Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo prieisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimu nustatytą tėvo A. V. bendravimo su sūnumi F. V., gimusiu (duomenys nesklebtini), tvarką ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką: 1) atsakovas dalyvaus F. V. auklėjime be apribojimų, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams; 2) sūnus F. V., gyvendamas ne Lietuvoje, bendrauja su atsakovu visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis); 3) atsakovas, iš anksto susitaręs su ieškove, vieną kartą per metus, turės teisę su vaiku praleisti visas vasaros atostogas. Pasibaigus mokslo metams (vasaros atostogų metu) sūnus F. V. grįžta atostogų į Lietuvą, kur atostogauja kartu su tėvu (atsakovu). Sūnaus F. V. kelionės išlaidas atostogų metu sugrįžtant į Lietuvą apmoka ieškovė, o po vasaros atostogų, sūnui grįžtant į gyvenamąją vietą iš Lietuvos pas ieškovę, kelionės išlaidas apmoka atsakovas; 4) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendraus Šv.Kūčių, Šv.Kalėdų dienomis, t.y. neporiniais metais Šv.Kūčias ir Šv.Kalėdas sūnus F. V. švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos paėmimo ir grąžinimo švenčių metu laiką ir išlaidas šalys suderina pačios, perspėjus apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 5) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi F. V. jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. pirmais metais atsakovui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o ieškovei pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – ieškovei suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimtadienio dieną, o atsakovui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką ir išlaidas šalys suderina pačios, perspėjus apie tai vienam kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 6) atsakovas, turi teisę švęsti Tėvo dieną bei savo gimtadienį kartu su sūnumi; 7) atsakovui paimti sūnų ne pagal tvarką leidžiama tik suderinus su ieškove ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Visas galimas išlaidas apmoka atsakovas. Tuo atveju, jeigu atsakovas neketina pasinaudoti nurodyta teise, apie tai privalo informuoti ieškovę prieš 15 dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumi dienos; 8) atsakovas, ieškovei pageidaujant, privalo informuoti apie pasimatymų su sūnumi eigą; 9) sūnui bendraujant su tėvu, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, jog mama - ieškovė su sūnumi susisiektų visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis ar pan.); 10) atsakovui nepaėmus sūnaus F. V. pagal nustatytą grafiką metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio dieną, savo gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegalės.

Atsakovas A. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus F. V. gyvenamąją vietą su tėvu A. V.; priteisti iš R. V. išlaikymą nepilnamečio sūnaus F. V. naudai po 211,42 EUR kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tėvą A. V. paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; patvirtinti nepilnamečio sūnaus ir ieškovės bendravimo tvarką, kuria: 1) motina dalyvaus sūnaus F. V. auklėjime be apribojimų, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams; 2) motina, gyvendama ne Lietuvoje, bendraus su sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis); 3) motina, iš anksto susitarusi su tėvu, vieną kartą per metus turės teisę su vaiku praleisti visas vasaros atostogas. Pasibaigus mokslo metams (vasaros atostogų metu) sūnus F. V. galės vykti atostogų į užsienio šalį, kurioje gyvena motina. Sūnaus F. V. kelionės išlaidas atostogų metu vykstant į užsienį apmoka motina, o po vasaros atostogų, sūnui grįžtant į gyvenamąją vietą Lietuvoje pas tėvą, kelionės išlaidas apmoka tėvas; 4) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendraus Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis, t.y. neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus F. V. švenčia su motina, o poriniais - su tėvu. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką ir išlaidas šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 5) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi F. V. jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai — motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką ir išlaidas šalys suderina pačios, perspėjus apie tai vienai kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 6) tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį; 7) motinai paimti sūnų ne pagal tvarką leidžiama tik suderinus su tėvu ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Visas galimas išlaidas apmoka motina. Tuo atveju, jeigu motina neketina pasinaudoti nurodyta teise, tai apie tai privalo informuoti tėvą prieš penkiolika dienų iki numatytos pasimatymo su sūnumi dienos; 8) motina, tėvui pageidaujant, privalo informuoti apie pasimatymų su sūnumi eigą; 9) sūnui bendraujant su motina, ji įsipareigoja užtikrinti, jog tėvas su sūnumi susisiektų visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis ar pan.); 10) motinai nepaėmus sūnaus F. V. pagal nustatytą grafiką metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio dieną, savo gimtadienio proga, atostogų metu, ji šia teise pasinaudoti tais metais nebegalės.