Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-396-530/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-27
Bylos Nr.: 1A-396-530/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-01021-2012-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Giačaitė (pirm.), Viktoras Preikšas, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis: D. M.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-530/2015;Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01021-2012-7;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5; 1.2.29.1.; 1.1.4.4.3; 1.1.4.4.5; 2.3.6.4.4.1; 2.4.6.4.1.;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant A. Kudžmienei., dalyvaujant prokurorui O. V., nuteistajai D. M., jos gynėjui advokatui V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. - 300 str. 1 d., 24 str. 4 d.-182 str.1 d. 24 str.4 d. -22 str.1 d.-182 str.2 d. ir nubausta pagal BK 24 str. 4d. -300 str. 1 d., dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo organizavimo perkant kompiuterinės įrangos nuomos paslaugas, 20 (dvidešimties) MGL dydžio, tai yra 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) Eur bauda; pagal BK 24 str. 4 d. – 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo organizavimo nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą, 20 (dvidešimties) MGL dydžio, tai yra 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) Eur bauda; pagal BK 24 str. 4 d. -300 str. 1 d., dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo organizavimo perkant mokymų organizavimo paslaugą, 20 (dvidešimties) MGL dydžio , tai yra 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) Eur bauda; pagal BK 24 str. 4 d. -22 str. 1 d. -182 str. 2 d. dėl pasikėsinimo sukčiauti organizavimo perkant didelės vertės mokymų organizavimo paslaugą, 35 (trisdešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 1330 (tūkstančio trijų šimtų trisdešimties) Eur bauda.

Remiantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta paskirta bausmė 35 (trisdešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 1330 (tūkstančio trijų šimtų trisdešimties) Eur bauda.

J. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. – 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. – 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. – 22 str. 1 d. – 182 str. 2 d., ir nubausta pagal BK 24 str. 6 d. – 300 str. 1 d., dėl padėjimo organizuoti dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą perkant kompiuterinės įrangos nuomos paslaugas, 15 (penkiolikos) MGL dydžio, tai yra 570 (penkių šimtų septyniasdešimties) Eur bauda; pagal BK 24 str. 6 d. – 182 str. 1 d., dėl padėjimo organizuoti sukčiavimą nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą, 15 (penkiolikos) MGL dydžio, tai yra 570 (penkių šimtų septyniasdešimties) Eur bauda; pagal BK 24 str. 6 d. – 300 str. 1 d., dėl padėjimo organizuoti dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą perkant mokymų organizavimo paslaugas, 15 (penkiolikos) MGL, tai yra 570 (penkių šimtų septyniasdešimties) Eur bauda; pagal BK 24 str. 6 d. – 22 str. 1 d. – 182 str. 2 d., dėl pasikėsinimo padėti sukčiauti perkant didelės vertės mokymų organizavimo paslaugą, 27 (dvidešimt) septynių MGL dydžio, tai yra 1026 (tūkstančio dvidešimt šešių) Eur bauda.

Remiantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 27 (dvidešimt septynių) MGL dydžio, tai yra 1026 (tūkstančio dvidešimt šešių) Eur baudą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteista už tai, kad organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, juos panaudojo, organizavo sukčiavimą bei organizavo pasikėsinimą sukčiauti siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą, o kaltinamoji J. R. padėjo D. M. šias nusikalstamas veikas padaryti šiomis aplinkybėmis:

VšĮ „duomenys neskelbtini“ kurio direktore yra D. M., o J. R. jame dirba vyriausiąja vadybininke, įgyvendino projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“ pagal 2010-10-27 pasirašytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ duomenys neskelbtini Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija. Pagal šią sutartį visus pirkimus VšĮ „duomenys neskelbtini“ privalėjo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.

Vykdydama tai 2010-11-16 kaltinamoji D. M. pasirašė įsakymą „Dėl kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentų parengimo kompiuterinės įrangos nuomos pirkime bei viešųjų pirkimų vykdymo procedūros“ kuriuo įsakė J. R. paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu.

2010-11-18 kaltinamoji J. R. surašė VšĮ „duomenys neskelbtini“ raštą Nr. KL-05/3, dėl kvietimo dalyvauti apklausoje kompiuterinės įrangos (3 kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 adresuotą UAB „duomenys neskelbtini“, kurį pasirašė direktorė D. M., šio rašto adresatui neišsiuntė ir, veikdamos abi kartu bendrininkų grupėje, D. M. kaip organizatorė, J. R., kaip padėjėja, turėdamos tikslą apgaule įgyti VšĮ „duomenys neskelbtini“ naudai svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta direktorius A. B. 2010-11-18” ir pasirašė už gavėją A. B., suklastojant tikrą dokumentą - užfiksuojant jame melagingas žinias, kad A. B. yra informuotas apie kvietimą dalyvauti tolimesniame konkurso etape.

Taip pat 2010-11-18 D. M. pasirašė VšĮ „duomenys neskelbtini“ raštą Nr. KL-05/2, surašytą J. R., dėl kvietimo dalyvauti apklausoje kompiuterinės įrangos (3 kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4- ŪM-01-K-01-003 adresuotą UAB „duomenys neskelbtini“, šio rašto adresatui neišsiuntė, ir, veikdamos abi bendrininkų grupėje, D. M. kaip organizatorė, J. R. kaip padėjėja, turėdamos tikslą apgaule viešajai įstaigai „duomenys neskelbtini“ įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta direktorius B. K. 2010-11-18” ir pasirašė už gavėją B. K. suklastojant tikrą dokumentą - užfiksuojant jame melagingas žinias, kad B. K. yra informuotas apie kvietimą dalyvauti tolimesniame konkurso etape.

Kaltinamoji J. R. 2010-11-23 surašė viešųjų pirkimų komisijos kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo pasiūlymo nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo protokolą Nr. 10/1, kuriame buvo nurodyta, kad pasiūlymų kainos per didelės ir nuspręsta kviesti visus tris pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas. Kaltinamoji D. M. šį protokolą pasirašė. Jinai pasirašė ir 2010-11-24 J. R. surašytą lydraštį paaiškinimą dėl kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo, kuriame buvo nurodyta, kad komisija priėmė sprendimą kviesti tiekėjus į derybas, kurios turi būti protokoluojamos.

