Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. 2-767/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
2-767/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
P. P., E. P.
Atsakovas
D. J.
Trečiasis asmuo
A. Š.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-767/2014Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-803-450/2014 pagal ieškovų P. P. ir E. P. ieškinį atsakovui D. J., trečiajam asmeniui A. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J., prašydami priteisti 1 560 714,10 Lt skolos ir 390 495,17 Lt palūkanų. Savo reikalavimą grindė atsakovo, kaip paskolos gavėjo, prievolių pagal 2006 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartį nevykdymu.

Atsakovas D. J. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-326-280/2014. Nurodė, kad šioje Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje jis, kaip ieškovas, be kitų reikalavimų yra pareiškęs reikalavimą pripažinti nesudaryta, niekine ir negaliojančia 2006 m. rugsėjo 18 d. tarp D. J. ir P. P. bei jo sutuoktinės E. P. tariamai sudarytą paskolos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-803-450/2014 pagal ieškovų P. P. ir E. P. ieškinį atsakovui D. J. (trečias asmuo A. Š.) dėl skolos priteisimo iki bus priimtas galutinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-362-280/2014. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai, remdamiesi tarp šalių sudaryta 2006 metų rugsėjo 18 d. Paskolos sutartimi, prašo priteisti iš atsakovo paskolintus pinigus ir palūkanas. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-362-280/2014 ieškovas D. J. pareikštu ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiai inter alia yra pareiškęs reikalavimą pripažinti nesudaryta, niekine ir negaliojančia 2006 m. rugsėjo 18 d. tarp D. J. ir P. P. bei jo sutuoktinės E. P. tariamai sudarytą paskolos sutartį. Taigi Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-362-280/2014 D. J. pareikštu ieškinio reikalavimu ginčija tą pačią 2006 m. rugsėjo 18 d. Paskolos sutartį, iš kurios šioje byloje ieškovai P. P. ir E. P. kildina savo reikalavimus atsakovui D. J. priteisti paskolintus pinigus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kadangi tik išsprendus ginčą Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-362-280/2014, nagrinėjamoje byloje bus galima nustatyti, ar iš viso tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ar yra atsakovui suėjęs prievolės ieškovams įvykdymo terminas bei spręsti reikalavimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagrįstumo klausimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovų pateikta paskolos sutartis nėra pasirašyta paskolos gavėjo – atsakovo, o atsakovas ginčija aplinkybes, kad jis būtų sudaręs paskolos sutartį, o paskolos pinigus gavęs pagal UAB „Bovari“ bankinį pavedimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai P. P. ir E. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti bylų sujungimo tikslingumo klausimą. Nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužtikrina proceso operatyvumo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekiant greitesnio ginčo išsprendimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pirmiau spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą (CPK 136 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta esant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta privalomam bylos sustabdymo pagrindui. Ieškovai ir jų atstovas niekada nereiškė prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, dėl ko jų elgesys prašant pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti bylų sujungimo tikslingumo klausimą šioje proceso stadijoje laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu yra keliamas civilinių bylų sujungimo ir civilinių bylų sustabdymo institutų santykio klausimas.

CPK 162³ straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka. Šiuo civilinės bylos sustabdymo pagrindu siekiama išvengti prieštaringų teismų sprendimų susijusiose bylose priėmimo, taip pat tų pačių faktų susijusiose bylose nustatinėjimo, tokiu būdu taupant tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek teismo lėšas ir laiką. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-362-280/2014 baigtis turės tiesioginės įtakos ginčo sustabdytinoje civilinėje byloje išsprendimui, kadangi joje nustatyti faktai dėl 2006 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutarties tarp P. P. ir E. P., kaip paskolos davėjų, ir D. J., kaip paskolos gavėjo, sudarymo ir jos galiojimo turės tiesioginę prejudicinę reikšmę atsakovo D. J. prievolės dėl paskolos sumos pagal paskolos sutartį grąžinimo nagrinėjamoje byloje pripažinimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl prejudicinio ryšio tarp minėtų civilinių bylų egzistavimo, kuriam esant taikomas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis ipso facto yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą. Todėl situacija, kai bylų nagrinėjimas atskirai lemia vienos iš jų stabdymą, motyvuojant prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio tarp stabdomos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civilinėje byloje buvimu, sudaro kliūtis efektyviausiu būdu įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais pirmenybė turi būti teikiama ne vienos iš susijusių civilinių bylų sustabdymui, o civilinių bylų sujungimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-767/2013, 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011 ir kt.). Būtent civilinių bylų sujungimas tokiais atvejais sudarytų sąlygas greitesniam ginčo išnagrinėjimui ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui, kadangi nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos tam, kad būtų galima tęsti sustabdytą procesą. Be to, susijusių civilinių bylų sujungimu būtų užtikrintas skirtingose civilinėse bylose pradėtų procesų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodinėjimas ir faktų nustatymas vienoje civilinėje byloje. Todėl konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias civiline bylas, bylų sujungimas pripažintinas teismo procesine teise ir pareiga.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga spręsti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-803-450/2014 ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-362-280/2014 sujungimo klausimą. Kadangi civilinės bylos sustabdymas nesudaro kliūčių spręsti jos sujungimo su kita nagrinėjama civiline byla klausimo, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista, bylų sujungimo klausimą perduodant pagal kompetenciją spręsti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 136 str. 4 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-803-450/2014 ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-362-280/2014 sujungimo klausimą.

Teisėjas Artūras Driukas