- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-61-806/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01103-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Advokatai
- Karolis Žibas
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. A. atstovo advokato Karolio Žibo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-696-2023 A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 3 000 eurų bauda už tai, kad jis būdamas UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, o būtent: nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido S. V. ir V. P. dirbti UAB „S.“ naudai, t. y. 2023 m. birželio 1 d. 11.45 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) vykdyti pagalbinius statybos darbus; taip pat laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d., tuo metu kai įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis (įmonė pateikė VSDFV 12-SD formos pranešimus apie jų socialinio draudimo sustabdymą), t. y. jų valstybinis socialinis draudimas įmonėje buvo sustabdytas, nurodė S. V. ir V. P. nelegaliai dirbti UAB „S.“ naudai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
2. Taip pat minėtu nutarimu A. A. pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 800 eurų bauda už tai, kad būdamas UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonėje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatų, o būtent, neužtikrino, kad įmonės darbuotojai V. P. ir S. V. turėtų galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal Statybos įstatymą jiems privalu turėti, 2023 m. birželio 1 d. turėtų jį darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį VDI inspektoriams jų atliekamo patikrinimo metu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. A. pažeidė imperatyvias Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje. A. A. minėtu nutarimu už ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei 96¹ straipsnio 1 dalyje padarytus administracinius nusižengimus skirta subendrinta 3 000 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo A. A. atstovo advokato Karolio Žibo skundas netenkintas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-696-2023 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį byloje Nr. II-947-827/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. A. skundą tenkinti, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Andrej Bondarenko 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-696-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu nutraukti arba sumažinti A. A. paskirtą baudą, paskiriant ne didesnę nei sankcijoje numatytas minimumas. Taip pat prašoma priteisti A. A. pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas procesines išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto nuomone, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pagrindo spręsti dėl ANK 95 straipsnyje numatyto nusižengimo objektyviųjų požymių egzistavimo.
4.2. Siekiant nustatyti administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo sudėtį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyti objektyvieji šio nusižengimo požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegaliai dirbančio asmens (darbuotojo) santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
4.3. VDI atlikto pažeidimo tyrimo metu A. A. paaiškino, jog UAB „S.“ ketino vykdyti darbus objekte pagal 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartį, pasirašytą su UAB „I.“, tačiau 2023 m. birželio 1 d. jokie darbai dar nebuvo pradėti vykdyti, nes buvo ieškoma žmonių, kurie tuos darbus atliks. Būtent tuo tikslu su S. V., V. P. buvo susitarta susitikti objekte, apžiūrėti darbų apimtį, susitarti dėl darbų vykdymo, sąlygų. Darbo sutartys su šiais asmenimis turėjo būti pasirašytos tik po objekto apžiūros, nustačius darbų apimtis ir susitarimo dėl darbo užmokesčio. Šias aplinkybes A. A. nuosekliai paaiškino ir teismo posėdžio metu, kur patvirtino, jog 2023 m. gegužės 19 d. rangos sutartis su UAB „I.“ nebuvo pradėta vykdyti, nebuvo perduotas darbų frontas, o 2023 m. birželio 1 d. jis buvo susitaręs susitikti su S. V. ir V. P. objekte apžiūrėti darbų frontą, susiderinti, ar tinka toks darbas. Darbai turėjo būti pradėti po to, kai UAB „I.“ būtų perdavusi darbų frontą rašytiniu aktu.
4.4. Liudytoju apklaustas UAB „I.“ (rangos darbus objekte vykdžiusi bendrovė) direktorius K. B. byloje taip pat paaiškino, jog nei UAB „S.“, nei S. V. ir V. P. jokių darbų objekte nevykdė, darbų frontas perduotas nebuvo. Nurodė, kad atvykusiems asmenims, kurie norėjo persirengti, persirengimo vagonėlį galėjo parodyti objekte buvęs UAB „I.“ darbuotojas (darbų vykdytojas) A.
4.5. Liudytoju apklaustas UAB „K.“ (darbų objekte užsakovas, vystytojas) direktorius J. K. taip pat nuosekliai paaiškino, jog pagal jam žinomą informaciją 2023 m. birželio 1 d. subrangovas UAB „S.“ jokių darbų nevykdė, o objekte buvę asmenys buvo išsikviesti tik apsižiūrėti objektą ir jie jokių darbo funkcijų neatlikinėjo. Tą J. K. buvo nurodęs ir savo rašytiniuose paaiškinimuose.
