu viename bute užtikrinant ramų gyvenimą, o svarbiausia jos saugumą nėra galimybių. Atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, ji kito turto neturinti. Nutraukus santuoką ir visus ryšius su atsakovu, būtų nelogiška ir neprotinga likti gyventi vienoje gyvenamojoje vietoje. Tik gyvenant atskirai įmanoma kiekvieno iš byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyra ir galimybė gyventi taikiai. Akivaizdu, kad jei ir po santuokos nutraukimo liktų gyventi kartu, dėl atsakovo priešiškumo ir konfliktiško būdo, su juo gyventi vienuose namuose, kad ir atskiruose kambariuose ir palaikyti draugiškus ryšius nepavyktų. Tai puikiai iliustruoja paskutinieji atsakovo pykčio priepuoliai. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad jis nėra smurtautojas ir kad nepaisant laikinų nesutarimų, konfliktų tarp jų nėra buvę. Tačiau tai visiška netiesa. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas ir toliau jai daro psichologinį spaudimą, o paskutinieji įvykiai šiam vėl įtūžus namuose spardant patalynę, tik įrodo, kad atsakovas ir ateityje nepasikeis. Jai gyventi kartu su atsakovu darosi nesaugu, todėl šios aplinkybės įvertintinos teismui nustatant, kuris santuokoje įgyto turto padalinimo būdas atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra teisingesnis, protingesnis ir logiškesnis.

Atsakovas nurodo, kad jis jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimui neturi lėšų. Tačiau jai atsakovui išmokėjus 10 000 eur kompensaciją, lėšų atsakovo nurodomiems darbams būtų daugiau nei pakankamai. Nurodytą kompensaciją sumokėti atsakovui galimybes turinti. Be to, atsakovas minėtoje sodyboje būna ne tik vasaros sezono metu, bet ir šaltuoju metų laiku, sąlygos nurodytame name nėra tokios jau prastos, kaip nurodo atsakovas. Gyvenamajame name sudėti nauji plastikiniai langai, yra palydovinė televizija, kiti ūkiniai pastatai, o šalimais iškasta ir kūdra. Mananti,kad atsakovas per daugelį metų investuodamas į šią sodybą savas lėšas, kurdamas gerbūvį, tai darė ne be priežasties, o siekdamas susikurti tinkamą sau gyventi aplinką. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad jos priteistinos CPK 79, 88, 93, 98 str. tvarka ir pagrindais. Todėl nustačius, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, prašo iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš ieškovės ieškinio ir ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti,kad šalių šeima yra faktiškai iširusi.Atsakovas savo pateiktu priešieškiniu bei pateiktu teismo posėdyje paaiškinimu pripažino, kad jų šeima yra iširusi.Iš abiejų šalių pozicijų matyti,kad abi šalys nesiekia santuokos išsaugoti ir nori ją nutraukti.Dėl to yra pagrindas konstatuoti,kad šalių santuoką yra faktiškai iširusi, šalys susitaikyti nesiekia ir nėra galimybės santuokos išsaugoti,todėl ji nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti,kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės,kadangi jis nevykdė LR CK 3.27 str. reikalavimų ,kur numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės,kadangi matyti ,kad atsakovas paskutiniu metu parvykdamas į šeimos būstą kėlė konfliktus šeimos bute su ieškove, ją koliodamas ir reikšdamas jos atžvilgiu grasinimus,ką patvirtina nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodomos aplinkybės, bei jis buvo grubus su sutuoktine. Iš ieškovės paaiškinimų , pateiktų rašytinių įrodymų matyti,kad atsakovas būdamas santuokoje nesielgė savo sutuoktinės atžvilgiu kaip lojalus ir rūpestingas sutuoktinis, bei tuo pačiu pažeidė LR CK 3.27 str.savo,kaip sutuoktinio,pareigas kito sutuoktinio atžvilgiu ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas(CK 3.60 str.2d.).Atsakovas kaip ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo nurodė ieškovės polinkį girtauti ir galimą ieškovės neištikimybę.Tačiau atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų,kad ieškovė iš tikrųjų nuolat girtautų ,ar dėl to būtų įrašyta į priklausomybių kabineto įskaitą.Nurodomą faktą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo darbe ieškovė paaiškino tuo,kad ji iš vakaro buvo šventėje,o kitą rytą neplanuotai buvo iškviesta į darbą ir kilus įtarimui dėl blaivumo jai darbe buvo nustatytas neblaivumas ir po to paskirta nuobauda.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo nurodomą ieškovės galimą neištikimybę ,tai paremdamas tik neva jam ieškovės pasakytais žodžiais dėl tolesnio jos gyvenimo susiejimo su kitu vyriškiu, kur atsakovė neigia taip kalbėjusi atsakovui .Šiuo atveju atsakovas neįrodo jo nurodomų aplinkybių, kad nurodomi ieškovės girtavimas ir galima neištikimybė būtų buvę pagrindinėmis jų santuokos iširimo priežastimis.

Ieškovė prašo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę, atsakovas tam neprieštaravo.Toks ieškovės prašymas tenkintinas.Taip pat nepriteistinas išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito,kadangi tiek ieškovė,tiek atsakovas neprašo priteisti išlaikymą.Šalys nenurodė, jog turėtų bendrų šeimos kreditorių ar kiekviena iš šalių turėtų asmeninių prievolių kreditoriams.

