- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- I-863-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00464-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. skundu, kurį patikslino (toliau – skundas), prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – VGTPT Panevėžio skyrius), priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų VGTPT Panevėžio skyriaus veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į VGTPT Panevėžio skyrių dėl teisinės pagalbos, kuri jam buvo reikalinga Panevėžio apygardos administracinio teismo (toliau – ir Teismas) nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015, suteikimo. Pažymėjo, kad VGTPT Panevėžio skyrius sprendimą teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir antrinė teisinė pagalba) priėmė tik po to, kai jis inicijavo administracinę bylą Nr. I-1401-320/2015, kurioje skundė VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta jam teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. R. K. tvirtino, kad VGTPT Panevėžio skyrius, laiku nesuteikdamas antrinės teisinės pagalbos, padarė jam daug žalos, kadangi nepaskyrus advokato, ne kartą turėjo būti atidedamas administracinės bylos Nr. I-956-283/2015 nagrinėjimas. Tai pareiškėjui sukeldavo didelius nepatogumus, nes jį iš Vilniaus pataisos namų konvojuodavo į Teismo posėdžius, kurie neįvykdavo. Tvirtino, kad konvojavimas vykdavo nežmoniškomis sąlygomis. Iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą konvojavimas vykdomas tik pentadieniais, todėl iki pirmadienio jis būdavo priverstas būti šioje kalinimo įstaigoje. Konvojavimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (toliau – Panevėžio AVPK areštinė) užtrunka penkias valandas, kadangi konvojus pakeliui dar užsuka į kitas įkalinimo įstaigas, todėl yra varginantis ir nežmoniškas. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus pataisos namuose ir Panevėžio AVPK areštinėje nustatyti skirtingi laikymo režimai bendrauti su artimaisiais, būti gryname ore, sportuoti, mokytis, lankytis psichologinėse konsultacijose ir pan., todėl jo turimų teisių ir laisvių apimtis Panevėžio AVPK areštinėje nežmoniškai susiaurėdavo. R. K. nurodė, kad dėl dalyvavimo 2015 m. rugsėjo 21 d. Teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėta administracinė byla Nr. I-1401-320-2015, jis negalėjo dalyvauti Vilniaus pataisos namuose 2015 m. rugsėjo 17 d. numatytame lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstyme, todėl jis įvyko be pareiškėjo. Pareiškėjo teigimu, jeigu VGTPT Panevėžio skyrius būtų rūpestingai ir atidžiai veikęs bei laiku suteikęs antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui nebūtų tekę būti ištisai konvojuojamam ir dalyvauti teismo posėdžiuose, kurie būdavo atidedami. Dėl neteisėtų VGTPT Panevėžio skyriaus veiksmų pareiškėjas patyrė diskomfortą, baimę, fizines ir dvasines kančias, pažeminimą, kankinimą, buvo sutrikdyta jo sveikata. Visa tai sudaro neturtinę žalą, kurią ir prašė atlyginti (2-5, 14 b. l.). Be to, papildomu prašymu pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su kanceliarinių prekių įsigijimu, dokumentų kopijų parengimu, korespondencijos išsiuntimu, detaliai išvardintas išlaidų apskaičiavimo plane; kelionės išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (78-80 b. l.).
