Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-879-413/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-19
Bylos Nr.: e2A-879-413/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02586-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Diana Labokaitė, Gintautas Koraignas, Gintautas Koriaginas
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: R. A. S., B. S.
Trečiasis asmuo: B. S.

Civilinė byla Nr. e2A-879-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02586-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.16.11.2.; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6576-528/201 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. A. S. ir B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovo R. A. S. priešieškinį ieškovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui B. S., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir buto nuomos sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas R. A. S. 2004 m. liepos 28 d. sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 275. Atsakovas 2015 m. spalio 12 ir 14 d. ieškovei adresuotais pareiškimais prašė pakeisti 2004 m. liepos 28 d. nuomos sutartį ir pašalinant iš jos sąlygas, kurios būdingos tik nuomos sutartims dėl socialinio būsto suteikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 20 d. įsakymu dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sąlygų pakeitimo Nr. A1-1196, 1-uoju punktu pripažino negaliojančiomis 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275 papunkčiuose 2.1, 8.1 ir 8.2 nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“; „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įsigyja būstą“; „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“; 2-uoju punktu įsakė sudaryti su R. A. S. 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį pakeistomis nuomos sutarties sąlygomis; 3-uoju šio įsakymo punktu informavo, kad minėtas aktas gali būti skundžiamas LR civilinio proceso kodekso ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis minėtu 2015 m. spalio 20 d. įsakymu, šalys 2015 m. spalio 29 d. sudarė (pasirašė) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1949 pakeistomis sąlygomis. Atsakovas 2016 m. sausio 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, patikslintu ieškiniu (priešieškiniu) prašydamas: (i) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę (nuomotoją) duoti sutikimą nuomininko R. A. S. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) apgyvendinti savo motiną B. S.; (ii) pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 29 d. buto nuomos sutarties 6.1. punkto sąlygą, įpareigojančią nuomininką gauti nuomotojo sutikimą, norint gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo ir sutuoktinio tėvus, sutuoktinį (sugyventinį), vaikus; (iii) dalinai pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“, paliekant galioti šio įsakymo 1-ąjį punktą, įpareigojant atsakovą pakeisti šio įsakymo 2-ąjį sekančiai: „Sudarau su R.A. S. papildomą susitarimą dėl 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S. galiojimo, pripažinus negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S., 2.1., 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“, „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“; (iv) pripažinti neteisėtu ir neatitinkančiu 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutartimi Nr. SR-1949 sulygto 46,36 Eur mėnesinio nuomos mokesčio, Kauno savivaldybės (nuomotojo) atliekamą skaičiavimą nuomos mokesčio už butą, esantį (duomenys neskelbtini), padidinant šį nuomos mokestį iki 90,74 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 31 d. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, ieškiniu prašydama: (i) nutraukti 2015 m. spalio 29 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1949, sudarytą su atsakovu R. A. S.; (ii) iškeldinti atsakovus R. A. S. ir B. S. (atsakovo motiną) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. kovo 17 d. nutartimis civilinės bylos sujungtos į vieną bylą, paliekant jai Nr. e2-6576-528/2016, R. A. S. ieškinį pripažinus šioje byloje priešieškiniu ir atitinkamai pakeitus byloje šalių procesinę padėtį. Ieškovės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas R. A. S. prarado teisę į ginčo gyvenamąsias patalpas, kadangi daugiau kaip 6 mėnesius jomis nesinaudojo, nemokėjo nuomos mokesčio, neprižiūrėjo ginčo buto, ne vienerius metus leido jame gyventi nepripažintai jo šeimos nare ir neįrašytai į ginčo patalpų nuomos sutartį savo motinai B. S..Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį. Nesutikimą su ieškiniu ir priešieškinį grindė tuo, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti tėvus be nuomotojo sutikimo, o 76 metų amžiaus B. S. yra atsakovo R. A. R. motina. Keičiant 2004 m. nuomos sutartį, naujoje 2015 m. nuomos sutartyje buvo pakeisti ne tik sutarties punktai, liečiantys socialinį būstą, bet ir kitos sutarties sąlygos, apie kurias atsakovas iš anksto (prieš tris mėnesius) nebuvo informuotas, todėl ginčijama nuomos sutarties 6.1. punkto sąlygą, įpareigojanti nuomininką gauti nuomotojo sutikimą, norint gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo ir sutuoktinio tėvus, sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 20 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. A1-1196 remdamasi atsakovo 2015 m. spalio 12 d. prašymu, nors turėjo vadovautis kitu tos pačios dienos ir vėlesniu jo prašymu, ir nepagrįstai sudarė naują buto nuomos sutartį, nors turėjo sudaryti tik papildomą susitarimą dėl ankstesnės sutarties galiojimo be socialinio būsto sąlygų ir nekeisti kitų sutarties sąlygų. Ieškovė nepagrįstai ir vienašališkai padidino buto nuomos mokestį. Anot atsakovo, jis neprarado teisės į nuomojamą iš savivaldybės butą, nes jame gyvena, moka mokesčius, kitur gyventi neišvyko, bute yra jo daiktai. Be to, sudarydama naują 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutartį, ieškovė pripažino atsakovo teisę į butą, pretenzijų jam nereiškė, nenurodė, nuo kada konkrečiai atsakovas ginčo bute negyvena. Jo motina B. S. nuolatinai gyvena ir moka mokesčius (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jos keldinti iš buto. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. spalio 15 d. jis buvo rūpintoju, slaugė giminaitę, gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat studijavo, ten rašė magistrinį darbą, todėl minėtos aplinkybės negali būti laikomos gyvenamosios vietos pakeitimu, sudarančiu pagrindą iškeldinti jį iš ginčo patalpų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – atnaujino atsakovui R. A. S. terminą reikalavimui dėl 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1196 ginčijimo; iš dalies pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“, paliekant galiojantį šio įsakymo pirmą punktą, ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją (įmonės kodas 188764867) pakeisti šio įsakymo antrą punktą sekančiai: „Sudarau su R. A. S. papildomą susitarimą dėl 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S. galiojimo, pripažinus negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S., 2.1., 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“, „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“; kitoje dalyje priešieškinio netenkino.Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kad atsakovas pastoviai negyveno nuomojamose patalpose, nepagrįstai leido jose gyventi kitiems asmenims, pablogino patalpų būklę, nesudarė sąlygų nuomotojui tikrinti patalpas. Teismas pažymėjo, kad įstatymai ir savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartys nereglamentuoja atvejų, kiek laiko asmuo turi teisę ar pareigą būti nuomojamame būste, kokie asmenys ir kiek laiko gali svečiuotis pas buto nuomininką, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas R. A. S. nebuvo rastas bute tuomet, kai atvyko ieškovės įgalioti asmenys, iš anksto apie tokį vizitą nepranešus ir nesuderinus laiko, neteikia pagrindo išvadai, kad R. A. S. nuomojamame bute negyvena, kaip ir nepatvirtina jo motinos B. S. nuolatinio gyvenimo ginčo bute fakto. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. teismo nutarties pagrindu vykdė rūpintojo pareigas adresu (duomenys neskelbtini) ir būtent šį adresą jis yra nurodęs įvairiuose savo pareiškimuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendime pažymėjo, kad asmenims, išvykusiems eiti rūpintojo pareigas, visą šių pareigų ėjimo laiką ir 6 mėnesius po termino pasibaigimo savivaldybės nuomojama gyvenamoji vieta išlieka (CK 6.591 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog visą ieškovės nurodomą laikotarpį atsakovas ginčo bute negyveno ir nemokėjo mokesčių, priešingai – atsakovas neturėjo didelių įsiskolinimų nei buto nuomotojui, nei kitiems komunalinių paslaugų teikėjams. Įvertinęs tai, kad 2015 m. spalio 29 d. Kauno miesto savivaldybė sudarė su atsakovu naują ginčo patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1949, teismas sprendė, kad ieškovė nelaikė atsakovo praradusiu teisę į nuomojamą patalpą (CK 6.591 straipsnio 1-4 dalys). Remdamasis įrodymų visetu, teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dėl buto nesuremontavimo ar kitokios nepriežiūros kyla pavojus ginčo ar gretimoms patalpoms ir galimybei jomis toliau naudotis pagal paskirtį (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl ko ieškovės reikalavimus pripažino nepagrįstais ir ieškinį atmetė. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio, teismas sprendė, kad atsakovas nori eliminuoti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymo 2 punktą, kuriuo nuspręsta sudaryti naują nuomos sutartį pakeistomis nuomos sutarties sąlygomis, ir palikti galioti ankstesnę – 2004 m. liepos 28 d. šalių sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikomas vieno mėnesio terminas nuo jo įteikimo asmeniui dienos (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad skundžiamą įsakymą atsakovas gavo 2015 m. spalio 27 d., o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau minėtas teismas atsisakė skundą priimti, nurodydamas, kad atsakovas turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, kad R. A. S. buvo aktyvus ir nedelsiant su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti atsakovui praleistą terminą 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui Nr. A1-1196 ginčyti.Teismas pažymėjo, kad