Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1610-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1-1610-957/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04736-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Anna Grinevič
Baudžiamoji byla Nr. 1-1610-957/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04736-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.3; 1.2.5.4.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, vertėjaujant Eglei Smailienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rusas, be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (galiojo iki (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – dviejų metų laisvės atėmimo bausme;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 362 straipsniu paleisti lygtinai, neatlikus šešių mėnesių ir dvidešimt dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant keturis kartus per mėnesį registruotis bausmę kontroliuojančioje institucijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę kontroliuojančios institucijos neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau nei septynioms paroms;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – devynių mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – šešių mėnesių viešųjų darbų bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – septyniasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – penkiasdešimties parų areštas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2019 m. vasario 3 d., apie 16.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), name, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine Č. Š., rankomis sugriebė ją už plaukų ir pargriovęs ant grindų, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairį šoną, dėl to nukentėjusiajai lūžo kairysis IX šonkaulis, o jai bandant atsistoti, nenustatytu daiktu sudavė vieną smūgį į viršugalvį, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, t. y. padarydamas sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. G722/2019 (01), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, A. P. 2019 m vasario 3 d., apie 16.00 val., būdamas neblaivus (nustatyta 1,81 promilių girtumas), name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas sugyventinę Č. Š. ir ją nesunkiai sužalojęs, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sakydamas „užmušiu tave“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, grasino ją nužudyti, dėl to nukentėjusiajai Č. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, kad nelabai kažką prisimena. 2019 m. vasario 3 d. su nukentėjusiaja Č. Š. gėrė degtinę. Jie kartu gyvena apie 7 metus, jis dirbdavo pavienius darbus, o Č. Š. dirbo oficialiai. Alkoholį vartojo draugiškai, po to gal ir susipyko. Galėjo būti, kad nukentėjusiajai sugriebė už plaukų, pargriovė ją ant grindų ir kojomis spyrė į kairį šoną, su kažkuo, galbūt, sudavė jai vieną smūgį į viršugalvį. Gal būdamas girtas pasakė nukentėjusiajai, kad ją užmuš, padegs namą, su ja susitvarkys, bet tik norėdamas pagąsdinti, tačiau to tikrai neketino daryti. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta. Anksčiau smurtavo prieš sugyventinę, jai grasinti galėjo, bet tik, kad pagąsdintų, o taip tikrai nedarytų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji Č. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 3 d., apie 16.00 val. tarp jos ir sugyventinio A. P., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 7 metus, kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo toliau vartoti alkoholį, tačiau nei ji, nei jis neturėjo pinigų. A. P. liepė eiti skolintis pinigų ir nupirkti dar alkoholio, tačiau jai atsisakius tai daryti, šis pasidarė labai agresyvus, prieš ją pradėjo smurtauti, sudavė tris smūgius kojomis į šonkaulius bei su kažkuo prakirto viršugalvį, dėl ko ji jautė stiprų skausmą, labai išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. A. P. supratęs, kad ji išsikvietė pagalbą, pradėjo jai grasinti, sakydamas „aš tave užmušiu“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, vartojo necenzūrinius žodžius, visus grasinimus išsakė pakeltu tonu, iš jo veido matėsi, kad gali ją užmušti. Ji A. P. žodžius suprato kaip realų grasinimą, labai išsigando, mano, kad jis tikrai gali ją užmušti, kadangi yra ne kartą teistas, išgėręs būna labai agresyvus. Pažymi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai sugyventinis prieš ją smurtauja, jo bijo, nes jis yra neprognozuojamas. Apklausta papildomai Č. Š. nurodė, jog iš dalies nori pakeisti savo 2019 m. vasario 3 d. duotus parodymus bei juos patikslinti, kadangi