- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- II-137-834/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00035-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- V. Č., Institucijos
- Advokatai
- Vilius Mačiulaitis
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. (V. Č.) atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-2024, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI, Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-2024 V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi / atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimus, o būtent:
1.1 nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios, nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., skirtingais laikotarpiais, nelegaliai įdarbino ir leido nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (Įmonei priklausančiais automobiliais vežti Įmonės krovinius) vairuotojams – trečiųjų šalių piliečiams: S. Y., D. B., D. K., S. I., A. R., D. S., L. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., V. V., A. K., I. S., T. A., P. R., Y. A., P. R., D. K., D. S., A. S., A. K., P. S., V. A., A. V., A. I., I. H., A. P., D. R., M. K., S. B., S. A., A. Y., V. C., V. V., M. K.; Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.
1.2 2022 m. vasario 2 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) A. K. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022 m. birželio 21 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) P. S. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su vairuotojais (trečiosios šalies piliečiais) L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., V. V., darbo sutartis ir tą pačią dieną leido jiems dirbti Įmones naudai; 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) A. I. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) S. S. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad pranešimai apie šių užsieniečių (trečiosios šalies piliečių) įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai būtų pateikti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos jų darbo pradžios. Nustatyta, kad pranešimai apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti pavėluotai (jų pirmą darbo Įmonės naudai dieną). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. kovo 15 d. gautas pareiškėjo V. Č. atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio skundas, kuris, pašalinus skundo trūkumus, priimtas nagrinėti (6 t., b. l. 30).
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Pareiškėjo V. Č. atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis skundu prašo panaikinti VDI Viliaus skyriaus nutarimą Nr. VDI-ANR_N-89-2024 ir administracinio nusižengimo bylą V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti bei priteisti V. Č. naudai iš VDI Vilniaus skyriaus jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1 Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nelegalus darbas konstatuotas tik Institucijai konstatavus licencijų naudojimo tariamą netinkamumą, tačiau tai nėra Pareiškėjo kompetencija. Nutarime keliamos tik prielaidos, kad vilkikais krovinius vežantys darbuotojai funkcijas vykdė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nutarime yra ignoruojamas faktas, kad darbo sutartys buvo sudarytos su OOO „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, taip pat vilkikų nuomos sutartys tarp abiejų įmonių. Institucija nevertino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik nuomojo vilkikus OOO „(duomenys neskelbtini)“, nevertino fakto, kad jokių įsipareigojimų OOO „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atžvilgiu nebuvo prisėmusi, minėti darbuotojai nebuvo komandiruojami į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tokie santykiai neturėjo darbo sutarties požymių ir kt. Taigi, Institucija objektyviai neįvertino visų Pareiškėjo pateiktų aplinkybių, iš kurių darytina išvada, kad nėra esminių požymių, kurie leistų Pareiškėjo veiklą kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio nuostatas.
3.2 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartimi buvo nuspręsta, jog Institucija išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, kurios turi būti tiriamos tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis (objektyvieji požymiai). Vis dėlto, Pareiškėjo atstovo vertinimu, skundžiamame nutarime yra remiamasi identiškais motyvais, kuriais Institucija rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi panaikintame nutarime. Taigi, po minėtos nutarties, kuria Institucija buvo įpareigota pašalinti iškilusias abejones bei ištirti visus būtinus pažeidimo sudėties požymius, nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų, pakankamai priemonių surinkti duomenis, nebuvo pašalintos iškilusios abejonės, įrodančios, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą.
3.3 Pareiškėjo atstovas nurodo, kad nors Institucija po minėto nutarimo panaikinimo privalėjo atlikti papildomą tyrimą, tačiau Institucija iš esmės Pareiškėjui teikė identiškus nurodymus, kuriais reikalavo pateikti informaciją/duomenis, kurie Pareiškėjo jau buvo teikti ankstesniais paaiškinimais. Taigi, Pareiškėjo atstovas prieina prie išvados, kad Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, Institucijai papildomai neištyrus visų būtinų pažeidimo sudėties požymių, negalėjo būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas bei asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
3.4 Anot Pareiškėjo atstovo, Institucija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad darbuotojai privalo laikytis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių ir paklusti šios įmonės nurodymams, tačiau tik kėlė prielaidą dėl tokios tikimybės, kadangi tas pats asmuo yra abiejų įmonių vadovas. Vis dėlto Pareiškėjo atstovas nurodo, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo byloje gali būti konstatuotas tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nutarime yra remiamasi tik prielaidomis, jog neva Pareiškėjui esant abiejų įmonių vadovui, nestabdžius išnuomotų vilkikų licencijų kopijų galiojimo ir negrąžinus šių kopijų jai išdavusiai institucijai, krovinius vežantys vairuotojai darbines funkcijas vykdė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pareiškėjas nepritaria šiai pozicijai, kadangi toks aiškinimas nėra pagrįstas ir motyvuotas bei teisėtas. Pareiškėjas papilomai pabrėžia, kad Institucija nenustatė, jog darbuotojai būtų gavę kokį nors darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad šis požymis nenustatytas. Taigi, Pareiškėjo atstovas nurodo, kad nelegalus darbas negali būti konstatuotas vien Institucijai, ne pagal savo kompetenciją, nustačius netinkamą suteiktų vežimo licencijų naudojimą, tačiau nevertinant kitų požymių, kurie yra reikalingi norint veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį.