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 14 d. buvo gautas ieškovės R. V. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kuria vadovaujantis: 1) sūnus, gyvendamas Lietuvoje, bendrauja su ieškove nuotolinėmis elektroninėmis priemonėmis kiekvieną savaitės antradienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. Lietuvos laiku, pokalbyje nedalyvaujant atsakovui; 2) 2015 – 2016 metų žiemos atostogų metu sūnus savaitę praleis su ieškove jos gyvenamojoje vietoje Ispanijoje, Malagos provincijoje, Banalmadenos mieste, t.y. sūnus atvyks 2015 m. gruodžio 30 d. į Ispaniją ir 2016 m. sausio 6 d. grįš į Lietuvą, sūnaus kelionės išlaidas į Ispaniją apmokant atsakovui, o grįžimo į Lietuvą – ieškovei; 3) ieškovei leidžiama, pranešus atsakovui ne vėliau kaip prieš 5 d. iki atvykimo į Lietuvą, paimti sūnų ir būti kartu visą pageidaujamą laiką Lietuvoje; 4) sūnui gyvenant su tėvu, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, jog ieškovė su sūnumi galėtų susisiekti visomis galimomis telekomunikacijos priemonėmis ir ne pagal šią tvarką; 5) įpareigoti A. V. pateikti veikiančius ir naudojamus sūnaus mobiliojo telefono numerius, elektroninio pašto adresą, „Skype“ ir „Facebook“ duomenis, bei nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis motina galėtų susisiekti su sūnumi. Kartu pateikti ir savo (atsakovo) asmeninį bei darbo mobiliojo telefono numerį, veikiantį ir naudojamą elektroninio pašto adresą, kitų naudojamų ryšio priemonių kontaktus. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas trukdo jai bendrauti su vaiku, todėl, nenustačius laikinosios bendravimo tvarkos, kyla grėsmė, kad ateityje bus galutinai prarastas jos ir sūnaus tarpusavio ryšys. Ji nuo 2015 m. liepos mėnesio daugybę kartų skambino sūnui, tačiau vaikas nė karto neatsakė į skambučius arba atmesdavo skambutį. Ji yra gavusi tik kelias SMS žinutes telefonu, kuriose buvo prašoma, kad ji grįžtų ir sakoma, kad myli.

Atsakovas atsiliepime iš dalies sutiko su ieškovės prašymu, tačiau prašė nustatyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti R. V. išvežti nepilnametį sūnų į užsienį, kadangi ieškovė nepripažįsta Ispanijos teismo sprendimo ir grasina sūnų išvežti iš Lietuvos į Ispaniją.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus.

Parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. lapkričio 9 d., dalyvaujant Vilniaus apygardos teismo psichologei, buvo išklausyta F. V. nuomonė. Vaikas nurodė, kad mama jį apgavo ir, sakydama, jog vyksta atostogų, išsivežė į Ispaniją, kur jis lankė ketvirtą klasę. Kadangi ieškovei ne kaip sekėsi verslas, jiedu gyveno keliose vietose, berniukas lankė kelias mokyklas. Nors ten turėjo draugų, lankė futbolo treniruotes ir pramoko kalbą, jam Ispanijoje nepatiko, tačiau buvo nurodyta sakyti priešingai. Jam nepatiko tai, kad Ispanijoje negalėjo susitikti su tėčiu, nesuprato kalbos mokykloje, neturėjo draugų, o mama naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Nepilnametis buvo išsiųstas į Lietuvą autobusiuku, važiuojančiu tris paras, nurodant autobuso vairuotojui prižiūrėti jį. Mamai neįdomu, ko jis nori, ji rašo žinutes, kuriomis kaltina sūnų, kad jis nenori vykti į Ispaniją, todėl, net grįžus jai į Lietuvą, sūnus norėtų gyventi su tėčiu, o su mama tik susitikti. F. V. nori gyventi Lietuvoje, nes čia juo rūpinamasi, jam suprantama kalba, yra draugų. Jis gyvena su tėčiu ir jo nauja šeima, lanko mokyklą ir tris kartus per savaitę eis į futbolo treniruotes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - iki sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatė laikiną skyrium gyvenančios ieškovės R. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi F. V., gimusiu (duomenys nesklebtini), pagal kurią: sūnus F., gyvendamas Lietuvoje, bendrauja su motina (ieškove) nuotolinėmis elektroninėmis priemonėmis kiekvieną savaitės antradienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. Lietuvos laiku, pokalbyje nedalyvaujant atsakovui; ieškovei leidžiama paimti sūnų, atvykus į Lietuvą ir pranešus atsakovui ne vėliau kaip prieš 5 d. iki atvykimo, ir būti kartu su sūnumi visą pageidaujamą laiką Lietuvoje; sūnui gyvenant su atsakovu, jis įsipareigoja užtikrinti, jog ieškovė galėtų susisiekti su sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis ir ne pagal šią tvarką; A. V. įpareigojamas pateikti ieškovei savo asmeninį ir darbo mobiliojo telefono numerį, veikiantį ir naudojamą elektroninio pašto adresą, kitas naudojamas ryšio priemones bei veikiančius ir naudojamus sūnaus mobiliojo telefono numerius, elektroninio pašto adresą, „Skype“ ir „Facebook“ duomenis, nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis ieškovė galėtų susisiekti su sūnumi. Teismas netenkino ieškovės prašymo dalies dėl nepilnamečio vaiko vykimo į ieškovės gyvenamąją vietą Ispanijoje, Malagos provincijoje, Benalmadenos mieste, 2015-2016 m. žiemos atostogų metu, taip pat netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudimo išvežti nepilnametį šalių sūnų į užsienį. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečio F. V. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina R. V., o su tėvu A. V. nustatyta bendravimo tvarka. 2015 m. gegužės 28 d. Malagos teismo sprendimu, kurį ieškovė šiuo metu yra apskundusi, pripažinta, kad be vaiko tėvo sutikimo R. V. pakeitus vaiko gyvenamąją vietą iš Lietuvos į Ispaniją, vaiko išvežimas laikytinas neteisėtu ir vaikas nedelsiant turi būti sugrąžintas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, vaiko išsakytą nuomonę ir tai, jog jau yra įrodyta aplinkybė, kad ieškovė buvo neteisėtai išsivežusi vaiką į Ispaniją, padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje išlieka grėsmė, jog vaikui, nuvykus laikinai pas ieškovę, ji vėl nenorės grąžinti vaiko į jo nustatytą gyvenamąją vietą, todėl atmetė ieškovės prašymą dėl vaiko atostogų praleidimo kartu su ieškove Ispanijoje. Teismas nurodė, jog 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo panaikinta prieš tai taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas išvežti nepilnametį vaiką į užsienį. Įvertinęs tai, jog nuo šios teismo nutarties jokios aplinkybės nepasikeitė, teismas netenkino atsakovo prašymo uždrausti R. V. išvežti nepilnametį vaiką į užsienį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo nutartį pakeisti, pakeičiant nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą taip: „Ieškovei leidžiama, pranešus atsakovui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki atvykimo, paimti sūnų atvykus į Lietuvą ir būti kartu su sūnumi artimiausią savaitgalį po atvykimo į Lietuvą ir tris darbo dienas, einančias po šio savaitgalio. Darbo (mokslo) dienomis ieškovė privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą ir atliktų namų darbus. Jei ieškovės atvykimas tęsiasi ilgiau nei vieną savaitę, ieškovė gali paimti vaiką ir būti kartu su sūnumi kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo su vaiku praleisto savaitgalio.“ Taip pat prašo nutartį pakeisti dalyje, kurioje netenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspęsti iš esmės – prašymą tenkinti ir uždrausti R. V. išvežti nepilnametį šalių sūnų F. V. į užsienį. Nurodo, kad teismo nustatytos tvarkos 2 punkto formuluotė reiškia, jog, ieškovei grįžus į Lietuvą porai mėnesių, sūnaus buvimo su ja laikas nebūtų terminuotas ir priklausytų tik nuo jos pageidavimo. Atsakovo nuomone, tokia tvarka neužtikrintų vaikui nuolatinės, įprastos ir ramios gyvenamosios vietos, pažeistų nepilnamečio teisę bendrauti su abiem tėvais. Taip pat galimai ilgą laiką būtų pažeista ir atsakovo teisė bendrauti su savo sūnumi. Be kita ko, tokia tvarka sukeltų ginčus dėl vaiko išlaikymo, kurį teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties pagrindu įpareigota mokėti ieškovė. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikas susitiktų su ieškove, tačiau bendravimo laikas turi būti konkretus, netrukdyti vaiko darbotvarkei ir mokymuisi. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, jis yra atsakingas už sūnaus priežiūrą, saugumą ir auklėjimą. Iš bylos aplinkybių yra žinoma, kad ieškovė buvo neteisėtai vaiką pagrobusi ir išvežusi į Ispaniją. Atsakovas mano, kad pateiktas ieškovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką su vaiku patvirtina, kad ieškovė planuoja atvykti į Lietuvą ir pasiimti vaiką. Tai reiškia, kad ieškovė tuo metu gali su vaiku išvykti į užsienį ir atsakovas apie tai sužinos pavėluotai. Todėl laikinoji apsaugos priemonė - draudimas motinai išvežti vaiką į užsienį nėra tolygi jau pritaikytajai, t.y. gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymui, nes, tik nustačius draudimą išvežti vaiką, apie priimtą nutartį būtų informuotos ir teisėsaugos institucijos, kas sutrukdytų ieškovei slapta išvykti su vaiku iš Lietuvos. Naujos bendravimo tvarkos nustatymas ir yra ta aplinkybė, kuri keičia byloje susiklosčiusią situaciją, dėl ko jo prašoma laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti pritaikyta.

