Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. N. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje vairavo automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuojamą automobilį netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ji vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydama tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatytą vairuotojo pareigą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinama, ar nėra neblaivi arba apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu L. N. savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji neneigia, jog įvykio dieną atsisakė pūsti į alkotesterį. Tą dieną apie 15 val. ji buvo pavartojusi raminamųjų vaistų. Apie 15.30 val. išgėrė dar pusę tabletės. Buvo mieguista. Apie 18.02 val. buvo pažadinta draugės skambučio, kuriai papasakojo, kad blogai jaučiasi, o ši pasikvietė ją į Trakus. Kadangi namuose buvo sudėtinga situacija, skubiai susiruošė per 6 minutes, apsirengdama bet ką iš skalbinių dėžės, nepasiimdama nei rankinuko, nei dokumento. Apie 18.08 val. važiuodama kalbėjo su kita drauge telefonu, dėl ko ir buvo sustabdyta. Ta draugė labai barėsi, nes su ja 15.30 val. ar 16.30 val. buvo sutarta, kad apie 18.00 val. ji bus pas ją Vilniuje. Važiuodama į Trakus sankryžoje pasuko link tos draugės, kuri gyvena Vilniuje. Kai ją sulaikė policija ir pareiškė kaltinimą dėl kalbėjimo telefonu, ji sutiko dėl šio pažeidimo. Tą savaitę buvo labai daug įvykių, todėl, kai jai dar liepė pūsti į alkotesterį, jai visko buvo tiesiog per daug, ir ji nepūtė. Jos atmintis dėl tos dienos įvykių visiškai trūkinėja, ji nė neatsimena, kaip išvažiavo iš namų, įvykius atkūrė tik telefono ir Body kamerų įrašų pagalba. Jai selektyvi amnezija. Ji atsimena, kad kalbėjo su drauge, o pokalbio turinio visai neatsimena. Ji psichologiškai jautėsi labai blogai, nes tą dieną susipyko su mama, bet fiziškai – gerai. Jos motorika nebuvo sutrikusi. Ji kalbėjo rišliai, bet visiškas nesąmones (reikalavo policininkų nuvežti ją į Trakus, pasakojosi savo bėdas, išgyvenimus). Kiek ji matė save vaizdo įraše, pareigūnai turėjo pagrindą tikrinti jos blaivumą. Pareigūnams galėjo pasirodyti, kad ji apsvaigusi, tačiau ji buvo apsvaigusi ne nuo alkoholio, o nuo vaistų. Alkoholio kvapas galėjo būti nuo nealkoholinio alaus, kurio buvo gėrusi. Nemano, kad jos elgsena buvo neadekvati. Ką pareigūnai rado jos automobilyje, ji visiškai nepastebėjo. Vyno butelį su nedideliu likučiu vyno ji pastebėjo, tik atsiimdama automobilį iš aikštelės. Butelis buvo jos. Bet jis turėjo būti už galinės sėdynės, kaip jis atsirado keleivio vietoje priekyje, ji nežino. Sutinka, kad jos būklė buvo neadekvati, tai lėmė raminamųjų vartojimas ir išgyventas tą savaitę stresas. Supranta, kad geriau ji būtų nevairavusi, bet tuo metu jai atrodė, kad ji vairuoti gali. Neatsimena, ką kalbėjo pareigūnams, galimai ironizavo, juokavo. Sakė, kad yra girta, vyną minėjo, bet kodėl, ji nežino. Ji iš vakaro buvo gėrusi brendį. Nepamena, kad jai būtų buvęs atliktas neblaivumo testas. Kiek atsimena, niekas jos neprašė pirštu taikyti į nosį. Dokumentus ji pasirašė, matė tai vaizdo įraše. Pripažįsta, kad pūsti į alkotesterį atsisakė. Atsisakydama pūsti ji nesuvokė, kokios pasekmės jos laukia. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. L. N. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L. N. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Yra sveika, psichikos sveikatos ligomis neserga. Jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir nėra registruota jokiuose priklausomybės ligų centruose, neturi priklausomybės alkoholiui, galvos traumų nėra turėjusi. Apie 2022 m. rugpjūčio 12 d. įvykį gali nupasakoti tiek, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. dienos bėgyje alkoholinių gėrimų nevartojo, juos vartojo 2022 m. rugpjūčio 11 d. Tądien sužinojo, kad sutriko motinos sveikata, dėl to vakaro metu išgėrė alkoholinio gėrimo brendžio, tačiau negali atsakyti, kiek jo išgėrė, spėja – apie 100 g. Išgėrusi alkoholinio gėrimo nuėjo miegoti. 2022 m. rugpjūčio 12 d., atsikėlusi ryte, nėjo į darbą. Apie 15.00 val. išgėrė receptinio vaisto nuo nerimo – bromazepamo, išgėrė tabletę, išrašytos dozės neviršijo. Išgėrusi šio receptinio vaisto nusprendė eiti gulti, tačiau jai niekaip nepavyko užmigti, dėl ko atsikėlė ir išgėrė pusę tabletės leksotanilio, tai yra receptinis labiau migdantis vaistas. Kas įvyko toliau, nelabai prisimena. Laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.00 val. iki laiko, kol ją sustabdė policijos pareigūnai, prisimena atkarpomis. Neprisimena, kaip įsėdo į automobilį, prisimena, kaip ją sustabdo policijos pareigūnai, kurie žodžiu pasiūlo pasitikrinti neblaivumą, prisimena, kaip atsisakė tikrintis neblaivumą, taip pat prisimena, kaip išvežamas jos automobilis. Tikrai pripažįsta, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, dėl šito labai gailisi. 2022 m. rugpjūčio 12 d. alkoholinių gėrimų nevartojo, galimai tai vaistų poveikis, šiuo metu nieko daugiau negali nurodyti, tačiau prisiminusi šio įvykio aplinkybes būtinai jas papildys kitos apklausos metu, labai gailisi. Niekada nėra sėdusi už vairo būdama neblaivi, supranta, kad už tai numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė. Vaistus vartoja protarpiais, vartoja tuomet, kai jaučia nemenką stresą. Nieko daugiau šiuo metu nurodyti negali, labai gailisi. Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau nėra įsitikinusi, ar jis namuose, ar liko gulėti automobilyje (1 t., b. l. 116-120).