Teismo posėdyje R. K., iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio VGTPT Panevėžio skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, VGTPT Panevėžio skyriui apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta. VGTPT Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (31 b. l.). VGTPT Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VGTPT Panevėžio skyriuje 2015 m. gegužės 14 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. VGTPT Panevėžio skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dviejose bylose. VGTPT Panevėžio skyrius, atsižvelgęs į šias aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas nesutiko apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Teisinės pagalbos įstatymas) 14 straipsnio 7 dalimi ir 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. VGTPT Panevėžio skyriuje 2015 m. liepos 9 d. buvo gautas naujas pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau iš šis prašymas buvo nepatenkintas - VGTPT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi ir 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2015 m. liepos 23 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. VGTPT Panevėžio skyrius nurodė, kad, gavus duomenų, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas 2015 m. liepos 27 d. yra užbaigtas bei nustačius, kad yra galimybė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, pakeitė 2015 m. liepos 23 d. sprendimą ir suteikė R. K. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. Lietuvos valstybės atstovas teigė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis numato pareiškėjų teisę, bet ne pareigą dalyvauti teismo posėdyje. Siekiant užtikrinti nuteistųjų procesines teises, nuteistieji asmenys iš įkalinimo įstaigų į teismo posėdžius yra perkeliami teismo nutarčių pagrindu. Pareiškėjas į Teismo posėdžius administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 buvo konvojuotas ne VGTPT Panevėžio skyriaus sprendimu, bet Teismo nutarčių pagrindu. Nurodė, kad nagrinėjant Teisme administracinę bylą Nr. I-1401-320/2015 dėl VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, R. K. į 2015 m. rugsėjo 21 d. vykusį teismo posėdį taip pat buvo konvojuotas Teismo nutarties pagrindu. Pažymėjo, kad VGTPT Panevėžio skyriui 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pakeitus 2015 m. liepos 23 d. sprendimą ir suteikus pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, išnyko administracinės bylos Nr. I-1401-320/2015 ginčo objektas, tačiau pareiškėjas savo skundo neatsisakė, o, priešingai, toliau savo valia siekė tęsti bylos nagrinėjimą. VGTPT Panevėžio skyrius nurodė, kad nesant neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp institucijos veiksmų ir pareiškėjo konvojavimo į administracinių bylų Nr. I-956-283/2015 ir Nr. I-1401-320/2015 Teismo posėdžius bei VGTPT Panevėžio skyriaus kaltės, nėra būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, dėl šios priežasties, atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkinamas (30-3, 120 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos duomenys patvirtina, kad VGTPT Panevėžio skyriuje 2015 m. gegužės 14 d. buvo gautas R. K. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 (32-34 b. l.). VGTPT Panevėžio skyrius, atsižvelgęs į tai, kad yra priimti sprendimai, kuriais pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama dviejose bylose, bei į tai, kad pareiškėjas nesutiko apmokėti dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaudamasis Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi ir 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-NT-1038-01212 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 (37 b. l.). R. K. 2015 m. liepos 7 d. prašymu dar kartą kreipėsi į VGTPT Panevėžio skyrių, prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 (38-40 b. l.). VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-NT-1397-1524 atsisakė R. K. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015, konstatavęs, jog sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama dviejose bylose, o pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (44 b. l.). VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr.(1.2)-SP1-15-T-1397-1627 pripažino 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-15-NT-1397-1524 netekusiu galios ir nutarė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 bei paskyrė advokatą I. Tumą (45 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės, pagal CK 6.271 straipsnį, esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar teisiškai reikšminga nustatyti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) buvimą, nes, kaip minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti žalą neatsiranda. Pagal CK 6.271 straipsnį, valstybės valdžios institucijų aktų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Išanalizavus R. K. skundo turinį ir atsižvelgus į jo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su VGTPT Panevėžio skyriaus veiksmais, laiku nesuteikiant antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas Teisinės pagalbos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai numato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei vadovaujantis ekonominiais sumetimais, taip pat draudžiama piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Siekdamas šių principų įgyvendinimo bei atsižvelgdamas į tai, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama, o ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva, savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, bei tik tiems asmenims, kuriems tokia pagalba būtiniausia, įstatymų leidėjas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatė sąrašą atvejų, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę (pareigą) atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatyme nustatytų sąlygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galimai pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, šią gynybą realizuojant, pusiausvyrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-791/2014, 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2192/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1115-575/2015, 2015 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-536-502/2015, kt.).
Kaip buvo minėta, VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 14 d. gavo R. K. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 (32-34 b. l.). VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovo atstovas sprendimui pagrįsti nurodė Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą.
Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį, teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Aptariamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pateikiant 2015 m. gegužės 14 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėjo turtas ir pajamos atitiko pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti (37 b. l.). R. K. prašymo dalyje, kurioje prašymą teikiantis asmuo pagal Teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus turi pažymėti, ar jis sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 proc.), jei pagal Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio nuostatas valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba sudarys atitinkamai 50 ar 25 proc., pažymėjo, kad apmokėti nesutinka, ir prašė suteikti 100 proc. apmokamą pagalbą (34 b. l.). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gegužės 14 d. pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojo VGTPT Panevėžio skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) su 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 3 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimais, kuriais pareiškėjui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-86-320/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-350-261/2016, bei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui administracinėje byloje Nr. A-442-1188/2014 (103-108, 111 b. l.). Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitose dviejose bylose ir pareiškėjas yra išreiškęs nesutikimą apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sprendžia, kad VGTPT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. Tai reiškia, kad valstybės valdžios institucija veikė taip, kaip pagal Teisinės pagalbos įstatymo nuostatas privalėjo veikti.
Minėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje 2015 m. gegužės 29 d. buvo gautas R. K. prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (juo buvo patikslintas VGTPT Panevėžio skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad advokatai, paskirti teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo funkcijas atliko (113-114 b. l.). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba R. K. prašymo dalį dėl VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė VGTPT Panevėžio skyriui (110 b. l.). VGTPT Panevėžio skyrius, 2015 m. birželio 12 d. gavęs nurodytą pareiškėjo prašymą, 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal pirminį VGTPT Panevėžio skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (1.2)-SP1-14-P-2678-353, 2015 m. balandžio 3 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimus (109, 113 b. l.).
Kaip buvo minėta, pareiškėjas 2015 m. liepos 7 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į VGTPT Panevėžio skyrių prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė R. K. teikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodamas tuo, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba pagal VGTPT Panevėžio skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra teikiama dviejose bylose, o pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Teismas, išanalizavęs VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus atsisakymo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą motyvus, sprendžia, kad VGTPT Panevėžio skyrius nepagrįstai 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog sprendimo priėmimo dieną pareiškėjui antrinė teisinė pagalbą yra teikiama dviejose bylose. Dėl šios priežasties VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 buvo nesuteikta be pagrindo.
Atsižvelgus į šią aplinkybę, sprendžiama, ar 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimas sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pareiškėjas neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur suma ir nurodė, kad minėta žala pasireiškė tuo, kad dėl VGTPT Panevėžio skyriaus atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015 ne kartą buvo atidedamas administracinės bylos Nr. I-956-283/2015 nagrinėjimas, o tai nulemdavo papildomus didelius nepatogumus, kurie kildavo dėl blogų konvojavimo sąlygų ir Vilniaus pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjui taikomų skirtingų režimų ypatumų. Be to, dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. Teismo posėdyje nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1401-320/2015, kurioje pareiškėjas skundė VGTP Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. priimtą sprendimą, jis negalėjo dalyvauti Vilniaus pataisos namuose 2015 m. rugsėjo 17 d. numatytame lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstyme.
Minėta, kad VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) netekusiu galios ir nutarė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. Atsižvelgus į tai, jog teismas nagrinėjamoje byloje VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015, vertino kaip pagrįstą, sprendžiama dėl neturtinės žalos pasireiškimo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. (kai VGTPT Panevėžio skyrius nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą) iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. (kai VGTPT Panevėžio skyrius suteikė šią pagalbą). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodytu laikotarpiu Teismo posėdžiai administracinėje byloje Nr. I-965-283/2015 nebuvo paskirti (49-50 b. l.), todėl pareiškėjas iš Vilniaus pataisos namų į Panevėžio AVPK areštinę dalyvauti administracinės bylos Nr. I-965-283/2015 nagrinėjime nebuvo konvojuojamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad administracinėje byloje Nr. I-965-283/2015 vykusiame 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdyje pareiškėjas iš Vilniaus pataisos namų į Teismą buvo pristatytas ir šios bylos nagrinėjime dalyvavo kartu su advokatu I. Tumu, paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktą nėra.
Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl dalyvavimo administracinės bylos Nr. I-1401-320/2015, kurioje buvo skundžiamas VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjime R. K. pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Teismo vertinimu, administracinėje byloje Nr. I-1401-320/2015 vykusiame 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje pareiškėjui buvo žinoma, kad VGTPT Panevėžio skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015. Tačiau pareiškėjas, nepaisydamas to, kad nebelikus administracinėje byloje Nr. I-1401-320/2015 nagrinėjamo ginčo dalyko, išnyko ir pareiškėjo teisinis suinteresuotumas, toliau savo valia ir apsisprendimu tęsė bylos procesą su VGTPT Panevėžio skyriumi. Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu R. K. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti skirti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-956-283/2015, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi R. K. apeliacinį skundą atmetė, nurodytą sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-1401-320/2015, 60-62, 86-92 b. l.).
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas R. K. patyrė neturtinę žalą, todėl jo skundo reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas atmetami kaip nepagrįsti. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo R. K. materialinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti jo procesinio reikalavimo priteisti turėtas bylinėjosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.