dėl išgąsčio ir neblaivumo ne viską nurodė kaip buvo, o dabar atsimena viską nuosekliau. Č. Š. detalizavo įvykį nurodydama, jog tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo toliau vartoti alkoholį, tačiau nei ji, nei jis neturėjo pinigų. Jie abudu buvo išgėrę gal po 250 gramų degtinės ir A. P. liepė eiti skolintis pinigų bei nupirkti dar alkoholio, tačiau jai atsisakius tai daryti, pastarasis pasidarė labai agresyvus, rankomis sugriebė ją už plaukų ir tempė žemyn, taip pargriovė ją ant grindų ir kojomis sudavė tris smūgius į kairės pusės šonkaulius. Jam atsitraukus, Č. Š. bandė keltis, atsiklaupė ant kelių, rankomis buvo užsidengusi veidą, tuo metu pajautė smūgį iš nugaros į viršugalvį, tačiau nematė su kuo jai trenkė. Po šio smūgio pajuto karštį galvoje ir prisilietusi ranka, pamatė kraują, todėl labai išsigando ir iškvietė greitąją. A. P. kažkur išėjo ir neužilgo grįžo, o supratęs, kad ji išsikvietė pagalbą, pradėjo jai grasinti, sakydamas „aš tave užmušiu“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, vartojo necenzūrinius žodžius, visus grasinimus išsakė pakeltu tonu, iš jo veido matėsi, kad gali ją užmušti. Ji A. P. žodžius suprato kaip realų grasinimą, labai išsigando, mano, kad jis tikrai gali ją užmušti, kadangi yra ne kartą teistas, išgėręs būna labai agresyvus. Dėl minėtų A. P. veiksmų jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balų: jai buvo sunku kvėpuoti, galva svaigsta iki šiol, jai nustatė stiprų kairės pusės šonkaulių sumušimą ir galvos traumą, siuvo viršugalvį, kuris buvo prakirstas. Pažymi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai A. P. prieš ją smurtauja, ji nenori su juo taikytis, jo bijo, jis yra neprognozuojamas. Reikš civilinį ieškinį šiame ikiteisminiame tyrime dėl fizinės ir moralinės žalos, kurios dydį nurodys vėliau, daugiau nieko nurodyti neturi (b. l. 17-18, 38).

Liudytojas G. K. (G. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. vasario 3 d. patruliavo kartu su savo kolega vyriausiuoju patruliu R. G.. Apie 17.30 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis smurtauja ir galimai pranešėjai sulaužė šonkaulį. Po maždaug 3 min., atvykus minėtu adresu, iš gretimo namo išėjo moteris, kuri nurodė, kur gyvena Č. Š.. Jie užėjo į namus, kambaryje sėdėjo girta Č. Š., kuri nerišliai kalbėjo ir jos galvoje, pakaušio srityje, buvo matomas kraujas. Č. Š. skundėsi, kad jai skauda šoną. Tuo metu A. P. gulėjo lovoje ir miegojo. Jie pažadino A. P., kuris buvo nusiteikęs agresyviai ir neigė mušęs Č. Š., tačiau nukentėjusioji teigė, kad būtent A. P. ją sumušė, kažkokiu daiktu trenkė į galvą. Po maždaug 10 min. atvykus greitoji medicinos pagalba išsivežė Č. Š., A. P. buvo išvežtas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 42).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. 2019 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog pranešėja nurodė, kad jos neblaivus sugyventinis ją spardė kojomis bei su kumščiu daužė per galvą, ji skundėsi kairiojo šono skausmais. Ant galvos matėsi kraujuojanti žaizda, į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba, nukentėjusiąją galimai dėl lūžusių šonkaulių ir praskeltos galvos išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Įtariamasis įvykio vietoje paaiškino, kad sugyventinės nemušė, miegojo ir ši pati girta griuvinėjo. Vyras buvo sulaikytas. Be to, nors Č. Š. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau matyti, jog buvo patyrusi didelio susijaudinimo, akivaizdžios baimės būseną. Kaimynai pranešė, jog A. P. būdamas girtas, pastoviai ją muša bei ji gyvena baimėje (b. l. 1-2).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta ir apklausta nukentėjusioji Č. Š., kuri parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu A. P. gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), kartu jau 7 metus. 2019 m. vasario 3 d. ji vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau yra išblaivėjusi ir gali duoti parodymus. Jos sugyventinis niekur nedirba, savaitgaliais vartoja alkoholinius gėrimus. 2019 m. vasario 3 d. apie 16.00 val. namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, jos sugyventinis, būdamas neblaivus, dar norėjo išgerti. Ji pasakė, kad šiandien alkoholio daugiau nebus. Tada jis labai supyko ir tapo labai agresyvus, pradėjo smurtauti prieš ją, t. y. ne mažiau trijų smūgių kojomis spyrė jai į šonkaulius, sugriebęs už plaukų, trenkė jos galvą į spintelės kampą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurto metu ji pastebėjo, kad iš jos galvos bėga kraujas, todėl labai išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apie įvykį pranešė policijai. Ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas šonkaulių lūžimas ir susiūta žaizda galvoje. Po apžiūros ir suteiktos pirmosios pagalbos ją išleido namo. Jos sugyventinis prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, teismo medikų apžiūros atsisako. Smurto metu namuose nei vaikų, nei nieko nebuvo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Apžiūros metu rastas ant lovos buvusios pagalvės užvalkalas, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, paimtas. Daugiau reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta (b. l. 5-15).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus priėmusios tyrėjos R. J. 2019 m. vasario 4 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog pareiškėja iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį, t. y. dėl ko kilo konfliktas, suduotus smūgius, A. P. išsakytus grasinimus jos atžvilgiu (b. l. 17-18).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. G. 2019 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog patruliuojant kartu su vyr. patruliu G. K., apie 17.30 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis sumušė ją, galimai sulaužė šonkaulius, pranešėjai sunku kvėpuoti, mažamečių vaikų nėra. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, sklido stiprus alkoholio kvapas. Pranešėja Č. Š. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) kartu su pranešėja, kuris ją spardė kojomis į šonkaulius. Ji nurodė, kad skauda kairės pusės šonkaulius ir sunku kvėpuoti, ant galvos matėsi praskelta žaizda. Tuo momentu A. P. gulėjo lovoje, miegojo. Vyras teigė, kad Č. Š. nemušė ir ji pati girta vaikščiodama rūkyti susižalojo (krisdama). Iš vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, moteris buvo apžiūrėta, taip pat ji medikams pasakė, kad buvo praradusi sąmonę. Galimai dėl daugybinių smūgių į galvą, ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 23).

Iš nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymos matyti, jog atlikus vertinimą iš karto po nusikalstamos veikos padarymo buvo nustatytas Č. Š. patirtas fizinis smurtas, patirta fizinė žala, padarytas išorinis nežymus sužalojimas bei nustatyta 18 balų vidutinė nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių rizika, kuri yra pakankamai artima didelei rizikai (b. l. 24-25).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 3 d., apie 17.30 val., buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos Č. Š. sugyventinis sumušė ją, galimai sulaužė šonkaulius, jai sunku kvėpuoti. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja buvo susijaudinusi, verkė. Iš jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) kartu su pranešėja, kuris ją spardė kojomis į šonkaulius. Nurodė, kad jai skauda kairės pusės šonkaulius ir sunku kvėpuoti, ant galvos matėsi praskelta žaizda. Tuo momentu A. P. gulėjo lovoje, miegojo. Vyras teigė, kad Č. Š. nemušė ir ji pati girta vaikščiodama rūkyti susižalojo (krisdama). Iš vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, moteris buvo apžiūrėta, taip pat ji medikams pasakė, kad buvo praradusi sąmonę. Galimai dėl daugybinių smūgių į galvą, ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK. Be to, 2019 m. vasario 3 d., 19.10 val. RVUL slaugytoja telefonu pranešė, kad 2019 m. vasario 3 d., 18.14 val., greitoji medicinos pagalba dėl galvos žaizdos, krūtinės sumušimo pristatė Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Po apžiūros pasišalino nesulaukusi gydytojo išvados (b. l. 28-30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G722/2019 (01) matyti, jog tyrimas pradėtas 2019 m. vasario 28 d., remiantis Č. Š., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta muštinė žaizda viršugalvio srityje, kairiojo IX šonkaulio lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. vasario 3 d.), paveikus ribotais ar bukabriauniais daiktais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl šonkaulio lūžio, atskirai muštinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, jie neatspindi žalojusių daiktų formos, dydžio, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui, sužalojimų pasekmių nenustatyta (b. l. 56).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas pateiktas garso įrašas telefoninio pokalbio tarp pranešėjos Č. Š. ir BPC Vilniaus skyriaus specialisto, iš kurio matyti, jog pareiškėja nurodė, kad šonkaulius sulaužė sugyventinis (b. l. 59-60).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 3 d. 18.27 val. A. P. buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 79).