3.5 Pareiškėjo atstovas, pabrėždamas, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, nurodo, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo veiksmuose nesant ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties, pripažintina, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, o Pareiškėjui skirti baudą už šį nusižengimą yra neteisėta.
3.6 Pareiškėjas, atsakydamas į VDI 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymą Nr. SD-1-23877 pateikė 2022 m. lapkričio 29 d. atsakymą Nr. P-195/2022, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais dirba: nuo 2022 m. vasario 2 d. A. K.; nuo 2022 m. birželio 21 d. P. S.; nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., V. V.; nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. A. I.; nuo 2022 m. lapkričio 15 d. S. S., tačiau Institucija nutarime nurodo, kad neva darbo sutartys sudarytos su P. R., P. R. ir A. M., turėjo būti sudarytos tuo metu, kai užsieniečiams dar net nebuvo išduoti pasai ir jie net negalėjo žinoti jų serijų ir numerių, todėl informacija, įrašyta VDI pateiktose užsieniečių P. R., P. R. ir A. M. darbo sutartyse, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas skunde pažymi, kad kaip ir nurodyta tiek tyrimo metu, tiek teiktuose paaiškinimuose, VDI minėti darbuotojai nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o būtent minėtų darbuotojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesieja jokie darbo santykiai, jokie nurodymai šiems asmenims nebuvo duodami, nėra jokio susitarimo bendrovės naudai atlikti darbo funkcijų ir nėra įsipareigojimo šiems asmenims už tai mokėti. Kadangi šie asmenys dirba OOO „(duomenys neskelbtini)“, jai už minėtus galimus neatitikimus ir priklauso administracinė atsakomybė. Šie Institucijos argumentai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį.
3.7 Pareiškėjas nurodo, kad 1 SD dokumentai VSDF buvo pateikti tą pačią dieną, kai L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., S. S., V. V., A. K., P. S., A. I. pradėjo dirbti bendrovėje, o ne dieną prieš įdarbinimą dėl techninių priežasčių. Dieną prieš Pareiškėjas negalėjo gauti ir surinkti visų duomenų, kurie buvo reikalingi šių asmenų tinkamam įdarbinimui, todėl ir darbo sutartys buvo sudarytos darbuotojų pirmą darbo dieną. Kadangi pranešimai apie šių darbuotojų įdarbinimą buvo išsiųsti tą pačią dieną, kai jie buvo įdarbinti, mokesčiai už šiuos darbuotojus buvo mokami nuo pirmos darbo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovė piktnaudžiavo ar bandė nuslėpti faktiškai dirbančius asmenis. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtų duomenų nepateikimas buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas Pareiškėjo siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės piliečius. Be to, Institucija nenustatė, jog Pareiškėjas būtų turėjęs interesą nepranešti apie atitinkamų asmenų įdarbinimą, todėl skundžiamame nutarime nepagrįstai nevertintas pažeidimo mažareikšmiškumas, nėra atsižvelgiama į aplinkybę, jog nuo pirmos darbuotojų darbo dienos buvo užtikrinamos visos garantijos bei mokami mokesčiai.