Šalys teikdamos savo ieškininius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo esmingai nesutaria dėl nekilnojamojo turto ir automobilio padalijimo, o iš dalies sutaria tik dėl kito turto(ginklų) padalijimo, kad atsakovui turėtų atitekti ginklai -graižtvinis šautuvas TOZ 7804M Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu 60 Eur vertės, graižtvinis šautuvas BRNO Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu 300 Eur vertės, graižtvinis šautuvas KO 44 Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės ,pistoletas PM Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės, lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 EP Nr. (duomenys neskelbtini) 60 Eur vertės.

Ieškovė siekia ,kad visas butas būtų priteistas jos asmeninėn nuosavybėn, o garažas ir automobilis VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) bei šaunamieji ginklai atsakovui, o iš jos atsakovui būtų priteista 10 000 Eur kompensacija pinigais už jai tenkančią didesnę turto vertę.Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su viso buto priteisimu ieškovei nurodydamas,kad jam butas taip pat yra reikalingas nuolatiniam gyvenimui,ypač žiemos metu,kadangi jo asmeninės nuosavybės teise valdomam gyvenamajam name (duomenys neskelbtini) nėra tinkamų gyvenimo sąlygų(vandentiekio,kanalizacijos ,centrinio namo šildymo),jis turintis irsveikatos problemų,bei jam žiemos metu būtų sunku gyventi paveldėtame name.Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo paveldėto gyvenamojo namo nepilno tinkamumo gyventi, ypač žiemos metu, yra pagrįstos.Iš ieškovės nurodomų aplinkybių ,kad jai gali būti nesaugu gyventi su atsakovu viename bute, matyti, kad ištuokos proceso metu tarp šalių buvo susiklostę priešiški santykiai tiek dėl santuokos iširimo priežasčių nustatymo , tiek ir dėl turto padalijimo.Ieškovė nepateikė aiškių įrodymų, kad jai gyvenant kartu su atsakovu atidalintam bute kiltų realus pavojus jos gyvybei ar sveikatai.Teismas nenustato kitų pagrindų,kurie leistų butą priteisti tik vienos ieškovės nuosavybėn, atmetant atsakovo nurodomas svarbias aplinkybes dėl jo poreikio naudotis kita buto dalimi.Kadangi nėra pagrindų,kurie leistų nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių nustatymo(CK 3.117 str.),tai butas padalintinas tarp šalių lygiomis dalimis.Iš ieškovės paaiškinimų matyti,kad ji nevairuoja santuokos metu įgyto automobilio VW PASSAT ir jai automobilis nėra reikalingas.Gi priešingai matyti,kad automobilis yra reikalingas būtent atsakovui ,kadangi jis važinėja su automobiliu, automobilis jam būtų reikalingas nuvykti į jam priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), iš ten parvykti į (duomenys neskelbtini) ar nuvykti į darbą. Priteisiant nuosavybėn automobilį abiems šalims galimai tarp šalių kiltų ginčas dėl naudojimosi automobiliu bei jo priežiūros tvarkos. Dėl to šiuo atveju automobilis priteistinas atsakovui.Kartu matyti,kad priteisus automobilį atsakovui atsakovui priteistinas ir garažas,kuris yra skirtas automobilio saugojimui,priežiūrai ar remontui,o priteista garažo dalis realiai netenkintų jokių ieškovės poreikių. Kadangi atsakovas savo vardu turi leidimus laikyti ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus ginklus,bei abi šalys sutinka,kad šie ginklai pereitų atsakovo nuosavybėn,tai ginklai priteistini atsakovui.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinį padavė elektroninio ryšio priemonėmis ir buvo sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą nutraukti santuoką(CPK 80 str.1 d.6 p. ir 7 d.),o 2018-07-17 nutartimi nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista. 2018-06-26 kvitu Nr.894769 sumokėjo 200 Eur, 2018-09-12 kvitu Nr.894778 sumokėjo 200 Eur ir 2019-01-16 kvitu sumokėjo 200 Eur advokato pagalbos išlaidų,bei 2018-09-12 kasos pajamų kvitu sumokėjo 180 Eur už atliktą turto(buto)vertinimą.

Atsakovas priešieškinį padavė elektroninio ryšio priemonėmis ir buvo sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą nutraukti santuoką(CPK 80 str.1 d.6 p. ir 7 d.),o 2019-01-10 nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki bus priimtas sprendimas byloje.Kadangi buvo atsakovo reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą bendros 30 000 Eur vertės,tai žyminis mokestis priteistinas ir dėl šio reikalavimo(CPK 85 str.1d.10 p.),kur žyminis mokestis sudarytų 675 Eur( 30 000 x0,03=900 x 0,75=675).Atsakovas nurodė,kad jis yra Vidaus reikalų sistemos pensininkas,šiuo metu neūkininkauja,bei jo pajamas yra nedidelės, bei prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.Tačiau atsakovas nepateikė detalių duomenų apie savo gaunamas pajamas.Todėl teismas laiko,kad atsižvelgus į patenkinto ieškinio ir priešieškinio dalis ir atsakovo turtinę padėtį iš atsakovo priteistina 200 Eur žyminio mokesčio,o nuo likusios žyminio mokesčio dalies jis atleistinas.