Civilinis kodeksas numato, jog pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai, tačiau šiuo atveju 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutartyje atsirado įvairių kitų sąlygų, tame tarpe ir reikalavimas gauti nuomotojo (ieškovės) sutikimą apgyvendinant ginčo patalpoje tėvus, vaikus, sutuoktinį (6.1. punktas.), tačiau apie nuomos sutarties sąlygų, kurios nebuvo aptartos su atsakovu, pakeitimą jam (nuomininkui) nebuvo pranešta (CK 6.598 straipsnio 3, 4 dalys). Todėl teismas sprendė, kad 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutartis negali būti laikoma sudaryta teisėtai. Kadangi 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutartis yra surašyta, nurodant jos išbraukiamus punktus, teismas konstatavo, kad naujai sudarytos sutarties sąlygos, kurių šalys nesusitarė keisti, turi būti analogiškos buvusios 2004 m. liepos 28 d. nuomos sutarties sąlygoms arba išbrauktos tos sąlygos, dėl kurių negaliojimo susitarta (CK 6. 192 straipsnis, 6.598 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas tenkino atsakovo reikalavimą pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“ antrą punktą jo nurodytu būdu.Vadovaudamasis CK 6.590 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-987-313/2016, teismas pažymėjo, kad ginčijama 2015 m. spalio 29 d. sutarties 6.1. punkto sąlyga, įpareigojanti nuomininką gauti nuomotojo sutikimą, norint gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo ir sutuoktinio tėvus, sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, gali būti taikoma komercinėmis sąlygomis išnuomojamoms įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamosioms patalpoms, tačiau netaikoma valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams. Tam tereikia ne nuomotojo, bet nuomininko ir pilnamečių jo šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo). Todėl teismas sprendė, kad pakeitus atsakovo R. A. S. ginčijamo 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1196 antrąją dalį tokia formuluote, kuria atsakovas prašo, neliko teisinio pagrindo naikinti 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutarties Nr. SR-1949 punkto 6.1. sąlygos, dėl ko priešieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo, liečiančio nuomos mokesčio padidinimą, ir atsižvelgdamas į tai, kad nuomojamas ginčo būstas nepriskirtas socialinio būsto fondui, bet priklauso Kauno miesto savivaldybės būsto fondui, teismas konstatavo, kad atsakovui skaičiuojamas nuomos mokestis pagal savivaldybės būsto fondo nuomininkams taikomus normatyvus, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais 2015 m. sausio 22 d. Nr. T-26 ir 2016 m. balandžio 12 d. Nr. T-144. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl jo gaunamų pajamų dydžio reikšmės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, nurodydamas, kad nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika analogiškus butus nuomojantiems asmenims turi būti vienoda, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas. Jei asmuo neišgali sumokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio, jis turi naudotis pigesniu būstu (prašyti nuomotojo suteikti jam mažesnio ploto ar mažiau patogumų turintį būstą). Pažymėjęs, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, galinčių turėti reikšmės nuomos mokesčio dydžio paskaičiavimo neteisingumui, teismas šį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio reikalavimų iškeldinti atsakovus R. A. S. ir B. S. atmetimo, termino reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. Al-1196 ginčijimo atnaujinimo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymo dalinio pakeitimo, paliekant galioti šio įsakymo pirmą punktą ir išdėstant antrąjį punktą naujai, yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, todėl yra naikintinas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo R. A. S. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. Al-1196 ginčijimo, nes tariamai neatnaujinus šio termino būtų suvaržyta atsakovo R. A. S. teisė ginti galimai pažeistas jo teises. Apeliantės nuomone, šiuo atveju turėtų būti taikomas ginčijamo įsakymo priėmimo dienai galiojęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinės teisės kreiptis į teismą terminas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 20 d. raštas Nr. 53-5-3060 įteiktas atsakovui R. A. S. asmeniškai 2015 m. spalio 27 d., todėl laikytina, kad individualaus teisės akto skundimo terminas buvo praleistas, nes į teismą atsakovas R. A. S. kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 30 d. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atnaujinti termino ginčijamam administraciniam aktui apskųsti, nes atsakovas R. A. S. apie šio ginčijamo administracinio akto priėmimą buvo informuotas tinkamai, teisės aktuose numatytais terminais jo neskundė, tačiau pasielgė priešingai – pasirašė ginčo patalpų nuomos sutarties pakeitimą, kuris buvo priimtas vadovaujantis ginčijamu įsakymu, ir jokių pretenzijų dėl šio įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties pakeitimo nereiškė, o kreipdamasis į teismą nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminą ginčyti aukščiau nurodytą administracinį aktą.