Toliau kaltinamosios, veikdamos bendrininkų grupėje, pažeisdamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje D. M. suorganizavus, J. R. surašė 2010 m. lapkričio 24 d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ derybų protokolą Nr. 10/2, kuriame įrašė melagingas žinias apie tai, kad VšĮ „duomenys neskelbtini“ patalpose adresu duomenys neskelbtini 2010-11-24 10 val. buvo pravestos derybos, kuriose dalyvavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D. M. bei komisijos nariai J. R. ir A. T., taip pat UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius K. M., UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. B. ir UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius B. K., bei kad derybų metu buvo svarstyta kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo pasiūlymų kaina ir kad mažiausią kainą - 11400 Lt pasiūlė UAB „duomenys neskelbtini“. Žinodama, kad šios derybos realiai nevyko, J. R. pasirašė protokole netikrais A. B. ir B. K. parašais taip pat pasirašė grafoje „komisijos narė“ patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, kad pravedus derybas, suderinta kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo kaina su UAB „duomenys neskelbtini“ yra 11400 litų. Visa tai žinodama, protokolą pasirašė grafoje „Komisijos pirmininkas“ ir kaltinamoji D. M. patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, tokiu būdu suklastojant tikrą dokumentą - derybų protokolą Nr. 10/2 dėl kompiuterinės įrangos (3 kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkimo. Šis žinomai suklastotas dokumentas buvo panaudotas 2011 m. gegužės 20 d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ patalpose adresu duomenys neskelbtini, direktorei D. M. pasirašant raštą dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo dokumentų pateikimo VšĮ „duomenys neskelbtini“ ir kartu su kitais konkurso dokumentais pateikiant jį VšĮ „duomenys neskelbtini“. Tokiu būdu apgaule VšĮ „duomenys neskelbtini“ naudai įgyjant svetimą turtą - 3114,80 litų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inoklaster LT“ skirtas paramos lėšas. Šiais savo veiksmais kaltinamoji D. M. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24str. 4d. - 300str.ld., 24 str. 4 d. - 182 str. ld., o kaltinamoji J. R. nusikalstamas veikas numatytas to paties kodekso 24 str. 6 d. - 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. - 182 str. 1 d.

Toliau, įgyvendinant tą patį projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“ kaltinamoji D. M. 2011-03-23 pasirašė įsakymą „Dėl kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentų parengimo mokymų organizavimo paslaugos pirkimo bei viešųjų pirkimų vykdymo procedūros“, kuriuo įsakė vyriausiajai vadybininkei J. R. paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu. Vykdant šį įsakymą, abi kaltinamosios veikė bendrininkų grupėje - D. M. kaip organizatorė, J. R. kaip padėjėja, o būtent:

J. R. 2011-04-04 surašė VšĮ „duomenys neskelbtini“ raštą Nr. KL-13, dėl kvietimo dalyvauti apklausoje mokymų organizavimo paslaugos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 adresuotą UAB „duomenys neskelbtini“ , kurį pasirašė direktorė D. M., šio rašto adresatui neišsiuntė ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kaltinamosios, veikdamos bendrai, rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta J. J. 2011-04-04” ir pasirašė už gavėją J. J., tai yra suklastojo tikrą dokumentą užfiksuojant jame melagingas žinias, kad J. J. yra informuota apie kvietimą dalyvauti tolimesniame konkurso etape.

Taip pat J. R. 2011-04-04 surašė VšĮ „duomenys neskelbtini " raštą Nr. KL-14, dėl kvietimo dalyvauti apklausoje kompiuterinės įrangos (3 kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 adresuotą VšĮ „duomenys neskelbtini“, kurį pasirašė direktorė D. M., šio rašto adresatui neišsiuntė ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kaltinamosios, veikdamos bendrai, rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta L. N. 2011-04-04” ir pasirašė už gavėją L. N. tai yra suklastojo tikrą dokumentą užfiksuojant jame melagingas žinias, kad L. N. yra informuota apie kvietimą dalyvauti tolimesniame konkurso etape.

Kaltinamoji J. R. 2011-04-08 surašė viešųjų pirkimų komisijos mokymų organizavimo pasiūlymo nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo protokolą Nr.l, kuriame buvo nurodyta, kad pasiūlymų kainos per didelės ir nuspręsta kviesti visus tris pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas. Kaltinamoji D. M. šį protokolą pasirašė. Jinai pasirašė ir 2011-04-15 J. R. surašytą lydraštį paaiškinimą dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo, kuriame buvo nurodyta, kad komisija priėmė sprendimą kviesti tiekėjus į derybas, kurios turi būti protokoluojamos. Toliau kaltinamosios veikdamos bendrininkų grupėje, pažeisdamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, D. M. suorganizavus, J. R. surašė 2011 m. balandžio 15 d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ derybų protokolą Nr. 2, kuriame įrašė melagingas žinias apie tai, kad VšĮ „duomenys neskelbtini“ patalpose adresu duomenys neskelbtini 2011-04-15 10 val. buvo pravestos derybos kuriose dalyvavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D. M. bei komisijos nariai J. R. ir G. L., taip pat VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorius A. S., UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė J. J. bei VšĮ „duomenys neskelbtini“ l.e.p. direktorė L. N., bei kad derybų metu buvo svarstyta mokymų organizavimo paslaugos atlikimo pasiūlymų kaina ir mažiausią kainą- 86000 Lt pasiūlė VšĮ „duomenys neskelbtini“, bei pasirašė šiame žinomai suklastotame dokumente netikrais J. J. ir L. N. parašais, žinodama, kad tokios derybos dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo su J. J. ir L. N. nevyko. Taip pat pasirašė grafoje „Komisijos narė“ patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, kad pravedus derybas, suderinta mokymų organizavimo paslaugos pirkimo kaina su VšĮ “ duomenys neskelbtini“ yra 86000 Lt.

Visa tai žinodama, protokolą pasirašė, grafoje „Komisijos pirmininkė“ ir kaltinamoji D. M. patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, tokiu būdu suklastojant tikrą dokumentą - derybų protokolą Nr.2 dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo. Šis žinomai suklastotas dokumentas buvo panaudotas 2011 m. gegužės 20d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ patalpose adresu duomenys neskelbtini, direktorei D. M. pasirašant raštą dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo dokumentų pateikimo VšĮ „duomenys neskelbtini“ ir kartu su kitais konkurso dokumentais pateikiant jį VšĮ „duomenys neskelbtini“ ir tokiu būdu kėsinantis VšĮ „duomenys neskelbtini“ naudai gauti apgaule didelės vertės svetimą turtą - 86000 litų pagal pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inoklaster LT“ skirtas paramos lėšas, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi Lietuvos verslo ir paramos agentūra nustatė pažeidimus ir kreipėsi į teisėsaugos įstaigą.

Tokiu būdu, kaltinamoji D. M. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. - 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. - 22 str. 1 d. - 182 str. 2 d., o kaltinamoji J. R. nusikaltimus numatytus to paties kodekso 24 str. 6 d. - 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. - 22 str. 1 d. - 182 str. 2 d.