4.6. Liudytoju apklaustas V. P. taip pat nuosekliai patvirtino tyrimo metu duotus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog 2023 m. birželio 1 d. atvažiavo į objektą ne dirbti, o susitarti dėl įdarbinimo, pažiūrėti, ar tiks sąlygos. Jie laukdami firmos atstovo nenorėjo išsipurvinti ir persirengė vagonėlyje, kurį parodė kiti statybininkai, toliau laukė prie objekto. Paaiškino, kad darbo inspekcijai vietoje nurodė, jog nedirbo, nori įsidarbinti, o galiausiai liko kalti, kad laukdami įmetė vėjo išnešiotas šiukšles į konteinerį ir gavosi, kad dirbo.
4.7. Pažymima, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių liudytojų paaiškinimus, pateiktus patikrinimo metu ir bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių duomenų ir nėra nustatyta, jog 2023 m. birželio 1 d. objekte (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ realiai vykdė kokius nors statybos rangos darbus, kam reikėjo darbuotojų. Taip pat nėra duomenų, jog buvo kokie nors mokėjimai už darbus iš UAB „I.“ UAB „S.“, jog darbai buvo perduoti ar priimti ir pan. Dėl to akivaizdu, jog VDI nutarime išdėstyta pozicija, kad S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 val. statybos objekte adr. (duomenys neskelbtini) vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbines funkcijas, yra pagrįstos tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
4.8. VDI nutarimo teisėtumą vertinęs pirmosios instancijos teismas formaliai ir nepagrįstai, be teisiškai reikšmingų argumentų nutartyje nurodė, kad laiko nelogiška ir mažai tikėtina įvykių versiją, kad objekte asmenys nevykdė darbinių funkcijų.
4.9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
4.10. Nagrinėjamu atveju teismo išvados prieštarauja nuosekliems A. A., J. K., K. B., S. V., V. P. parodymams ir paaiškinimams teismo posėdžio metu ir yra nepagrįstos bylos medžiaga, o tik prielaidomis ir netinkamu įrodymų vertinimu, pavyzdžiui, VDI byloje pateikto „Body“ kameros vaizdo įrašo turinio vertinimu. Vien tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad patikrinimo metu vienas asmuo nešė šiukšles, kitas buvo prie lentų, nesudaro pagrindo spręsti dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Be to, teismo išvada, jog S. V. ir V. P. įvykio vietoje neva teigė, kad yra įdarbinti UAB „S.“ ir tik vėliau pakeitė parodymus (po pokalbių telefonu su A. A.), neatitinka tikrovės ir tokių duomenų byloje nėra. Teismas nutartyje nepaminėjo, jog iš „Body“ kameros vaizdo įrašo matyti, kad kiti asmenys, dirbantys objekte, nurodė, jog nurodytus asmenis mato pirmą kartą (t. y. paneigia, kad jie dirbo).
4.11. Konstatuojama, kad teismas nutartyje nepagrįstai S. V. ir V. P. parodymus atmetė kaip nepatikimus, nes jie patvirtinti iš esmės visų byloje apklaustų liudininkų parodymais (išskyrus teisiškai suinteresuotų VDI darbuotojų), o priešingų objektyvių duomenų ir įrodymų byloje nėra. Tas pats pasakytina ir apie teismo nutartyje išdėstytą išvadą, jog tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad S. V. ir V. P. buvo susitarę dėl darbo su A. A. ir vykdydami jo nurodymus 2023 m. birželio 1 d. realiai pradėjo dirbti UAB „S.“ naudai, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. Statybos subrangos sutartimi aptartus UAB „S.“ įsipareigojimus. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai įrodo, jog ši statybos subrangos sutartis šalių nebuvo pradėta vykdyti, darbai nebuvo perduoti, neatliekami jokie mokėjimai ir pan.
4.12. Iš aukščiau nurodyto konstatuojama, kad nei VDI nutarime, nei išnagrinėtoje byloje nėra duomenų, būtinų inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti, t. y. nėra nustatyta, kokius konkrečius nurodymus, dėl kokių konkrečių darbinių funkcijų S. V. ir V. P. buvo nurodęs UAB „S.“ vadovas A. A. Atsakomybėn patraukto A. A. atžvilgiu neįrodytas susitarimas dėl darbo su nelegaliu darbuotoju, turintis darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti esant inkriminuojamo nusižengimo objektyviesiems požymiams.