2022 m. lapkričio 16 d. kaltinamoji L. N. įtariamojo apklausos metu parodė, kad iš dalies prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, t. y. kad atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį. Taip pat sutinka, kad vairavo apsvaigusi, bet ne nuo alkoholio, o nuo vaistų. Nori pasakyti, kad duodama parodymus 2022 m. rugpjūčio 13 d. dėl dalinio atminties praradimo galėjo neteisingai išreikšti pareigūnui kai kurias mintis ir laiko sąvokas, tačiau patvirtina, kad jie buvo teisingi, tik norėtų papildyti kai kuriuos faktus. Ji nuo 2016 metų viena prižiūri ir rūpinasi mama, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, jokių artimųjų neturi, nuo tada neturi galimybės ilgesniam laikui palikti mamos vienos, ilgesnį laiką pailsėti ir ilgą laiką yra emocinėje, psichologinėje ir moralinėje įtampoje. Šių metų balandžio mėnesį apie tai pasipasakojo šeimos gydytojai, todėl jai buvo išrašyti raminantys vaistai, vaistų recepto kopiją nori pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jai buvo išrašyta vartoti po vieną tabletę per dieną, vaistus nusipirko balandžio mėnesį, dėžutėje 60 tablečių (rugpjūčio mėnesį ji tablečių jau turėjo apie 20 vienetų dėžutėje). Tačiau ji vaistų kasdien nevartojo, taip sutarė ir su gydytoja, kad vaistus vartos tik jausdama didesnį nerimą. Vaistus vartojo tik vakarais, prieš miegą. Nuo balandžio mėnesio iki įvykio (2022-m. rugpjūčio 12 d.) buvo suvartota apie 40 tablečių. 2022 m. rugpjūčio 8 d. susitarė su giminaite, kad ši porą savaičių pasiims jos mamą pažiūrėti į kaimą, kadangi jai labai reikėjo poilsio. Tą dieną buvo maisto prekių parduotuvėje „Lidl“, ten pirko maisto produktus mamai ir alkoholinį gėrimą vyną pavadinimu „Pinotage“. 2022 m. rugpjūčio 9 d. mamą nuvežė pas giminaitę, tą dieną ji su giminaite gėrė tą vyną, tai buvo vakaras, apie 20.00 val. Ji išgėrė gal taurę ar dvi vyno, išgėrė beveik visą butelį, butelyje liko apie 100 mililitrų vyno. Tą dieną nakvojo pas giminaitę, kitą dieną, 2022 m. rugpjūčio 10 d., 06.00 val., išvyko į Vilnių. Giminaitė jai į automobilį iš vakaro įdėjo tą vyną, sakė, kad būdama namie viena galės išgerti, ji vyną įsidėjo už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio, vyno butelis buvo užsuktas, ten yra užsukamas kamštis. 2022 m. rugpjūčio 10 d. dirbo, 2022 m. rugpjūčio 11 d. pasiėmė atostogų darbe, tą dieną ryte, 10.04 val., gavo iš giminaitės žinutę, kad jos mamai bloga, o 11.31 val., kad mama nualpo ir iškviesta greitoji medicinos pagalba (žinutę prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos), ji vietoj planuotų atostogų važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti mamą iš ligoninės (prideda išrašą iš e-sveikatos). Jos grįžo pas giminaitę vėl, gydytojai nerekomendavo ilgos kelionės mamai į Vilnių, todėl nakvojo pas giminaitę. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.00 val. pas giminaitę valgė šašlykus ir išgėrė brendžio apie 100 mililitrų, nors ji įprastai stipriųjų alkoholinių gėrimų nevartoja. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 06.00 val., su mama išvažiavo į Vilnių. Apie 08.00 val., dirbo nuotoliniu būdu iš namų, bet tą dieną jai buvo bloga fiziškai, kadangi po vėlyvos vakarienės po šašlykų jai nustojo veikti skrandis, dėl to apie 14.00 val. išgėrė tabletę „Mezym forte“ ir nealkoholinio Vilkmergės alaus, nežino kokios talpos, gal 0,4 litro. Nori pažymėti, kad jos namuose alkoholinių gėrimų niekada nebūna, kadangi jos motina yra kategoriškai prieš alkoholį ir namuose gali laikyti tik gėrimus, kurie neturi alkoholio, alkoholinių gėrimų netgi negali atnešti svečiai, ji netgi neturi taurių alkoholiniams gėrimams namuose. Tą dieną dirbo iki 15.00 val., tuomet pajautė, kad labai nori miego, buvo labai pavargusi po visų įvykių su mama, 15.00 val. išgėrė vieną tabletę nuo nerimo, kurią anksčiau minėjo, kurią jai išrašė gydytoja. 16.22 val. jai paskambino draugė, bet ką jos kalbėjo, ji visiškai neatsimena, vėliau jai draugė sakė, kad ji telefonu kalbėjo įprastai, tiesiog buvo labai mieguista. Draugė jai vėliau pasakojo, kad jos telefonu susitarė, kad ji pas šią atvažiuos į Vilnių 18.00 val., bet ji šito neatsimena. Kadangi ją draugė pažadino ir ji užmigti negalėjo, o miegoti dar norėjo, nusprendė išgerti motinai išrašyto vaisto „Bromezopamo“ (recepto išrašą prideda prie medžiagos), išgėrė pusę tabletės, užmigo, miegojo apie 1 val. 30 min. 18.02 val. telefonu kalbėjo su drauge iš Trakų, tačiau šito jau neatsimena, tai atsekė jau vėliau pagal telefono skambučių istoriją. Ji neatsimena, kaip atsisėdo už vairo ir kaip išvažiavo iš namų, vėliau areštinėje suprato, kad apsirengė tuo, kas buvo po ranka, kažkokia suknele iš skalbinių krepšio, šlepetėmis, kurios stovėjo prie durų. Vėliau draugė iš (duomenys neskelbtini) papasakojo, ką jos kalbėjo telefonu, ji šiai pasakė, kad yra labai prislėgta, ši pasiūlė atvažiuoti, ji sutiko, bet apie šį pokalbį jau sužinojo vėliau, kai