3.8 Anot Pareiškėjo atstovo, kadangi Pareiškėjas pareigą pranešti įgyvendino pirmąją darbuotojų darbo dieną, t. y. nepraleidžiant nei vienos papildomos dienos, kuomet darbuotojai darbuotojai dirbtų nelegaliai, yra pagrindas šį laikotarpį laikyti nežymiu ir mažareikšmiu. Taip pat Pareiškėjas pažymi, kad darbuotojai nuo pirmos darbo dienos turėjo visas socialines garantijas, buvo užtikrintos tinkamos, saugios ir sveikos darbo sąlygos, tinkamai mokamas darbo užmokestis ir užtikrinta socialinė apsauga nedarbo atveju, todėl nebuvo padaryta jokios žalos valstybės biudžetui, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat nebuvo padaryta jokios nematerialinės ar fizinės žalos bei tokia Pareiškėjo klaida, susiklosčiusi dėl techninių priežasčių turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė, neskiriant Pareiškėjui nuobaudos ir netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, o būtent nekonstatuojant nelegalaus darbo.
3.9 Pareiškėjo atstovas, nurodydamas ANK nuostatas, susijusias su įrodinėjimo pakankamumo reikalavimais bei teismų praktikos išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma neleidžia pagrįstai konstatuoti nelegalaus darbo fakto vien Institucijai nustačius licencijų naudojimo tariamą pažeidimą ir nenustačius kitų nelegalaus darbo požymių. Institucija rėmėsi tik subjektyviais motyvais, asmeniniais vertinimais, tačiau visiškai nevertino Pareiškėjo paaiškinimų, tokiu elgesiu pažeisdama ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad skundžiamame nutarime daugiausiai remiamasi subjektyviais teiginiais, neturinčiais esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, suponuoja išbadą, jog yra pažeidžiamas procedūrinis teisingumas. Institucija nepateikė objektyvių, išsamia analize pagrįstų motyvų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Taigi, Pareiškėjo atstovo vertinimu, šioje byloje neįrodyta, jog Pareiškėjas padarė pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei pažymi, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių skundžiamame nutarime išdėstytus motyvus ir Pareiškėjo kaltę.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo atstovo skundo argumentais ir jame išdėstytais motyvais. Institucijos pažymi, kad, ji tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinus visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinė baudą V. Č..
4.1. Institucija pažymi, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo išanalizuoti surinkti įrodymai ir atliktas jų vertinimas, o ne keliamos prielaidos. Vertinant V. Č. pateiktą 2019 m. sausio 3 d. nuomos sutartį sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama licencijos Nr. 6016694-EBKR turėtoja ir valdydama transporto priemones, kurioms išduotos šios licencijos kopijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 8 straipsnio 4 dalimi neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir, sudariusi nuomos sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“, kartu su automobiliais perduoti šiai įmonei Licencijų kopijas. Skundžiamame nutarime vertinant įrodymų visumą, jų nuoseklumą ir galimus jų prieštaravimus, atsižvelgta į automobilių priėmimo – perdavimo aktų turinį lyginant juos su VSAT pateiktais Lietuvos valstybės sienos kirtimo duomenimis. Nutarime konstatuota, kad automobiliais jau neva perdavus juos OOO „(duomenys neskelbtini)“, pagal pateiktus perdavimo aktus vis dar disponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir juos kirsdami Lietuvos valstybės sieną vairuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Byloje taip pat nustatyta, kad ir neva perdavus automobilius OOO „(duomenys neskelbtini)“, vežant jais krovinius faktinis licencijuojamos veiklos vykdytojas – vežėjas CMR važtaraščiuose nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad LTSA 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 15B-6974 pateikti kelionės leidimai išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojami vežant krovinius, neva perduotais OOO „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais per kitos šalies teritoriją, LTSA 2022 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 15B-7410 pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad šių kelionės leidimų naudojimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktinis vežėjas. Taigi, atsižvelgiant į įrodymų visumą, jų prieštaravimus bei neteikiant nė vienai įrodymų rūšiai pranašumo prieš kitus, nutarime padaryta pagrįsta išvada, kad prisidengiant civiliniais santykiais (automobilių nuomos sutartimi) ir vairuotojų darbo sutartimis, pasirašytomis su OOO „(duomenys neskelbtini)“, buvo siekiama paslėpti (užmaskuoti) nelegalų darbą įmonės naudai ir padėti V. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti atsakomybės už nelegalų darbą.
