- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-1836-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
- Skolininkas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 129.4.
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2326-179/2011 pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko V. J., suinteresuotasis asmuo Alytaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė A. K. pareiškimu prašė teismo priteisti iš skolininko V. J. vykdomojo dokumento Nr. 786759, išduoto Alytaus apskrities VPK dėl 480 Lt išieškojimo valstybės naudai, vykdymo išlaidas – 148 Lt atlyginimą antstolei už vykdomojo dokumento įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, priteisė iš skolininko V. J. antstolei A. K. 148 Lt vykdymo išlaidas.
Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0133/10/01680 duomenimis nustatė, kad vykdydama Alytaus apskrities VPK vykdomąjį dokumentą Nr. 786759 dėl 480 Lt išieškojimo iš skolininko V. J. valstybės naudai, antstolė iš viso turėjo 378 Lt vykdymo išlaidas: 75 Lt būtinąsias vykdymo išlaidas, 40 Lt išlaidas už užklausas nustatant skolininko turtinę padėtį, 6 Lt išlaidas už patvarkymus, 9 Lt pašto išlaidas ir 248 Lt atlyginimą antstolei. Antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, nustatytus dydžius. Iš visų antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų antstolė atėmė 230 Lt vykdymo išlaidas, kurios bylos vykdymo eigoje buvo pervestos į antstolės atsiskaitomąją sąskaitą, todėl likusi neatlyginta vykdymo išlaidų dalis yra 148 Lt (378 – 230). Vykdymo išlaidos indeksuotos, vadovaujantis CPK 82 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. bei Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vartotojų kainų indeksą, taikant koeficientą 1.242. Teismas nurodė, kad įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.) ir vykdomoji byla yra baigta (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Kadangi skolininkas per raštu pasiūlytą terminą vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą nesumokėjo, šios išlaidos priteisiamos iš skolininko (CPK 609 str., 611 str. 1 d., 632 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p., 32 p., 34 p., 48 p., 49 p., 52 p., 1–3 lentelės).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas V. J. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nutartį, prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar CPK 661 str. 1 d. neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str. 3 daliai ir 23 straipsniui. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1) skolininkas antstolės patvarkymą sumokėti baudą bei 378 Lt vykdymo išlaidas įvykdė tik iš dalies, t. y. sumokėjo paskirtą baudą bei dalį vykdymo išlaidų, o likusios vykdymo išlaidų dalies nemokėjo, nes laikė, kad vykdymo išlaidos yra neprotingai didelės ir nepagrįstos;
2) baudą paskyrusi institucija arba antstolė, gavusi nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje, privalėjo pranešti skolininkui apie tai, kad baudos sumokėjimo terminas yra suėjęs bei bauda nesumokėta, o ne nedelsiant imtis priverstinio vykdymo veiksmų. Iki 2009-04-01 galiojęs CPK 652 str. numatė papildomus reikalavimus, kuriuos įvykdžius buvo galima pradėti priverstino išieškojimo veiksmus. O po ATPK ir CPK pakeitimų taikoma CPK 661 str. 1 d., kuri suteikia teisę antstolei imtis priverstinio vykdymo veiksmų prieš tai neįspėjus skolininko apie termino praleidimą, skolininko nuomone, nėra suderinama su LR Konstitucijos 5 str. 3 dalimi bei 23 straipsniu, ginančiu nuosavybę;
3) kadangi antstolis LR Konstitucijos 5 str. 3 d. prasme yra prilyginamas valdžios įstaigai, valstybė turi užtikrinti, kad antstolių veiksmai būtų sąžiningi ir teisingi bei skolininkai nepatirtų nepagrįstų išlaidų ar nuostolių, nebūtų nepagrįstai kėsinamasi į asmens turtą. Raginimas įvykdyti sprendimą yra skirtas skolininko teisėms vykdymo procese užtikrinti, šiuo dokumentu skolininkui yra primenama, jog jis nėra įvykdęs teismo sprendimo ar kito dokumento, pagal kurį yra vykdomas išieškojimas. Gavęs raginimą skolininkas turi dešimties dienų terminą savo prievolei įvykdyti nepatirdamas papildomų išlaidų ir nuostolių, tai yra neprivalo mokėti vykdymo išlaidų. Pareiga siųsti raginimą skolininkui taip pat yra siekiama išvengti situacijų, kuomet skolininkas vykdomojo dokumento laiku neįvykdo dėl didelio užimtumo, techninių priežasčių ar kitų panašių aplinkybių, nesusijusių su tyčiniu vengimu vykdyti teismo sprendimą ar kitą dokumentą. O CPK 661 str. numatant, jog tam tikrais atvejais raginimas nėra siunčiamas, šios skolininko teisės nėra ginamos bei antstoliams nepagrįstai sudaromos sąlygos pasipelnyti. Toks reglamentavimas prieštarauja LR Konstitucijos 5 str. 3 d. bei 23 straipsniui, nes sudaro sąlygas nepagrįstai kėsintis į asmens turtą;