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltė, 2019 m. vasario 3 d., apie 16.00 val., būnant neblaiviam, name, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine Č. Š., rankomis sugriebus ją už plaukų ir pargriovus ant grindų, ne mažiau trijų kartų spyrus jai į kairį šoną, dėl to lūžo kairysis IX šonkaulis, o bandant atsistoti, nenustatytu daiktu sudavus vieną smūgį jai į viršugalvį, padarius muštinę žaizdą viršugalvio srityje, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis A. P. kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sugyventinės Č. Š. sveikatą pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 3 d. su nukentėjusiaja Č. Š. gėrė degtinę. Jie kartu gyvena apie 7 metus, jis dirbdavo pavienius darbus, o Č. Š. dirbo oficialiai. Alkoholį vartojo draugiškai, po to gal ir susipyko. Galėjo būti, kad nukentėjusiajai sugriebė už plaukų, pargriovė ją ant grindų ir kojomis spyrė į kairį šoną, su kažkuo, galbūt, sudavė jai vieną smūgį į viršugalvį. Anksčiau smurtavo prieš sugyventinę, jai grasinti galėjo, bet tik, kad pagąsdintų. Pažymėtina, jog tokie kaltinamojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį bei kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų turinį. Štai nukentėjusioji Č. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 3 d., apie 16.00 val. tarp jos ir jos sugyventinio A. P., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 7 metus, kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo toliau vartoti alkoholį, tačiau nei ji, nei jis neturėjo pinigų. Jis liepė eiti skolintis pinigų ir nupirkti dar alkoholio, tačiau Č. Š. atsisakius tai daryti, pasidarė labai agresyvus, prieš ją pradėjo smurtauti, sudavė tris smūgius kojomis į šonkaulius bei su kažkuo prakirto viršugalvį, dėl ko ji jautė stiprų skausmą, labai išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Pažymi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai sugyventinis prieš ją smurtauja, jo bijo, nes jis yra neprognozuojamas. Apklausta papildomai Č. Š. nurodė norinti iš dalies pakeisti anksčiau duotus parodymus bei juos patikslinti, kadangi dėl išgąsčio ir neblaivumo ne viską nurodė kaip buvo, o dabar atsimena viską nuosekliau. Č. Š. detalizavo įvykį nurodydama, jog tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo toliau vartoti alkoholį, tačiau nei ji, nei jis neturėjo pinigų. Abudu buvo išgėrę gal po 250 gramų degtinės ir A. P. liepė eiti skolintis pinigų bei nupirkti dar alkoholio, tačiau jai atsisakius tai daryti, pastarasis pasidarė labai agresyvus, rankomis sugriebė ją už plaukų ir tempė žemyn, taip jis pargriovė ją ant grindų ir kojomis sudavė tris smūgius į kairės pusės šonkaulius. Jam atsitraukus, Č. Š. bandė keltis ir atsiklaupė ant kelių, rankomis buvo užsidengusi veidą, tuo metu pajautė smūgį iš nugaros į viršugalvį, tačiau nematė, su kuo jai trenkė. Po šio smūgio pajuto karštį galvoje ir prisilietusi ranka pamatė kraują, todėl labai išsigando ir iškvietė greitąją. Dėl šių veiksmų jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balų: jai buvo sunku kvėpuoti, galva svaigsta iki šiol, jai nustatė stiprų kairės pusės šonkaulių sumušimą ir galvos traumą, siuvo viršugalvį, kuris buvo prakirstas. Pažymi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai A. P. prieš ją smurtauja, ji nenori su juo taikytis, jo bijo, jis yra neprognozuojamas (b. l. 17-18, 38). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje esančio policijos pareigūno G. K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas Č. Š. patirtas fizinis skausmas, suduotų smūgių lokalizacija. Be kita ko, kaimynai pranešė, jog A. P. būdamas girtas pastoviai ją muša ir ji gyvena baimėje (b. l .1-2), 2019 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo turinys (b. l. 5-15), 2019 m. vasario 4 d. protokolo-pareiškimo turinys, kuriame išdėstytos analogiškos aplinkybės apie Č. Š. patirtą fizinį skausmą (b. l. 17-18). Tuo tarpu iš nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymos matyti, jog atlikus vertinimą iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, nustatytas patirtas fizinis smurtas, patirta fizinė žala, padarytas išorinis nežymus sužalojimas, kurie visumoje vertinami 18 balų vidutinės nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių rizikai, kuri yra pakankamai artima didelei rizikai (b. l. 24-25). Be to, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios parodymus detalizuoja ir liudytojo policijos pareigūno G. K. parodymų turinys apie tai, kad atvykus pareigūnams nurodytu adresu, Č. Š. ne tik skundėsi, jog skauda šoną, bet galimai sugyventinis sulaužė šonkaulį ir kažkokiu daiktu trenkė per galvą, nes galvos srityje buvo matomas kraujas (b. l. 42) bei kito policijos pareigūno, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, R. G. tarnybinis pranešimas (b. l. 23). Nors savo pareiškime Č. Š. nurodžiusi, kad A. P. trenkė jos galvą į spintelės kampą, tačiau apžiūrėjus įvykio vietą, tokius jos parodymus, patvirtinančių įrodymų nenustatyta (b. l. 5-15), vis tik laikytina, jog Č. Š. nenustatytu daiktu vieną kartą buvo suduota į galvą. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusios Č. Š. parodymais, nes išties, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog pati nukentėjusioji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie patirtą smurtą jos atžvilgiu, nurodė ir asmenį, sugyventinį A. P., kuris ją sužalojo. Matyti ir tai, jog 2019 m. vasario 3 d., 19.10 val. RVUL slaugytoja pranešė, jog minėtą dieną, apie 18.14 val. greitoji pagalba pristatė Č. Š. dėl galvos žaizdos, krūtinės sumušimo, kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 28-30). Taigi nukentėjusioji ne tik nurodė, kad pirmiau aptartu laikotarpiu kaltinamasis prieš ją smurtavo, bet ir išdėstė gana tikslias paties įvykio aplinkybes, kurias atitinka ir aukščiau išvardinti duomenys. Sugretinus tokius liudytojų parodymus bei byloje esančią kitą rašytinę medžiagą, matyti, kad nukentėjusioji jau nuo pat tyrimo pradžios, vos tik atvykus policijos pareigūnams, davė nuoseklius parodymus apie patirtą fizinį skausmą bei suduotų smūgių lokalizaciją, nurodė ir smurtaujantį asmenį. Tuo tarpu aplinkybę, jog nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. vasario 3 d. 18.27 val. A. P. buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 79).

Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent A. P. smurtaudamas sužalojo nukentėjusiąją Č. Š.. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusiosios Č. Š. patirtą smurtą, trauminius poveikius, jų skaičių bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G722/2019 (01), kurioje nustatyta, remiantis Č. Š. medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta muštinė žaizda viršugalvio srityje, kairiojo IX šonkaulio lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. vasario 3 d.), paveikus ribotais ar bukabriauniais daiktais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl šonkaulio lūžio, atskirai muštinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, jie neatspindi žalojusių daiktų formos, dydžio, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui, sužalojimų pasekmių nenustatyta (b. l. 56). Taigi, aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad A. P. veika – panaudotas įvairaus pobūdžio smurtas nukentėjusiajai Č. Š. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, t. y. sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl šonkaulio lūžio, atskirai muštinė žaizda vertinama nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šioje byloje tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad 7 metus gyvena kartu, veda bendrą ūkį, t. y. minėto straipsnio prasme jie laikytini šeimos nariais.

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad A. P. prieš nukentėjusiąją panaudodamas smurtą ir padarydamas jai kaltinime nurodytą trauminių poveikių skaičių, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to siekė, tačiau padarinių nedetalizavo, t. y. buvo abejingas tam, kokie padariniai atsiras. T. y., kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei įvertinus tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog buvo sugyventiniai, kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodytos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltė, 2019 m. vasario 3 d., apie 16.00 val., būnant neblaiviam, name, adresu (duomenys neskelbtini), keikiantis necenzūriniais žodžiais, sakant „užmušiu tave“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, grasinant nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai Č. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisme šios nusikalstamos veikos taip pat neneigė ir pripažino esmines faktines įvykio aplinkybes. Pasak kaltinamojo, minėtu metu, būdamas girtas, jis galbūt pasakė nukentėjusiajai, kad ją užmuš, padegs namą, su ja susitvarkys, bet tik norėdamas pagąsdinti, tačiau to tikrai neketina daryti. Taigi, kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitų byloje surinktų ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų turinį. Pažymėtina, kad tokius kaltinamojo parodymus dalyje dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios Č. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad A. P. nagrinėjamo įvykio metu, supratęs, kad ji išsikvietė pagalbą, pradėjo grasinti, sakydamas „aš tave užmušiu“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, vartojo necenzūrinius žodžius, visus grasinimus išsakė pakeltu tonu, iš jo veido matėsi, kad gali ją užmušti. Nukentėjusiosios teigimu, ji A. P. žodžius suprato kaip realų grasinimą, labai išsigando, mano, kad jis tikrai gali ją užmušti, kadangi yra ne kartą teistas, išgėręs būna labai agresyvus (b. l. 17-18, 38). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir policijos pareigūno G. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo turinys, iš kurio matyti, kad nors nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau matyti, jog buvo patyrusi didelio susijaudinimo, akivaizdžios baimės būseną (b. l. 1-2). Tuo tarpu iš 2019 m. vasario 4 d. tyrėjos R. J., priėmusios protokolą-pareiškimą, turinio matyti analogiškos aplinkybės apie tai, kad A. P. supratęs, jog buvo iškviesta greitoji pagalba, pradėjo grasinti, dėl ko jo žodžius nukentėjusioji Č. Š. suprato kaip realų grasinimą (b. l. 17-18).

