- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-338-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30474-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai L. N., jos gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos L. N. ir jos gynėjo Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją G. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams, be užstato ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6300 Eur,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. N. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuojamą automobilį netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ji vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydama tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatytą vairuotojo pareigą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinama ar nėra neblaivi arba apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleista L. N. ir jos gynėjas advokatas Vaitiekus Novikevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria L. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą sutrumpinant iki 1 metų.
2.1. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise 2 metams, mano, kad ji yra neadekvati ir turėtų būti sumažinta iki 1 metų. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė L. N. vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydama tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatytą vairuotojo pareigą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinama, ar nėra neblaivi arba apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų.
2.2. Pirmosios instancijos teismui nespėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jos prižiūrimos mamos sveikatos būklę bei išskirtinį poreikį ja rūpintis, todėl teismas negalėjo tinkamai įsigilinti į ypač didelį reikalingumą turėti jai teisę vairuoti transporto priemones. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, negalėjo įvertinti apeliantės bei jos šeimos poreikio turėti teisę vairuoti transporto priemones ir atsižvelgti į baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo tikslingumą. Byloje yra lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, neteista, nėra įrašyta į psichiatro ar narkologo įskaitą, ypatingai teigiamai charakterizuojama darbdavių, laiduotojo ir kitų asmenų.
2.3. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė važiavo labai trumpą atstumą, laiku, kada eismas buvo neintensyvus, prisisegusi saugos diržus, su įjungtomis šviesomis. Automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu, praeita automobilio techninė apžiūra. Tokį pažeidimą ji padarė pirmą kartą, dėl ko jaučiasi kalta bei sugniuždyta morališkai. Kaip nustatyta nuosprendyje, tikėtina, kad pažeidimas buvo iššauktas nepalankiai susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių apeliantės šeimoje, t. y. L. N. išgyveno nuolatinį stresą dėl garbaus amžiaus motinos nuolatinės priežiūros ir didžiulio pervargimo, staigaus motinos sveikatos pablogėjimo. Viskas susidėjo į vieną visumą ir įtakojo susidariusią situaciją. Kaip minėta, šis įvykis buvo atsitiktinis ir vienkartinis jos gyvenime .
2.4. Apeliantės teigimu, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji negalės atlikti ir savo darbo funkcijų. 23 metų vadovaujamojo darbo karjera bus visiškai sugadinta, galimai neteks darbo, o tai turės įtakos jos darbinių pajamų praradimui. Kaip matyti iš prie skundo pridedamų pareiginių nuostatų 9 punkto, į L. N. pareigas patenka Lietuvos baldų centrų/klientų lankymas, naujienų pristatymas ir audinių pavyzdžių priežiūra ir kontrolė, kas be teisės vairuoti transporto priemones bus praktiškai neįmanoma. Per 23 intensyvių vairavimo metų nei karto nėra bausta už šiurkščius administracinius nusižengimus. Nėra teista, bausta tik vieną kartą už nedidelį greičio viršijimą, niekada nebausta už nusižengimus, padarytus esant neblaiviai.
2.5. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (LAT nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baudimas už KET pažeidimus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
2.6. Apeliantės nuomone, skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nėra bausta už šiurkščius administracinius nusižengimus, neteista, nebausta už nusižengimus, padarytus esant neblaiviai, charakterizuojama teigiamai, užsiima visuomenine veikla, teigiamai apibūdina apeliantę, kad reikalinga rūpintis jos sunkiai sergančia mama, yra pakankamos, išskirtinės ir paneigia specialiosios teisės atėmimo būtinumą daugiau nei vienerių metų terminui. Akcentuotina ir tai, kad paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai suvaržys ir apsunkins ne tik pačios apeliantės galimybes įsidarbinti, praradus darbą, bet ir rūpinimąsi savo mama, kuriai, reikalinga ypatinga priežiūra, o be apeliantės to padaryti nebus kam, be to ir tai padaryti naudojantis viešuoju transportu praktiškai neįmanoma, o taksi paslaugos dar vienerių metų laikotarpiui apeliantei būtų nepakeliama finansinė našta.
2.7. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas apeliantei draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, skyrė 2 metams. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, nebuvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios L. N. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (LAT nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Šiuo atveju, nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir padėtų įgyvendinti ne tik bausmės paskirtį, bet ir siekti kitų socialinių tikslų.
2.8. Apeliantė nuo pat nusikalstamos veikos padarymo pagal sveikatos galimybes ir suvokimą davė paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, kaip pati parodė, supratusi savo veiksmų antivisuomenišką pobūdį, ėmėsi konkrečių priemonių, kad ateityje išvengtų bet kokių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu ir iš to kylančių pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, kad sunkesnių padarinių dėl jos nusikalstamų veiksmų nekilo, jokie asmenys sužaloti nebuvo, jos padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, bet priskiriamas prie nesunkių. Visos aplinkybės rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą. Be to, vertinant, ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta, būtina įvertinti ir tai, kad apeliantė yra brandaus amžiaus, prižiūri sunkiai sergančią savo mamą (1930 m. gimimo).
2.9. Atsižvelgus į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju specialios teisės atėmimas dvejų metų terminui, prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juolab kad atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apylinkės teismas apeliantei be baudžiamojo poveikio priemonės dar skyrė ir turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6300 Eur, su kuria ji sutinka ir jos neginčija. Taigi matyti, kad nagrinėjamu atveju, esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jos padarytai veikai ir jo asmenybei.
