Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 22 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-12-04 iki 2022-10-21. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020-07-13 iki 2020-07-21 ir nuo 2020-11-09 iki 2021-12-30 buvo laikomas 1 sektoriaus 5 būrio 51 patalpoje, plotas 46,37 kv. m, faktinis nuteistųjų skaičius - 15 (nuo 2020-07-13 iki 2020-07-21), 11 (2020-11-09 iki 2021-12-30) (2 t., b. l. 184). Iš byloje esančios 2023-04-26 pažymos Nr. RV-23-3587 matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 5 būrio 51 patalpoje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą minimalų plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam bendrabučių tipo patalpose teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m. ploto, išskyrus laikotarpį nuo 2020-07-13 iki 2020-07-21 (8 paras trūko 0,01 kv. m).

Kaip jau buvo paminėta, laikotarpiu nuo 2020-07-13 iki 2020-07-21 PN administracija neužtikrino pareiškėjui 3,1 kv. m. minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai, bet buvo pažeista. Nežiūrint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis - t. y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sąlygomis. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrosios sąlygos - t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla bendro naudojimo patalpose ir t.t. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą, iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas pažymi, kad, pagal pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis, negalima konstatuoti, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai. Iš pateiktų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į gydytojus dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tačiau sveikatos istorijoje nėra įrašų, patvirtinančių, kad minėti sutrikimai kilo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent dėl kalinimo Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, galimai pablogėjo pareiškėjo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 1 sektoriaus 4 ir 5 būrio patalpose bausmę atliko nuo 2019-12-09 iki 2020-08-10 ir nuo 2020-11-06 iki 2021-12-30 (2 t., b. l. 181).

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-556/2023, LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 1- ame sektoriuje prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-12-09 iki 2020-08-10, nuo 2020-11-06 iki 2021-05-25 turėjo teisę pasinaudoti dušu (po 1 kartą iki reglamentavimo pakeitimų) ir nuo 2021-05-26 iki 2021-12-30 (po 2 kartus pasikeitus reglamentavimui). Teismo vertinimu, pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas apie 108 kartus.

Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Nustačius pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Ginčo laikotarpiu dušo patalpų įrengimą reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos) 13 punktas nustatė, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė (1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos), veidrodis (1 vnt.), sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukais 1 asmeniui), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį).

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021-12-29 iki 2022-10-10 bausmę atliko 12 būryje, kuris yra virš gamybinių cechų, todėl būdavo didelis triukšmas ir negalėdavo miegoti; 127 gyvenamoji patalpa įrengta iš poilsio patalpos, todėl nepritaikyta gyventi nuteistiesiems, nes joje buvo nesandarūs langai; 33-iojo sektoriaus 12 būrio kiemas nepritaikytas nuteistųjų vaikščiojimui, nes jame daug duobių, kurios susidarė važinėjant krovininiams automobiliams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-12-30 iki 2022-01-12 bausmę atliko 1 sektoriaus 12 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje. Nuo 2022-06-30 iki 2022-10-21 3 sektoriaus 12 būrio 127 gyvenamojoje patalpoje (2 t. b. l. 182).

Atsakovės atstovas nurodė, kad 1 sektoriaus pirmame aukšte buvo įrengtos gamybinės patalpos (metalo apdirbimo cechas), kuriomis naudojosi valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji. To pačio pastato antrame aukšte buvo įrengtas 12 būrys. Nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas valstybinei įmonei „Mūsų amatai“ ar Pataisos namų administracijai dėl triukšmo. 2016 m. balandžio mėn. 3 sektoriuje buvo pradėta gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija pagal 2011-04-05 pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą „Dėl 2009-2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo“. Rekonstrukcijos metu 12 būrio 127 gyvenamoji patalpa buvo įrengta iš buvusio laisvalaikio kambario. Patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad prieš šaltąjį metų periodą langai yra sandarinami. Patalpose patys gyvenantys nuteistieji langus išiminėja ir taip juos sugadina: sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina langų rėmus. Visi inventoriaus gedimai nebūna ilgalaikiai. Gavus informaciją apie sugadintus langus Pataisos namai nedelsiant imasi priemonių trūkumams pašalinti. Nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemai tvarkingi, nuolat prižiūrimi, duobių juose nėra.

Teismas pažymi, kad atsakant į pareiškėjo argumentus dėl higienos sąlygų gyvenamosiose patalpose, pažymėtina, kad nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose taisyklių taikymas turi ypatumų ir įkalinimo įstaigai tenka didesnės apimties našta teikti įrodymus, paneigiančius bausmę atliekančių asmenų argumentus dėl jų teisių pažeidimo, įvertinant tai, kad įrodinėjimo procese tokie asmenys laikytini silpnesne šalimi dėl savo teisinės padėties, tačiau tai negali būti pagrindu įkalinimo įstaigos veiksmų neteisėtumo prezumpcijai, kurią pati įstaiga ir turėtų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2768-415/2020; kt.). Vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikti duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Nesant tokių duomenų ar jiems nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus ir nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2294-624/2019; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-575/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2539-520/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3548-624/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; kt.).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų ir pasivaikščiojimo kiemelio įrengimą, todėl jais remiasi. Pareiškėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl tariamai netinkamų higienos sąlygų (netinkamos gyvenamųjų patalpų ir kiemelio būklės) buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl tariamai netinkamų higienos sąlygų (netinkamos gyvenamųjų patalpų ir kiemelio būklės) ir (ar) jų sukeltų pasekmių kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją, ar į kitas kompetentingas institucijas. Be to, skunde išdėstytų teiginių dėl gyvenamųjų patalpų neatitikties higienos normų reikalavimams pareiškėjas nesukonkretino, nenurodė jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytą, anksčiau minėti pareiškėjo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl laikytini deklaratyviais ir atmetami.

BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su pretenzijomis (1 t., b. l. 21, 22, 24, 25, 26, 29, 31, 32), kad valgykloje balta duona supelėjusi, obuoliai papuvę; nuo 2022-07-05 iki 2022-07- nepaskirtas nei vegetarinis, nei veganinis maitinimas; dėl žuvies produktų pakeitimo į kitus maisto produktus, o ne dėl skunde nurodytų aplinkybių.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Teismo vertinimu, pareiškėjas aplinkybes dėl parduotuvėje įsigytų sugedusių produktų, dėl kainų skirtumo, dėl galimybės prieš pirkdamas prekes parduotuvėje jas apžiūrėti, susipažinti su prekių etiketėmis, išdėstė deklaratyviai, abstrakčiai ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl to su pretenzijomis būtų kreipęsis į Pataisos namų administraciją, kompetentingas institucijas.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje skundo dalyje pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, psichologinius išgyvenimus, kančias ir pan.

Kita vertus, atsakovės atstovės į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-12-02 pažyma Nr. 87-872 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019-12-09 iki 2021-12-29 pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kilimėlių nebuvimas dušo patalpoje. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, minimalaus gyvenamojo ploto, kilimėlių dušo patalpoje pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, jog, nustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus (dėl privatumo duše neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2019-12-09 iki 2020-08-10, nuo 2020-11-06 iki 2021-05-25 ir nuo 2021-05-26 iki 2021-12-30, minimalaus gyvenamojo ploto trūkumo, kilimėlių nebuvimo dušo patalpoje), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 500 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-556/2023, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.