žiūrėjo savo telefono skambučių istoriją ir paklausė draugės, ką jos kalbėjo. Atsimena, kad vairuojant automobilį, apie 18.08 val. paskambino ta pirmoji draugė iš Vilniaus, pasakė jai, kad važiuoja į Trakus. Ši ant jos pradėjo šaukti, kodėl važiuoja į Trakus, o ne pas ją. Ji draugei pasakė, kad ją vejasi policija su švyturėliais (dėl policijos jai vėliau pasakojo draugė, pati to neatsimena). Ji sustojo, tai prisimena gana aiškiai, tuomet ją vėl ištinka šokas, kadangi buvo stabdoma pirmą kartą policijos ir aplinkybės keistos, nes draugė barasi, o ji pati nesupranta, kur važiuoja. Policijai pasakojo, kad važiuoja į Trakus, nors buvo nusukusi į tą kryptį, kuria važiuoja pas pirmąją draugę. Po to, kai sustabdė policijos pareigūnai, prisimena viską epizodiškai, prisimena apsvaigimą, mano, kad kalbėjo rišliai ir aiškiai, bet visiškas nesąmones. Sunku paaiškinti tą apsvaigimą, bet tai buvo visai kitas jausmas negu pavartojus alkoholio. Kadangi epizodiškai neprisimena, todėl negali teigti, ar pareigūnai galėjo nustatyti neblaivumo požymius. Ji pareigūnui sakė, kad jai bloga, pareigūnui paklausus, ar psichologiškai, ji pasakė, kad taip. Jai grįžus iš areštinės rado namuose du atidarytus buteliukus nealkoholinio alaus, vieną – tuščią, kurį anksčiau minėjo, kad gėrė, kitą pusę išgerto, tačiau neatsimena, kad būtų gėrusi antrą buteliuką alaus. Ji daro prielaidą, kad tą antrą buteliuką galėjo atidaryti ir atsigerti prieš pat išvažiuodama iš namų, galbūt dėl to ir galėjo pareigūnai jausti nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Ji atsimena, kad pareigūnai pasakė, kad ją sustabdė dėl to, jog kalbėjo telefonu. Taip pat atsimena, kad pareigūnai sakė pūsti į alkotesterį, bet nežino, nuo ko viskas prasidėjo, kodėl jie liepė pūsti, neatsimena. Jie pūsti sakė kelis kartus, savo reikalavimus išreiškė labai aiškiai, bet kadangi buvo apsvaigusi nuo vaistų, pagalvojo, kodėl dabar turi pūsti, jeigu nėra girta, todėl pūsti į alkoholio matuoklį atsisakė. Taip pat prisimena, kad pareigūnas sakė „jūs turite teisę nepūsti“, jai tai labai užsifiksavo ir nusprendė, kad jeigu tokią teisę turi, tai pagalvojo, kad ja ir pasinaudos. Neatsimena, kad pareigūnai sakė, kad jeigu nepūs, tai bus prilyginama sunkiam girtumo laipsniui ir dėl to bus pradėta baudžiamoji atsakomybė. Iki įvykio nežinojo, kad atsisakymas pūsti į alkoholio matuoklį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kadangi niekada jokių reikalų su policija neturėjo, tačiau kaip vairuotoja žino, kad jeigu pareigūnai vairuotojui liepia tikrintis blaivumą, tai reikia tikrintis. Ji pareigūnams pasirašė pateiktus dokumentus, tarp jų galėjo būti neblaivumo nustatymo aktas, savo parašo neneigia, tačiau net nežiūrėjo, kas ten parašyta, kokie neblaivumo požymiai buvo nustatyti, fakto, kaip pasirašė būtent šį dokumentą, neatsimena. Mano, kad galimai jai nustatytus neblaivumo požymius galėjo sukelti prieš tai išgerti vaistai, tačiau jau anksčiau minėjo, kad nemano, jog kalbėjo nerišliai, greičiau nesąmoningus dalykus ir pasakojo faktus, kuriuos pati pamiršdavo, jai tiesiog „trūkinėjo“ atmintis. Sutinka, kad jos elgesys buvo neadekvatus, tai supranta jau praėjus po įvykio tam tikram laiko tarpui, bet tuo metu jai taip neatrodė. Jautėsi tartum visą vykstančią situaciją stebėtų iš šalies, tarsi tai vyksta ne su ja. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnams pasakė, kad gėrė vyną, galimai supainiojo dienas, laiką ir įvykius, kadangi vyną gėrė prieš porą dienų su giminaite. Neprisimena, kaip vynas, kurį pati buvo padėjusi automobilio gale, atsidūrė automobilio priekinėje keleivio pusėje ant sėdynės, daro prielaidą, kad galbūt jį pasidėjo ten, norėdama išmesti. Kodėl pareigūnams sakė, kad gali įpūsti, negali paaiškinti, galimai maišė dienas ir įvykius. Kas liečia alkoholį, tai 2022 m. rugpjūčio 12 d. gėrė tik nealkoholinį alų. Įvykio metu dėvėjo suknelę, kuri, kaip anksčiau minėjo, buvo iš skalbinių dėžės, ji su ta suknele vežė mamą į kaimą, tą dieną, kai ir gėrė vyną pas giminaitę, galimai tą vakarą apsipylė suknelę su vynu, tačiau tai tik spėjimai. Nori pažymėti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. alkoholinių gėrimų nevartojo, jos būsena buvo visiškai paveikta vaistų ir prastos emocinės būklės. Šiuo metu dėl psichologinių problemų lankosi pas psichologę, ši jokių diagnozių ir sutrikimų nenustačiusi, tačiau šių metų balandžio mėnesį šeimos gydytoja jai nustatė nerimą, dėl ko ir išrašė vaistus. Iki įvykio jai paskirtus vaistus vartojo maždaug vieną kartą į savaitę, bet būdavo, kad porą savaičių negerdavo vaistų, todėl mano, kad iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. paskutinį kartą vaistus gėrė prieš savaitę, na ir aišku tą pačią dieną 15.00 val. Šiandien apklausoje vaistų nevartojo, vartojo 2022 m. lapkričio 15 d. vakare, prieš miegą, ketvirtadalį tabletės, bet šiandien vis dar jaučia jų poveikį, veikia raminančiai (1 t., b. l. 141-144).