4.2. Institucija nesutinka, kad ji nenustatė nelegalaus darbo požymių, o išimtinai konstatavo vien licencijų naudojimo pažeidimą. Nutarime aptariamas kiekvienas nelegaliai dirbęs asmuo, įrodomi visi nelegalaus darbo požymiai ir aptariami ir analizuojami kiekvieno nelegaliai dirbusio asmens nelegalų darbą patvirtinantys įrodymai. Nutarime nustatyta, kad: 1) asmenys pradėjo dirbti realiai – kiekvieno nelegaliai dirbusio asmens realaus darbo faktą patvirtina tai, kad asmenys vykdė darbines funkcijas vairuodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas transporto priemones, tai patvirtina duomenys apie asmenų vykimą per Lietuvos valstybės sieną; 2) darbuotojai atliko tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojų darbą su jiems perduotomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomomis transporto priemonėmis, darbuotojai vežė krovinius tarptautiniais maršrutais, darbą vykdė sistemingai laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d.; asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir buvo atliekamas darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes CMR krovinio važtaraščiuose nurodyta (spaudai), kad „vežėjas“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas buvo vykdomas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencija Nr. 6016694-EBKR ir turint kitos šalies (dažniausiai Baltarusijos Respublikos) kelionės leidimus išduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių – buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes su vairuotojais – trečiųjų šalių piliečiais – nebuvo sudarytos darbo sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat V. Č. sudarė darbo sutartis su A. K. (2022 m. vasario 2 d.), P. S. (2022 m. birželio 21 d.), L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., V. V. (2022 m. rugpjūčio 26 d.), A. l. (2022 m. rugsėjo 14 d.), S. S. (2022 m. lapkričio 15 d.) ir tą pačią dieną leido dirbti jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pažeidžiant imperatyvius DK 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
4.3. Analizuojant ir vertinant atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją dėl neva išnuomotų vilkikų buvo gautas 2022 m. gruodžio 30 d. LTSA išaiškinimas Nr. 15B-7410, kuriame nurodyta, kad „pateiki vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudoti kelionės leidimai įrodo, kad būtent vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelionės leidimuose nurodytu laiku ir transporto priemonėmis vykdė krovinių vežimus į Rusijos Federacijos teritoriją arba iš jos, taip pat vyko tranzitu per Rusijos Federacijos teritoriją, t. y. buvo faktinis vežėjas. Tai įrodo ir jūsų nurodyta aplinkybė, kad važtaraščiuose nurodytas vežėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. <...> Pažymėtina, kad vežėjas OOO „(duomenys neskelbtini)“ gali naudoti kelionės leidimus ir vykdyti tarptautinius vežimus tik tais vilkikais, kurie užregistruoti Rusijos Federacijoje jo vardu ir turi Rusijos Federacijoje valstybinio registracijos numerio ženklus, taip pat kaip vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali naudoti kelionės leidimus ir vykdyti tarptautinius vežimus tik tais vilkikais, kurie užregistruoti Lietuvos Respublikoje jo vardu ir turi Lietuvos Respublikos valstybinio registracijos numerio ženklus bei yra licencijuoti (turi licencijos kopiją) leidimų Lietuvos Respublikai nereikia“.
4.4. Be to, nuomos faktą paneigia teisinis reglamentavimas – KTK 8¹ straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad sustabdžius ar panaikinus licencijos (licencijos kopijos) galiojimą, perleidus (pardavus, išnuomojus, grąžinus nuomotojui) kitam asmeniui kelių transporto priemonę, turinčią galiojančią licencijos kopiją, vežėjas turi grąžinti licenciją (licencijos kopijas), išskyrus šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas (licencijų kopijas), jas išdavusiai institucijai per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar panaikinimą dienos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo 2023 m. spalio 4 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“, perleidusi savo vilkikus kitam juridiniam asmeniui OOO „(duomenys neskelbtini)“, nestabdė licencijos (išnuomoto vilkiko licencijos kopijos), taip pat negrąžino licencijos (išnuomoto vilkiko licencijos kopijos) ją išdavusiai institucijai“.
4.5. Institucija nurodo, kad, neperžengdama tarnybinės kompetencijos ribų, bet naudodamasi tarnybine pagalba ir tyrimo metu, prašė tarnybinės pagalbos iš kompetentingų institucijų, rinko nelegalaus darbo įrodymus, juos analizavo ir grindė teisės aktų nuostatomis bei specialistų išaiškinimais. Nelegalaus darbo faktai buvo įrodyti nustačius visus šio pažeidimo požymius. Institucija tyrimo metu, analizuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vairuotojų P. R., P. R. ir A. M. darbo sutartis, nustatė, kad jose įrašyti darbuotojų pasai yra išduoti vėliau, nei buvo pasirašytos darbo sutartys, tai prieštarauja chronologinei įvykių sekai.