13.3. Konstatuodamas, jog nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), teismas netinkamai vertino proceso šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sudarymą ir nutraukimą, pažeidė įrodinėjimo taisykles, todėl dėl šio reikalavimo padarė netinkamas išvadas ir šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad atsakovas R. A. S. pirmosios instancijos teisme turėjo įrodyti, jog jis buvo laikinai išvykęs atlikti rūpintojo pareigų ir po 2014 m. gruodžio 31 d. grįžo į ginčo patalpas gyventi, mokėjo mokesčius ir faktiškai gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose. Tačiau atsakovas minėtų aplinkybių neįrodė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB Kauno butų ūkio gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai ir raštai, Kauno miesto savivaldybės administracijos atitinkamų padalinių raštai, Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštai, antstolės faktinių aplinkybių protokolas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštai, paties atsakovo R. A. S. prašymai ir skundai, rašyti valstybinėms institucijoms), kuriuose atsakovas nurodo kitą, nei ginčo gyvenamosios patalpos, faktinę gyvenamąją vietą, patvirtina, kad pasibaigus LR CK 6.591 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui R. A. S. negrįžo į ginčo gyvenamąsias patalpas, todėl buvo pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, jog jis prarado teisę į ginčo patalpas. Atsakovas R. A. S. nepagrįstai ne vienerius metus ginčo patalpose leido gyventi atsakovei B. S., nors ji nėra pripažinta atsakovo R. A. S. šeimos nare, neįrašyta į ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei nėra gautas ginčo patalpų savininko sutikimas jai apsigyventi šiose patalpose. Ginčo patalpų nuomos mokestis mokamas nereguliariai, o mokėjimo atveju mokama ne visa priskaičiuota suma. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės ir R. A. S., kaip praradusio teisę į ginčo gyvenamąsias patalpas LR CK 6.591 straipsnio pagrindu. Apeliantė pažymi, kad atsakovė B. S. turi kitą nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ją iškeldinus iš ginčo gyvenamųjų patalpų, atsakovė liktų be gyvenamosios vietos.

13.4. Nepagrįstas teismo motyvas, jog nesant ginčo patalpų 2012 metų apžiūros nuotraukų, teismas negali konstatuoti, jog ginčo gyvenamųjų patalpų būklė buvo bloginama ir dėl šio nuomos sutarties pažeidimo (nuomos sutarties 12.7 p.) turi būti nutraukta nuomos sutartis. Nurodo, kad byloje yra pateikti ginčo patalpų apžiūros aktai, surašyti 2012 metais ir 2015 metais, kuriuose pažymima, jog 2012 metais patalpos buvo tvarkingos, o jau 2015 metais fiksuojama, kad patalpų techninis stovis yra blogas, remontas senai darytas, langai ir durys senos, viryklė netvarkinga. Tokiu būdu byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas R. A. S. tinkamai nesirūpino ginčo gyvenamosiomis patalpomis, neremontavo tiek patalpų, tiek juose esančių įrenginių, o tai turėjo daryti pagal nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (numatytus ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.10 ir 12.7 papunkčiuose), tuo pablogindamas ginčo patalpų būklę.

13.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybės įmonės ginčo gyvenamųjų patalpų, apžiūros aktai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, jog atsakovas R. A. S., baigęs eiti rūpintojo pareigas, negrįžo nuolat gyventi į ginčo patalpas.