2022 m. gruodžio 8 d. kaltinamoji L. N. įtariamojo apklausos metu papildomai parodė, kad prašo vadovautis 2022 m. lapkričio 16 d. duotais parodymais, norėtų tik papildyti, kad neatsisakė tikrintis blaivumo, nes pareigūnų vaizdo įraše kelis kartus prašė nuvežti į polikliniką, tiktai aiškiai nenurodė, kad būtent neblaivumo patikrinimui. Daugiau nieko papildyti nenori (1 t., b. l. 149-150).

Liudytojas I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką nuo 15 val. iki 03 val. kartu su vyriausiuoju patruliu A. T. (A. T.). Šiandien, 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, pastebėjo važiuojantį automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja, vairuodama automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, dėl to apsisuko, panaudoję tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto Nr. V1773, raudonos ir mėlynos spalvos tarnybinius švyturėlius bei garso signalą, minėtą automobilį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) namu. Priėjus prie vairuotojo pusės, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri automobilyje buvo viena. Prisistačius buvo paaiškinta, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) ir vairavo automobilį. Vairuotoja su pažeidimu sutiko. Bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, jos judesiai buvo nekoordinuoti, dėl to vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo, tai L. N., buvo paklausta, ar vartojo alkoholinius gėrimus. L. N. atsakė, kad ne. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą tarnybiniu alkotesteriu, ji kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą aiškindama, kad nesitikrins, nebent rytoj, nes šiandien nori važiuoti maudytis pas draugus prie ežero Trakuose. Dar kartą pasiūlius L. N. pasitikrinti blaivumą ir paaiškinus, jei ji atsisako tikrintis, tai yra prilyginama sunkiam girtumo laipsniui ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji vis tiek atsisakė tikrintis blaivumą. L. N. su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, dėl to pagal pateiktus duomenis iš jos žodžių, patikrinus per „CDB“ ir sutapatinus buvo nustatyta, kad tai jos duomenys. Apžiūrint L. N. automobilį, ant priekinės keleivio pusės sėdynės buvo popierinis maišelis, kuriame buvo stiklinis butelis, galimai su viduje alkoholio skysčiu, su užrašu „Pinotage South Africa“ 0,75 l, 14,5 % alk. tūrio, kuris buvo beveik tuščias. L. N. automobilis iš (duomenys neskelbtini) priverstinai išgabentas į Minsko pl. 21. L. N. surašytas AN protokolas ROIK: 22177086224, dėl to, kad vairavo automobilį ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone telefonu. L. N. sulaikyta ir pristatyta į OVS, faktinis sulaikymo laikas 18.40 val. Įvykis filmuotas BODY 1737,1734 (1 t., b. l. 42-44).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 12 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką nuo 15 val. iki 03 val. kartu su vyriausiuoju patruliu I. N. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje pastebėjo važiuojantį automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja, vairuodama automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, dėl to apsisuko, panaudoję tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto Nr. V1773, raudonos ir mėlynos spalvos tarnybinius švyturėlius bei garso signalą, minėtą automobilį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Kolega I. priėjo prie vairuotojo pusės ir vairuotojo vietoje sėdėjo moteris. Moteris automobilyje buvo viena. I. grįžo į tarnybinį automobilį, jam pasakė, kad vairuotoja neblaivi, kadangi nuo jos sklinda alkoholio kvapas. I. rankose laikė sustabdyto automobilio raktelius, paimtus, kad vairuotoja neišvažiuotų. Jis su I. nuėjo iki sustabdyto automobilio, jam vairuotoja iškart pasirodė neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą tarnybiniu alkotesteriu, ji kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą aiškindama, kad nesitikrins, nebent rytoj, nes šiandien nori važiuoti maudytis pas draugus prie ežero Trakuose. Dar kartą pasiūlius L. N. pasitikrinti blaivumą ir paaiškinus, jei ji atsisako tikrintis blaivumą ir pūsti į alkoholio matuoklį, tai jos atsisakymas bus prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji vis tiek atsisakė tikrintis blaivumą. Vairuotojai tikrintis blaivumą buvo pasiūlyta ne vieną kartą, tačiau visais atvejais ji išreikšdavo kategorišką atsisakymą. Vairuotoja viso pokalbio metu tiek jam, tiek ir jo kolegai sakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent porą taurių vyno, neneigė, kad yra neblaivi, nuolat pabrėždavo, kad nepūs į alkoholio matuoklį, kadangi įpūs per daug, sakė tokią frazę kaip: „pagėriau biški ir pavažiavau biški“. Aiškiai matėsi, kad vairuotoja yra neblaivi, jos elgesys ir judesiai buvo būdingi žmogui, kuris yra neblaivus, ji kalbėjo neadekvačius dalykus, iš jos burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. Tuo metu, kai jo kolega I. automobilyje pildė procesinius dokumentus, vairuotoja L. N. kalbėjo savo mobiliuoju telefonu ir kalbėdama telefonu, jam girdint pasakė: „aš karoče prisigėriau biški vyno, vairavau, sustabdė policija“. L. N. buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, o būtent įvertinus vairuotojos bendrą būklę nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negalėjo, nei užsimerkusi, nei atsimerkusi. Neblaivumo nustatymo akte vairuotoja pasirašė. Atliekant testą buvo fiksuota BODY kamera, tačiau jis negali nurodyti, ar kamera įrašo visus vaizdus ir filmuoja visą laiką, kadangi už techninę kameros dalį atsakyti negali. Apžiūrint L. N. automobilį, ant priekinės keleivio pusės sėdynės buvo popierinis maišelis, kuriame buvo stiklinis butelis, galimai su viduje alkoholio skysčiu, su užrašu „Pinotage South Africa“ 0,75 l, 14,5 % alk. tūrio, kuris buvo beveik tuščias. Minėtas butelis gulėjo patogioje, lengvai ranka vairuotojai pasiekiamoje vietoje ir vairuotoja butelį galėjo pasiimti paprastai ir greitai. Tačiau jų akivaizdoje ji alkoholinių gėrimų nevartojo. L. N. automobilis iš (duomenys neskelbtini) priverstinai išgabentas į Minsko pl. 21. L. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad vairavo automobilį ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. L. N. sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Įvykis filmuotas BODY kameromis, kurių numeriai 1737 ir 1734 (1 t., b. l. 46-48).

