- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-1201-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00106-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 484,84 Eur negrąžintą kreditą 51,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 7,93 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 283,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 134,30 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 63,75 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (484,84 Eur), skaičiuojamų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas S. L. 2019 m. vasario 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-my79mvgp (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 18 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 346,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 63,75 proc.) ir 81 Eur administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB L. B. (toliau – ieškovas) 2020 m. birželio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. birželio 17 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – Priedas Nr. 1), tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 str. bei sutarties 8.4. punktu, pradinis kreditorius 2019 m. rugsėjo 29 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo S. L. ieškovei UAB L. B. 484,84 Eur negrąžintą kreditą, 51,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 7,93 Eur administravimo mokestį, 147,22 Eur negautas pajamas (nuostolių), 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (691,60 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 60,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo ar vėliau su ieškove (ar pradine kreditore) būtų atsiskaitęs, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Teismas, ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, reikalavimus priteisti iš atsakovo 484,84 Eur negrąžintą kreditą, 51,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas bei 7,93 Eur administravimo mokestį pripažino visiškai pagrįstais.
5. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 27 d.), galėjo tikėtis gauti 63,75 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja, pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 29 d., iki sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d., tačiau ji, skaičiuodama negautas pajamas (nuostolius) už šį laikotarpį, nepagrįstai 63,75 proc. metines palūkanas už visą laikotarpį skaičiuoja nuo visos likusios negrąžinto kredito dalies, t. y. 484,84 Eur. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 147,22 Eur nuostolių – negautų pajamų (t. y. negautų mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 29 d., iki sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.): 346,62 Eur (visa pagal sutartį mokėtina palūkanų suma) – 147,79 Eur (sumokėta palūkanų dalis) – 51,61 Eur (šiuo sprendimu priteisiama palūkanų suma už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo) = 147,22 Eur. Teismas nurodė, kad likusioje dalyje reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo, t. y. dėl 135,83 Eur sumos (283,05 Eur – 147,22 Eur), yra nepagrįstas ir todėl netenkinamas.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pradinė kreditorė, atgavusi pinigus, būtų skolinusi 484,84 Eur sumą būtent už 63,75 proc. metinę palūkanų normą ir tokiais terminais bei sąlygomis, jog tinkamo sutarties/sutarčių vykdymo atveju kiekvieną mėnesį minėto dydžio palūkanos būtų skaičiuojamos nuo visos 484,84 Eur sumos. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reiškia reikalavimus dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo (nuo sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo), o ne dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, kuriuo ieškovė remiasi, siekdama pagrįsti tęstinius veiksmus (t. y. toliau po sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo skaičiuodama mokėjimo (pelno) palūkanas ta pačia apimtimi), teismas aiškina vartotojo (atsakovo) naudai, taikydamas contra proferentem taisyklę. Teismas konstatavo, kad minėtos sutarties sąlygos nepakanka įrodyti negautoms pajamoms nuo sutarties termino pabaigos. Teismas sprendė, kad šių negautų pajamų (nuostolių) egzistavimą ir jų dydį ieškovė privalo įrodyti, tačiau teismas konstatavo, kad to ji nėra padariusi, todėl jos teiginiai vertintini tik kaip hipotetinio pobūdžio (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB L. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovo S. L. 283,05 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovo S. L. 134,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisti apeliantui UAB L. B., iš atsakovo S. L., 63,75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (484,84 Eur), skaičiuojamų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti apeliantui UAB L. B. iš S. L. 164 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantui UAB L. B. iš atsakovo S. L. 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai), nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
7.2. Negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų. Šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 283,05 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
7.3. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantą įsivaizduoti, jog jis kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių.
7.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 346,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 81 Eur sutarties administravimo mokestį.
7.5. Teismui konstatavus, jog atsakovas po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidaro absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Apelianto ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantas negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.
7.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantas patiria negautas pajamas (nuostolius) tol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantas dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei vieną iš negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formuluoja procentine išraiška. Apelianto reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visiškai iš atsakovo.
7.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui Sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir negrąžintą 484,84 Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo 51,61 Eur sutartinių (mokestinę funkciją atliekančių) palūkanų iki Sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 29 d., ir 7,93 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovė tiek pradiniu ieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti tik 7,93 Eur administravimo mokesčio, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas esą neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 346,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 81 Eur sutarties administravimo mokesčio, laikytinas tik apeliantės samprotavimu, tačiau nesant reikalavimo toks prašymas pagrįstai nebuvo sprendžiamas pirmoje instancijoje, nėra pagrindo jo spręsti ir apeliaciniame procese, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ( CPK 312 straipsnis).
11. Ieškiniu ieškovė papildomai reikalavo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, negautų pajamų sumą skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (484,84 Eur) ir taikant sutartinį 63,75 proc. metinių palūkanų dydį. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeidęs Sutarties vykdymo tvarką, privalo sumokėti ieškovei jos negautas pajamas (atlyginti nuostolius), tačiau svarbu nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 147,22 Eur nuostolių – negautų pajamų (t. y. negautų mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 29 d., iki sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.): 346,62 Eur (visa pagal sutartį mokėtina palūkanų suma) – 147,79 Eur (sumokėta palūkanų dalis) – 51,61 Eur (šiuo sprendimu priteisiama palūkanų suma už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo) = 147,22 Eur.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
13. Sutarties Specialiosiose sąlygose aptarta atsakovo mokama palūkanų suma, nurodyta, kad iš viso skolininkas sumokėtų 346,62 Eur palūkanų, suderintas mokėjimų grafikas. Iš pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vadinasi, Sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi ieškovės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti ieškovei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prie Sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po Sutarties nutraukimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių pagrįstai pripažintos ieškovės negautomis pajamomis.
14. Kita vertus, ieškovė, skaičiuodama palūkanas už visą negrąžinto kredito sumą, iš esmės įrodinėja, kad negautomis pajamomis (nuostoliais) turi būti pripažinta ne tik mokėjimo (pelno) palūkanų suma, nurodyta prie Sutarties pridėtame grafike, bet ir palūkanos, kurias ieškovė skaičiuoja už negrąžintas kredito sumas, kurių mokėjimas pradelstas (kompensacinės palūkanos). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Sutarties 6.1 punkte nustatytos sąlygos, numatančios galimybę kredito davėjui iš vartotojo reikalauti 63,75 proc. dydžio metinių kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį.
15. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu turėjo didesnių nuostolių, ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio didesnes papildomas pajamas, nei nustatyta mokėjimo grafike, ieškovei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant neteisėta pripažinta Sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė tik reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalį dėl negautų pajamų, lygių mokestinėms palūkanoms, mokėtinoms už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, priteisimo. I. S. sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas tinkamai nevykdys Sutarties, ir dėl šios priežasties tikėtis gauti minėtas pajamas. Taigi, ieškovės prašymas negautas pajamas (nuostolius) skaičiuoti neatsižvelgiant į buvusį sutarties grąžinimo grafiką negali būti tenkinamas.
16. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, kartu atmetamas ir ieškovės prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.