13.6. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė 2015 m. spalio 20 d. priimdama ginčijamą įsakymą dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, pati pripažino, jog atsakovas R. A. S. yra ginčo patalpų nuomininkas ir nėra praradęs teisės į šių patalpų nuomą. Apeliantė pažymi, kad atsakovas periodiškai kokiu nors klausimu kreipdavosi į ieškovę, atsakovui buvo žinomos visos tiek su nuomos sutartimi, tiek su nuomojamomis patalpomis ir jų nuomos sąlygomis susijusios aplinkybės. Su atsakovu R. A. S. buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis vadovaujantis CK 6.598 straipsnio nuostata tiek, kiek joje numatyta galimybė pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau nesivadovaujant aukščiau nurodytos teisės normos nuoroda į kitus CK straipsnius, todėl neturėjo būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo laikotarpis. Bet to, nuomos sutarties sąlygos buvo keičiamos atsakovo R. A. S. iniciatyva, jam pačiam prašant ir tai nurodant ne viename savo prašyme, todėl atsakovui neturėjo būti taikomas CK 6.607 straipsnio (dėl sutarties pratęsimo) 4 dalies nuostatos, liečiančios trijų mėnesių įspėjamąjį laikotarpį dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nes sutartis nebuvo terminuota, esminės sutarties sąlygos liko nepakitusios. Atsakovas 2015 m. spalio 28 d. pasirašė pakeistą ginčo patalpų nuomos sutartį, todėl laisvai išreiškė savo valią tokios formos nuomos sutarties pakeitimui, tai patvirtindamas savo parašu. Pakeista ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta remiantis ginčijamu įsakymu, kuris ir yra nurodytas sutartyje. Be to, atsakovas, nesutikdamas su ginčijamų patalpų nuomos sutartimi, teismui skundė tik ginčijamą įsakymą, kuriuo nuspręsta pakeisti ginčo patalpų nuomos sutartį, tačiau neprašė pripažinti negaliojančia visos nuomos sutarties.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo B. S., atsakovas R. A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo tenkino atsakovo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės direktorius 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. Al-1196 dalies ginčijimo. Nurodo, kad minėtas skundas į Kauno apygardos administracinį teismą buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 27 d. (penktadienį) popieriniame variante, registruota pašto siunta, kuri Kauno apygardos administraciniame teisme gauta 2015 m. lapkričio 30 d. (pirmadienį). Todėl faktiškai skundas laikomas paduotu 2015 m. lapkričio 27 d. Be to, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, atsisakė priimti atsakovo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, tačiau nekonstatavo termino praleidimo skundui pateikti aplinkybės. Paaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovas nedelsiant 2016 m. sausio 27 d. kreipėsi ieškiniu į Kauno apylinkės teismą.

14.2. Nepagrįstais apeliacinio skundo argumentas, kad priimant ginčijamą įsakymą neturėjo būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas. Pažymi, kad pasirašydamas sutartį atsakovas buvo įsitikinęs, kad sutartis keičiama tik pripažįstant negaliojančiomis socialinio būsto sąlygas, kaip tai nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 20 d. Nr. A1-1196 įsakymo dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų pakeitimo pirmame punkte, o daugiau jokių kitų pakeitimų nėra. Ieškovės (patalpų nuomotojo) apgaulė pasireiškė tuo, kad ji naujoje 2015 m. nuomos sutartyje aiškiai nenurodė senosios sutarties pakeitimų, su kuriais atsakovas būtų nesutikęs ir jos nepasirašęs. Be to, atsakovas nebuvo informuotas, kad nuomos sutartis pakeistomis nuomos sąlygomis bus sudarinėjama pagal naują tipinę nuomos sutarties formą.

14.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, padarė netinkamas išvadas. Teismas teisingai nustatė, kad R. A. S. ginčo butas skirtas asmens gyvenimui ir ginčo bute yra gyvenama, o duomenų ar įrodymų, kad jis naudojamas ne tokiai paskirčiai arba yra subnuomojamas, nėra. Teismas teisingai nustatė, kad įstatymai, o ir savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartys nereglamentuoja, kiek laiko ir kokiais intervalais asmuo turi teisę ar pareigą būti nuomojamame būste, kas pas nuomininką ir kiek laiko gali užeiti ar svečiuotis, todėl R. S. neradimas, ieškovės įgaliotiems atstovams atvykus į ginčo butą, nepatvirtina, jog atsakovas nuomojamame bute negyvena, kaip ir nepatvirtina atsakovės bei trečiojo asmens B. S. gyvenimo ginčo bute, nors ginčo patalpų apžiūrų metu ji buvo randama ginčo bute. B. S. yra ginčo buto pagrindinio nuomininko mama, įstatymai nedraudžia giminaičiams, draugams viešėti vieniems pas kitus ir neriboja viešnagės laiko. Ginčo bute yra visas R. A. S. turtas, baldai, daiktai, drabužiai, CK 6.609 straipsnio 3 dalies prasme R. A. S. iš ginčo buto niekada nebuvo išvykęs gyventi kitur.