2022 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobiliomis kameromis.

1) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_181256_042“ matomas raudonos spalvos automobilis, kuriame sėdi L. N., su ja bendrauja policijos pareigūnas, kuris paaiškina, jog turi patikrinti moters blaivumą, jeigu ji atsisako tikrintis blaivumą, tai bus prilyginama sunkiam blaivumui, tai yra iškart baudžiamoji atsakomybė. Moteris atsako, kad važiuoja ji į polikliniką. Pareigūnas paaiškina, kad atsisakius tikrintis, ji bus sulaikyta ir važiuos į areštinę. Moteris pareigūnui nurodo, kad nepūs vis tiek. Į pareigūno siūlymą visgi pūsti, ji nurodo, kad pūs po kokios valandos. Pareigūnas duoda apsispręsti 10 minučių, kol bendrauja. Į klausimą, kiek išgėrė, moteris atsakė, kad išgėrė dvi taures vyno. Į keletą kartų užduotą klausimą dėl tikrinimo, atsakė, kad nenori pūsti ir atsisako tikrintis.

2) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_181757_043“ filmuojama policijos tarnybiniame automobilyje. Matomas kompiuteris. Policijos pareigūnas išlipa iš automobilio, prieina prie lauke stovinčios moters ir policijos pareigūno. Pokalbio metu moteris nurodo, kad ji pūsti nenori. Vėliau moteris nurodo, kad kol nuvažiuos į polikliniką pas ją bus kokie 0,4, tačiau pareigūnas atsakė, kad į polikliniką nevažiuos. Pareigūnas paaiškino, kad moteris buvo sustabdyta, nes kalbėjo mobiliojo ryšio priemone, jie sustabdė ir ji sukėlė įtarimą, kad yra neblaivi. Moteris atsakė, kad taip ir yra. Vėliau pokalbio metu moteris nurodė, kad ji nepūs, o pūs rytoj. Ji ką tik padarė gurkšnį, tai bus 1,5, tai nieko gero. Tuomet pareigūnas paaiškino, kad jie palauks 15 minučių, gali palaukti.

3) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_182256_044“ užfiksuotas raudonos spalvos automobilis bei policijos tarnybinis automobilis. Lauke prie automobilių stovi moteris, šalia jos policijos pareigūnas. Kitas policijos pareigūnas bendrauja su budėtojais radijo ryšiu, dirba su kompiuteriu. Minėti asmenys bendrauja tarpusavyje.

4) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_182755_045“ filmuojama tarnybinio automobilio salone, matomas nešiojamasis kompiuteris, kurio ekrane nuolat keičiasi vaizdas. Policijos pareigūnas iš automobilio išlipa, prie jo privažiuoja kitas policijos automobilis. Lauke yra matoma moteris, kalbanti telefonu.

5) Vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „2022_0812_183254_046“ užfiksuoti policijos pareigūnai ir policijos tarnybiniai automobiliai, į vieną iš automobilių įsodinamas vyras. Ant šaligatvio stovi moteris, kuri sako, kad nepūs. Pareigūnas atsako, kad šaunuolė, sakė daug įpūs, dėl to nepūs.

6) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_184852_047“ užfiksuotas raudonos spalvos automobilis. Filmuojantis policijos pareigūnas raudonos spalvos automobilį fotografuoja. Atidarius minėto automobilio priekines keleivio pusės dureles, ant sėdynės matomas padėtas maišelis, kuriame yra žalsvos spalvos stiklinis butelis (1 t., b. l. 49-52).

2022 m. rugsėjo 30 d. – 2022 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobiliomis kameromis.

1) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_181603_001“ užfiksuotas raudonos spalvos automobilis, prie kurio stovi L. N. ir bendrauja su policijos pareigūnais. Pokalbio metu moteris sako, kad atsisako tikrintis blaivumą, nenori pūsti, nepūs. Kai pareigūnas nurodė, kad moteris kalbėjo telefonu, todėl ir sustabdė vairuotoją, kuri sukėlė įtarimą, kad yra neblaivi, moteris atsakė, kad taip ir yra.

2) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_182508_002“ užfiksuotas raudonos spalvos automobilis, prie kurio stovi L. N. ir bendrauja su policijos pareigūnais. Pokalbio metu moteris pasako, kad jos pusbrolis vakar pasakė, kad jis nežino, ką jai daryti, ji irgi nežino, ką jai daryti. Tai va, pagėrė ir pavažiavo „biški“.

3) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_183008_003“ užfiksuotas raudonas automobilis, girdimas L. N. ir policijos pareigūno pokalbis, kurio metu moteris klausia: „Tai dabar kada aš galėsiu kitą kartą pūsti? Sunkus tai čia koks? Viens penki?“. Pareigūnas atsako, kad daugiau negu vienas penki. Tuomet moteris nurodo, kad tai daugiau neįpūstų, kokį vieną įpūstų tik. Vėliau moteris kalba telefonu ir sako: „Labutis, nu man žinok irgi kainuos 10 tūkstančių. Aš, karoče, prisigėriau biški vyno, vairavau, sustabdė policija, nu, gal norit mane pasiimti? Iš kokios čia gatvės? (duomenys neskelbtini)? O dar viena policija atvažiuoja. Mane nori padėti į „abizjaniką“, drauge, mano miela, nu darykit ką nors. Aš namo nenoriu, aš norėjau į Trakus, į Trakus sakė manęs neveš. O tu gali iki savo (duomenys neskelbtini) privažiuot klubo šito sporto? Sumokėsiu, žinok, kiek reikia, nu“.

4) Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „2022_0812_185415_004“ užfiksuota gatvė, kurioje vyksta eismas. Matomas policijos automobilis, kuriame sėdi moteris, policijos pareigūnas moteriai duoda pasirašyti dokumentus (1 t., b. l. 53-55).

2022 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. N. pateikė elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, socialinio tinklo „Facebook“ žinutės nuotrauką, 1 lapas, Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 3 lapai, kvitą, 2 lapai, Darbuotojo darbo užmokesčio pažymą, 1 lapas, kredito sutartį, 7 lapai. Pateikti dokumentai buvo prijungti prie bylos (1 t., b. l. 56-74).

2022 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. N. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija pėda po pėdos ji negali, stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. Atsisakė atlikti neblaivumo patikrinimą (1 t., b. l. 13).

2022 m. rugpjūčio 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kėbulo apgadinimai. Fotolentelėje esančiose automobilio salono nuotraukose matyti popierinis maišelis su nugertu vyno buteliu ant priekinės keleivio sėdynės (nuotraukos darytos patrulių) (1 t., b. l. 14-18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio Toyota Yaris Hybrid, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Swedbank lizingas“, valdytojas – L. N. (1 t., b. l. 21-22).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog vidutinė automobilio Toyota Yaris Hybrid kaina Lietuvoje su PVM yra 12 598 eurų (1 t., b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kelių eismo taisyklių 17 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. N. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje vairavo automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuojamą automobilį netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ji vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydama tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė įvykio dieną vartojusi alkoholį, nurodydama, jog jos būklę, sukėlusią pareigūnams įtarimą, kad ji yra neblaivi, iššaukė jos tądien vartoti, šeimos gydytojos išrašyti raminamieji vaistai, kurių receptus pateikė tyrimui. Tačiau byloje surinkti duomenys leidžia teismui abejoti versija, kad vairuotojos būklę lėmė tik vartoti vaistai. Sustabdžius automobilį šalia kaltinamosios priekinėje keleivio sėdynėje buvo rastas popierinis maišelis su gerokai nugertu vyno buteliu. O pati kaltinamoji tiek bendraudama su pareigūnais įvykio vietoje, tiek kalbėdama telefonu su drauge neneigė, jog yra vartojusi alkoholio, šios aplinkybės objektyviai užfiksuotos pareigūnų Body kamerų įrašuose. Ji ne kartą pakartojo, kad yra išgėrusi vyno, pareigūnams teiraujantis, ar išgėrė visą rastą salone butelį, paneigė, sakydama, kad išgėrė tik vieną ar dvi taures. Įkalbinėjama pareigūno pūsti į alkotesterį, nes nuo vyno girtumas galimai būtų nedidelis, paneigia tai, sakydama, kad ką tik padarė gurkšnį, todėl alkotesteris parodys daugiau nei 1,5 promilės. Į tai pareigūnas atsako, kad jis sutinka palaukti penkiolika minučių ir tik tada duotų pūsti į alkotesterį. Kaltinamoji vis tiek užsispiria, kad į alkotesterį nepūs. Įkalbinėjama pareigūnų tikrintis blaivumą ne kartą pasako, kad nori pūsti po valandos, ar važiuoti į polikliniką tikrintis, nes tuomet girtumo parodys mažiau. Tokios kaltinamosios kalbos viso bendravimo su pareigūnais metu rodo, jog nepaisant savo sutrikusios emocinės būsenos, ji puikiai suvokė, kad yra vartojusi alkoholio ir tai lėmė jos užsispyrimą nesitikrinti, tikintis išvengti atsakomybės ar bent ją sušvelninti, jei ji būtų patikrinta vėliau. Pažymėtina, kad kaltinamoji nei karto nenurodė pareigūnams, kad vartojo psichotropinius vaistus, ji kalbėjo tik apie išgertą vyną ir blogą emocinę savijautą. Pati kaltinamoji žiūrėdama pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus sutiko, kad ji atrodo apsvaigusi, kalba ir elgiasi neadekvačiai, todėl pareigūnams buvo pagrindas įtarti, kad ji yra girta, ir reikalauti pasitikrinti blaivumą, bet tyrimui ir teismui teigė, jog tokią jos būseną sukėlė išimtinai raminamųjų vaistų perdozavimas. Kaip minėta, kaltinamosios kalbos įvykio vietoje, alkoholio butelis šalia vairuotojo vietos, pareigūnų pajaustas alkoholio kvapas nuo jos teismui nepalieka abejonių, kad kažkiek alkoholio L. N. buvo vartojusi. Teismui, nagrinėjančiam bylą pareikšto kaltinimo ribose, neaktualu, ar kaltinamosios apsvaigimą ir negalėjimą valdyti transporto priemonių sukėlė psichotropiniai vaistai ar alkoholis, ar abiejų šių medžiagų mišinys, juolab, kad vairuotojai kategoriškai atsisakant tikrintis, galimybės to objektyviai patikrinti ir nebuvo.

Kaltinamosios pozicijos, jog ji alkoholio tikrai nevartojo, teismas nevertina kaip kaltės neigimo, nes ji pati pripažįsta, kad daugelio tos dienos aplinkybių po dviejų rūšių vaistų išgėrimo ji neatsimena. Neatsimena, kaip įsėdo į automobilį, kaip ir kur važiavo iki sustabdymo. To vakaro įvykiai jos atmintyje iškyla tik fragmentais. Dėl vaistų poveikio šiai dienai neatsimindama daugumos savo veiksmų iki sustabdymo. Atitinkamai, teismo vertinimu, ji apskritai negali būti tikra, jog įsėdusi į automobilį ar jau važiuodama juo negėrė vyno iš automobilyje buvusio butelio. Pagal vieno iš kaltinamosios vartotų vaistų „Bromazepam Lannacher“ informacinį lapelį dėl šio vaisto savaime gali susilpnėti dėmesio koncentracija, sulėtėti reakcija, sutrikti atmintis, kas gali turėti neigiamos įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Tai ypač būdinga nepakankamai išsimiegojus ar vartojant juos kartu su alkoholiu. Pažymėtina, kad kaltinamoji neturėjo jokio logiško paaiškinimo, kaip vyno butelis, jos teigimu, visą laiką buvęs ant užpakalinės automobilio sėdynės, pareigūnų stabdymo metu buvo atsidūręs priekyje šalia jos – ant priekinės keleivio sėdynės. Šios aplinkybės ji tiesiog neatsimena, tikėtina, jog lygiai taip pat neatsimena ir to, kad išgėrė vyno. Ant kaltinamosios suknelės priekio matyti dėmės, panašios į vyno. L. N. aiškino, kad gali būti, jog juo ji suknelę apipylė gerdama vyną viešnagės pas giminaičius metu, tačiau šios viešnagės metu jokių atminties sutrikimų nebuvo ir ji būtų žinojusi, kada ir kaip apipylė suknelę. Kaip minėta, atminties spragos yra natūrali vaistų „Bromazepam“ ir alkoholio sumaišymo pasekmė. Be to, kaip minėta, iš vaizdo įrašų išeina, jog bendraudama su pareigūnais kaltinamoji buvo visiškai tikra, kad kažkiek vyno iki sustabdymo gėrė, alkoholio vartojimo ji nei karto nepaneigė nei pareigūnams, nei draugei, ir buvo įsitikinusi, kad sutikusi tikrintis alkotesteriu įpūstų jai nepalankų rezultatą.