Atsiliepime ieškovė R. V. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ji jau antrus metus gyvena Ispanijoje. Grįžti į Lietuvą ieškovė turi galimybę tik trumpam laiko tarpui, atsiradus neatidėliotiniems reikalams, esant problemoms ar trumpalaikėms atostogoms. Ieškovė neturi darbo ar būsto Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, yra protinga leisti motinai trumpalaikio atvykimo į Lietuvą metu matyti sūnų visas dienas, nes kitu metu vaikas gyvena su tėvu. Nuo teisminio proceso pradžios atsakovas tyčia, piktybiškai draudė matytis su vaiku. Dėl šios priežasties nuo 2014 m. liepos 23 d. savo sūnų ieškovė matė tik 1,5 paros. Ieškovė nesutinka su tuo, kad, atvykus į Lietuvą, sūnų galėtų matyti tik artimiausią savaitgalį nuo atvykimo į Lietuvą ir tris dienas einančias po savaitgalio. Vadovaujantis šia tvarka, ieškovei atvykus pirmadienį, ji galėtų sūnų pamatyti tik po penkių dienų, kas būtų nelogiška, neprotinga ir nesąžininga jos atžvilgiu. Jai sunku iš anksto planuoti atvykimą į Lietuvą, nes skrydis pasirenkamas pagal bilietų įsigijimo galimybę ir protingą kainą. Ieškovė prieštarauja atsakovo prašymui dėl draudimo vaikui išvykti į užsienį, nes vaikas turi du tėvus, gyvenančius skirtingose šalyse, ir vaiko interesai apima galimybę bendrauti su abiem tėvais. Ieškovė neprašo teismo nustatyti konkrečios vietos, kur vaikas gyvens su tėvu, todėl ir tėvas negali kelti ieškovei sąlygų dėl bendravimo su vaiku vietos. Vaikas pokalbio metu išreiškė norą ateityje praleisti atostogų laiką su ieškove ne Lietuvoje, tačiau jam nebuvo leista žiemos atostogų metu vykti į Ispaniją ir jis buvo paliktas kaime pas močiutes. Ieškovė mano, kad ne seneliai, o tėvai turi pirmumą būti su vaiku. Atsakovas niekada nėra atostogavęs su sūnumi užsienyje, o laisvalaikio metu vaikas paliekamas prie kompiuterio neribotam laikui arba išvežamas į kaimą pas močiutes. Kai tuo tarpu ieškovė gali vaikui suteikti galimybę atostogų metu aplankyti kitas šalis, nematytas vietas, patirti naujų įspūdžių, ko atsakovas negali pasiūlyti. Todėl nustačius draudimą išvykti, būtų ribojama judėjimo laisvė, pažeisti ieškovės interesai bendrauti su vaiku ir tai reikštų, kad kiekvieną kartą, norėdama pasimatyti su sūnumi, ji turėtų vykti į Lietuvą, taip patirdama kelionės išlaidas, būtų ribojama galimybė susitikti su sūnumi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš dalies sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai pakeisti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, , jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp tėvų dėl teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nustatytos ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės prašymu buvo nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi F. V., gim. (duomenys nesklebtini), tvarka. Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka dalyje, kurioje nutarta, jog, ieškovei atvykus į Lietuvą ir pranešus atsakovui ne vėliau kaip prieš 5 d. iki atvykimo, leidžiama paimti sūnų ir būti kartu su sūnumi visą pageidaujamą laiką Lietuvoje. Apeliantas nurodo, kad teismo nustatytos tvarkos 2 punkto formuluotė reiškia, jog, ieškovei grįžus į Lietuvą porai mėnesių, sūnaus buvimo su ja laikas nebūtų terminuotas ir priklausytų tik nuo jos pageidavimo. Atsakovo nuomone, tokia tvarka neužtikrintų vaikui nuolatinės, įprastos ir ramios gyvenamosios vietos, pažeistų nepilnamečio teisę bendrauti su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog atsakovo skundžiamu antru laikinos bendravimo tvarkos punktu nustatyta sąlyga, jog ieškovė, atvykusi į Lietuvą, gali visą šį laiką praleisti su vaiku, iš tikrųjų sudaro pagrįstas prielaidas konstatuoti, kad tokiu būdu bus neleistinai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, nes tokia tvarka neužtikrintų vaikui nuolatinės, įprastos ir ramios gyvenamosios vietos, pažeistų nepilnamečio teisę bendrauti su abiem tėvais.

