Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu sūnumi F. V..Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Minėtu sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Nuo 2014 m. vasaros ieškovė kartu su sūnumi persikėlė gyventi į Ispaniją, vaikas ten lanko mokyklą, dalyvauja užklasinėje veikloje ir turi pilnavertes gyvenimo sąlygas. Ieškovės nuomone, minėtu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku nėra tinkama atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, todėl nustatytina ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri geriausiai užtikrina vaiko interesus ir yra realiai įvykdoma. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Pažymėjo, jog apsisprendimas išvykti buvo gerai apgalvotas bei sąlygotas paties vaiko išreikštu noru. Atsakovas niekada nebuvo išreiškęs noro, kad vaikas gyventų su juo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimu nebuvo nustatytas vaiko gyvenamosios vietos ribojimas. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis nežinojo apie ieškovės ir sūnaus išvykimą. Tai buvo planuojama apie metus laiko, tiek vaikas, tiek atsakovas apie tai žinojo ir nebandė susisiekti su ieškove, nesiėmė jokių veiksmų, nereiškė prieštaravimo dėl ieškovės ir sūnaus išvykimo. Ieškovė pasinaudodama judėjimo teise išvyko su sūnumi gyventi į kitą šalį. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo ieškovės ir vaiko gyvenamosios vietos Ispanijoje, atsakovas turėjo sūnaus mobiliojo telefono numerį ir visuomet galėjo bendrauti su sūnumi. Šiuo metu ieškovė gyvena Benalmadenos mieste, gyvena ir dirba dideliuose 4 kambarių apartamentuose, kur sūnui įrengtas atskiras kambarys. Ieškovė turi nuosavą verslą. Sūnus gyveno šiame mieste 8 mėn. yra puikiai adaptavęsis, turi draugų ir jam sukurta puiki socialinė aplinka. Sūnus greitai išmoko ispanų k., geru įvertinimu baigė 4 klasę Ispanijoje. Per visą laiką, kuomet ieškovė ir jos sūnus gyveno Ispanijoje, atsakovas nepaskambino ieškovei, nepaklausė kaip sekasi vaikui, neišreiškė noro atvykti susitikti su vaiku bei bendrauti su juo internetu tiesiogiai. Ieškovės nuomone, butas, kuriame gyvena atsakovas yra per mažas, vaikas neturi atskiro kambario, gyvena svetainėje, dabartinė atsakovo žmona nesirūpina šalių nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas nelaidžia sūnui bendrauti su ieškove, nuteikinėja vaiką prieš motiną. Pažymėjo, kad atsakovas ne visuomet vykdė pareigą mokėti sūnui priteistą išlaikymą. Ieškovės nuomone, reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu yra siekis išvengti išlaikymo prievolės ir prisiteisti išlaikymą sūnui iš ieškovės.Atsakovas A. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio F. V. gyvenamąją vietą su juo, patvirtinti atsakovo siūlomą sūnaus bendravimo tvarką su ieškove, priteisti iš ieškovės po 211,42 EUR/ mėn. išlaikymą sūnui bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iki pat 2014 m. ieškovė su sūnumi gyveno Lietuvoje, todėl vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovė nieko nepranešusi atsakovui su sūnumi išvyko gyventi į Ispaniją, taip pažeisdama 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatas. Malagos miesto pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu, ieškovė buvo įpareigota grąžinti nepilnametį F. V. į Lietuvą. Nuo 2015 m. birželio mėn. vaikas gyvena su atsakovu, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad vaikas lanko mokyklą Ispanijoje neatitinka tikrovės. Ieškovė ir toliau planuoja gyventi Ispanijoje, tačiau atsakovas nesutinka, kad vaikas gyventų su motina Ispanijoje. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, jis turės galimybę gyventi savo kilmės šalyje. Šiuo metu vaikas yra prisirišęs prie atsakovo ir savo kilmės aplinkos ir yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu, kadangi būdamas Ispanijoje nepritapo mokykloje, nesuprato kalbos, neturėjo draugų. Sūnus bijo išvykimo į Ispaniją taip, kad net atsisako bendrauti su ieškove ryšio priemonėmis. Ieškovė tinkamai nesirūpina sūnumi, neveda jo pas gydytojus, jos bendravimas su vaiku paremtas rėkimu, nėra aiški jos gyvenamoji vieta Ispanijoje, teiginiai apie turimą darbą nepagrįsti jokiais įrodymais. Tuo tarpu atsakovo namuose vaikui sudarytos tinkamos ir pilnavertės sąlygos gyventi. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatytina ir atsakovo siūloma ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, kuri iš esmės nesiskiria nuo ieškovės siūlomos. Taip pat iš ieškovės priteistinas tokio paties dydžio išlaikymas, koks buvo priteistas iš atsakovo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimu, t.y. teismas sprendimu buvo pasisakęs, kad bendra vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 347,54 EUR (1200 Lt), o iš jo buvo priteista pusė šios sumos, šią sumą indeksuojant pagal CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka kas šiuo metu sudaro 211,42 EUR/mėn.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su tėvu ir jo šeima, kadangi Ispanijos Malagos miesto teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu šalių nepilnametis sūnus grąžintas į Lietuvą. Tėvo namuose vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, mokytis bei leisti laisvalaikį. Skyriaus neturi duomenų, jog atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos inspektorei pabendravus su berniuku, jis nurodė, kad gyventi nori su tėčiu, Lietuvoje, nes čia galės normaliai mokytis, čia yra jo draugai, Ispanijoje nėra artimųjų. Su mama norėtų bendrauti, pasikalbėti Skype programa, tačiau vykti į Ispaniją nenori ir bijo, kad ten nuvažiavus jo atgal negrąžins. Išvadą teikianti institucija neturi pagrindo teigti, jog nepilnamečio F. V. išsakyta motyvuota nuomone, prieštarautų jo interesams.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, duomenis gautus iš Malagos pirmosios instancijos teismo, garso įrašus, pateiktus šalių ir vaiko susirašinėjimus SMS žinutėmis, konstatavo, jog ieškovė pakenkė šalių nepilnamečio vaiko aplinkos stabilumui, dėl ko ji tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovė neteisėtai, be tėvo (atsakovo) leidimo, vienasmeniškai išvežė vaiką į Ispaniją ir pakeitė vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje, dėl ko atsakovas inicijavo Ispanijoje procesą pagal Hagos 1980 m. spalio 25 d. konvenciją dėl tarptautinio vaiko grobimo civiliniu aspektu ir ES Reglamentą Nr. 2.201/2003. Malagos teismas (Ispanija) 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 574/15 nusprendė vaiką grąžinti į Lietuvą. Dėl tokių neteisėtų veiksmų nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio, minimaliai keturis kartus, kito vaiko gyvenamosios vietos: Vilnius – Benalmadenas – Marbeja – Vilnius. Atitinkamai, per 10 mėnesių kito vaiko lankytos ugdymo įstaigos. Vaikas ieškovės jam sukurtoje naujoje gyvenimo aplinkoje visiškai nepritapo.Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis sūnus vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi su tėvu (atsakovu) Lietuvoje bei tai, kad vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena Lietuvoje su tėvu, tęsia mokslą jam įprastoje aplinkoje ir nenustatyta, kad tėvo sukurta vaiko aplinka pastarajam yra nesaugi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, kuri iš esmės nesiskiria bei tai, kad vaiko poreikiai, lyginant su tais, kurie buvo 2011 m. birželio mėnesį, kai iš atsakovo buvo priteistas 175 EUR (600 Lt) išlaikymas, nėra pakitę, teismas iš ieškovės priteisė po 175 EUR periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas riboti skyrium gyvenančios motinos bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku ir įvertinęs tai, kad vaiko gyvenamoji vieta pakeista ir nustatyta Lietuvoje su tėvu, o vaiko mama (ieškovė) gyvena Ispanijoje, nustatė maksimaliai galima skyrium gyvenančios vaiko mamos bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovo pateiktą bendravimo tvarką, kuri iš esmės prilygsta ieškovės siūlytai.

Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį, atmesti atsakovo priešieškinį. Palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant ją su atsakovu, ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl lėšų nepilnamečiui F. V. išlaikymo mokėjimo laikotarpio nustatymo iki Sprendimo priėmimo, t.y. R. V. įpareigojama sumokėti vaiko išlaikymo lėšas A. V. tik už mėnesius nuo jo priešieškinio padavimo dienos t.y. nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d., kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi jau buvo nustatytas vaiko išlaikymo mokėjimas A. V. iš R. V.. Dėl vaiko išlaikymo po Sprendimo priėmimo, nurodant, kad R. V. turi mokėti vaiko išlaikymo lėšas A. V. tik vaiko su juo gyvenimo laikotarpiu Lietuvoje, t.y. kiekvienų metų rugsėjo – gegužės mėnesiais, o A. V. įpareigoti mokėti vaiko išlaikymo lėšas R. V. vaiko buvimo su motina vasaros atostogų metu užsienyje. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ji neturi teisės pasirinkti savo gyvenamosios vietos ir išvykti iš Lietuvos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ja, jei tam prieštarauja vaiko tėvas – Atsakovas. Tai pažeidžia ieškovės teisę į laisvą judėjimą, gyvenamosios vietos pasirinkimą. Apeliantė pažymi, jog teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko norą, kuris buvo išsakytas prieš metus laiko, t.y. 2015 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais tuo metu vaiko tėvui darant ypač didelę įtaką vaikui, jo nuomonės formavimui, priešiškam nuteikimui prieš motiną ir gyvenimą su ja. Paskutiniu metu sūnus F. V. su motina pradėjo vėl normaliai bendrauti, vėl atsinaujino šilti santykiai tarp motinos ir vaiko buvę iki vaiko gyvenimo pradžios su tėvu, vaikas praleido su motina dalį 2016 m. vasaros atostogų Ispanijoje ir dėl to buvo labai laimingas, norėjo sugrįžti pas ją, pokalbių su ieškove metu sūnus vis dažniau atvirauja, kad jis norėtų vėl gyventi su mama.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tariamą vaiko norą gyventi Lietuvoje ir šią priežastį laikė pagrindine priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su tėvu Lietuvoje. Lietuvoje vaikai iki 14 metų amžiaus laikomi mažamečiais, todėl turi ribotą teisinį veiksnumą, o apklausų metu jam buvo suėję vos 10 metų. 10 metų vaikas neturi pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti kur jam bus geriau gyventi ateityje, su kuriuo iš tėvų turės didesnes gyvenimo galimybes tobulėti kaip asmenybė, mokytis, siekti gyvenimo tikslų, pamatyti pasaulį. Sūnus, gyvendamas su motina, jiems išvykus į Ispaniją ir būdamas tik 10 metų jau kalbėjo trimis kalbomis (ispanų, anglų, lietuvių), įgijo skirtingos gyvenimiškos patirties daugiakultūrėje aplinkoje, pažino naujas šalis ir ateityje jis turėtų didesnes galimybes vystymuisi ir tobulėjimui. Tuo tarpu šiandieninėje situacijoje vaikas praranda šias galimybes gyvendamas su konservatyvių pažiūrų tėvu – Atsakovu. Ieškovė, siekdama, kad būtų išsiaiškinti tikrieji vaiko norai, jo brandos lygis, įvertintas vaiko gebėjimas išreikšti savo nuomonę, du kartus (2015-10-28 ir 2015-12-14) teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymus dėl teismo psichologinė ekspertizės skyrimo vaikui, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.Apeliantė nesutinka su teismo kaltinimais, kad nuo jos išvykimo su vaiku į Ispaniją, t.y. 2014 m. vasaros, ieškovė savo veiksmais pakenkė nepilnamečio vaiko aplinkos stabilumui. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, t.y. kad vaiko motina stengėsi ir sukūrė sūnui saugią aplinką, normalias gyvenimo sąlygas jiems išvykus gyventi į Ispaniją. Sūnus nuo mažens augo su motina, yra prie jos prisirišęs. Ieškovė su sūnumi Ispanijoje gyveno apie metus laiko, adaptavosi naujoje aplinkoje. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio buto ir vaikas neturi net savo kambario bute, nes jame gyvena 4 asmenų nauja atsakovo šeima. Ieškovei išvykus su sūnumi gyventi į Ispaniją, nebuvo nutrauktas jo mokslų tęstinumas, vaikas lankė 4 klasę Ispanijos kolegijoje, turėjo galimybę tęsti nuotoliniu būdu lietuviu kalba mokomų dalykų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog būnant Ispanijoje vaikas lankė dvi mokyklas ir tai nesukėlė jokių nepatogumų. Vaikas apklausose nemini, kad jam nepatiko antrojoje mokykloje ir jis sunkai adaptavosi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuvertino geruosius Ispanijos mokyklų atsiliepimus apie sūnų kaip gerą mokinį, kas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog motinos sukurtoje naujoje gyvenimo aplinkoje vaikas visiškai nepritapo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė svarbiais ieškovės pateiktų įrodymų apie vaiko elgesį, grubų bendravimą, neklausymą mokytojų, suaugusių ir pablogėjusių mokymosi rezultatų, vaikui pradėjus gyventi su tėvu. Atsakovas nesirūpina vaiko mokslais. Gaunami prasčiausi pažymiai, neruošiami namų darbai, nors vaikas turi potencialą mokytis puikiai. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių pajamos iš esmės nesiskiria. Ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės, turtinė padėtis geresnė, todėl sūnui apeliantė gali užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas. Nepagrįsti yra atsakovo kaltinimai ieškovei vaiko sveikatos nepriežiūra, kadangi vaikui su motina gyvenant Ispanijoje jis visus metus nesirgo. Tuo tarpu atsakovo atlikta operacija vaikui, kuri nebuvo būtina, net nepasitarus su ieškove laikytina tėvo teisių viršijimu. Nesuprantamas teismo sprendime nurodytas interpretavimas, įvardijant ieškove konfliktiška asmenybe vien dėl to, kad ji stengėsi ginti savo kaip žmogaus, motinos teises ir laisves pasinaudodama teisėsaugos institucijų pagalba. Byloje pateikti duomenis iš Ispanijos institucijų paneigia teismo išvadą dėl nesaugios aplinkos sukūrimo šalių nepilnamečiam sūnui.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu vaiko išlaikymo laikotarpiu. Jos nuomone, ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo išlaikymą turėtų būti įpareigota išlaikymą mokėti tik nuo atsakovo priešieškinio pateikimo dienos iki 2015 m. lapkričio 16 d. kuomet buvo įpareigota mokėti išlaikymą vaikui, kadangi visą likusį bylos nagrinėjimo laikotarpį išlaikymą mokėjo. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priteistu nepertraukiamu visus metus mokėtinu išlaikymu, kadangi remiantis nustatyta bendravimo tvarka vaikas 3 mėn. per metus turi teisę praleisti su motina, todėl po teismo sprendimo apeliantė įpareigotina mokėti išlaikymą sūnui tik rugsėjo – gegužės mėn., o atsakovas įpareigotinas mokėti tokio paties dydžio išlaikymą vaikui birželio – rugpjūčio mėn.Apeliantė taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. papildomą sprendimą, kuriuo iš jos priteistos 700 EUR bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai. Ieškovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė prašymo raštu priteisti 700 EUR jo patirtas išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nagrinėjant bylą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš atsakovo pateikto pinigų priėmimo kvito nėra suprantama už kokį atstovavimą, kokioje civilinėje byloje buvo mokėti pinigai. Gautas pinigų priėmimo kvitas teismo nėra priimtas kaip bylos įrodymas. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu, jog priteistos išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių.Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, jog draudimas jai su vaiku išvykti gyventi į užsienį neturint tėvo leidimo pažeidžia jos teises. Atsakovas pažymi, jog ieškovė be jo sutikimo išsiveždama vaiką į užsienį padarė įstatymo pažeidimą, neginčijamai nustatyta ir Ispanijos teismų. Ieškovė pripažįsta, kad vaiko santykiai su ja buvo pablogėję būtent po vaiko išvežimo į užsienį, jo išplėšimo iš saugios, įprastos aplinkos bei galimybių bendrauti su tėvu apribojimo, o pagerėjo – būtent tada, kai vaikas gyveno su tėvu. Ieškovė eilinį kartą prieštarauja sau – teigdama, kad tėvas daro neleistiną įtaką vaikui, riboja jo bendravimą su motina. Nuolatinis ieškovės teigimas, kad vaikas, bendraudamas su tėvu, yra nelaimingas, tėvas esą neužtikrina tinkamo vaiko mokymosi ir poilsio, netinkamai auklėja vaiką, parodo jos neigiamą nusistatymą prieš atsakovą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino atsakovo polinkį auklėti vaikus neatsižvelgiant į jų pagrindinį norą neprarasti ryšio su tėvais, nepaisant to, su kuriuo liks gyventi. Negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad teismo išvadoms yra grindžiamos sureikšminta vaiko nuomone. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ne tik vaiko nuomone, bet išsamiai ištyręs visas šios kategorijos byloms reikšmingas aplinkybes, siekiant nustatyti kuris iš tėvų geriausiai užtikrins visus vaiko interesus. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu, kad ieškovė sudarė nesaugią ir nestabilią vaikui aplinką, kas pasireiškė netikėtu ir neparuoštu vaiko išvežimu į užsienį. Dėl tokių neteisėtų veiksmų nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio, minimaliai keturis kartus, kito vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovės požiūrį į saugios vaiko aplinkos kūrimą parodo ir tai, kokiu būdu ji grąžino sūnų į Lietuvą, t.y. nelegaliai lietuvius darbininkus iš Ispanijos į Lietuvą vežiojantį autobusiuką.Ieškovė akcentuoja, kad sūnus nuo mažens augo su motina, yra prie jos prisirišęs, iki išvykimo iš Lietuvos į Ispaniją motina su sūnumi nepertraukiamai gyveno 9 metus. Tačiau ieškovė nutyli, kad visą šį laikotarpį atsakovas, kaip vaiko tėvas, aktyviai dalyvavo vaiko gyvenime, nuolat su juo bendravo ir palaikė ryšį. Būdamas Lietuvoje ir gyvendamas su tėvu, vaikas turi galimybę netrukdomai bendrauti ne tik su abiem tėvais, bet ir kitais artimais giminaičiais – seneliais, seserimi. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl jo galimybės užtikrinti vaikui būstą. Vaiko teisių apsaugos specialistų duota išvada, matyti, kad jokių priekaištų atsakovui dėl vaiko gyvenimo sąlygų nėra, nors gyvenama ne atsakovui, bet jo motinai priklausančiame būste. Tuo tarpu ieškovė gyvenamą būstą nuomojasi, nuolat keičia. Ieškovė eilinį kartą subjektyviai traktuoja vaiko mokymosi Lietuvoje ir Ispanijoje peripetijas, ištrauktai iš konteksto cituoja tik jai palankias aplinkybes, analogišką vaiko elgesį Lietuvoje ir Ispanijoje vertina nevienodai. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, esą vaikas skundžiasi motinai, kad jam sunku priprasti naujoje mokykloje Lietuvoje, jaučiasi vienišas, neturi draugų, yra niekuo nepatvirtintos. Natūralu, kad vaiko pažymiai galėjo suprastėti, perėjus į naują mokyklą, nes, pasikeitus mokytojams, reikalingas laikas tam tikrai adaptacijai prie pasikeitusios mokymo metodikos, skirtingų reikalavimų. Tačiau ši padėtis nepalyginama su buvusia padėtimi Ispanijoje, kur vaikas iš viso negalėjo mokytis normaliu lygiu – ne tik dėl kitokios mokslo sistemos, bet vien dėl ispanų kalbos nemokėjimo. Atsakovas nuolat domisi vaiko mokslo rezultatais, namų darbų ir kitų mokymosi užduočių atlikimu. Ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad sūnus nelanko sporto būrelių, arba tyčia klaidina teismą.Atsakovas pabrėžia, kad ieškovės paaiškinimai ir pateikti rašytiniai dokumentai visiškai neatspindi ieškovės turtinės padėties, gaunamų pajamų ir galimybių užtikrinti saugią aplinką vaikui. Ieškovė nepateikė jokių realių duomenų apie gaunamas pajamas, tiek iš nuosavo verslo, tiek pagal darbo sutartį. Be to, vien iš darbo pajamų negalima nustatyti šalių finansinės padėties, kadangi reikia įvertinti ir pragyvenimo lygio skirtumus šalyse. Ar ieškovė turi pajamų, abejotina ir dėl to, kad ji nestabiliai ir nesavalaikiai teikia vaikui išlaikymą, kuris iš jos buvo priteistas šioje byloje.Priešingai nei teigia ieškovė, teismo sprendime nėra jokio sureikšminto atsakovo rūpinimosi vaiko sveikata, tiesiog konstatuojama, kad atsakovas šiuo vaiko interesu rūpinosi tinkamai. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia nepasitenkinimą tuo, kad teismas akcentuoja ieškovės kreipimąsi į įvairias teisėsaugos institucijas, tačiau ieškovė nutyli, kad nei vieno skundo ar pradėto tyrimo atveju nebuvo nustatytas joks teisės pažeidimas, kurį atsakovas būtų padaręs.Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2016 m. spalio 10 d., kadangi teismas sprendimu privalo priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (šiuo atveju priešieškinio, 2015 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, o sumokėtas laikinasis išlaikymas yra tiesiog įskaitomas į sumokėtą sumą. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės reikalavimu vaiko išlaikymo lėšas atsakovui priteisti tik vaiko su juo gyvenimo laikotarpiu Lietuvoje ir nustatyti, kad atsakovas, vaiko buvimo su motina vasaros atostogų metu užsienyje mokėtų analogiškas teismo priteistas vaiko išlaikymo lėšas. Sprendimas kalba apie motinos teisę, o ne pareigą pasiimti vaiką ir nėra aišku, kiek šia teise ieškovė naudosis; antra, nėra aišku, kiek iš šių atostogų ieškovė praleis užsienyje, o kiek – Lietuvoje; trečia, iš anksto nėra aišku, kiek laiko truks ir vaiko vasaros atostogos. Taigi, nustatyti, kad ieškovė tris mėnesius per metus nemokėtų išlaikymo, priešingai – gautų jį iš atsakovo, nėra nei objektyvių priežasčių, nei įstatyminės galimybės.Ieškovė nepagrįstai ginčija teismo papildomu sprendimu iš jos priteistas atsakovo 700 EUR išlaidas advokato pagalbai. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis kvitas pateiktas ne per e.teismas portalą, o teismo posėdžio metu, žodžiu pateikiant prašymą dėl jo prijungimo ir šių išlaidų priteisimo iš ieškovės. Rašytinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės yra išreikštas atsakovo priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje. Nors ieškovė nurodo, kad iš pateikto pinigų priėmimo kvito nėra suprantama už kokį atstovavimą, kokioje civilinėje byloje buvo mokėti pinigai, tačiau advokato kvite aiškiai yra nurodyta, kad pinigai yra sumokėti už atstovavimą civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos. Šios bylos kontekste, bendrai atsakovo turėtos išlaidos (1000 EUR), lyginant su bylos trukme, sudėtingumu, bylos posėdžių skaičiumi, ruoštų procesinių dokumentų skaičiumi yra vertintinos kaip labai nedidelės ir nekeliančios abejonių dėl jų pagrįstumo, todėl priteistinos be papildomo pagrindimo. Pažymėtina, kad pati ieškovė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo įkainavusi daugiau kaip 11000 EUR, todėl nepagrįsti argumentai, kad 1000 EUR išlaidų atsakovas galėjo ir nepatirti.