3. Teismo posėdžio metu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista L. N. ir jos gynėjas advokatas Vaitiekus Novikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skundžiama nuosprendžio dalis dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trukmės ir prašoma sutrumpinti šį terminą nuo 2 iki 1 metų.
5. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. N., naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi atsisakė pasitikrinti ar nėra neblaivi arba apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi iš L. N. teisė vairuoti transporto priemones atimta pagrįstai, to neginčija ir apeliantai, tačiau nesutinkama su nustatytu 2 metų šios teisės atėmimo terminu ir prašoma jį sutrumpinti iki minimalaus 1 metų termino. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nustatytas bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tenkinti tokį apeliantų prašymą neturi pagrindo.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgė į tai, kad L. N. teisiama pirmą kartą, praeityje nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindama, kad po neseniai vartotų psichotropinių vaistų jos reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, o galimai lygiagrečiai dar ir vartodama alkoholį, savo būklę tik dar labiau pablogino, jos koordinacija ir orientacija buvo akivaizdžiai sutrikusi, tokios būklės vairuodama ji kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nors apeliantės veiksmais nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, ši nusikalstama veika yra pavojinga savaime, ir nereikalaujanti padarinių kilimo.
8. Įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą (nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų (anksčiau maksimalus terminas buvo 3 metai). Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, taip pat ir dėl vengimo neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatomi neblaivumo požymiai, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje yra nustatytos L. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji brandaus amžiaus, neteista, neįrašyta į psichiatro ar narkologo įskaitą, ypatingai teigiamai charakterizuojama darbdavių, laiduotojo ir kitų asmenų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino kartu su kitais šiam klausimui išspręsti reikšmingais duomenimis.
10. Teisėjų kolegija nesutinka, jog, nagrinėjamu atveju, reikšminga aplinkybė, kad apeliantė važiavo labai trumpą atstumą, be to laiku, kuomet eismas nebuvo intensyvus. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, automobilį apeliantė vairavo 2022 m. rugpjūčio 12 d., t. y. penktadienį, vakare, apie 18 val., šviesiu paros metu, V. Grybo gatvėje, kuomet eismas mieste yra pakankamai intensyvus. Nors apeliantės veiksmais nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, kaip minėta, ši nusikalstama veika yra pavojinga savaime, ir nereikalaujanti padarinių kilimo.
11. Apeliacinio skundo teiginys, kad L. N.teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, nelaikytina svaria priežastimi sutrumpinti jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. Iš prie apeliacinio skundo pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų projektų vadovo 2023 m. sausio 2 d. pareiginių nuostatų dalies, susijusios su minėtai pareigybei taikomais reikalavimais, nėra nurodytas reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą, taip pat iš viso pareigybės aprašymo nėra pagrindo išvadai, jog minėtos pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu.
12. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl būtinybės rūpintis artimaisiais, pasunkėsiančios finansinės padėties, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Apeliantė nurodo jog ji rūpinasi mama, kurią reikalinga nuolat vežti į gydymo įstaigas, tačiau visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos pačios apeliantės veiksmų pasekmės, kurias ji privalėjo numatyti prieš darydama nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dėl vidutinių specialiųjų poreikių lygio nustatymo matyti, kad L. N. motinai S. L., gim. (duomenys neskelbtini)., yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis nuo 2023 m. vasario 9 d. neterminuotai (t. 2, b. l. 37, 38). Visgi, byloje nėra duomenų apie specialiuosius šeimos poreikius, susijusius su automobilio naudojimu, asmens pristatymu į gydymo įstaigas taip dažnai, kad jie niekaip kitaip negali būti užtikrinti. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
13. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016, 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt., tačiau pagrindo remtis minėta praktika teisėjų kolegija nenustatė. Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Kasacinio teismo nutartys, priimtos apeliaciniame skunde nurodomose bylose, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingos, nes jose teismų nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Skunde taip pat remiamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-599/2012, tačiau, minėtoje byloje, kaip ir aukščiau nurodytose nutartyse asmuo buvo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnyje, padarymą, nenustačius neblaivumo ar apsvaigimo, ar atsisakymo dėl to pasitikrinti. Be to, apeliaciniame skunde minėta teisminė praktika nėra analizuojama faktinių aplinkybių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu, akcentuojant BK 68 bei 67 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą bendrąja prasme.
14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs L. N.padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, nors pareigūnai nustatė neblaivumo požymius – sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, aplinkybę, kad ant priekinės keleivio pusės sėdynės rastas stiklinis butelis, galimai su viduje alkoholio skysčiu, su užrašu „Pinotage South Africa“ 0,75 l, 14,5 % alk. tūrio, kuris buvo beveik tuščias, bendravimo su policijos pareigūnais aplinkybes ir turinį, taip pat tai, kad prieš sustabdant, padarė kitą administracinį pažeidimą (naudojosi telefonu vairuojant), atstumą, kurį ketino važiuoti būdama apsvaigusi (apsvaigimo faktą nurodė pati L. N., teigdama, jog buvo apsisvaigusi nuo vaistų), apklausų metu kitusius parodymus apie vartotas medžiagas, pareigūnų parodymus apie nuo L. N. sklindantį būtent alkoholio kvapą, ką nurodė ir pati L. N., įvykio vietoje bendraudama telefonu, sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas trumpesnis nei vidutinis specialiosios teisės atėmimo terminas yra proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo trumpinti.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 9 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, BK numatytas maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl apeliantei paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl skunde nurodytų motyvų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.