Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent, būdamas A. K. individualios įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės vadovu, kaip „Pirkėjas”, 2007-06-28 ir 2010-06-15, (duomenys neskelbtini), sudarė neterminuotas suskystintų dujų ir dujų avarinės tarnybos paslaugos sutartį Nr. 36/07 ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51/10, su „Pardavėju” UAB „(duomenys neskelbtini)”, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), dėl suskystintų angliavandenilinių dujų komunaliniams ir buitiniams poreikiams pardavimo bei suskystintų automobilinių naftos dujų pardavimo ir, gaudamas šių sutarčių pagrindu paslaugas iš pardavėjo, kuris pristatydavo „pirkėjo” nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), naftos produktus, bei būdamas susipažinęs su sutarties sąlygomis, kurių 4 p. ir 2 p. „Atsiskaitymo sąlygos”, bei „Kaina ir apmokėjimo sąlygos”, turėdamas turtinę prievolę pavedimu apmokėti atitinkamai per 30 dienų ir 40 darbo dienų už suteiktas paslaugas, to nepadarė, taip vengdamas sumokėti už suteiktas paslaugas, numatydamas, kad dėl to bus padaryta žala paslaugas suteikusiam „Pardavėjui” ir to siekdamas, apgaule, naudodamasis tuo, kad paslaugas suteikusiam „Pardavėjui” – UAB „(duomenys neskelbtini)” nėra žinomos aplinkybės apie objektyviai egzistuojančius faktus A. K. individualios įmonės viduje, tai yra, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio įmonės pinigų likutis yra mažesnis nei to paties laikotarpio įmonės įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)”, nutylėjo šiuos faktus, kai neterminuotų sutarčių pagrindu jam buvo pristatomi naftos produktai, nors privalėjo šiuos duomenis apie įmonėje pasikeitusią padėtį pranešti, ir naudodamasis „Pardavėjo” – UAB „(duomenys neskelbtini)” nežinojimu, iš įmonės kasos, per du kartus, 2011-01-28 ir 2011-12-30 išmokėjo kitam, ne ūkio subjektui 650000 ir 126000 litų, kai tuo tarpu įmonė tuo laiku, kai buvo išmokėti pinigai iš kasos jau buvo skoloje „Pardavėjui” 124175,56 (2011 m. vasario 1 dienai) ir 77128,35 litų (2012 m. sausio 1 dienai), taip vengdamas sumokėti „Pardavėjui” už gautas paslaugas, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)” turtinės žalos, kuri 2012-02-09 (bankroto iškėlimo „A. K. individuali įmonė” dienai) sudarė 77128,35 litų.

Be to, A. K. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis dėl A. K. individualios įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. būdamas savo individualios įmonės „A. K. individuali įmonė”, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininku, žinodamas apie savo įmonės nemokumą, akivaizdžiai gresiant bankrotui – iniciavo kreipimąsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savo įmonei, kuris 2012-02-09 priėmė nutartį, dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad įmonės turtas ir pajamos sudaro 83500 litų, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2228000 litų bei tai, kad įmonė per 2011 metus patyrė 160000 litų nuostolį, tačiau per šiuos metus – 2011-01-28 pasirašė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu „Pardavėjas” – A. K. įsipareigojo parduoti, o A. K. individuali įmonė įsipareigojo nupirkti iki 2012-01-01 už 776000 litų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2011-01-28 iš įmonės kasos, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14, ir 2011-12-30 iš įmonės kasos, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16, išmokėjo A. K. 776000 litų (650000 + 126000), taip sumažindamas A. K. individualios įmonės turtą ir patenkino tik vieno (ne pirmos eilės) įmonės kreditoriaus, t. y. savo pusbrolio A. K. reikalavimus ir dėl to padarė žalos likusiems kreditoriams.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Nutartyje nurodyta, kad prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo bei BPK 419 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, nes šiame procesiniame dokumente nenurodyti BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai (padarytos žalos dydis), nukentėjusieji (kreditoriai, kuriems ši žala padaryta), bei veika nėra net trumpai aprašyta.

Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį kaip nepagrįstą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris prilygintinas kaltinamajam aktui, yra nurodytos visos būtinos A. K. padarytos, BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Nurodo, kad kaltinamajame akte konkrečiai nurodyta, jog A. K. veiksmais, kuriais jis patenkino tik vieno – savo pusbrolio A. K. kreditoriaus reikalavimus, buvo padaryta konkreti – 776 000,00 Lt dydžio turtinė žala ir, kad ši žala padaryta likusiems A. K. individualios įmonės kreditoriams. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą visų įmonės kreditorių, nesvarbu, kiek jų būtų, teises ir interesus gina bankroto administratorius, kuris iš kaltininko priteistą padarytos žalos sumą ir paskirstytų kreditoriams Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teigia, jog byloje svarbu, kad nusikaltimu žala buvo padaryta bent dviem ar daugiau kreditorių, o konkretus jų skaičius veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dėl to mano, kad kaltinimo papildymas (keitimas) minėtomis aplinkybėmis nėra reikalingas, o tai, ar esamame kaltinime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, turėjo įvertinti teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visus bylos duomenis. Be to, mano, kad net ir pripažinus šių aplinkybių kaltinamajame akte nenurodymą kaip trūkumą, jį galima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, nes kaltinimo papildymas nurodant konkrečius kreditorius nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis, ir tokiu būdu suvaržomos BPK 256 straipsnyje numatytos prokuroro teisės. Pastebi, kad baigus ikiteisminį tyrimą bei pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis A. K. neišsakė jokių abejonių dėl to, kad kaltinimas būtų neaiškus ar nesuprantamas, todėl prokuroras teigia, kad teismo išvados, jog šis procesinis dokumentas iš esmės neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų kaltinamajam aktui yra nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas ar šiuo atveju pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto (pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl prokuroro pareiškimo užbaigti bylos procesą teismo baudžiamuoju įsakymu turinio trūkumų. Pareiškime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra BPK 419 straipsnyje išvardinti būtini prokuroro pareiškime nurodyti duomenys – kaltinamojo anketiniai duomenys, pateikti nusikalstamų veikų aprašymai, kurie sutampa su kaltinamajam A. K. pareikštu įtarimu, ir iš kurių aišku, kokias nusikalstamas veikas A. K. kaltinamas padaręs. Taip pat pareiškime nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančias veikas, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas bei kiti BPK 419 straipsnyje numatyti duomenys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokuroro pareiškime „veika nėra net trumpai aprašyta“, kadangi iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, aprašymo matyti, kada ir kokiu būdu ji buvo padaryta, be to, kaltinimas savo apimtimi nėra pernelyg ilgas ar nesuprantamas. Pastebėtina, kad kaltinamasis A. K. nenurodė, kad jam pareikštas kaltinimas yra neaiškus ar nesuprantamas.

Tai, kad A. K. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį pareikštame kaltinime nenurodyti kreditoriai ir jiems padarytų žalų dydžiai, nėra prokuroro pareiškimo užbaigti bylos procesą teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumas BPK 419 straipsnio 2 punkto prasme, nes šie duomenys gali būti patikslinti bylą nagrinėjant teisme. Iš LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. B2-304-372/2013 kreditorinius reikalavimus iš viso už 2 332 375 Lt yra pareiškę 36 kreditoriai, todėl kaltinime nurodyti duomenys gali būti patikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu, nes BPK 256 straipsnis numato prokuroro teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamajam ar patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Pastebėtina, kad tai, jog kaltinime nenurodyti visi kreditoriai, kurių interesai buvo pažeisti, ar tai, kad nenurodytas likusiems kreditoriams padarytos žalos dydis, pagal teismų praktiką nepripažįstama esminiu BPK 419 straipsnio 3 punkto ar BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-411/2009, 2K-450/2009, 2K-259/2010, 2K-126/2012, 2K-223/2012).

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog prokuroro pareiškimas dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų, o skundžiamoje nutartyje nurodytus prokuroro pareiškimo trūkumus (netikslumus) galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Dėl to skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, kad prokuroro pareiškimas (kaltinamasis aktas) neatitinka BPK 219, 419 straipsnių reikalavimų, todėl nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.