Šalies argumentai

Nuteistoji D. M. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-15 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą principinę nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Teigia, kad visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė, D. M., organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, juos panaudojo, organizavo sukčiavimą bei organizavo pasikėsinimą sukčiauti siekiant įgyti didelės vertės turtą, o nuteistoji J. R. padėjo D. M., šias nusikalstamas veikas padaryti. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistosios D. M. atžvilgiu taikydamas baudžiamąją atsakomybę pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. 182 str. 1 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., šių nusikalstamų veikų sudėties požymių visumos nenustatė, pažeidė BPK 20 str. 5 str. įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tai pagrindžia toliau nurodyti argumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nevertino D. M. parodymų, kad ji niekada neleido darbuotojams atlikti nusikalstamų veiksmų. Dėl šių pareikštų kaltinimų pasakytina, kad byloje liko nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad D. M., padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. D. M. teigia, kad neveikė, kaip nusikaltimų organizatorė, atvirkščiai, sužinojusi, apie esamą padėtį, ėmėsi visų veiksmų, kad dokumentus klastoję asmenys būtų tinkamai nubausti. Todėl visiškai nesutinka, kad jos veiksmuose yra dokumentų klastojimo, sukčiavimo (apgaulės) požymių. Vien tik fakto nustatymas, kad darbuotoja atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindas apgaulei nustatyti ir D. M. pripažinti kalta. Šioje baudžiamojoje byloje sąlygų, leidžiančių nustatyti visų baudžiamosios apgaulės požymių, nenustatyta, kadangi jokių nusikalstamų veiksmų D. M., jos teigimu, neatliko, nieko neorganizavo. Teigia, jog ji nedarė jokios įtakos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimui ar kitų asmenų suklaidinimui. Teismas nenustatė aplinkybių, nesigilino į esamą situaciją. Byloje neginčijamai nustatyta, kad darbuotoja J. R., D. M. nežinant, atliko neteisėtus veiksmus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dėl dokumentų klastojimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl nagrinėjamoje byloje, apeliantės nuomone, turėtų būti nustatyta, ar ji suprato apie tai, jog savo veiksmais teisinėje apyvartoje įtvirtino apgaulę, taip pat ar suprato, jog suklastojo ar disponavo žinomai netikrais duomenimis, ir taip norėjo veikti. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nenustatyta. Teigia, kad apie dokumentų klastojimą nieko nežinojo ir nebuvo informuota, kadangi pasitikėjo darbuotoja J. R..

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VŠĮ „duomenys neskelbtini“ buvo įgyvendinamas projektas Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“ pagal 2010-10-27 pasirašytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartį su Viešąja įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir LR Ūkio ministerija. Taip pat nustatyta, kad minėtos sutarties pagrindu 2010-11-16 VŠĮ „duomenys neskelbtini“ direktorė D. M. surašė ir pasirašė įsakymą dėl kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentų parengimo kompiuterinės įrangos nuomos pirkime bei viešųjų pirkimo vykdymo procedūros, kuriuo J. R. besąlygiškai buvo pavesta paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą apklausos raštu būdu. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad kvietimai dalyvauti konkurse tiekėjams buvo išsiųsti, taigi nebuvo stengiamasi nuslėpti nuo konkrečių dalyvių viešojo konkurso vykdymo fakto ar kaip nors apriboti galimybę jame dalyvauti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pasiūlymus į šį kvietimą dalyvauti konkurse pateikė visi trys tiekėjai: UAB „duomenys neskelbtini, UAB „duomenys neskelbtini ir UAB „duomenys neskelbtini. Taigi, visi minėti tiekėjai buvo informuoti apie vyksiantį konkursą ir turėjo realią galimybę pasiūlyti savo paslaugas bei kainą, ką, pagal bylos duomenis, ir padarė. Tačiau iš D. M., A. T. ir pačios nuteistosios J. R. parodymų matyti, kad visų tiekėjų pateikti pasiūlymai viršijo projekto biudžete kompiuterinės technikos nuomai numatytą sumą, todėl buvo pavesta surengti derybas. J. R. neneigė fakto, kad šios derybos buvo surengtos pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras, tačiau tai buvo padaryta sąžiningai klystant, stengiantis tinkamai įvykdyti jai pavestą užduotį ir užpildyti visas viešųjų pirkimų dokumentų grafas, o ne siekiant sukelti kokių nors neigiamų pasekmių. Į derybas reikėjo pakviesti visus tris tiekėjus, kad nors vienas iš jų sumažintų kainą iki projekte numatytos sumos. Tiekėjams kvietimai dalyvauti derybose buvo išsiųsti, tačiau 2010-11-24 vykusiose derybose dalyvavo tik pirkimo komisijos nariai ir vienintelio tiekėjo - UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas, direktorius - K. M.. Nors teismo posėdžio metu K. M. ir nurodė, kad jokiose derybose nedalyvavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nesusirinkus ir faktiškai nedalyvaujant visiems dalyviams, derybos vyko ne kaip posėdis, tačiau kaip susitikimas, tuo tarpu su kitais tiekėjais buvo deramasi telefonu. D. M. skambino tiek K., tiek B. ir klausė ar jie sutiktų sumažinti kainą. Taigi, visiems tiekėjams buvo žinoma apie realiai vykstančias derybas. Tačiau minėti tiekėjai mažinti kainos nesutiko, todėl pirkimų laimėtoju ir buvo paskelbtas UAB „duomenys neskelbtini“. Už UAB „duomenys neskelbtini“ derybų protokole pasirašė K. M., kuris fiziškai buvo atvykęs į VŠĮ „duomenys neskelbtini“ biurą. Tuo tarpu už komisijos posėdyje nedalyvavusius B. ir K. derybų protokole pasirašė J. R.. Šį dokumentą ir jo turinį surašė būtent J. R., kadangi jai buvo pavesta tinkamai įforminti dokumentus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nepaisant fakto, jog už tam tikrus tiekėjus pasirašė J. R., tačiau šių dokumentų turinys atspindėjo realią situaciją (kitų tiekėjų informavimą apie vyksiančias derybas ir pačias telefonu vykusias derybas). Nuteistoji J. R., duodama parodymus teisme, teigė, kad už kitus tiekėjus pasirašė siekdama tinkamai įforminti visus viešųjų pirkimų dokumentus, vien tik dėl formalių dalykų nenorėdama sužlugdyti viešojo konkurso ir paramos gavimo ir tokį faktą nuslėpė nuo D. M.. J. R. paprasčiausiai siekė tinkamai atlikti savo pareigas ir įvykdyti jai pavestas užduotis.