14.4. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad atsakovas tyčia blogintų gyvenamųjų patalpų būklę. Ieškinyje apeliantė nekėlė klausimo dėl to, kad atsakovas naudoja per mažai elektros energijos, vandens, dujų, todėl apeliaciniame skunde naujai pateikiami šie argumentai neturėtų būti vertinami. Pažymi, kad atsakovas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki šiol gauna socialinę pašalpą, jo materialinė padėtis sunki, todėl tiek dujas, tiek vandenį, tiek elektros energiją jis naudoja labai taupiai, tačiau naudoja reguliariai, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jis ginčo bute negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje keliami materialiosios ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš jų, įrodinėjimą ir jo naštos paskirstymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

Dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. A. S. 2004 m. liepos 28 d. sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį Nr. 275, kuri buvo pakeista 2015 m. spalio 29 d., sudarant su atsakovu naują rašytinę nuomos sutartį Nr. SR-1949. Ieškovė savo reikalavimą nutraukti 2015 m. spalio 29 d. nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus (pagrindinį nuomininką R. A. S. ir jo motiną B. S.) grindė trimis teisinio ir faktinio pobūdžio aplinkybėmis, t. y. 1) kad atsakovas R. A. S. nuo 2012 m. ginčo patalpose negyvena ir už patalpų nuomą 2012 m. buvo skolingas 363,97 litus; 2) kad atsakovė B. S. ginčo patalpose apsigyveno 2012 m. savavališkai (su ja nesudaryta nuomos sutartis, įstatymo nustatyta tvarka ji nėra pripažinta nuomininko šeimos nare); 3) kad atsakovas R. A. S. tyčia blogina patalpų būklę, kadangi neatlieka paprastojo nuomojamų patalpų ir jos įrenginių remonto (2015 m. spalio 29 d. sutarties 5.1 ir 12.7 punktai). Anot ieškovės, šias jos įrodinėjamas aplinkybes patvirtina UAB Kauno butų ūkis 2012 m. lapkričio 29 d. ginčo patalpų apžiūros aktas Nr. 1769; 2012 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 3806; 2015 m. lapkričio 24 d. apžiūros aktas Nr. 8068; 2015 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 6241; 2015 m. gruodžio 10 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0088/15/91; 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštas Nr. 2-9-2/2995; ieškovės Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. 62-3-1555 ir Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos policijos komisariato 2015 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 02-S-222029 (1.16.20); paties atsakovo paklausimai ir savivaldybės atsakymai į juos atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teisinį savo reikalavimų pagrindą ieškovė nurodė CK 6.591 straipsnio ir 6.612 straipsnio normas. CK 6.591 straipsnio 1 d. nustatyta, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą, laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui, jeigu jis išvyko eiti globėjo ar rūpintojo pareigų (visą šių pareigų ėjimo laiką). Pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 6.591 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, kurių neginčija ir ieškovė, nustatyta, kad atsakovas R. A. S. nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ėjo savo tetos rūpintojo pareigas adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. birželio 30 d. atsakovo teisės į nuomojamas ginčo patalpas buvo užtikrintos įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad visos ieškovės ieškinyje įrodinėjamos aplinkybės, liečiančios UAB Kauno butų ūkis 2012 m. lapkričio 29 d. ginčo patalpų apžiūros aktą Nr. 1769; 2012 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 3806; Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 62-3-1555 ir Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos policijos komisariato 2015 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 02-S-222029 (1.16.20) dėl atsakovo išvykimo gyventi kitur, jo skolos už buto nuomą, kuri jau buvo sumokėta iki ieškinio padavimo dienos, savivaldybės ir policijos komisariato pateiktą informaciją apie paties ieškovo savo raštuose deklaruojamą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teisiškai yra nereikšmingos ir neturi įrodomosios reikšmės, taigi nesudaro teisinio pagrindo 6.591 straipsnio 4 dalies taikymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ir antroji ieškovės nurodomų įrodymų grupė (2015 m. lapkričio 24 d. apžiūros aktas Nr. 8068; 2015 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 6241; 2015 m. gruodžio 10 d. gyvenamosios patalpos apžiūros aktas Nr. 8148; 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštas Nr. 2-9-2/2995 ir 2015 m. gruodžio 10 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0088/15/91) nepatvirtina juridinę reikšmę turinčio fakto, kad atsakovas, atlikęs rūpintojo pareigas, įstatymo nustatytu terminu negrįžo gyventi į nuomojamas ginčo patalpas. Visų pirma, iš dviejų buto apžiūros aktų ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo negalima daryti objektyvios ir vienareikšmės išvados, kad atsakovas ginčo patalpose negyvena, nes paminėtose dokumentuose nurodytos aplinkybės buvo fiksuotos tik du kartus, per palyginus trumpą laiko tarpą (2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d.). Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pas atsakovą buvo vykta darbo dienomis, 9 ir 10 valandomis, t. y. laikotarpiu, kuomet asmuo gali būti darbe, iš anksto jam nepranešus, tuo pažeidžiant 2015 m. spalio 29 d., nuomos sutarties 7.1 punkto reikalavimus (nuomotojas turi teisę patekti į gyvenamąsias patalpas, pranešęs nuomininkui ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną). Trečia, priešingai nei teigia ieškovė, 2015 m. gruodžio 10 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina aplinkybę, kad ginčo patalpoje gyvenama (apklaustų 38, 43 butų gyventojų paaiškinimai). Ketvirta, 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštas Nr. 2-9-2/2995 nėra pakankamai informatyvus (nenurodytas apsilankymo laikas ir tikslas), prieštarauja 2015 m. gruodžio 10 d. gyvenamosios patalpos apžiūros akto Nr. 8148 nustatytoms aplinkybėms jog minėtu dieną nuomojamose patalpose buvo B. S., vėliau atvyko ir R. A. S., todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą šiuo raštu nesivadovauti (CPK 185 straipsnis). Penkta, ieškovės ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi įsiskolinimų nei už buto nuomą, nei už buto komunalines paslaugas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, t. y. ne ieškovė turėjo įrodinėti, kad atsakovas, atlikęs rūpintojo pareigas, negrįžo gyventi į nuomojamas patalpas, bet atsakovas turėjo įrodyti, kad po 2014 m. gruodžio 31 d. jis grižo gyventi į ginčo patalpas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė, reiškia, kad pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą – nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl būtent ieškovei, įrodinėjančiai teisinį gyvenamosios nuomos santykių pasibaigimą pagal CK 6.591 straipsnio nuostatas, teko pareiga įrodyti, kad atsakovas prarado teisę į nuomojamas patalpas.CK 6.612 straipsnyje, kurio pagrindu ieškovė prašo iškeldinti iš ginčo patalpų atsakovę B. S., nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kaip jau minėta, B. S. yra atsakovo R. A. S. motina. Sutinkamai su CK 6.590 straipsnio 2 dalimi, valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir pareigas, jei apsigyvendamas nebuvo susitaręs kitaip (šio straipsnio 3 dalis). Taigi apgyvendinti savivaldybės nuomojamose patalpose savo tėvus nuomininkui nuomotojo sutikimas nereikalingas, jie įgyja lygias teises ir pareigas su kitais nuomininko šeimos nariais, todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės B. S. iškeldinimui pagal CK 6.612 straipsnio nuostatas. Ieškovei manant, kad atsakovė ginčo patalpose apsigyveno nuolatinai, yra pagrindas ne jos iškeldinimui, bet nuomos sutarties pakeitimui. Ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo, be kita ko, grindžiamas ir netinkama nuomojamų patalpų priežiūra. Nors ieškovė savo ieškinyje nenurodė tam teisinio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, šią situaciją reguliuoja CK 6.611 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad bendrieji nuomos sutarties nutraukimo reikalavimai yra įtvirtinti CK 6.497 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: (1) nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį; (2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; (3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; (4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; (5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomotojas, vadovaujantis CK 6.497 straipsnio 1 dalimi, turi teisę nutraukti sutartį tik esant esminiam sutarties pažeidimui, o CK 6.611 straipsnis tik detalizuoja CK 6.497 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šios nutarties 23 punkte paminėta išvada dėl esminio sutarties pažeidimo grindžiama kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis kitose bylose dėl nuomininkų iškeldinimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį; tyčia ar dėl neatsargumo blogina buto būklę; nemoka nuomos mokesčio; nesiaiškino, ar buvo atliktas ir kada paprastasis nuomojamų patalpų remontas (sutarties 5.10 punktas), ar atsakovas turi finansines galimybes atlikti savo lėšomis tokį remontą, ar aptariamu atveju negali būti taikomi kiti ieškovės teisių gynimo būdai (pvz. atlikti paprastus remonto darbus savo lėšomis ir pareikalauti iš nuomininko nuostolių atlyginimo (Sutarties 5.15 punktas). Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėtoje reikalavimų dalyje ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami ieškinio argumentai ir nenurodomi motyvai, kurie patvirtina teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teisėjų kolegija tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau dėl apeliacinio skundo paminėtoje ieškovės reikalavimų dalyje nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – atnaujino jam terminą reikalavimui dėl 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1196 ginčijimo; iš dalies pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“, paliekant galiojantį šio įsakymo pirmą punktą, ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją (įmonės kodas 188764867) pakeisti šio įsakymo antrą punktą sekančiai: „Sudarau su R. A. S. papildomą susitarimą dėl 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S. galiojimo, pripažinus negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S., 2.1., 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“, „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“; kitoje dalyje priešieškinio netenkino. Pastebėtina, kad 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1196 yra individualaus pobūdžio viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kurio 2-ajame punkte nurodyta, kad „sudarau su R. A. S. (vienas asmuo) 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį pakeistomis nuomos sutarties sąlygomis“. Taigi minėto įsakymo 2-ojo punkto paskirtis – ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymas pakeistomis sąlygomis. Todėl nuomos teisiniai santykiai gali būti keičiami peržiūrint (ginčijant) nuomos sutarties sąlygas (CK 6.598 straipsnio 1 dalis), tačiau negali būti keičiami ar/ir reikalaujama juos pakeisti administraciniu aktu, kadangi teismas neturi vertinti ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus administracinio akto minėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtoje reikalavimų dalyje atsakovo priešieškinį, pažeidė aptartas teisės normas ir viršijo savo kompetenciją, dėl ko apeliantės reikalavimas panaikinti teismo sprendimą minėtoje dalyje laikytinas pagrįstu.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599-6.603 straipsniuose numatytais atvejais. Nuomotojas apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą privalo raštu pranešti nuomininkui šio kodekso 6.607 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais ir tvarka (šio straipsnio 4 dalis). Byloje nėra ginčo, kad nuomininkui (atsakovui) apie nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, išskyrus 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1196 1-uoju punktu keičiamas sąlygas, kurių pakeitimo iniciatoriumi buvo pats atsakovas, nuomotojas (ieškovė) nepranešė. Kita vertus, 2015 m. spalio 29 d. 6.1 punktas, kiek tai liečia nagrinėjamo ginčo atveju nuomotojo sutikimą apgyvendinant nuomojamoje patalpoje nuomininko tėvus, prieštarauja imperatyviai CK 6.590 straipsnio 2 daliai, kur toks nuomotojo sutikimas nenumatytas, todėl minėtą sutarties punktą yra pagrindas laikyti negaliojančiu ne tik teismo sprendime nurodytais pagrindais, bet ir CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalies pagrindais. Apibendrinant šios nutarties 27-29 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priešieškinį atmesti visa apimtimi. Kadangi atsakovas teismo sprendimo neskundė, teisėjų kolegija dėl priešieškinio ir kitų teismo sprendimo motyvų nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus ir šalims nepareiškus prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo R. A. S. priešieškinio dalis, įpareigojanti Kauno miesto savivaldybės administraciją (įmonės kodas 188764867) pakeisti 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1196 antrą punktą sekančiai: „Sudarau su R. A. S. papildomą susitarimą dėl 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S. galiojimo, pripažinus negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004-07-28 sudarytos su R. A. S., 2.1., 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“, „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“, ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoraignasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė