Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone atstovei Daivai Porutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui Ž. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės reikalavimai ir argumentai.

Atsakovo argumentai.

Institucijos išvada.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys netenkintinas. D. D. ir atsakovas Ž. D. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos Kauno m. VTAS žinomi virš 10 metų. 2007 metais ieškovė ir atsakovas išsituokė, A. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Ž. D.. Šalims beveik nepertraukiamai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Socialinės paslaugos teikiamos ir šiuo metu - šeimoje lankosi Kauno socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas. Ž. D. su socialiniu darbuotoju bendraudavo geranoriškiau, mažiau piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, rūpinosi dukra. D. D. priklausomybės problemą neigia, jos gyvenimo būdas keičiasi labai nežymiai. 2018-11-10 įvykusios peržiūros metu specialistai konstatavo, kad D. D. periodiškai vartoja alkoholį, nėra linkusi šią problemą spręsti. A. D. lankosi motinos namuose, su ja noriai bendrauja. Mergaitė gyvena su tėvu Ž. D. nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Kalbantis su Agne išsiaiškinta, kad jai gerai gyventi ir su mama ir su tėčiu. Mergaitė teigė, kad tėtis šiuo metu negirtauja, dirba. Mama D. D., pasak A., piktnaudžiauja alkoholiu, girtauja kai gauna algą. Mergaitės teigimu, kartu su mama gyvena brolis, jis neturi nuolatinio darbo. A. D. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokslai sekasi neblogai, tačiau A. dažnai praleidžia pamokas. Kadangi D. D. nemoka priteisto išlaikymo, mergaitei išlaikymą moka SODRA. Priklausančias lėšas (60 eurų per mėnesį išlaikymo lėšos ir 30 eurų per mėnesį vaiko pinigai) A. gauna į jos vardu atidarytą sąskaitą. Mergaitė pati perka rūbus, tėvas kartais duoda papildomai pinigų. A. teigimu, kai ji gyvena kartu su atsakovu, maistą perka Ž. D.. Kai būna pas ieškovę, mergaitės teigimu, kartais maistą tenka pirkti jai iš savo lėšų. D. D. gyvena Kauno miesto savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių bute. Butą lygiomis dalimis nuomojo ieškovė ir atsakovas. Dėl įsiskolinimų, Ž. D. savo kambario atsisakė. D. D. turi įsiskolinimą už buto nuomą, jį moka pagal sudarytą mokėjimo planą, ir už elektros tiekimą. Bute gyvenimo sąlygos skurdžios (e. b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (e. b. l. 8). (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas išlaikymas (e. b. l. 6-7).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-242/2005; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo. Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2010); individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2009), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją ( EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ( EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje ( EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje R. and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).

Atvejo peržiūros metu nepilnametė nurodė, kad jai nėra skirtumo su kuo gyventi. Vaiko teisių apsaugos specialistės patvirtino, kad nepilnametė nepageidauja keisti gyvenamosios vietos.

Byloje taip pat nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. VSDFV duomenimis atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), 2018 metais pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo 434 Eur (e. b. l. 22-27). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė transporto priemonių neturi (e. b. l. 28). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 41-41). VSDFV duomenimis atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), dirbo ir kitose darbovietėse, 2018 metais pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo 418 Eur (e. b. l. 39-34). VĮ „Regitra“ duomenis atsakovas transporto priemonių neturi (e. b. l. 36-40). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 41-41).

Ieškovė kaip pagrindinį motyvą keisti vaiko gyvenamąją vietą nurodo tai, kad nepilnametė visada gyveno su ja, būtent bute (duomenys neskelbtini), be to atsakovas išsikraustė ir dukra liko gyventi su ja, ji dukrą išlaikė, kaip ir išlaikydavo kitus vaikus. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip esminės ir sudarančios pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškove. Aplinkybė, kad keletą mėnesių nepilnametė gyveno tik su ieškove, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas keisti sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo metu faktiškai nepilnametė gyvena su tėvu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad esanti vaiko gyvenamoji aplinka (gyvenimas su tėvu) būtų nesaugi, neatitinka reikalavimų normaliam vystymuisi. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad atsakovo socialiniai įgūdžiai pasirūpinti dukra yra geresni. Nepilnametė lanko mokyklą, atsakovas gauna nuolatines pajamas, turi gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametė jai skirtomis lėšomis disponuoja pati. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, šios problemos nepripažįsta, namuose rūko, ji gyvena viename kambaryje, kartais ateina sūnus, yra susidarę įsiskolinimai. Be to, bylos duomenis ieškovė neteikia išlaikymo dukrai. Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo įvertina tai, kad ieškovės gyvenimo būdas nepasikeitęs, atsakovas rūpinasi dukra, dirba, negirtauja, jo socialiniai įgūdžiai yra geresni, nepilnametė nepageidauja keisti gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu ieškovė negali nepilnametei užtikrinti žymiai saugesnės aplinkos nei šiuo metu yra sudaręs atsakovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, institucijos išvada patvirtina, kad nepilnametės interesus labiausiai atitiktų jos gyvenimas su tėvu. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, byloje nenustačius ginčo šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui reikšmingų sąlygų, ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškinį atmetus valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 3 p., 96 str. 1-4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.