4.6. Institucija pabrėžia, jog tyrimo metu siekiant išvengti atsakomybės už nelegalų darbą buvo teikiami įrodymai, kurie dėl nelogiškos jų sandaros negali būti priimami, o Pareiškėjas, būdamas abiejų įmonių vadovu ir tuo naudodamasis teikė šiuo įrodymus norėdamas suklaidinti tyrėjus.
4.7. Konstatuojant nelegalaus darbo faktą išanalizuota pažeidimo esmė ir motyvuotai nurodyta, kad šiuo atveju pažeidimui konstatuoti visiškai pakanka fakto, kad darbuotojai realiai pradėjo dirbti įmonės naudai, buvo susitarę dėl darbo ir vykdė darbdavio nurodymus, taip pat, kad buvo pažeistos darbo sutarčių sudarymo taisyklės, t. y. kad pranešimai nebuvo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės normos, įpareigojančios darbdavį apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir yra sukurtos siekiant išvengti piktnaudžiavimų, jų aiškinimui bei taikymui esminės reikšmės neturi aplinkybė, ar valstybės bei VSDFV biudžetas nukentėjo, ar ne. Pažymėtina, kad Pareiškėjas, nurodydamas technines priežastis tyrimo metu nepateikė jokių šią priežastį patvirtinančių įrodymų, o techninių nesklandumų atsiradimas įdarbinant 10 darbuotojų verčia tai vertinti kritiškai. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio I dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Institucija nurodo, kad tokia įstatymo norma yra skirta užtikrinti darbuotojų teises, todėl klaidinga teigti, kad darbuotojai, kaip ir valstybės ar VSDFV biudžetas, taip pat nenukentėjo. Pažymėtina, kad pažeidimas turi sisteminį pobūdį, nes Pareiškėjas imperatyvios teisės normos nesilaikė įdarbindamas net 10 darbuotojų.
4.8. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, Institucija mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, byloje įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą ir prieštaravimus neteikiant nė vienai įrodymų rūšiai pranašumo prieš kitus bei motyvuotai ir pagrįstai pripažino V. Č. kaltu padarius nusižengimą įrodytą Institucijos 2024 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-2024, bei tinkamai paskyrė sankcijos minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį atitinkančią 2 000 Eurų baudą.
4.9. Institucija prašo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-2024.
5. Pareiškėjas V. Č. ir jo atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis teismo posėdžio metu skundą palaikė, su Institucijos atsiliepimo nesutiko. Direktorius pripažįsta tik tuos atvejus, kurie yra nurodyti administracinių nusižengimų protokole, tačiau jame viskas yra supainiota, ir pripažįsta tik tuos, kurie buvo ne laiku pranešti Sodrai. Šioje byloje yra neišskirti du aspektai, nes nelegalus darbas yra tada, kai Sodrai nepraneši Sodrai iš vakaro ir tada, kai pažeidi užsieniečių įdarbinimo tvarką. Dalis darbuotojų tikrai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir apie juos buvo Sodrai pavėluota pranešti: ne iš vakaro, o tą pačią dieną, kada jie išvyko į reisą. Šią dalį pripažįsta, tačiau mano, kad šis pažeidimas yra mažareikšmis, piktybškumo nebuvo, nepavyko iš vakaro dėl techninės klaidos. Kiti vairuotojai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Gali būti, kad kiti darbuotojai perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Institucija daugiau rėmėsi Transporto inspekcijos nuomone, o tai visiškai nėra nelegalaus darbo dalykas, pavyzdžiui, tachografai, sienų kirtimai, mašinų stovėjimo vietos ir pan. Taigi, šiuo atveju kalbama apie vairuotojus, kurie buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet apie juos buvo pavėluota pranešti bei apie asmenis, kurie buvo nustatyti iš įvairių dokumentų ir kurie yra OOO „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir byloje pateiktos darbo sutartys, o jose, pažymėtina, nėra V. Č. parašų, atvirkščiai yra tos Kaliningrade esančios įmonės realaus vadovo parašai. V. Č. yra akcininkas ir formalus vadovas. Šiuo metu teisiškai jau dokumentai sutvarkyti, jis nėra formaliai vadovas. Bet sudarant sutartis, V. Č. jų nesudarinėja. Be to, dar vienas momentas – dvi įmonės, kurias sieja civiliniai santykiai. Tai paaiškina, kodėl OOO „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“automobilius. Tai nėra draudžiama įstatymu, kad yra problemos su transporto vežimais, tačiau tai nieko bendro neturi su nelegaliu darbu. Tai yra visai kiti pažeidimai. Institucija susipainiojo, išplėtė savo tyrimo ribas už jos kompetencijos ribų. Paaiškinti, kodėl nesutampa sutarties sudarymo ir paso išdavimo datos, negali. Tačiau visos rusiškos sutartys buvo pasirašytos B. S. L.. Tai yra užsienio valstybėje sudarytos sutartys, su užsienio piliečiais. Jis (V. Č.) žinojo apie įvestas Baltarusijos ir Rusijos vežėjams sankcijas. Atspaudų nėra perdavę. Du vežėjai nurodyti CMR dėl to, kad krovinys atvažiavo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, OOO „(duomenys neskelbtini)“ turėjo padaryti ji. Iki Vilniaus krovinys važiuoja kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jau nuo Vilniaus nebe UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašo nutarimą dalyje dėl vairuotojų, kurie buvo įdarbinti OOO „(duomenys neskelbtini)“ panaikinti, o kitoje dalyje skirti kuo mažesnę nuobaudą.
6. Institucijos atstovas Andrejus Bondarenko teismo posėdžio metu nurodė, kad kiti darbuotojai nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek bendradarbiavimo, tiek nuomos sutartys – apsimestinės, jomis siekiama pridengti nelegalų darbą. OOO „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje a priori negalėjo būti vežėju. Be to, visuose dokumentuose vienintelis vežėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad įmonės sutartys apsimestinės, nustatė iš bylos medžiagos visumos – realūs važtaraščiai, sutartys, kuriose nurodyti dokumentai išduoti vėliau nei sudarytos darbo sutartys, tas pats asmuo yra abiejų įmonių vadovas, sienų kirtimų duomenys, išduoti leidimai kroviniams vežti. Institucijos duomenimis V. Č. OOO „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo 2016 m. rugpjūčio 41 d. Administracinio tyrimo metu buvo apklausti keli vairuotojai – H. (2023 m. spalio 30 d.), P.. CMR, muitinės deklaracijomis bei sienų kirtimais nustatė, jog šie darbuotojai nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. CMR nurodyta, kad faktinis vežėjas krovinio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“, vėlesnis spaudas OOO „(duomenys neskelbtini)“, taigi, Lietuvoje vežėjas būtent buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo apklaustas S., su kitais darbuotojais nepavyko susiekti.
7. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau, tiksliai neatsimena kada, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje bendrovėje dirbo apie tris – keturis metus. Darbo sutartį buvo sudaręs su OOO „(duomenys neskelbtini)“, vėliau perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perėjo prieš porą metų, nepamena tiksliai kada. 2022 m. dirbo jau UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo tik vienoje įmonėje. Atlyginimą jam mokėjo įmonė, kurioje dirbo, kai dirbo OOO „„(duomenys neskelbtini)“, tai mokėjo OOO „(duomenys neskelbtini)“, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važtaraščius pildė ne jis, jie jau būdavo užpildyti, buvo nurodytas ir vežėjas. Negalėjo būti taip, kad vežėjas nurodytas vienas, o jis dirbo kitoje įmonėje. CMR buvo nurodytas tikras vežėjas. Jis, gavęs CMR, tikrindavo dokumentus. Taip pat negali būti, kad jis dirbdamas OOO „(duomenys neskelbtini)“ kirsdamas Lietuvos sieną muitinės pareigūnams pateikė CMR, kuriuose vežėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viršininkas, kuris ką sakė, tą vykdė, paaiškinti, kodėl du vežėjai nurodyti CMR važtaraštyje negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti ne iš karto, kai buvo įvestos sankcijos Rusijos vežėjams, perėjo dirbti dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didesnis atlyginimas ir geresnės mašinos.
8. Liudytojas D. K. posėdžio metu parodė, kad nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. spalio 1 d. turbūt dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena tiksliai kada įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 metais dirbo įvairiose įmonėse, tiksliai pasakyti negali, stabilumo nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nemažai, tiksliai negali pasakyti, nes dirba įvairiai, bando uždarbiauti. Jis dirbo OOO „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, o uždarbiaudavo atlikdamas smulkius darbus. Tuo pačiu metu negalėjo dirbti ir OOO „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikėdavo krovinius pervežti, tačiau neatsimena, ar būdavo taip, jog vienoje įmonėje dirbo, o kitas nurodytas kaip vežėjas. Negalėjo būti taip, jog jis vienoje įmonėje dirbo, o dokumentuose CMR vežėjas nurodytas kitas. Jei vežėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis kirto sieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, tai jis ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tokių atvejų, kai jis iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo komandiruojamas į Lietuvą, vežė krovinį, paskui jis buvo perduodamas. Neatsimena, kaip atrodė komandiruotės, tiesiog nurodydavo, kur važiuoti, viską, ką nurodydavo, tą darydavo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo atstovo advokato skundas netenkintinas.
