Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2011-06-03 – 2011-06-17 laikotarpiu buvo asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė- suėmimas, t.y. suimtasis. Jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Panevėžio AVPK pareigūnai 2011-06-17 R.K. surašė du administracinio teisės pažeidimo protokolus: Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2011-06-03, apie 9 val. Panevėžio AVPK areštinės medicinos kabinete necenzūriniais žodžiais koneveikė policijos pareigūnus, buvo agresyviai nusiteikęs, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.11-2119-412/2001 (toliau- ir ATP byla) medžiaga, b.l.12); Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2011-06-07, apie 12 val.25 min. Panevėžio AVPK areštinės 9 kameroje necenzūriniais žodžiais koneveikė policijos pareigūnus, įžūliai elgėsi jų atžvilgiu, metė į juos lėkštę su sriuba, daužė rankomis ir kojomis kameros grotas, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo (ATP byla, 2 dalis, b.l.11). Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011-09-29 nutarimu už šiuos pažeidimus R.K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 187 str. 2 dalį nubaudė 500 litų bauda ( b.l.6-7), Panevėžio apygardos teismas 2011-12-02 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R.K. atžvilgiu nutraukė (b.l.9-10). Minėtame 2011-12-02 nutarime teismas konstatavo, jog R.K. inkriminuoti veiksmai yra padaryti Panevėžio AVPK areštinėje, R.K. turint suimtojo statusą, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 2 punktas ir jo patraukimo atsakomybėn klausimas turėjo būti sprendžiamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, o ne ATPK nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 str. nuostatos. CK 6.271 str. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šio straipsnio 4 dalį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip numato CK 6.246 str. – 6.248 str., civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų tiesioginis priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R.K. skundu teismui prašo priteisti jam 10 000 litų neturtinės žalos, kurią kildina iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, surašant 2011-06-17 administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl veikų, įvykdytų 2011-06-03 ir 2011-06-07, atlyginimą. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ATP protokolų surašymo datai (2011-06-17) R.K. Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas kaip suimtasis asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas, bet dar neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apkaltinamasis nuosprendis R.K. atžvilgiu buvo priimtas 2011-06-10). Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, suimtieji šioje dalyje nurodytų pareigūnų (institucijų) sprendimu ne ilgiau kaip 15 parų gali būti perkeliami į teritorinės policijos įstaigos areštinę; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-v-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 87 punktas numato, kad policijos areštinėje uždarytiems asmenims, pažeidusiems vidaus tvarkos taisykles ar nevykdantiems policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, skiriamos nuobaudos. R.K. neneigia, kad jis 2011-06-03 ir 2011-06-07 elgėsi netinkamai, jo galimai neteisėti veiksmai užfiksuoti ir ATP medžiagoje esančių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Todėl Panevėžio AVPK dėl R.K. 2011-06-03 ir 2011-06-07 įvykdytų veiksmų turėjo pradėti nuobaudos skyrimo procedūrą Taisyklių 87, 90-95 punktuose nustatyta tvarka, o ne administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK nustatyta tvarka. Tai konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas savo 2011-12-02 nutarime, šiuo pagrindu nutraukęs administracinio teisės pažeidimo bylą R.K. atžvilgiu, papildomai pažymėjęs, jog administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei Taisyklėse numatyta atsakomybė, dėl kurios taikymo pareiškėjui ir turėjo būti sprendžiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 2 punktu. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Panevėžio AVPK pareigūnai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neteisėtai R.K. dėl jo 2011-06-03 ir 2011-06-07 įvykdytų veiksmų surašė ATP protokolus.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Panevėžio AVPK pareigūnai sąmoningai siekė jį už tą patį nusižengimą nubausti du kartus, tuo siekdami jį sugniuždyti psichiškai ir psichologiškai, galutinai palaužti jo sveikatą. Tai paneigia ATP bylos medžiaga: iš ATP byloje esančio 2011-06-07 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo nutarimu Panevėžio AVPK areštinės viršininkas, remdamasis Taisyklių 97 punktu, R.K. paskyrė nuobaudą- teisės gauti perdavimą atėmimą dviem mėnesiams dėl R.K. 2011-06-06 7 val.25 min. įvykdytos veikos rytinio kameros patikrinimo metu, tuo tarpu 2011-06-17 ATP protokolai jam buvo surašyti dėl 2011-06-03 9 val. įvykdytos veikos medicinos kabinete ir dėl 2011-06-07 12.25 val. (pietų metu) kameroje įvykdytos veikos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtine žala suprantama asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Be kita ko, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (administracinės bylos Nr. A520-2275/2012, A-143-1409/2014 ir kt.), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, vadinasi, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK pareigūnai, konstatavę galimai neteisėtus R.K. veiksmus, pasirinko netinkamą procedūrą šiems veiksmams įvertinti ir galimai atsakomybei taikyti. Panevėžio apygardos teismas 2011-12-02 nutarimu nepasisakė dėl R.K. 2011-06-03 ir 2011-06-07 įvykdytų veikų teisėtumo, ir šis nutarimas nepaneigia tikimybės, jog R.K. už šią veiką galėjo būti paskirta nuobauda pagal Taisyklių 87 punktą. Tačiau, kaip pažymėjo Panevėžio apygardos teismas, administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei Taisyklėse numatyta atsakomybė, ir tai galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas emocijas. Kita vertus, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio – 2011-06-17 ATP protokolų surašymo, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, be to, teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota duomenų (b.l.64-89), kad protokolų surašymo ar, pareiškėjo teigimu, sužinojimo apie šiuos protokolus datai (2011-09-29) ar iš karto po to būtų ženkliai pablogėjusi R. K. sveikatos būklė, nes šiuo laikotarpiu medicininiuose dokumentuose užfiksuotais jo išsakytais negalavimais pareiškėjas skundėsi ir anksčiau, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą, t. y., kad patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė patirtus „nežmoniškus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Išvardintų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kurią galima būtų įvertinti pinigais, o pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A444-619/2008; Nr. A858-1490/2012; ,,Administracinių teismų praktika“, 2008, Nr. 4(14)). Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas teisminės gynybos dėl savo pažeistų teisių kreipėsi praėjus trejiems metams nuo pažeidimo padarymo ir beveik trejiems metams nuo jo paties nurodyto suvokimo, kad šiuo pažeidimu buvo pažeistos jo teisės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.