Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo A. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius A. A. kasaciniame skunde ginčija žemesnės instancijos teismų išvadas dėl įrodytos jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir tokią savo poziciją grindžia kritikuodamas liudytojų G. S., T. S., I. J., M. Č. parodymus, laiko, kad teismai nepagrįstai suteikė jiems didesnę reikšmę ir nepagrįstai atmetė nešališkos liudytojos P. P. parodymus. Taip pat kasatorius savaip vertina faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad jis tik gynėsi. T. S.veiksmai, anot kasatoriaus, atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BPK 284 straipsnyje, požymius, nes jis, būdamas viešoje vietoje, be jokios priežasties grasino ir sudavė smūgius.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus teiginiai suponuoja naują byloje surinktų įrodymų vertinimą bei kitokių nei teismų sprendimais nustatytų aplinkybių nustatymą. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai nei dėl galimai padarytų esminių BPK nuostatų pažeidimų, nei dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose, kurie duotų pagrindą abejoti teismų priimtų sprendimų teisėtumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.