4) CPK 652 str. norma buvo siekiama sukurti specialų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo mechanizmą, kuriuo būtų tinkamai užtikrinamos skolininkų teisės. Speciali tokių baudų išieškojimo sistema buvo sukurta dėl tos priežasties, jog įprastai paskirtos baudos būna nedidelės bei speciali jų išieškojimo tvarka leistų išvengti skolininkams nepagrįstai didelių, neretai net didesnių už išieškomą sumą, vykdymo išlaidų. Panaikinus CPK 652 str., nei CPK, nei teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenumačius, jog prieš imantis priverstinio šių baudų išieškojimo veiksmų, nesama pareigos išsiųsti skolininkui raginimo, arba nenumatant, jog vykdymo išlaidos už tokių baudų išieškojimą negali viršyti protingų dydžių, esamas reikalavimas nėra suderinamas su vykdymo proceso tikslais bei iš esmės vykdymo išlaidos tokiu atveju tampa papildoma sankcija, bauda skolininkui;
5) vykdymo išlaidos neturėtų viršyti vieno penktadalio išieškomos sumos. Nustatant protingus vykdymo išlaidų dydžius, turi būti tiek vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tiek atsižvelgiama į anksčiau galiojusio CPK 652 str. tikslus, pagal kuriuos nedidelių sumų išieškojimui turi būti taikoma speciali tvarka. Pagal CPK 441 str. nedidele laikoma suma, nesiekianti vieno tūkstančio litų, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkte nurodytos sumos nėra suderintos su teisės aktų keliamais tikslais bei nepagrįstai suteikia galimybę antstoliams skaičiuoti itin dideles vykdymo išlaidas, viršijančias protingas ir teisingas vykdymo išlaidas, kurios, be to, gali būti net didesnės nei išieškoma suma;
6) antstolio pareigos išsiųsti raginimą nebuvimas arba ženkliai mažesnių vykdymo išlaidų skaičiavimas išieškant paskirtas baudas už administracinius teisės pažeidimus, pažeidžia skolininkų teises, nėra suderinamas su teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vykdymo išlaidų tikslais ir paskirtimi. Vykdymo išlaidoms tokiais atvejais atliekant net papildomo skolininko nubaudimo funkciją, iš esmės asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, yra nubaudžiamas du kartus, nes vykdymo išlaidos būna panašaus dydžio kaip paskirta bauda, o dažnai net didesnės už baudą;
7) CPK nenumatant pareigos siųsti skolininkui raginimo, turėtų būti atlikti Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai, užtikrinant sąžiningas ir ne pernelyg dideles vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos normos, leidžiančios skaičiuoti vykdymo išlaidas, kurios yra beveik tokio paties dydžio, o kartais net didesnės už išieškomą sumą, laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis, nes pažeidžia skolininkų teises ir turtinius interesus, jomis kėsinamasi į asmens nuosavybę. Tokio dydžio vykdymo išlaidos atlieka nebe antstolio sąnaudų kompensavimo, o skolininko papildomo nubaudimo funkciją;
8) atskirasis skundas iš dalies grindžiamas įstatymų prieštaravimu LR Konstitucijai, todėl teismas turi kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar CPK 661 str. 1 d. neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str. 3 daliai ir 23 straipsniui, tai yra ar suteikimas antstoliui teisės imtis priverstinio vykdymo veiksmų apie tai neįspėjus skolininko neprieštarauja konstituciniam principui, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei ar toks reguliavimas nėra laikytinas nepagrįstu kėsinimusi į asmens nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. K. prašė teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
1) skolininkas neatliko pareigos sumokėti paskirtą baudą per 40 dienų, todėl baudos išieškojimas buvo perduotas vykdyti priverstinai;
2) tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t.y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Alytaus apskrities VMI nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 3str. 3 d. pasakyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 str. 1 d. neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., 23 str., todėl apelianto prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkina.
Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis, teisingumo ministro įsakymu 2005-10-27 Nr. IR-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija su vėlesniais pakeitimais. Įvykdžius sprendimą (nagrinėjamu atveju – nutarimą) vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.). Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 1 p. ir 587 straipsnio 1 punktą vykdomieji ir vykdytini dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 304 straipsnio 1 dalį nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Šiam terminui nutarimą įvykdyti geruoju pasibaigus, nutarimas skirti baudą turi būti įvykdomas priverstinai (ATPK 304 str. 3 d.). Taigi skolininkas per įstatyme nustatytą keturiasdešimt dienų terminą turi sumokėti jam paskirtą administracinę baudą arba apskųsti nutarimą ATPK 291-293 str. tvarka. Jeigu skolininkas neįvykdo nutarimo sumokėti baudą per keturiasdešimt dienų, administracinio teisės pažeidimo nutarimas išsiunčiamas antstoliui, kuris užveda vykdomąją bylą ir pradeda priverstinio vykdymo procesą. Tokiu būdu, esant įstatyme nustatytam įvykdymo terminui, Civilinio proceso kodekso 655 straipsnio 1 dalyje nurodytas raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas neginčija, kad jam nutarimo priėmimo dieną 2010-01-06 buvo žinoma, apie tai, kad jis nubaustas Alytaus apskrities VPK administracine bauda (480 Lt) už leistino greičio viršijimą. Iki nutarimo pateikimo vykdyti skolininkas geruoju administracinės baudos nesumokėjo. Apeliantas atskirajame skunde patvirtino, jog suprato, kad turėjo sumokėti VPK paskirtą baudą ir administracinio nutarimo vykdymo išlaidas (b. l. 9). Tačiau skolininkas pagal antstolės 2010-03-19 patvarkymą sumokėjo tik dalį priklausančių sumokėti mokesčių: VPK administracine tvarka paskirtą 480 Lt baudą ir dalį antstolės priskaičiuotų 230 Lt vykdymo išlaidų (378 Lt), likusios dalies –148 Lt vykdymo išlaidų (atlyginimo antstolei) – apeliantas nesumokėjo. Teisėjų kolegija sutinka su antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad apeliantas privalo sumokėti likusią 148 Lt vykdymo išlaidų dalį – atlyginimą antstolei, nes antstolė, nenustačiusi kliūčių, visiškai pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 str. 2 d.).
Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas, ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas. Vadovaujantis LR CPK 661 str. antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant skolininką tai padaryti ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Todėl atmestinas apelianto atskirojo skundo motyvas, kad antstolio reikalavimas skolininkui įvykdyti administracinį akta, be papildomo raginimo, yra laikytinas nepagrįstu kėsinimusi į asmens nuosavybę, taip pat ir LR Konstitucijos pažeidimu.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas, vienodindamas ir formuodamas Lietuvos teismų praktiką bylose dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, yra nurodęs, jog jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 (skelbta 2007 m. „Teismų praktikoje“ Nr. 27). Šiuo atveju, kaip nustatyta anksčiau, apeliantas iki vykdomasis dokumentas (nutarimas dėl administracinės baudos išieškojimo) buvo priimtas vykdyti antstolio kontoroje administracinės baudos (480 Lt) nesumokėjo, todėl apeliantas turi atlyginti visas antstolio turėtas vykdymo išlaidas. Tai reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Be to, kaip žinia, teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į atlygį. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje antstolis A.S. v. S.M., bylos Nr. 3K-7-1/2007). Nenustačius, jog antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nėra ir pagrindo atsisakyti išieškoti iš skolininko antstolio turėtas vykdymo išlaidas dėl priverstinio administracinės nuobaudos išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skolininko skundą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nepagrįstumo, vykdymo proceso pažeidimų nenustatė. Antstolė tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidų dydį, kuris atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, jų neviršija. Pažymėtina, kad šios sumos dydžio apeliantas neginčija. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą priteisti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, todėl teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi (CPK 337 str. 1 p.). Atmetus atskirąjį skundą netenkintinas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 302, 144 str. 1 d., 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties nekeisti.