Nepaisant to, atsižvelgdamas į kaltinamosios vartotų psichotropinių vaistų veikimo aprašymą, teismas linkęs tikėti, jog dabartinę kaltinamosios poziciją dėl alkoholio nevartojimo lemia atminties spragos ir sutrikimas dėl jų, o ne nenoras sakyti objektyvią tiesą.

Kaip minėta, teismas nagrinėja bylą tik pareikšto kaltinimo ribose, o faktinės aplinkybės, jog kaltinamoji kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, esant jo požymiams, neabejotinai įrodo pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad L. N. kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi, kas vyksta, pareigūnų teigimu, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, šie požymiai buvo pakankami įtarti girtumą ir reikalauti blaivumo patikros, kaltinamoji ne kartą buvo įkalbinėjama tikrintis alkotesteriu, pareigūnų kantriai aiškinamos atsisakymo tikrintis pasekmės, stebimasi nelogišku jos apsisprendimu, nes girtumas gali būti ženkliai mažesnis nei 1,5 promilės ir tikėtina, kad moteris apskritai išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, L. N. kategoriškai ir ne vieną kartą atsisakė pūsti į alkotesterį. Šių aplinkybių kontekste nėra reikšminga tai, kad kaltinamosios teigimu, ji iki tos dienos nežinojusi teisinių atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmių, jos jai buvo išaiškintos įvykio vietoje policijos pareigūnų, tačiau tai jos pozicijos niekaip nepakeitė.

Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi atsisakydama pūsti į alkotesterį ji vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gauti kaltinamosios L. N. ir G. A. prašymai perduoti kaltinamąją L. N. G. A. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant baudžiamąją bylą. L. N. prašyme nurodoma, jog ji be galo gailisi 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsisakiusi tikrintis blaivumą alkotesteriu. Galimai paveikta didelės dozės raminamųjų vaistų ji nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti pareigūnų jai teikiamos informacijos apie tokio atsisakymo pasekmes. Iki įvykio ji tikrai nežinojo, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą alkotesteriu jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Ši informacijai nebuvo aktuali, nes ji niekada nėra sėdusi už vairo būdama neblaivi. Labai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, kurioje atsidūrė pirmą kartą gyvenime. Gydytojų paskirtus vaistus iki įvykio vartodavo retais atvejais ir tik po pusę dozės, išskirtinai prieš miegą. Niekada nėra vartojusi šių vaistų prieš vairuodama. Prašo teismo atsižvelgti, kad ji nėra teista, neturi drausminių nuobaudų, kad viena prižiūri (duomenys neskelbtini) metų mamą, vairavimo teisių netekimas labai apsunkino mamos priežiūros galimybę, nes ją dažnai ir reguliariai tenka vežioti į polikliniką, ko daryti kaltinamoji nebegali. Darbe taip pat labai pageidautini vairavimo įgūdžiai. Šiuo metu skubiai kreipėsi psichologinės pagalbos ir reguliariai lankosi pas specialistę, mokydamasi susitvarkyti su kasdienėmis ir sunkėjančiomis problemomis bei jų sukeliamomis emocijomis. Gailisi, kad nepadarė to anksčiau. Prašo leisti už ją laiduoti artimą draugę D. K., su kuria yra pažįstama nuo 1991 m., arba artimą draugę G. A., su kuria yra pažįstama nuo 2001 m., su abiem jomis bendrauja ne rečiau kaip kartą per savaitę. Abi jos yra gerbiamos ir tvarkingos moterys, padedančios jai atlaikyti sudėtingas gyvenimo situacijas ir yra pasirengusios sustiprintai jos priežiūrai ir palaikymui laidavimo laikotarpiu (1 t., b. l. 195). G. A. prašyme nutraukti L. N. baudžiamąją bylą pagal laidavimą nurodoma, jog kaltinamąją ji pažįsta nuo 2022 m., kartu dirbo vienoje įmonėje, ilgai draugauja ir kartu leidžia laisvalaikį. Per visą šį laiką draugę pažinojo kaip gerą, teigiamą, atsakingą, pareigingą, darbštų, sąžiningą ir atsakingą žmogų. Byloje nagrinėjamas įvykis nesuderinamas su L. įprastiniu elgesiu, galimai iššauktas didelės streso būsenos, nulemtos šeimyninės jos situacijos (sunkiai serga mama), bei dėl to kilusios sudėtingos pačios L. psichologinės būsenos. Prieš pat įvykį bendravo su L. telefonu, jos būsena jai sukėlė susirūpinimą, nes tokios jos niekada anksčiau nebuvo girdėjusi. L. tikrai neturi problemų dėl priklausomybių. Jos intensyviai bendrauja, tiek telefonu, tiek susitikdamos kartą per savaitę, turi bendrų veiklų. Jaučia pareigą padėti L., skirti jos problemų sprendimui daugiau laiko. Labai atsakingai žiūri į savo, kaip laiduotojos vaidmenį. Jos pačios požiūris į nusikalstamą veiką kategoriškas ir neigiamas, ji pati telefonu reikalavo draugės pūsti į alkotesterį, kad ši įrodytų, jog yra blaivi. L. N. išgyvena nuolatinį stresą dėl garbaus amžiaus motinos nuolatinės priežiūros ir didžiulio pervargimo, staigaus motinos sveikatos pablogėjimo (duomenys neskelbtini). Viskas susidėjo į vieną visumą ir įtakojo susidariusią situaciją. Yra įsitikinusi, kad šis įvykis buvo atsitiktinis ir vienkartinis kaltinamosios gyvenime. Ateityje yra pasiruošusi daugiau bendrauti su drauge, leisti daug laiko kartu. Prašo atsižvelgti, kad ji (G. A.) yra brandaus amžiaus, neteista, teigiamai charakterizuojama darbdavio, neturi priklausomybių. Su L. N. ją sieja labai artimi ir itin draugiški ryšiai, turi daug bendrų interesų, jų santykiai pagrįsti stipriu pasitikėjimo ryšiu, savitarpio supratimu ir pagalba (1 t., b. l. 196-197).