Nagrinėjamoje byloje dėl antrojo epizodo, taip pat neginčijamai nustatyta, kad D. M., surašė ir pasirašė įsakymą dėl kvietimo dalyvauti apklausoje duomenų parengimo mokymų organizavimo paslaugos pirkimo bei viešųjų pirkimo vykdymo procedūros, kuriuo J. R. įsakė paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu. Trims tiekėjams buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse, taigi nebuvo stengiamasi nuslėpti nuo konkrečių dalyvių viešojo konkurso vykdymo fakto ar kaip nors apriboti galimybę jame dalyvauti. Pasiūlymus pateikė visi trys tiekėjai, į kuriuos buvo kreiptasi: UAB „duomenys neskelbtini“, VŠĮ „duomenys neskelbtini“ bei VŠĮ „duomenys neskelbtini“, tai patvirtina, jog šie tiekėjai buvo informuoti apie konkursą. Nuosprendyje visiškai nepagrįstai teigiama, jog konkurso dalyviai nebuvo informuoti apie sekantį pirkimų etapą - derybas. Tai pirmiausiai paneigia pačių konkurso dalyvių, kurių atstovai buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, parodymai. Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirbo VŠĮ „duomenys neskelbtini“, laikinai ėjo šios įstaigos direktorės pareigas, bei teisme nurodė, kad jos vadovaujama įstaiga teikė pasiūlymą VŠĮ „duomenys neskelbtini“ dėl mokymų organizavimo. Taip pat nurodė, kad į Alytų buvo nuvykusi šiuo klausimu du kartus. Kiek prisimena, jai teko pasirašyti kažką panašaus, kaip derybų protokolą, tačiau kokį tiksliai dokumentą pasirašė, neprisimena, paaiškino, kad derybose buvo prašoma nuleisti kainą. Liudytoja J. J. parodė, kad ji dirba UAB „duomenys neskelbtini direktore, bendrovė vykdo konsultavimo paslaugas personalo valdymo klausimais. Liudytoja paaiškino, kad 2011 m. pavasarį buvo gavusi paklausimą teikti pasiūlymą iš VŠĮ „duomenys neskelbtini“. Ši liudytoja patvirtino, kad pasiūlymą pateikė, tačiau konkurso nelaimėjo ir daugiau jokių reikalų su ta viešąja įstaiga neturėjo. Taip pat parodė, kad pateikus pasiūlymą, ji po to skambino ir jos klausė, ar nenorėtų nuleisti kainos, tačiau ji atsisakė sumažinti kainą, ir tuo viskas baigėsi. Teisme liudytoja paaiškino, kad kalbėjo su vadove. Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad VŠĮ „duomenys neskelbtini“ dirbo direktoriumi, nurodė, kad ši bendrovė laimėjo konkursą, vyko derybos dėl laimėjimo. Dalyvavo apklausoje, kaina buvo per didelė ir kainą truputį nuleido. Nuolaidą suderėjo derybų būdu, kadangi gavo kvietimą pakoreguoti kainą. Nurodė, kad derybos buvo protokoluojamos, esminis dalykas buvo dėl kainos.

Taigi, iš esmės visi tiekėjai faktiškai dalyvavo derybose, su visais dalyviais įstaigos direktorė D. M. derėjosi dėl kainos asmeniškai. Nors derybų posėdžio metu UAB „duomenys neskelbtini atstovė derybų posėdyje fiziškai nedalyvavo, tačiau liudytoja J. J. parodė, kad pateikus pasiūlymą, ji po to skambino ir buvo derėtasi dėl galutinės kainos. Liudytoja G. L. taip pat paaiškino, kad ji buvo paskirta į viešųjų pirkimų komisiją, buvo išsiųsti kvietimai tai paslaugai pirkti. Pasiūlymus pateikusių organizacijų buvo per didelės kainos, todėl jie buvo kviečiami į derybas, nurodė, kad į derybas atvyko moteris ir vyras, tuo tarpu su viena iš organizacijų buvo kalbėtasi telefonu. Liudytoja taip pat parodė, kad derybas vedė direktorė D. M.. Taigi, šios liudytojų nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ir nuteistosios J. R. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad J. J. derėtis skambino direktorė D. M., ir teiravosi dėl kainos sumažinimo galimybių, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Todėl pirkimų nugalėtoju ir buvo paskelbtas VŠĮ „duomenys neskelbtini“, kuris pasiūlė mažiausią kainą, nes sutiko derėtis.

Analogiškai, kaip ir pirmuoju atveju, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog sudaryta viešojo pirkimo sutartis su VŠĮ „duomenys neskelbtini prieštarautų kitų tiekėjų ar VŠĮ „duomenys neskelbtini“ interesams. Visi duomenys patvirtina, kad buvo pasirinktas pačią mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, kadangi kitų tiekėjų pasiūlymai buvo brangesni.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, kad J. R. padaryta veika negali būti pripažįstama ir jos nusikalstama veika. Vien tik tam tikrų tikrovės neatitinkančių duomenų užpildymas, nuslepiant nuo apeliantės faktus, negali būti vertinamas kaip pavojinga veika. Šioje situacijoje, pasirašymas už kitus asmenis, nepažeidžia nei fizinių, nei juridinių asmenų teisių, nesukelia minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Šiuo atveju nuteistoji J. R. nors ir pati pasirašė už tam tikrus viešajame pirkime dalyvavusius dalyvius, tačiau realiai šiais parašais patvirtino realius, egzistuojančius faktus ir pateikė ne išgalvotus duomenis bei visas šias aplinkybes nuslėpė nuo D. M.. Užpildydama viešųjų pirkimų formalumus už kitus asmenis, ir tokius duomenis nuslepiant nuo apeliantės, J. R. paprasčiausiai sąžiningai klydo, teismo posėdžio metu visų atsiprašė. Mano, jog J. R. atveju teismas galėjo taikyti ir BK 37 str., kuriame teigiama, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Apeliantė nesutinka su kaltinime nurodytu mano veiksmų kvalifikavimu pagal BK 182 str. 1 d. (antrajame epizode pagal 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.) vien jau dėl to, kad J. R. veiksmuose nebuvo ir net nebuvo nustatyta jokių apgaulės požymių. Kaip jau minėta, kad nors pastaroji ir neginčija fakto, kad pasirašė tam tikruose dokumentuose kitų asmenų vardu, tačiau pasirašydama už juos, patvirtino realiai įvykusius faktus (viešųjų pirkimų eigą, derybas su tiekėjais). Už kitus asmenis pasirašė sąžiningai klysdama, siekdama tinkamai ir pilnai užpildyti pirkimų dokumentus, kad juose nebūtų nustatyta jokių trūkumų. Kita vertus, nuteistoji J. R. savo veiksmais kito asmens naudai neužvaldė ir negalėjo užvaldyti turto ar įgyti turtinę teisę. Turtinė teisė VŠĮ „duomenys neskelbtini“ gauti paramą bet kokiu atveju buvo užtikrinta 2010-10-27 Projekto finansavimo ir administravimo sutarties, pasirašytos su VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir LR Ūkio ministerija, pagrindu. Taigi šiuo konkrečiu atveju nuteistosios J. R. veiksmai turi būti vertintini ne kaip apgaulė, tačiau netinkamas viešųjų pirkimų dokumentų įforminimas.

Apeliantės nuomone, teismas taip pat grubiai pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą. Šiuo atveju teismo nuosprendis yra grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis, kadangi neįrodyta, kad D. M. savo veiksmais padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl nėra jokių pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti. Alytaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė pagrįstų ir išsamių motyvų, kodėl jos teisėti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, jos elgesys ir veiksmai su darbuotojais atitiko įstatymų reikalavimus ir juose nusikalstamos veikos sudėties požymių nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados neginčijamais ir objektyviais įrodymais paremtos nebuvo. Teismo nuosprendis privalėjo būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tačiau teismas to neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nebandė spręsti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimo. Atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų esminę reikšmę turi apgaulė kaltininko veiksmuose. Šiuo atveju, kaip jau minėta, apgaulės apeliantės veiksmuose nebuvo. Todėl tai, ką teismas išdėstė skundžiamame nuosprendyje, tikrai negali būti laikoma aplinkybėmis, dėl kurių atsiradę civiliniai, darbo teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepaisė teisinės valstybės ir teismų praktikos suformuotų nuostatų, pirmenybę suteikdamas baudžiamajai atsakomybei, nepagrįstai apeliantę pripažino kalta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistoji D. M. ir jos gynėjas advokatas V. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. D. M., nesutikdama su nuteisimu pagal jai inkriminuotas veikas ( BK 24 str. 4 d. - 300 str. 1 d., 24 str. 4 d.-182 str.1 d. 24 str.4 d. -22 str.1 d.-182 str.2 d. 24 str. 4 d. - 300 str. 1 d.) apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad nusikalstamų veikų, dėl kurių yra pripažinta kalta, ji nepadarė, jos veiksmuose nėra nusikalstamų veikų sudėties. Su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantė nesutinka dėl jos nuomone netinkamo įrodymų vertinimo, teismo padarytų išvadų ir prašo ją išteisinti.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304- 307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Sutiktina su apeliantės išdėstyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nenurodė pagrįstų ir išsamių motyvų, kodėl apeliantės veiksmai buvo kvalifikuoti kaip neteisėti. Pirmosios instancijos teismas išvardinęs įrodymus ir juos pripažinęs įrodymais LR BPK 20 str. prasme, skundžiamu nuosprendžiu be motyvų konstatavo, kad kaltinamosios yra kaltos dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl kaltumo pagal inkriminuotus BK straipsnius yra nepagrįstos ir neteisingos.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl D. M. kaip organizatorės daryti nusikalstamas veikas nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos) ir BK 182 straipsnio 1dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį BK 182 straipsnio 2 dalį.

Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad J. R. surašė 2010 m. lapkričio 24 d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ derybų protokolą Nr. 10/2, kuriame įrašė derybose nedalyvavusius asmenis A. B. ir B. K. ir už juos pasirašė protokole ir tai, kad direktorė D. M. šį protokolą patvirtino savo parašu, kaip faktą vykus derybas, dalyvaujant B. K. ir A. B. posėdyje. Byloje nustatytas ir antrasis faktas, kad J. R. surašė 2011 m. balandžio 15 d. VšĮ „duomenys neskelbtini“ derybų protokolą Nr. 2, kuriame įrašė derybose nedalyvavusį asmenį J. J. ir už ją bei už L. N. pasirašė, o apeliantė D. M., savo parašu patvirtindama protokolo duomenų teisingumą ir šiuos dokumentus perdavė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai( t.1. b.l. 21-200), tai yra juos panaudojo.

Kaltinamoji J. R. pirmos instancijos teisme patvirtino, kad ji dirbdama VšĮ duomenys neskelbtini vadybininke ir tvarkė viešųjų pirkimų dokumentaciją, buvo tiesiogiai pavaldi apeliantei, minėtos įstaigos direktorei ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkei D. M.. J. R. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad derybos abiem atvejais faktiškai vyko, jas vedė vadovė D. M.. Dalyvavo ne visi asmenys nurodyti protokole, pirmu atveju atvyko tik K. M., kiti du neatvyko, tačiau direktorė bendravo telefonu, siūlė mažinti kainą. Dokumente pasirašė visi komisijos nariai. Ji neturėjo kompetencijos, tai buvo vienas iš pirmųjų pirkimų, todėl suabejojo, ar nereikia visų dalyvių parašų. Konsultavosi su pažįstamais ir sužinojo, kad turi būti ir A. B. bei B. K. parašai. Tą dokumentą ji perrašė, pasirašė visi komisijos nariai, pasirašė ir J. R., kitą dieną K. M. pasirašė, o už B. K. ir A. B. J. R. pasirašė pati. Su lydraščiu ir vadovės parašu pateikė agentūrai paraišką. Dėl kito epizodo, protokole pasirašė komisijos nariai ir L. N.. J. R. protokolą perrašė ir pasirašė už neatvykusius dalyvius, tačiau apie padirbtus parašus abiem atvejais direktorei nieko nesakė. Protokolų esmė nesikeitė, tik tai, kad ji pasirašė už nedalyvavusius asmenis. Taip pat pateikė agentūrai dokumentus (T.6, b.l. 51). Analogiškus parodymus J. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, jog už komisijos posėdyje nedalyvavusius asmenis A. B., B. K. J. J., pasirašė ji pati, bei pasirašė ir už L. N., nes perrašė protokolą (T.4, b.l. 124). Apeliantė D. M. teisme nurodė, kad pirmu atveju derybose dalyvavo K. M., kiti du nedalyvavo, todėl ji telefonu paskambino šiems asmenims ir derino kainas, bet pastarieji atsisakė mažinti kainas. Mokymo paslaugų pirkimo atveju vyko taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, tik į derybas atvyko du įmonių vadovai. Derybų metu paskambino J. J. ir ji informavo, kad konkurso ji nelaimėjo. Kuriuo metu pasirašydavo derybų protokolą ji nepamena. Pateikė dokumentus Verslo paramos agentūrai ir ši jokių pretenzijų jai nereiškė. Nepamena ar prieš pasirašydama skaitė protokolus. Tai, kad vyko derybos telefonu, tai yra direktorė D. M. derino kainas su asmenimis nedalyvavusiais derybose, patvirtino teisme apklausta liudytoja G. L. ( t.5., b.l. 83). L. N. patvirtino, jog ji į Alytų buvo atvykusi du kartus, dalyvavo derybose, direktorė prašė sumažinti kainą, tačiau jie kainos nemažino ir konkurso nelaimėjo. Protokole parašas yra ne jos, nors ji kažkokiame dokumente derybų metu rašėsi( b.l.123, t.5). K. M. ir A. S. patvirtino, kad dėl konkurso pateikė pasiūlymus, dalyvavo Alytuje derybose ir laimėjo konkursą, nes sutiko sumažinti kainą ( t.5.b.l. 109, 124). B. K. ir A. B. teigė, jog pasiūlymus teikė, tačiau konkurso nelaimėjo, protokole parašai yra ne jų( t.5, b.l.108-110). Liudytoja J. J. patvirtino, jog dalyvavo konkurse, teikė pasiūlymus mokymo paslaugoms suteikti, bendravo su direktore telefonu, kuri siūlė mažinti kainą, bet ji nesutiko, todėl konkurso nelaimėjo( t.5.b.l. 123). Specialisto išvada patvirtina A. B., B. K., L. N., J. J. parodymus, kad parašai yra ne jų, o kito asmens pamėgdžiojusio jų parašus protokoluose ( t.2.b.l. 29-36). J. R. pripažino, jog ji pasirašė už minėtus asmenis, nes norėjo tvarkingai suruošti visus dokumentus paramai gauti. Taigi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog dokumentų klastojimą būtų organizavusi apeliantė D. M., o jai padėjusi J. R..

LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamo straipsnio dispozicijoje įtvirtinto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Objektyviai, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš LR BK 300 str. 1 d. dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

J. R. nuteista už melagingų žinių įrašymą į dokumentą, o D. M. už organizavimą suklastoti dokumentus, šių dokumentų patvirtinimą savo parašu ir panaudojimą. Taigi akivaizdu, jog tiek J. R. , tiek D. M. buvo kaltinamosios tam tikrų veiksmų įeinančių į nusikaltimo numatyto LR BK 300 str. sudėtį atlikimu.

LR BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, kas suponuoja išvadą, jog jos konstatavimui asmens veikoje pakanka nustatyti bent vieną iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais pasireiškė dokumento suklastojimas. Tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad, nepaisant formalios LR BK 300 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). LR BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) įstatų bendrųjų nuostatų 1 punkte išdėstyta, kad Agentūra yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta savarankiška pelno nesiekianti organizacija, kuri gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiems įstatams ir veiklos tikslams. Įstatų 5 punkte įtvirtinta tai, kad Agentūros steigėja (savininkė) – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatų IV skyriuje išdėstytos Agentūros savininko teisės ir pareigos. Šio skyriaus 18.1 punkte nurodyta, kad agentūros savininkas turi teisę priimti sprendimus visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais, 18.4, 18.5 punktuose įtvirtinta, kad agentūros savininkas turi teisę pripažinti negaliojančiais Agentūros vadovo sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad viešieji pirkimai buvo organizuojami abiem atvejais: tiek dėl kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo, tiek dėl mokymo organizavimo paslaugos pirkimo. Abiem atvejais D. M. išleido įsakymus „Dėl kvietimo dalyvauti apklausoje ir abiem atvejais įsakė vyr. vadybininkei J. R. paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu“ ( t. 3.b.l. 18, 21, 99). Tai, kad atrinktus tiekėjus pasiekė ši informacija, patvirtina byloje esantys šių tiekėjų pasiūlymai (t.1.b.l. 83-84; 186-200). Šią faktinę aplinkybę patvirtino visi teisme apklausti asmenys, teikę pasiūlymus dėl konkurso: A. B., B. K., K. M., L. N., J. J. ir A. S.. Todėl kaltinimai dalyje dėl informacijos nuslėpimo, klastojant rašto kampe gavėjo parašą ir taip kaltinant D. M. dokumento klastojimo organizavimu, o J. R.- padėjimu suklastoti dokumentą yra nepagrįsti, nes šie pasiūlymai ne tik, kad pasiekė adresatus, bet ir buvo gauti atsakymai dėl sutikimo dalyvauti konkurse ir užpildyti pasiūlymai-paraiškos su nurodytomis sąlygomis ir kainomis( t.1.b.l. 83, 93, 103, 186, 192, 108) . J. R. įrašai: „Gauta direktorius A. B. 2010-11-18” „Gauta direktorius B. K. 2010-11-18”, „Gauta J. J. 2011-04-04”, „Gauta L. N. 2011-04-04” ir pasirašymas už gavėją, patvirtina tai, kad J. R. prierašai šiuose dokumentuose ir pasirašymas už kitus asmenis negali sukelti jokios žalos, nes konkurso dalyviai faktiškai buvo supažindinti su pasiūlymais dalyvauti konkurse bei pasinaudojo teise teikti pasiūlymus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto įrašo dokumente egzistavimas. Šiuo konkrečiu atveju tai galėtų būti pripažįstama procedūros pažeidimu, bet ne esminės faktinės aplinkybės ir esmės iškraipymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad su laimėtoju UAB „duomenys neskelbtini“ sutartis buvo vykdoma, projekto vykdytojui buvo išmokėtos lėšos pagal sutartį, nenustačius pastabų dėl procedūros. Antruoju atveju 2013-03-29 VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra informavo, kad projekto vykdytojas vykdys naują mokymo organizavimo paslaugų pirkimą, todėl lėšos nebuvo pervestos( t.2.b.l. 185). Akivaizdu jog nei pirmuoju atveju, nei antruoju- jokia žala niekam padaryta nebuvo.

2010-11-24 derybų dėl kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo ir 2011-04-15 derybų dėl mokymo organizavimo paslaugos pirkimo kainos protokolai – yra sudėtine ir būtina vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dalimi. Nustatyta, kad 2010-11-24 vykusio derybų posėdžio metu B. K. ir A. B. nedalyvavo, tačiau protokole jie buvo nurodyti, kaip dalyvavę asmenys ir už juos pasirašė vadybininkė J. R.. Nustatyta ir tai, kad 2011-04-15 vykusių derybų metu tiesiogiai posėdyje nedalyvavo J. J., tačiau ji nurodyta kaip dalyvavusi posėdyje ir už ją J. R. pasirašė. Šių protokolų teisingumą patvirtino D. M.. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

Kolegijos vertinimu šioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, kad VšĮ duomenys neskelbtini vykdė projektą „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“ ir tuo pagrindu vykdė viešuosius pirkimus. Tiekėjų atrankos dokumentai buvo parengti ir patvirtinti pagal pateiktus tiekėjų dokumentus, dėl kurių tikrumo niekam nekilo jokių abejonių. Byloje reikšminga ir tai, kad konkurso nelaimėjusių įmonių vadovai jokių pretenzijų dėl apklausų, jų rezultatų ar jų pateiktų dokumentų suklastojimo nereiškė, be to patvirtino, kad savo pateiktuose pasiūlymuose nurodė realias paslaugų atlikimo kainas ir, kad direktorė siūlė mažinti kainas telefonu, tačiau jie nesutiko. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. komerciniai siūlymai, lokalinės sąmatos, juridinių asmenų registravimo pažymėjimų kopijos, patvirtinantys, kad konkrečiai įmonei suteikta teisė teikti nuomos kompiuterine įranga paslaugas bei mokymo paslaugas. Nustatyta, kad konkursą laimėjo tas tiekėjas, kuris ne tik pasiūlė mažiausią kainą, bet ir sutiko dar ją sumažinti iki siūlomos direktorės D. M. kainos, taigi šioje byloje D. M. veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio, juolab, kad tokių duomenų byloje nėra; duomenų, kad ji veikė savanaudiškais tikslais, byloje nėra. Byloje liko nepaneigta J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pateikta versija, jog ji niekam apie tai, kad pasirašė už nedalyvavusius asmenis nesakė, o tai padarė siekdama tvarkingai sutvarkyti dokumentus. Tai, kad D. M. vedė derybas telefonu ir su tiesiogiai nedalyvavusiais asmenimis, J. R. girdėjo. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nepaisant fakto, jog už tam tikrus tiekėjus pasirašė J. R., tačiau šių dokumentų turinys atspindėjo realią situaciją (kitų tiekėjų informavimą apie vyksiančias derybas ir pačias telefonu vykusias derybas). J. R., duodama parodymus teisme, teigė, kad už kitus tiekėjus pasirašė siekdama tinkamai įforminti visus viešųjų pirkimų dokumentus, vien tik dėl formalių dalykų nenorėdama sužlugdyti viešojo konkurso ir paramos gavimo ir tokį faktą nuslėpė nuo D. M.. J. R. paprasčiausiai siekė tinkamai atlikti savo pareigas ir įvykdyti jai pavestas užduotis. Taigi, šioje byloje nėra nustatyti kaltinamųjų veikoje subjektyvieji požymiai, tyčia, kuria būtų siekiama nusikalstamų tikslų, todėl J. R. ir D. M. veiksmus ( protokolų turinio neperskaitymą)- galima pripažinti tam tikrų viešųjų pirkimų įstatymo ir tvarkos procedūrų pažeidimu, tačiau ne nusikalstama veika, nes šie pažeidimai nesiekia tokio pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas. Tokios praktikos yra laikomasi ir kasacinėje nutartyje 2K-161/2012, kuri savo esme yra panaši ir taikytina šios bylos faktinių aplinkybių teisiniam vertinimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Pažymėtina, kad už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 171³ straipsnis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad D. M. būtų kalta dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 str.1d. organizavimo, tai yra dokumento suklastojimo ir panaudojimo( abiem atvejais) byloje nėra, todėl ji išteisintina nepadarius veikų turinčių nusikaltimo požymių. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kadangi netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas D. M. atžvilgiu, tas pats taikytina ir kitai nuteistajai J. R., nors jos skundo nėra, tačiau ji tais pačiais pagrindais išteisintina dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 24 str.6d. ir BK 300 str.1d. ( dvi veikos). Nesant nusikalstamos veikos, negali būti ir bendrininkavimo padedant padaryti nesamas nusikalstamas veikas.

Dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pažymėtina, kad sukčiavimas ( BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori( kasacinė nutartis Nr.2K-7-176-303/2015).

Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus šių aplinkybių plotmėje pastebėtina, kad apylinkės teismas ne tik kad neatskleidė būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės esmės bei turinio D. M. veiksmuose, formaliai išdėstydamas teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, bet ir nepasisakė, kokios aplinkybės rodo D. M. tyčią panaudojant apgaulę siekiant įgyti svetimą turtą.

Tuo tarpu vertinant nuteistosios D. M. galimai neteisėtus veiksmus, t.y. sukčiavimo organizavimą ir pasikėsinimo sukčiauti organizavimą, pažymėtina, kad tai patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Nuteistoji D. M. parodė, kad su viešaisiais pirkimais neturėjo patirties. Šie du epizodai buvo patys pirmieji. Dėl kompiuterių įrangos nuomos pirkimo buvo pasirašytas jos įsakymas vykdyti šitą projektą. Po to turėjo vykdyti R. Ji išsiuntė trims kompanijoms pasiūlymus. Atsakymai į pasiūlymus buvo gauti, tačiau kainos buvo per didelės. Parašė įsakymą kviesti kompanijų atstovus į derybas. Kaip jie buvo pakviesti nežino. Raštai buvo išsiųsti. Į derybas atvyko vienas žmogus – M. D. M. paskambino į kitas dvi kompanijas, iš kurių neatvyko atstovai ir prisistačiusi pasakė, kad nori kalbėtis dėl kainų nuleidimo. Jie pasakė, kad kaina parašyta pasiūlyme. Tada jie derėjosi su Markevičiumi. Jį įkalbėjo nuleisti kainas. Kaip paskui vyko nepamena (T.6, b.l.49). Dėl mokymų pirkimo D. M. parodė, kad pirko labai brangius mokymus. Buvo įsakymas rengti konkursą. Išsiuntė tris pasiūlymus. Gavo tris atsakymus su kainom. Kainos pasirodė per didelės. Buvo įsakymas ir pakvietimas derėtis. Atvyko dviejų įmonių vadovai. Derybų metu paskambino J. ir paklausė kokia situacija. Jai pasakė, kad nelaimėjo. Tai pagrindžiančius dokumentus rengė darbuotojai: finansinius dokumentus finansininkė, o dėl pirkimų J. R.. D. M. pasirašo ant kopijų ir lydraščių. Šiuos dokumentus pateikė verslo paramos agentūrai abejais atvejais (T.6, b.l.50).

Bylos duomenys patvirtina, jog 2010-11-15 VšĮ duomenys neskelbtini“ direktorės D. M. įsakymu vyriausioji vadybininkei J. R. buvo pavesta paruošti kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentus kompiuterinės įrangos (3 kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime , viešųjų pirkimų procedūrą vykdant apklausos raštu būdu (T.3, b.l. 99). Tos pačios dienos direktorės įsakymu buvo patvirtinta Viešųjų pirkimų komisijos (toliau –Komisija) sudėtis, pirmininke paskiriant D. M., komisijos nariais J.R. ir A. T. (T.3, b.l. 100). Kvietimai dalyvauti apklausoje 2010-11-18 buvo išsiųsti UAB „duomenys neskelbtini“ (T.3, b.l. 120), UAB „duomenys neskelbtini“ (T.3, b.l. 133) ir UAB „duomenys neskelbtini“ (T.3, b.l. 146). Konkurso pasiūlymą – paraišką VšĮ duomenys neskelbtini UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė 2010-11-22 (T.3, b.l. 159), UAB „duomenys neskelbtini pateikė 2010-11-23 (T.3, b.l. 169), UAB „duomenys neskelbtini“ 2010-11-23 (T.3, b.l. 179). Komisija 2010-11-23 protokolu, išnagrinėjusi pasiūlymus ir juos įvertinusi, nustatė, kad pasiūlymų kainos yra per didelės, todėl priėmė sprendimą pakviesti pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas (T.1, b.l. 113). Apie derybas, paraiškas padavę asmenys, informuoti 2010-11-23 raštais (T.1, b.l. 114-116). 2010-11-24 derybų protokolu Nr. 10/2 nutarta suderinta kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo kaina su UAB „duomenys neskelbtini“ -11400,00 Lt. 2010-03-23 VšĮ duomenys neskelbtini“ direktorės D. M. įsakymu vyriausioji vadybininkei J. R. buvo pavesta paruošti kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentus mokymų organizavimo paslaugos pirkime, viešųjų pirkimų procedūrą vykdant apklausos raštu būdu (T.3, b.l. 18). Tos pačios dienos direktorės įsakymu buvo patvirtinta Viešųjų pirkimų komisijos (toliau –Komisija) sudėtis, pirmininke paskiriant D. M., komisijos nariais - J. R. ir G. L. (T.3, b.l. 19). Kvietimas dalyvauti apklausoje 2010-04-04 buvo išsiųstas VšĮ duomenys neskelbtini (T.3, b.l. 48), 2011-04-04 UAB „duomenys neskelbtini“ (T.3, b.l. 74) ir 2011-04-04 VšĮ „duomenys neskelbtini (T.3, b.l. 58). Konkurso pasiūlymą – paraišką VšĮ duomenys neskelbtini „ VšĮ „duomenys neskelbtini“ pateikė 2011-04-07 (T.3, b.l. 68), UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė 2011-04-06 (T.3, b.l. 74), VšĮ duomenys neskelbtini 2011-04-07 (T.3, b.l. 80). Komisija 2011-04-08 protokolu, išnagrinėjusi pasiūlymus ir juos įvertinusi, nustatėm, kad pasiūlymų kainos yra per didelės, todėl priėmė sprendimą pakviesti pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas (T.2, b.l. 4). Apie derybas, paraiškas padavę asmenys, informuoti 2011-04-11 raštais (T.2, b.l. 5-7). 2011-04-15 derybų protokolu Nr. 2 nutarta suderinta mokymų organizavimo paslaugos pirkimo kaina su VšĮ „duomenys neskelbtini“ -86 000,00 Lt (T.2, b.l. 9).

