- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-471-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04736-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis A. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta penkiasdešimt parų arešto bausme (kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeista į laisvės atėmimo bausmę), jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 3 d. bei pagal 2019 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1.1. A. P., 2019 m. vasario 3 d., apie 16.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), name, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine Č. Š., rankomis sugriebė ją už plaukų ir pargriovęs ant grindų ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairį šoną, dėl to nukentėjusiajai lūžo kairysis IX šonkaulis, o jai bandant atsistoti nenustatytu daiktu sudavė vieną smūgį į viršugalvį, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, t. y. padarydamas sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. G722/2019 (01), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
1.2. Be to, A. P. 2019 m vasario 3 d., apie 16.00 val., būdamas neblaivus (nustatyta 1,81 promilių girtumas), name, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas sugyventinę Č. Š. ir ją nesunkiai sužalojęs, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sakydamas „užmušiu tave“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, grasino ją nužudyti, dėl to nukentėjusiajai Č. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodė, kad tuomet, kai barėsi su sugyventine, ji keikė jį necenzūriniais žodžiais, o jis neišlaikė ir sudavė jai kelis kartus. Sugyventinė nenusiramino ir pradėjo dar daugiau rėkti, nes buvo girta. Jis gulėsi į lovą miegoti, o Č. Š. toliau jį keikė. Nenorėdamas daugiau jos mušti jis iš lovos pasakė žodžius siekdamas pagąsdinti, kad ji nusiramintų. Apylinkės teismas nusprendė, kad tai pagrįsti grasinimai ir skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šie žodžiai nebuvo grasinimas, o juos pasakė tik dėl to, kad nebežinojo ką daryti, kad sugyventinė nusiramintu. Nenorėjo taip stipriai trenkti, jos atsiprašė.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. A. P. ginčija savo kaltę ir motyvuoja tuo, kad jo veika nesiekė tokio pavojingumo, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, vadovavosi byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą bei pagrįstai A. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
6. Baudžiamasis įstatymas numato, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
7. Vienas pagrindinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimo požymių yra manymas, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Labai svarbu įvertinti, kaip grasinimo realumą suvokė pats nukentėjusysis. Iš nukentėjusiosios parodymų, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, matyti, kad po patirto fizinio smurto, Č. Š. išsikvietus pagalbą, A. P. pradėjo jai grasinti sakydamas: „aš tave užmušiu“, „padegsiu namą“, „su tavim susitvarkysiu“, vartojo necenzūrinius žodžius, visus grasinimus sakė pakeltu tonu, iš jo veido matėsi, kad gali ją užmušti. Ji A. P. žodžius suprato kaip realų grasinimą, labai išsigando, manė, kad jis tikrai gali ją užmušti, kadangi yra ne kartą teistas, išgėręs būna labai agresyvus. Nukentėjusiosios tikėjimą grasinimų realumu patvirtina ir tai, kad A. P. yra praeityje smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir anksčiau teistas pagal BK 140 straipsnį. Grasinimai buvo pasakyti iš karto po fizinio smurto, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimus A. P. pasakė būdamas neblaivus (2019 m. vasario 3 d., 18.27 val., A. P. buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti A. P. pasakyto grasinimo įgyvendinimo.
8. Skunde apeliantas nurodė, kad inkriminuojamus žodžius nukentėjusiajai išsakė siekdamas pagąsdinti ją, kad ji nusiramintų ir neberėkautų. Pačiame skunde apeliantas pripažįsta, kad norėjo nukentėjusiajai sukelti bauginančią būseną, išgąsdinti ją, kad ji nurimtų. Sakydamas frazes kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais grasina nužudyti žmogų ir norėjo taip veikti. A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kolegija pažymi, kad motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, A. P. tikslas nuraminti nukentėjusiąją jai grasinant nužudymu, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.