9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nelegalaus darbo samprata. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
4. Nagrinėjamuoju atveju V. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi / atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimus, o būtent: 2022 m. vasario 2 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) A. K. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022 m. birželio 21 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) P. S. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su vairuotojais (trečiosios šalies piliečiais) L. S., S. B., D. V., V. V., A. C., V. V., darbo sutartis ir tą pačią dieną leido jiems dirbti Įmones naudai; 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) A. I. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė darbo sutartį su vairuotoju (trečiosios šalies piliečiu) S. S. ir tą pačią dieną leido jam dirbti Įmonės naudai; tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad pranešimai apie šių užsieniečių (trečiosios šalies piliečių) įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai būtų pateikti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos jų darbo pradžios. Nustatyta, kad pranešimai apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti pavėluotai (jų pirmą darbo Įmonės naudai dieną). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą. Šio padaryto administracinio nusižengimo Pareiškėjas, dėl padaryto administracinio nusižengimo apgailestauja, nurodo, kad dėl susiklosčiusios techninės klaidos pavėlavo pranešti Valstybiniams socialinio draudimo fondui apie išvardytų darbuotojų įdarbinimą. Vis dėlto, Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas nurodo, kad šis pažeidimas mažareikšmis, kadangi darbuotojai nuo pirmos darbo dienos turėjo visas socialines garantijas, buvo užtikrintos tinkamos, saugios ir sveikos darbo sąlygos, tinkamai mokamas darbo užmokestis ir užtikrinta socialinė apsauga nedarbo atveju, todėl nebuvo padaryta jokios žalos valstybės biudžetui, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat nebuvo padaryta jokios nematerialinės ar fizinės žalos. Teismas su tokia Pareiškėjo pozicija sutikti neturi pagrindo.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo bei administracinės bylos medžiagos, Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nepranešė apie įdarbintus darbuotojus ne tuo pačiu laiku, bet būtent nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., skirtingais laikotarpiais, be to, darbuotojų buvo ne vienas, o daugiau nei dešimt. V. Č., kaip bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Taigi, šiuo atveju, pavėlavus pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui apie daugiau nei dešimt neįdarbintų darbuotojų, be to, ir skirtingais laikotarpiais direktorius buvo aplaidus ir nepakankamai rūpestingas. Iš šio padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių matyti, kad pažeidimas nebuvo mažareikšmis, direktorius sistemingai įdarbinęs darbuotojus laiku nepranešdavo Valstybinio socialinio draudimo fondui.
12. Taip pat skundžiamu nutarimu V. Č. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi / atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimus, o būtent: nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios, nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., skirtingais laikotarpiais, nelegaliai įdarbino ir leido nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (Įmonei priklausančiais automobiliais vežti Įmonės krovinius) vairuotojams – trečiųjų šalių piliečiams: S. Y., D. B., D. K., S. I., A. R., D. S., L. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., A. C., D. S., S. B., M. T., S. B., D. V., V. V., A. C., Y. K., A. Z., S. S., V. V., A. K., I. S., T. A., P. R., Y. A., P. R., D. K., D. S., A. S., A. K., P. S., V. A., A. V., A. I., I. H., A. P., D. R., M. K., S. B., S. A., A. Y., V. C., V. V., M. K.; Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies (aktuali straipsnio redakcija) reikalavimus bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą. Pareiškėjas bei Pareiškėjo atstovas nesutinka su šiuo administraciniu nusižengimu, nurodo, kad Institucijos surinkti duomenys nepatvirtina nelegalaus darbo fakto, Institucija remiasi duomenimis, kurie visiškai nesusiję su nelegaliu darbu. Vis dėl to, su šia Pareiškėjo bei jo atstovo advokato nuomone sutikti nėra pagrindo.
13. Sprendžiant klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina ir tai, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams (darbuotojui ir darbdaviui), teisine prasme nelaikoma, jog darbo sutartis yra sudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, t. y. tokiais atvejais darbuotojo darbas yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-806/2024).
14. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
15. Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnyje yra reglamentuota, kad Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. Vadovaujantis šio įstatymo 62 straipsnio nuostatomis „Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.