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji Č. Š. nurodė, jog grasinimai „aš tave užmušiu“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“ buvo išsakyti tada, kai A. P., būdamas neblaivus, prieš tai smurtavo, dėl to jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir supratęs, kad Č. Š. iškvietė greitąją pagalbą pradėjo jai grasinti, vartodamas necenzūrinius žodžius. Juo labiau, kaip nurodė nukentėjusioji, kad A. P. yra ne kartą teistas, išgėręs yra labai agresyvus, smurtauja nebe pirmą kartą. Nukentėjusios teigimu, ji buvo išsigandusi dėl sugyventinio grasinimų ir manė, kad tikrai gali ją užmušti. Aplinkybę, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. vasario 3 d. 18.27 val. A. P. buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 79). Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji Č. Š. pagal grasinimo išraišką bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent A. P. būdamas neblaivus konflikto metu mušdamas sugyventinę ir ją nesunkiai sužalojęs, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sakydamas „aš tave užmušiu“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“ grasino ją nužudyti, dėl ko Č. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sakydamas paminėtas frazes kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais grasina nužudyti žmogų ir norėjo taip veikti. Tai yra kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog kaltinamojo A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti žmogų.

Dėl A. P. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. P., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, realiąja sutaptimi padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iš jų yra apysunkis, kitas – nesunkus. Tai vienas smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš šeimos narį bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. P. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. P. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas tris kartus (b. l. 68-69), beveik visi šie teistumai už nusikaltimus žmogaus sveikatai, be kita ko, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš sugyventinę Č. Š. (b. l. 74-76, 148-152), šias veikas padarė neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikaltimą. Be to, teismas įvertina ir A. P. asmenybę – yra 44 metų, nevedęs, nedirbantis (b. l. 65), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 63), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 70-73). Teismo vertinimu, A. P. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad A. P. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti prieš savo sugyventinę, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis A. P. yra įskaitoje dėl gydymo psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, tačiau tokių duomenų byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi teismo posėdyje jis nukentėjusiosios keletą kartų atsiprašė, iš esmės matyti, jog jis gailisi. Taip pat įvertinamos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Kaltinamajam jau yra buvęs skirtas laisvės atėmimas, kuris taip pat kaltinamąjį tam tikram laikotarpiui izoliavo nuo visuomenės, tačiau ši bausmė pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį A. P. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Teismo vertinimu, pagal A. P. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, kadangi veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, atsižvelgiant į tai, kad grasinimas nužudyti buvo išsakytas po to, kai jau smurtas buvo pasibaigęs, ir nukentėjusioji išsikvietė medicininę pagalbą.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu A. P. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su penkiasdešimties parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu (kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu prieš tai keičiama į laisvės atėmimo bausmę).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Dėl turtinės žalos

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis A. P. atsakingas už nukentėjusiosios Č. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 81,16 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiosios Č. Š. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, atlyginimo. Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiosios gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra pagalvės užvalkalas (1 vnt., paketas Nr. 1), 2019 m. balandžio 19 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK003565 perduotas saugoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugyklai (Buivydiškių g. 19, Vilnius), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. P. (A. P.) paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. (A. P.) skirti bausmę – vienerius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su penkiasdešimties parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu (kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu prieš tai keičiama į laisvės atėmimo bausmę) ir paskirti A. P. (A. P.) galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. (A. P.) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo A. P. (A. P.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 81,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra pagalvės užvalkalas (1 vnt., paketas Nr. 1), 2019 m. balandžio 19 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK003565 perduotas saugoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugyklai (Buivydiškių g. 19, Vilnius), sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius