- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-2183-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07569-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- L. L. J.
- Atsakovas
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdma Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo 3 655,43 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3252-1032/2019, kuriuo žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), priteistas asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui, nenustatant kiekvienam konkrečių turto dalių ar naudojimosi turtu tvarkos. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1479-965/2022, ieškovės L. L. J. ieškinį tenkinęs iš dalies, priešieškinį atmetęs, nusprendė leisti ieškovei be atsakovo sutikimo parengti namo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du butus statybos techninį projektą pagal R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą ir jį įgyvendinti; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį minėtą namą, ieškovei priteisiant nuosavybės teise butą, R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projekte pažymėtą Nr. 2, 95,96 kv. m dydžio, o atsakovui priteisiant nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1, 128,75 kv. m; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant ūkinį pastatą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 2 828 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Urbanistiniai projektai“ 2021 m. vasario 11 d. parengtą projektą: ieškovė naudojasi sklypo dalimi „A“, 288 kv. m ploto (raudona spalva), atsakovas naudojasi sklypo dalimi „B“, 288 kv. m ploto (mėlyna spalva), sklypo dalimi, projekte pažymėta „C“, 324 kv. m (geltona spalva), ieškovė su atsakovu naudojasi bendrai; priteisė iš atsakovo ieškovei 16 120,62 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir geresnės būklės turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-264-618/2023 minėtą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
1.2. Ieškovės teigimu, po teismo sprendimų įsiteisėjimo atsakovas padarė ieškovei šią turtinę žalą/ nuostolius:
1.2.1. Patekęs į ieškovės sklypo dalį „A“ šiaurinėje gyvenamojo namo sienoje išpjovė angą ir įstatė duris, pro kurias patenkama į garažą. Šių durų sumontavimas nėra numatytas J. R. D. gyvenamojo namo padalinimo į du butus projekte, juo pažeista kapitalinė namo siena, ir tai laikoma neteisėtais statybos darbais. Be to, šios durys sumontuotos ir į garažą atsakovas patenka, praeinant pro tik ieškovei skirta naudotis sklypo dalimi „A“, kas iš esmės pažeidžia ieškovės teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Siekiant pašalinti šį atsakovo padarytą pažeidimą, reikalinga išardyti įstatytas į garažą duris bei durų angą užbetonuoti silikatiniais blokais, apšiltinti ir užkalti dailylentėmis. Viso šių darbų kaina yra 470,10 Eur.
1.2.2. Atsakovo šuo laikomas nepririštas, laksto po sklypo dalį „C“ ir nagais apibraižė ieškovės buto Nr. 2 lauko šarvo duris. Taip pat atsakovas neteisėtai buvo išlaužęs ieškovės buto Nr. 2 lauko šarvuotų durų spyną, siekdamas patekti į ieškovės butą, ir nepataisomai sugadino šių durų staktą, todėl būtina duris keisti. Atsakovas, patekęs į ieškovės butą Nr. 2, tambūro patalpoje, holo patalpoje ir prie įėjimo į butą kiemo pusėje nukabino šviestuvus, sugadindamas elektros laidus, kuriuos būtina atstatyti. Viso paradinių lauko durų keitimo ir šviestuvų įrengimo kaina yra 937,33 Eur.
1.2.3. Atsakovas išardė ieškovės pastatytą tvorą, juosiančią sklypo dalis „A“ ir „B“ ir pastatė tvorą šalia, kitoje vietoje, ne pagal žemės sklypo naudojimosi plano koordinates. Šio pažeidimo atstatymo kaina 548,93 Eur. Dėl tvoros išardymo ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
1.2.4. Atsakovas, patekęs į ieškovės butą Nr. 2, holo patalpoje nukabino šviestuvą, iškabino duris, vedančias iš tambūro į holą ir šias duris pasisavino, todėl duris būtina atstatyti. Atsakovo šuo holo patalpoje stipriai subraižė nagais laiptus, kuriuos būtina nušlifuoti, gruntuoti ir nulakuoti. Atsakovas ieškovei priklausančiame tambūre, rytinės pusės sienoje, be ieškovės sutikimo ir neturint projekto, t. y. neteisėtai, išardė plytų sieną ir įstatė šarvo duris, vedančias į jo buto patalpą. Šias duris reikia išmontuoti ir atstatyti sieną. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad statant duris ir keičiant staktas, susigadins sienos tapetai, prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo išlaidas ir už sienos remontą – tapetų pakeitimą, sienų glaistymą ir dažymą. Be to, atsakovas, patekęs į ieškovės butą Nr. 2, išmontavo šviestuvus, pažeisdamas elektros instaliaciją. Šviestuvo, vidaus durų ardymo ir angos užtaisymo bei durų apvado keitimo, kabelių naikinimo, vidaus durų ardymo, angos užtaisymo, laiptų remonto, elektros darbų kaina 1 686,89 Eur.
1.2.5. Atlikus statybos darbus, būtina surinkti ir išvežti statybines atliekas, todėl prašė iš atsakovo priteisti 12,18 Eur už atliekų surinkimo darbus.
1.3. Viso ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 3 655,43 Eur padarytų ieškovei nuostolių, apskaičiuotų pagal teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas S. R. lokalinę sąmatą. Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. J. pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad pagal R. J. D. projektavimo firmos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalinimo, formuojant du butus, projektą atsakovui atiteko garažo patalpa. Anksčiau į garažą buvo patenkama per 1-1 B, tačiau ši patalpa yra priskirta ieškovei. Taigi, vienintelis patekimas į garažą per garažo vartus. Rengiant padalinimo į du butus techninį projektą, ieškovė jo nesupažindino su projektu bei neatkreipė dėmesio, jog iš garažo būtinas avarinis išėjimas. Dėl tos priežasties garažo sienoje įstatė duris; pažymėjo, kad garažo siena nėra kapitalinė, garažas – tai namo priestatas. Teigė, kad ieškovė teikia melagingus paaiškinimus, neva jo šuo subraižė lauko paradines duris. Nurodė, kad šuo palaidas laksto jo sklypo dalyje ir niekaip nepatenka prie ieškovės durų, o einant pasivaikščioti, jam uždedamas antsnukis ir pavadėlis. „Išlaužtos“ namo durys buvo 2018 m., kai ieškovė ji (atsakovą) išvarė iš namų, o kad patekti į namus, neturėjo kitos išeities kaip nuimti durų apdailą ir jėga atidaryti duris. Nukabinti šviestuvai buvo dar 2018 m., santuokos nutraukimo bylos metu. Šiuo metu nei šviestuvų nukabino, nei durų laužė, nei šuo senų durų braižė, nei gadino elektros laidus. Be to pažymėjo, kad name niekada nebuvo lauko šarvo durų. Atkreipė dėmesį, jog ieškovei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu priteista iš atsakovo 16 120,62 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir geresnės būklės turtą. Į šią sumą įeina 5 613,56 Eur kompensacija už turto pagerinimą/atstatymą, t. y. priteisė pagal ieškovės pateiktą sąmatą, pagal kurią buvo reikalinga atlikti paprastojo remonto darbus (elektros instaliacijos, dujotiekio sistemos, vandentiekio sistemos atskyrimą, šiukšlių pašalinimą, durų montavimą, patalpų apdailos atstatymą, vandentiekio ir nuotekų įvedimą į virtuvę). Akcentavo, kad ieškovė po teismo neatliko paprastojo remonto darbų ir vėl pakartotinai prašo priteisti sumas už tuos pačius darbus. Be to, nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodyta tvoros atstatymo 548,93 Eur kaina, dviejų stulpelių iškasimas ir perkėlimas į kitą vietą tiek nekainuoja, atstatyti pagal ieškovės pageidavimą gali savo jėgomis.
3. Šalys teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 570,10 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 133,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovės 146,02 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovas patekęs į ieškovės sklypo dalį „A“ šiaurinėje gyvenamojo namo sienoje išpjovė angą ir įstatė duris į garažą. Šių durų sumontavimas nėra numatytas teismo patvirtintame J. R. D. gyvenamojo namo padalinimo į du butus projekte. Teismas pažymėjo, kad teiginį, jog atsakovas nebuvo supažindintas su J.R. D. gyvenamojo namo padalinimo į du butus projektu, paneigia civilinės bylos Nr. e2-1479-965/2022 medžiaga, konkrečiai atsakovo byloje pateiktas priešieškinis, apeliacinis skundas ir kiti bylos procesiniai dokumentai, kuriuose atsakovas detaliai kritikuoja ir nurodo, kodėl nesutinka su J. R. D. projektu. Teismas vertino, kad atsakovas negalėjo kritikuoti ar duoti kitų paaiškinimu dėl ieškovės projekto su juo nesusipažinęs. Be to nepaisant atsakovo prieštaravimų, 2022 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1479-965/2022 ieškovės pateiktas J. R. D. gyvenamojo namo padalinimo į du butus projektas buvo patvirtintas. Atkreipęs dėmesį į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą, teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtai pažeisdamas ir nesilaikydamas nustatytos tvarkos įsirengė atskirą įėjimą į garažą, be to norint įeiti per atsakovo įrengtas duris jis (atsakovas) turės eiti per ieškovei priskirtą žemės sklypo dalį, o įvertinus šalių konfliktinius santykius, tai neabejotinai pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė sertifikuotų statybos specialistų sudarytą lokalinę sąmatą iš kurios matyti, kad šių neteisėtai įrengtų durų šalinimo darbai kainuos 470,10 Eur; atsakovas savo sąmatos nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 470,10 Eur garažo lauko durų šalinimui.
4.2. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas išardė ieškovės pastatytą tvorą, juosiančią sklypo dalis „A“ ir „B“, ir pastatė tvorą šalia, kitoje vietoje ne pagal žemės sklypo naudojimosi plano koordinates. Atsakovas pripažino, kad perstatė tvorą, tačiau nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, jis (atsakovas) šį pažeidimą pašalino, t. y. atstatė tvorą į buvusią vietą, pateikė tai patvirtinančias nuotraukas. Ieškovė taip pat pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad tvora atstatyta, tačiau darbai atlikti netinkamai, yra iškirpta tvoros dalis, taip pat tvoros tinklas nelygus, taigi reikalingi papildomi darbai. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą lauko darbų (tvoros) atstatymas kainuoja 548,93 Eur. Teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad tvora iš esmės atstatyta ir reikalingi tik papildomi darbai, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi šiuos papildomus darbus įvertino 100,00 Eur, kuriuos ir priteisė iš atsakovo.
4.3. Įvertinęs kitus ieškovės reikalavimus, atsakovo argumentus apie Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendime įvertintas remonto išlaidas ir ieškovei priteistą kompensaciją už turto pagerinimą/atstatymą, po ko ieškovė neva neatliko paprastojo remonto darbų, teismas šiuos atsakovo argumentus iš dalies pripažino pagrįstais, vertino, kad darbai nebuvo atlikti ir tai patvirtina pateiktos nuotraukos ir kiti bylos dokumentai. Teismas taip pat vertino, kad byloje nustatyta, jog atsakovas piktybiškai nesilaikė teismo nustatytos žemės sklypo ir namo naudojimo tvarkos ir nors ieškovė neatliko remonto po minėto teismo sprendimo, tai nesuteikė atsakovui teisės laužyti duris ir gadinti ieškovės turtą. Įvertinęs ieškovės pateiktas sąmatas, dėl durų pakeitimo, sienos remonto – tapetų pakeitimo, sienų glaistymo ir dažymo šviestuvų, elektros instaliacijos remonto, vidaus durų ardymo ir angos užtaisymo bei durų apvado keitimo, kabelių naikinimo vidaus durų ardymo, angos užtaisymo, laiptų remonto ir kitus darbus teismas įvertino 2 000,00 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 2 570,10 Eur. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Be to, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 133,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovės – 146,02 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė L. L. J. pateikė byloje apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 1 085,33 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
5.1. Kritiškai vertina teismo sprendimą priteisti 100 Eur žalos dėl tvoros išardymo. Pažymi, kad priimant šį sprendimą, teismas neatsižvelgė į pastatytos tvoros kokybės trūkumus, t. y. kad tvoros stulpeliai subetonuoti nevienodame aukštyje, kad tvoros tinklas vietomis iškarpytas, vietomis tinkamai neįtemptas, kad tvoros linija nelygi ir tinklas nutiestas ne vienodame aukštyje, kad „plika“ akimi matomi tvoros įrengimo darbų trūkumai, neišanalizuota šių trūkumų pataisymo galimybė. Mano, kad tų trūkumų ištaisymo galimybė tik viena – nugriauti esamą tvorą ir naujomis medžiagomis pastatyti naują, nes ne viename aukštyje subetonuotų stulpų bei iškirpto tvoros tinklo pataisyti nebeįmanoma. Todėl ieškovė ne tik patirs 548,93 Eur tvoros pastatymui, bet ir patirs papildomas išlaidas nekokybiškos tvoros išardymui bei šiukšlių išvežimui. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai ištyrė įrodymus (ieškovės pateiktas tvoros fotonuotraukas, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, atsakovo pripažinimą, kad tvorą pastatė nekokybiškai) ir padarė netinkamas išvadas, dėl kurių ieškovei nepriteista 448,93 Eur suma, pagrįsta byloje pateikta lokaline sąmata. Mano, kad teismas pasielgė neteisingai, ragindamas atsakovą savo jėgomis perstatyti ne vietoje pastatytą tvorą.
5.2. Nesutikdama su teismo sprendimu kitoje dalyje, kurioje nebuvo pilnai patenkintas jos reikalavimas, laiko, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus, nes neištyrė prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-1479-965/2022 esančios lokalinės sąmatos su šioje civilinėje byloje pateikta lokaline sąmata, šių sąmatų nesugretino. Jei šias sąmatas teismas būtų ištyręs tinkamai, būtų pamatęs, kad šioje civilinėje byloje ieškovė prašė priteisti žalą už tai, kas nebuvo numatyta prijungtos civilinės bylos Nr. e2-l479-965/2022 lokalinėje sąmatoje. Pažymi, kad teismų sprendimai turi būti aiškūs ir nekelti abejonių, o šiuo atveju nėra aišku, kuriais atsakovo argumentais teismas patikėjo ir kodėl, o kuriuos atmetė. Mano, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog ieškovės prašoma priteisti žalos suma pagrįsta, anksčiau nebuvo atlyginta ir kad ieškovei žala, kurią prašė priteisti šioje civilinėje byloje, padaryta po civilinės bylos Nr. e2-1479-965/2022 išnagrinėjimo.