Taigi, iš nuteistosios D. M. paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir rašytinė medžiaga matyti, jog D. M., būdama VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktore ir įgyvendindama 2010 m. spalio 27 d. Projekto „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“, projekto kodas Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003, vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymu bei VšĮ Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (toliau – Viešųjų pirkimų taisyklės), patvirtintomis viešosios įstaigos Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro direktorės 2010-03-23 įsakymu Nr.10/03/0, t.y. esant tam faktiniam ir teisiniam pagrindui, siekė įstatymų nustatyta tvarka atlikti viešuosius pirkimus dėl kompiuterijos įrangos nuomos bei mokymo paslaugų pirkimo, tai yra atliko jai pavestas funkcijas, organizuoti viešuosius pirkimus. Apie vykstančius viešųjų pirkimų konkurso procesus, ką patvirtina liudytojų: A. S., K. M., A. B., B. K., L. N., J. J. parodymai bei rašytinė medžiaga, viešuosiuose pirkimuose dalyvavę asmenys buvo informuoti apie vykstantį konkursą, nes teikė pasiūlymus. Duomenys, kad buvo konkurso laimėtojais pripažintos įmonės ir pakviestos sudaryti sutartis, tos, kurių siūloma kaina buvo pati mažiausia ir dar sutiko sumažinti kainas, rodo, jog jokių nusikalstamų tikslų nebuvimą, juolab savanaudiškų tikslų sau ar kitam trečiajam asmeniui. Nebuvo panaudota jokia apgaulė ir kitų įmonių atžvilgiu, kadangi apie laimėtoją ir numatomą sutarties sudarymo datą su laimėjusia įmone buvo informuoti visi konkurso dalyviai ( t.1.b.l. 124-126, t.2.b.l. 12-17). Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad iš nelaimėjusių konkursą asmenų nebuvo atimta teisė ginčyti konkurso rezultatus, todėl nebuvo pažeisti viešumo ir skaidrumo principai. A. S. teigimu, pagal pasirašytą sutartį ( t.2.b.l. 18-23) buvo teikiamos mokymo paslaugos.

Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Visi liudytojų (K. M., A. B., B. K., A. S., J. J., L. N.) parodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, tiek dėl kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo, tiek dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo, patvirtina, jog nuteistosios D. M. veiksmuose nebuvo jokios tyčios suklaidinti paramos davėją- Lietuvos Respublikos Ūkio ministeriją ( t.5.b.l. 130).

Vertinant minėtąsias aplinkybes matyti, jog D. M. atliko veiksmus, jog abi viešųjų pirkimų procedūros įvyktų, būtų pasiektas rezultatas , kuris reikalingas gauti jai atliekant darbines funkcijas, bylos duomenimis ji veikė sąžiningai ir neturėjo jokio siekio kaip nors suklaidinti VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrą ar LR Ūkio ministeriją bei apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. VšĮ „duomenys neskelbtini“ naudai įgyti svetimą turtą -3114,80 litų ir pasikėsinant įgyti didelės vertės svetimą turtą -86000 litų. Pagal 2010-10-27 pasirašytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija, projekto finansavimo lėšos yra skiriamos viešuosius pirkimus laimėjusiai organizacijai, tačiau ne nuteistajai D. M. ar jos atstovaujamai viešajai įstaigai.

Todėl, nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos sukčiavimo sudėties D. M. veiksmuose požymių ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, priimto D. M. atžvilgiu, dalis dėl BK 182 str.1 d.- 24 str.4 d. ir BK 22 str.1 d.-24 str. 4 d.-182 str.2 d. nustatytų veikų padarymo, taip pat panaikinamas. Kaltinamosios D. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 str.1 d.- 24 str.4 d. ir BK 22 str.1 d.-24 str. 4 d.-182 str.2 d. padarymo, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nors, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau teismui, nagrinėjant bylą ir nustačius esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Kaip jau buvo konstatuota D. M. ir J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistos už tai, kad D. M. organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, juos panaudojo, organizavo sukčiavimą bei organizavo pasikėsinimą sukčiauti siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą, o kaltinamoji J. R. padėjo D. M. šias nusikalstamas veikas padaryti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad D. M., kaip nusikaltimo organizatorė, nepadarė ir nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 str.1 d.- 24 str.4 d. ir BK 22 str.1 d.-24 str. 4 d.-182 str.2 d., darytina išvada, jog J. R., kaip padėjėja, jų taip pat nepadarė, todėl nepagrįstai nuteista dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 str. 6d.-182 str. 1 d. bei BK24 str. 6 d. -22 str. 1 d.-182 str. 2 d., padarymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis abiejų asmenų, tai yra D. M. ir J. R. atžvilgiu, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Nuteistosios D. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį, kuriuo D. M. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl organizavimo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą ) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl organizavimo suklastoti dokumentus ir pasikėsinimo sukčiauti organizavimo perkant didelės vertės mokymų paslaugą), o J. R. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti dokumentus ir sukčiauti nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą ) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo klastoti dokumentus ir pasikėsinimo padėti sukčiauti perkant didelės vertės mokymų paslaugą), panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl organizavimo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl organizavimo suklastoti dokumentus ir pasikėsinimo sukčiauti organizavimo perkant didelės vertės mokymų paslaugą) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti dokumentus ir sukčiauti nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą ) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo klastoti dokumentus ir pasikėsinimo padėti sukčiauti perkant didelės vertės mokymų paslaugą), išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtas kardomąsias priemones D. M. ir J. R. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti.

Kolegijos pirmininkė Danutė GiačaitėTeisėjai Kęstutis DargužisViktoras Preikšas