16. Nagrinėjamuoju atveju Institucija, spręsdama klausimą, ar kaltinime nurodyti darbuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei pakluso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai išanalizavo šių darbuotojų pateiktas darbo sutartis su OOO „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti, kad sutartyse nurodyti duomenys neatitinka chronologinės sekos, t. y. užsieniečių sudarytos darbo sutartys yra anksčiau nei sutartyse nurodyti asmens dokumentų išdavimo datos, todėl Institucija priėjo prie išvados, vertindama kitus byloje surinktus duomenis, jog šios darbo sutartys, sudarytos tik po Institucijos tyrimo pradžios ir skirtos nelegaliam darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai paslėpti, tuo pačiu pateisinti vairuotojų darbinių funkcijų atlikimą (6 t., b. l. 54). Be to, Institucija, grįsdama prieitą išvadą dėl kaltinime nurodytų darbuotojų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nurodo, kad CMR važtaraščiuose yra nurodyti keli vežėjai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir OOO „(duomenys neskelbtini)“, kadangi krovinių vežimo metu visoms kelionėms buvo naudojami būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti leidimai, todėl atmestinos bet kokios abejonės, kad tuo metu galėjo funkcijas vykdyti kitas, o ne leidime nurodytas vežėjas (6 t., b. l. 52). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys leidimai, kuriuose įsakmiai nurodyta, jog leidimai skirti tik tarptautiniam krovinių vežimui nesuteikia teisės vykdyti vietinius pervežimus, šis leidimas negali būti perleidžiamas/perduodamas tretiesiems asmenims. Leidimai buvo išduoti ne OOO „(duomenys neskelbtini)“, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 1–37). Kaip teisingai nurodo Institucija, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 14 dalį sustabdžius ar panaikinus licencijos (licencijos kopijos) galiojimą, perleidus (pardavus, išnuomojus, grąžinus nuomotojui) kitam asmeniui kelių transporto priemonę, turinčią galiojančią licencijos kopiją, vežėjas turi grąžinti licenciją (licencijos kopijas), išskyrus šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas (licencijų kopijas), jas išdavusiai institucijai per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar panaikinimą dienos (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamuoju atveju neįvykdė savo pareigos sustabdyti išduotą licenciją arba grąžinti ją išdavusiai institucijai, OOO „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl tarptautinių krovinių vežimo leidimų išdavimo ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ tokie leidimai nebuvo išduoti. Nors susidariusią situaciją Pareiškėjas bei jo atstovas advokatas grindžia sudaryta 2019 m. sausio 3 d. vilkikų nuomos sutartimi tarp OOO „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, vis dėlto kyla pagrįstų abejonių, ar ši sutartis nebuvo apsimestinis sandoris, kuriuo iš tiesų nebuvo siekiama sukurti teisių ir pareigų pagal šio sandorio turinį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-118-817/2024). Šią abejonę taip pat patvirtina ir tai, kad Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas bei šiuo metu akcininkas. Taigi, sudaryta nuomos sutartis, byloje esantys važtaraščiai bei juose esantys įrašai apie krovinio vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais buvo vežami kroviniai, kurių vežėjas Lietuvos Respublikoje buvo ne OOO „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, kad vairuotojai atliko darbines funkcijas ne OOO „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
17. Institucijos išnagrinėti duomenys patvirtina faktą, jog darbuotojai, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. K. ir S. S. nurodė, kad tais atvejais, kai vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“priklausančią transporto priemonę, teikė muitinės pareigūnams dokumentus, kuriuose nurodyta, kad vienas iš vežėjų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai vairuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne buvo komandiruojami, kaip teigė teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas. Be to, pažymėtina, jog minėtame Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnyje taip pat įtvirtinta ir užsieniečių, kurie yra komandiruojami laikinai dirbti įforminimo tvarka. Tai darbdavio arba įmonės pareiga, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S. nurodė, kad iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jam buvo mokamas didesnis atlyginimas. Taigi, matyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliktą darbą, ši mokėdavo jų sulygtą darbo užmokestį.
19. Institucija taip pat nutarime nuosekliai ištyrė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausančių automobilių Lietuvos Respublikos sienos kirtimus bei juos sulygino su Pareiškėjo pateiktais automobilių perdavimo aktais. Be to, nustatyta, kad kaltinime nurodyti darbuotojai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis bei turėdami Baltarusijoje išduotus leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus.
20. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas bei tinkamai motyvuotas, tenkinti Pareiškėjo atstovo advokato skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
V. Č. (V. Č.) atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio skundo netenkinti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-89-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.