5.3. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad patekdavo į ieškovės butą Nr. 2, nuimdamas durų apvadą ir atidarytuvo pagalba atlenkdamas durų spynos liežuvėlį; taip pat prisipažino nukabinęs vieną šviestuvą ir įsistatęs sau. Visa tai parodo, jog atsakovas neteisėtai patekdavo į ieškovės butą ir ten šeimininkavo, todėl tikėtina, kad jis ir jo šuo padarė ieškovei ieškinyje nurodytą žalą. Be kita ko nurodo, kad teismas nepagrindė, kokie darbai nebuvo atlikti ir kokios nuotraukos tai pagrindžia. Jei teismas teigia, kad nebuvo atlikti darbai pagal lokalinę sąmatą civilinėje byloje Nr. e2-1479-965/2022, tai teismas visiškai neteisus, nes minėtoje civilinėje byloje žala buvo priteista už reikalingus darbus atlikti ieškovės buto Nr. 2 mansardiniame aukšte, o ne pirmo aukšto holo ir tambūro patalpose. Be to, ieškovės buto mansardiniame aukšte remonto darbai jau yra atlikti, tik ieškovė neteikė tai įrodančių nuotraukų, nes tai yra ne šios civilinės bylos dalykas. Mano, kad teismas neteisingai išnagrinėjo šią civilinę bylą ir priėmė neteisingą sprendimą, nepriteisdamas ieškovei 1 085,33 Eur žalos.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Iš bylos duomenų, taip pat duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-3252-1032/2019), kuriuo, be kita ko, žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priteistas asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį, nenustatant konkrečių turto dalių ar naudojimosi turtu tvarkos. Vėliau, tarp šalių kilus teisminiam ginčui dėl minėto turto atidalinimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir pan., Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-1479-965/2022) be kita ko nusprendė leisti ieškovei be atsakovo sutikimo parengti namo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du butus statybos techninį projektą pagal R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projektą ir jį įgyvendinti; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį minėtą namą, ieškovei priteisiant nuosavybės teise butą, R. J. D. projektavimo firmos 2022 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi plotų padalinimo, formuojant du butus, paprastojo remonto projekte pažymėtą Nr. 2, 95,96 kv. m dydžio, o atsakovui priteisiant nuosavybės teise butą, pažymėtą Nr. 1, 128,75 kv. m; atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį minėtu adresu esantį ūkinį pastatą, ieškovei priteisiant ūkinį pastatą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 2 828 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Urbanistiniai projektai“ 2021 m. vasario 11 d. parengtą projektą: ieškovė naudojasi sklypo dalimi „A“, 288 kv. m ploto (raudona spalva), atsakovas naudojasi sklypo dalimi „B“, 288 kv. m ploto (mėlyna spalva), sklypo dalimi, projekte pažymėta „C“, 324 kv. m (geltona spalva), ieškovė su atsakovu naudojasi bendrai; priteisti iš atsakovo ieškovei 16 120,62 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir geresnės būklės turtą.
9. Ieškovės teigimu, po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas padarė ieškovei turtinę žalą/ nuostolius, bendrai 3 655,43 Eur sumai, dėl kurių atlyginimo ieškovei kreipusis į teismą, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį laikė pagrįstu iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 2 570,10 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat procesines palūkanas ir atitinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje jos ieškinys nebuvo patenkintas, nesutinka, kritikuodama teismo atliktą įrodymų vertinimą, laikydamasi pozicijos dėl ieškinio ir jo reikalavimų pilna apimtimi pagrįstumo.
10. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl nuostolių už į garažą įrengtų durų, kurios nebuvo numatytos namo padalinimo projekte, pašalinimą, 470,10 Eur sumai, priteisimo. Šioje dalyje teismo procesinis sprendimas nebuvo ginčijamas, taigi apeliacinės instancijos teismas šios sprendimo dalies nevertina ir dėl to išsamiau nepasisako. Tuo tarpu, kitoje dalyje, įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą vertina kritiškai.