Teisiamojo posėdžio metu G. A. prašė atleisti L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji yra sena šeimos draugė, jos pažįstamos daugiau kaip 20 metų. L. geras, tvarkingas žmogus, pavyzdys jos vaikams. Kai susirgo L. mama, ėmė gilėti problemos. L. prižiūrėjo mamą, iš (duomenys neskelbtini) atsivežė į Vilnių. Buvo atidavusi ją giminaičiams, kad galėtų pailsėti, bet mamai pasidarė bloga ir parsivežė ją atgal į Vilnių. L. emocingas žmogus, dėl nerimo vartojo raminančius vaistus. Įvykio dieną jos buvo susitarusios apie 18.00 val. susitikti, paskambino sužinoti, kas atsitiko, nes L. neatvyko. Ji pasakė, kad vyksta į Trakus maudytis. L. policija tuo metu ir sustabdė, nes ji vairuodama kalbėjosi su ja telefonu. Ji prašė policininko pasikalbėti su L., vėliau pati važiavo pažiūrėti į vietą, kas jai nutiko, kur ji važiavo, bet L. jau buvo pareigūnų išvežta. Vėliau L. pati negalėjo paaiškinti savo nenoro tikrintis alkotesteriu, tiesiog tuo metu užsispyrė kaip mažas vaikas. Nepateisina tokio jos elgesio, nes ji privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus. Ji yra tikra, kad L. nebuvo vartojusi alkoholio. Pati ragino ją pūsti į alkotesterį kalbantis telefonu, bet matyt ji dėl vaistų poveikio užsispyrė nepūsti ir viskas. Šiaip L. visada atsižvelgia į jos patarimus, čia pirmas toks kartas buvo, kai nepaklausė. Ji pasakojo, kad po to, kai išgėrė vaistų, neatsimena, nei kaip atsidūrė automobilyje, nei kur važiavo, jai buvo didelis stresas. Netoli viena nuo kitos gyvena. Ji prie (duomenys neskelbtini), o L. su mama (duomenys neskelbtini). Turi daug bendrų pomėgių, kartu eina pasivaikščioti, bendrauja, dalinasi rūpesčiais. L. dabar emociškai sudėtingas laikas, jai paskirti gydytojos vaistai, kuriuos ji vartoja. Ji visiškai viena, turi tik mamą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. N. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 154), per pastaruosius trejus metus tik vieną kartą bausta administracine tvarka už nežymų (18 km/h) leistino greičio viršijimą, bauda sumokėta (1 t., b. l. 156). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teigiamai charakterizuojama buvusios tiesioginės vadovės (iki 2022 m. balandžio mėn.), kuri L. N. apibūdina kaip itin atsakingą, pareigingą žmogų, kuriam galima patikėti sudėtingų užduočių vykdymą, esant tikram, kad jos bus įvykdytos laiku ir pačiu efektyviausiu būdu, rekomenduoja ją kaip kūrybingą ir atsakingą darbuotoją, patikimą ir lojalų žmogų, kolegę tiek darbe, tiek už jo ribų (2 t., b. l. 4). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir L. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateikti prašymai perduoti L. N. jos draugės G. A. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad G. A. neteista (2 t., b. l. 3), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už nedidelį Kelių eismo taisyklių pažeidimą nusižengimą (2 t., b. l. 2). Teismo įsitikinimu, G. A. charakterizuojantys duomenys, jos ir kaltinamosios artima, ilgalaikė draugystė, savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajai. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog G. A. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, L. N. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (kaltinamoji viena išlaiko (duomenys neskelbtini) motiną, turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, laiduotojos šeimoje auga trys vaikai) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

L. N. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, atsisakydama tikrintis blaivumą, nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad L. N. pirmą kartą teisiama už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje bausta už vairavimą esant neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus. Tačiau kita vertus, kaltinamoji pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindama, kad po neseniai vartotų psichotropinių vaistų jos reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, o galimai lygiagrečiai dar ir vartodama alkoholį, savo būklę tik dar labiau pablogino, jos koordinacija ir orientacija buvo akivaizdžiai sutrikusi, tokios būklės vairuodama kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nedaro skirtumo, ar asmuo vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio ar nuo kitų, kad ir teisėtai įgytų ir vartojamų, psichiką veikiančių medžiagų. Draudimas vairuoti apsvaigus yra absoliutus. Vairavimas esant tokios būklės, kokios buvo kaltinamoji, neleistinas bet kuriuo atveju ir rodo neatsakingą kaltinamosios požiūrį į eismo saugumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamoji lengvabūdiškai sėdo vairuoti automobilį, nors tam visiškai nebuvo būtinybės, kaltinamoji pati nesugebėjo paaiškinti, kur ir ko ketino važiuoti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018).

L. N. vairavo UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Automobilio savininkė neabejotinai nėra atsakinga už teisei priešingos veikos padarymą ir neturi dėl jos nukentėti. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Toyota“ vidutinė vertė su PVM yra 12 598 eurų.

Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konfiskuojant visą šią automobilio vertę, baudžiamojo poveikio priemonė taptų griežtu papildomu asmens baudimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Įvertinus baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, bei L. N. asmenybę, akivaizdu, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios išieškotina ne visa, o tik maždaug pusė automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 6300 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos bei baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąją ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. N. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123-132) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra.

Kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją G. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6300 (šešis tūkstančius tris šimtus) eurų.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

L. N. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. A. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.