Bylos duomenys tvirtina, jog šalių sūnui F. V. šiuo metu yra 9 metai, jis lanko mokyklą, turi popamokinės veiklos. Tuo tarpu situacija, kai ieškovė neapibrėžtam terminui pasiimtų vaiką iš jo nuolatinės, įprastos gyvenamosios vietos ir būtų su juo svetimuose ar nuomojamuose namuose, neužtikrintų nepilnamečio interesų. Pažymėtina, jog tokio amžiaus vaikas turi tam tikrą dienos grafiką, įsipareigojimų mokyklai, todėl jo gyvenamoji vieta, net ir ieškovei būnant su vaiku, turėtų likti nepakitusi, t.y. vaikas dienomis, kai einama į mokyklą turėtų nakvoti jam įprastuose tėvo namuose. Tačiau iš dalies nesutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovė, grįžusi į Lietuvą, gali matytis su vaiku tik keletą dienų per savaitę ar tik kas antrą savaitgalį. Šiuo metu susiklosčiusi situacija lemia, jog nepilnametis šalių vaikas iš esmės visą savo laiką bendrauja su tėvu, o bendravimas su motina yra ribojamas atstumo, įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis, dėl ko, vaiko motinai grįžus į Lietuvą, privaloma užtikrinti kuo intensyvesnį jų bendravimą, iš esmės stengiantis šio laiko nepagrįstai neapriboti. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiama nutartimi nustatytos ieškovės ir nepilnamečio F. V. bendravimo tvarkos 2 punktą, jį išdėstant taip: „iškovė įsipareigoja 15 dienų prieš atvykimą į Lietuvos Respubliką informuoti apie tai atsakovą ir suderinti su juo savo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri negali būti retesnė nei dvi darbo dienos per savaitę nuo 16 val. iki tos pačios dienos 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokyklos/būrelio ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą, bei kiekvieną savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokyklos/būrelio penktadienį 16 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.“

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (ieškovei grįžus gyventi į Lietuvą ar grįžus į ją laikinai, tačiau pakankamai ilgam laikui) atsakovas gali kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. bus nustatyta konkreti vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, o su kitu bus nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su kitu, su vaiku negyvenčiau, tėvu (motina). Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atskiruoju skundu atsakovas skundžia ir nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei išvežti nepilnametį šalių vaiką į užsienį. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, tačiau apeliantas mano, kad prašymas netenkintas nepagrįstai, nes ieškovė aiškiai deklaravo, kad ketina atvykti į Lietuvą ir pareikalavo nustatyti vaiko bendravimo su ja tvarką. Todėl draudimas išvežti vaiką į užsienį vėl tapo aktualus.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d. ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ieškovė siekia išvežti nepilnametį šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos. Nors byloje yra pateiktas Malagos teismo sprendimas, kuriuo ieškovė pripažinta neteisėtai išsivežusi vaiką į Ispaniją be vaiko tėvo sutikimo, šis sprendimas nėra galutinis (jį yra apskundusi ieškovė), be to šiuo metu byloje yra susiklosčiusi kita situacija, t.y. vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu A. V., kuris gyvena Lietuvoje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog yra būtinybė taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausi ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos.

Kiti atsakovo atskirojo skundo bei ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, tačiau keistina teismo nustatytos tvarkos 2 punkto formuluotė, sukonkretinant ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, jai esant Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarkos 2 punkto formuluotę pakeisti, išdėstant ją taip: „iškovė įsipareigoja 15 dienų prieš atvykimą į Lietuvos Respubliką informuoti apie tai atsakovą ir suderinti su juo savo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri negali būti retesnė nei dvi darbo dienos per savaitę nuo 16 val. iki tos pačios dienos 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokyklos/būrelio ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą, bei kiekvieną savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokyklos/būrelio penktadienį 16 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.