11. Ieškovei byloje pareiškus reikalavimą dėl tvoros darbų atstatymui reikalingos sumos priteisimo (pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą, 548,93 Eur sumai), pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas pats perstatė tvorą, tačiau vertino, kad tvoros atstatymo darbai atlikti netinkamai, yra iškirpta tvoros dalis, tvoros tinklas nelygus, todėl sprendė, kad yra reikalingi papildomi darbai, kuriuos įvertino 100 Eur suma, kurią ir priteisė iš atsakovo. Be to, ieškovei byloje įrodinėjant atsakovo šuns ir atsakovo padarytą žalą ieškovės lauko durims, žalą dėl tambūro patalpoje, holo patalpoje ir prie įėjimo į butą kiemo pusėje nukabintų šviestuvų, sugadintų elektros laidų, kas pagal pateiktą lokalinę sąmatą įvertinta 937,33 Eur, kitą atsakovo padarytą žalą dėl išmontuotų šviestuvų, durų išėmimo, įstatymo, atsakovo šuns apgadintų laiptų, ir kt., kas pagal pateiktą lokalinę sąmatą įkainota 1 686,89 Eur suma, šiukšlių išvežimas – 12,18 Eur suma, teismas nusprendė atliktinus darbus įvertinti 2 000 Eur suma, iš dalies pagrįstais pripažinęs atsakovo argumentus apie Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendime įvertintas remonto išlaidas ir ieškovei priteistą kompensaciją už turto pagerinimą/atstatymą, po ko ieškovė neva neatliko paprastojo remonto darbų.
12. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
13. Be to, su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pavyzdžiui, H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Be kita ko, paminėti aspektai neabejotinai yra susiję ir apskritai su bylos esmės atkleidimo svarba teisinio ginčo išsprendimo rezultate. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
14. Kaip jau minėta, atsakovas, byloje atskirsdamas į ieškovės reikalavimus, be kita ko atkreipė dėmesį į ieškovei minėtu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 16 120,62 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį ir geresnės būklės turtą, į kurią (minėtą sumą) įeina 5 613,56 Eur kompensacija už turto pagerinimą/atstatymą, kartu akcentuojant, kad ieškovė neatliko paprastojo remonto darbų ir neva vėl pakartotinai prašo priteisti sumas už tuos pačius darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šiuos atsakovo argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais, darbai nebuvo atlikti ir tai patvirtina pateiktos nuotraukos ir kiti bylos dokumentai (skundžiamo teismo sprendimo 21 punktas). Minėta, kad teismo sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas, o teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu. Visgi, šiuo atveju, savo galutiniame procesiniame sprendime pirmosios instancijos teismas savo padarytos išvados tinkamai nepagrindė. Iš priimto sprendimo nėra aišku, kuriuos konkrečiai atsakovo argumentus teismas laiko iš dalies (taigi, neaišku ir kokia apimtimi, kurioje dalyje) pagrįstais, kuri prašomos atlyginti žalos dalis teismo buvo įvertinta kritiškai, kaip priežastiniu ryšiu nesusijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, kokios nuotraukos ir kokie konkretūs kiti įrodymai tai patvirtina. To pasėkoje, visiškai neaiškūs ir teismo nurodytos (priteistos) tokių darbų sumos (2 000 Eur) nustatymo kriterijai (motyvai). Atitinkamai šiame kontekste taip pat kritiškai vertinant ir pirmosios instancijos teismo poziciją dėl 100 Eur ieškovei priteistos papildomų darbų sumos tvoros atstatymui, tinkamai nepagrindus būtent tokio dydžio sumos atliktiniems darbams (neįvertinus net kokiems) byloje esančių įrodymų visumos kontekste.
15. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ir būtent šiuo atveju, kaip minėta (šios nutarties 14 punktas), pirmosios instancijos teismas savo išvadų tinkamai nepagrindė, savo argumentų nemotyvavo ir esminių bylos aplinkybių neįvertino turimų įrodymų visumoje, taigi, neatskleidė ir bylos esmės, todėl bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama tais aspektais, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama sprendimo dalis naikinama ir byla toje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
17. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas dėl visų ieškinio reikalavimų byloje nėra priimtas, skundžiamas teismo sprendimas dalyje yra panaikintas ir byla dalyje grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dėl šalių bylinėjimosi išlaidų nepasisako ir palieka šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, priimant galutinį procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės L. L. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.