4.13. Iš bylos medžiagos matyti, jog nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog S. V. ir V. P. darbo įstatymų nustatyta tvarka UAB „S.“ buvo įdarbinti vėliausiai nuo 2023 m. birželio 2 d. Nutarime sprendimą priėmusi institucija (pareigūnas) laikosi pozicijos, jog nustačius aplinkybę, kad asmuo faktiškai dirbo nedraudiminiu (šiuo atveju nemokamų atostogų) laikotarpiu, tai įeina į ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Šiai pozicijai, priimdamas skundžiamą nutartį, pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Tokie VDI ir teismo argumentai atmestini, kadangi tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai išplečiami nelegalaus darbo objektyvieji požymiai.
4.14. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Nelegalaus darbo požymiai nurodyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmens darbas nedraudiminiu laikotarpiu nepatenka į nelegalaus darbo sąvoką ir apimtį. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju į nei vieną iš nurodytų sąlygų darbas nedraudiminiu laikotarpiu nepatenka, todėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas aptariamais pagrindais inkriminuotas nepagrįstai ir neteisėtai.
4.15. Be to, teismas nevertino A. A. byloje pateikto paaiškinimo, jog minėtų nedraudiminių laikotarpių forminimas būtent VDI nutarime nurodytą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. galėjo būti labiau techninio pobūdžio klaida, nes buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojai rašytinių prašymų dėl nemokamų atostogų nerašydavo, o informuodavo žodžiu. Byloje nustatyta, jog VSDFV informacinėje sistemoje laikotarpio (pranešimo apie nedraudžiamuosius laikotarpius) fiksavimo data buvo 2023 m. liepos 13 d., t. y. praėjus kuriam laikui, todėl galėjo būti netiksliai nurodytos nedarbo dienos. Tai nebuvo sąmoningas A. A. siekis pažeisti darbo laiko apskaitos tvarką.
4.16. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. V. 2023 m. liepos 26 d. pateikti paaiškinimai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. liepos 26 d. jis buvo pasiėmęs apie 10 dienų sveikatos patikrinimui, o raštiškų prašymų nei dėl kasmetinių, nei dėl neapmokamų atostogų nebūdavo. Iš aukščiau išdėstyto konstatuojama, kad sutikti su nutarime ir nutartyje išdėstyta pozicija dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nutarimas ir nutartis yra nepagrįsti ir naikintini.
4.17. Pripažinus nepagrįstomis nutarime ir nutartyje nurodytas išvadas dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, susijusių su 2023 m. birželio 1 d. S. V. ir V. P. darbu objekte adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinos nepagrįstomis ir išvados, dėl Užimtumo įstatymo 56(1) straipsnio 2 dalies pažeidimo, argumentuojant kad A. A. neužtikrino, kad statybos objekte įmonės naudai 2023 m. birželio 1 d. dirbę S. V. ir V. P. turėtų darbo vietoje galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį kontrolės institucijoms atliekamo patikrinimo metu.
4.18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą S. V. ir V. P. nuo 2023 m. birželio 2 d. (t. y. sudarius darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka) jau turėjo. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, konstatuojama, jog inkriminuojamų ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96(1) straipsnio 1 dalies pažeidimai nėra įrodyti, todėl daroma išvada, jog skundžiamas nutarimas ir nutartis nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, A. A. veiksmuose nėra Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 56(1) straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, todėl administracinė atsakomybė jam taikyta nepagrįstai.
Šalies argumentai
4.19. Apeliantas skunde dėl nutarimo buvo nurodęs, jog teismui sprendus, jog vis tik yra pagrindai spręsti dėl inkriminuojamo administracinio pažeidimo įvykdymo ir taikyti A. A. administracinę atsakomybę, skiriant nuobaudą prašoma atsižvelgti, jog ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta ir prašė paskirti minimalų sankcijoje nurodytą baudos dydį. Įvertinus visas ginčo aplinkybes, net jeigu ir būtų nustatytos aplinkybės, leidžiančios taikyti administracinę atsakomybę A. A., paskyrus minimalaus dydžio, t. y. 1 000 Eur baudą, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti. Tačiau teismas spręsdamas dėl sankcijos dydžio nutartyje labiau analizavo ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinės nuobaudos švelninimo sąlygas ir pagrindus dėl mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos paskyrimo ir laikė, jog taikyti šios nuostatos nėra pagrindo.
4.20. Šiuo atveju apeliantas mano, jog teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, neužkerta kelio skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą.
2. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą A. A. atžvilgiu. Institucija visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją, kuria teismas pripažino, kad VDI tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus kaip nelegalų darbą ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs įrodymų visetą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą ir palikti VDI nutarimą nepakeistą. Institucija pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti priimtą nutarimą ar jį keisti, sumažinant A. A. paskirtą 3 000 eurų baudą už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
4. Sprendžiant klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina ir tai, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams (darbuotojui ir darbdaviui), teisine prasme nelaikoma, jog darbo sutartis yra sudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, t. y. tokiais atvejais darbuotojo darbas yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. ir V. P., susitarę dėl darbo su A. A. ir vykdydami jo nurodymus, 2023 m. birželio 1 d. realiai pradėjo dirbti UAB „S.“ naudai, nors tuo metu su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančių duomenų, kurie laikyti įrodymais, visuma: 2023 m. liepos 31 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1542-0128 (b. l. 15-18), 2023 m. birželio 1 d. tyrimo veiksmų protokolas su foto nuotraukomis (b. l. 64-69), S. V. ir V. P. duoti paaiškinimai (b. l. 21-24); kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais. Iš VDI pareigūnų daryto vaizdo įrašo matyti, kad minėti asmenys statybvietėje dirbo – buvo apsirengę darbiniais drabužiais, vienas iš jų nešė statybines šiukšles ir dėjo į konteinerį, o kitas perdėjinėjo lentas. Paklaustas apie atliekamus darbus S. V. nurodė, kad įdarbintas pirmą dieną, dirba UAB „S.“, vėliau nurodė, kad dar nespėjo įdarbinti, dar nespėjo pasirašyti darbo sutarties. Vėlesniuose paaiškinimuose S. V. nurodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną po VDI pareigūnų patikrinimo. Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, VDI nutarime išdėstyta pozicija, kad S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. apie 11.45 val. statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) vykdė pagalbinius darbus, t. y. vykdė realias darbines funkcijas, yra pagrįsta ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis. Aplinkybė, jog kiti asmenys, dirbę objekte, nurodė, jog nurodytus asmenis mato pirmą kartą, nepaneigia fakto, kad jie dirbo, ir rodo, jog tai buvo pirmoji jų darbo objekte diena. Akivaizdu, jog, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, S. V. ir V. P. buvo susitarę dėl darbo su A. A. ir vykdydami jo nurodymus 2023 m. birželio 1 d. realiai pradėjo dirbti UAB „S.“ naudai, vykdė 2023 m. gegužės 19 d. Statybos subrangos sutartimi (b. l. 39-42) aptartus UAB „S.“ įsipareigojimus. Apeliacinio skundo argumentas, jog ši statybos subrangos sutartis šalių nebuvo pradėta vykdyti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šia sutartimi subrangovas įsipareigojo atlikti objekto tvarkymo, sienų šlifavimo ir glaistymo bei kitus pagalbinius darbus, ką S. V. ir V. P. 2023 m. birželio 1 d. ir atliko, sutartyje nustatyta darbų pradžia – 2023 m. gegužės 22 d. Pažymėtina, jog darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas (DK 34 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju sprendžiant dėl nelegalaus darbo nusižengimo sudėties nėra svarbu, kokius būtent darbus atliko S. V. ir V. P. UAB „S.“ naudai. Šiuo atveju aplinkybė, kad minėti asmenys statybų objekte atliko darbines funkcijas, nesudarę darbo sutarties, remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra objektyvus administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrindas.
6. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „S.“ vadovas A. A. nurodė bendrovės naudai dirbti V. P. ir S. V. tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai. Jiems už darbą nedraudiminiu laikotarpiu nebuvo mokami atlyginimai, už juos darbdavys nemokėjo socialinio draudimo įmokų, jų dirbti laikotarpiai nebuvo įtraukti į asmens darbo stažą, būtiną socialinėms išmokoms gauti. Darbdavys (draudėjas) UAB „S.“ apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdamas 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais sustabdymą. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad V. P. ir S. V., vykdydami UAB „S.“ direktoriaus nurodymus, nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. dirbo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikinėjo statybos darbus, numatytus 2023 m. birželio 1 d. Statybos subrangos sutartyje Nr. 2023/06/01, pasirašytoje tarp UAB „F.“ ir UAB „S. (b. l. 60-61). Nors su darbuotojais V. P. ir S. V. buvo sudarytos darbo sutartys, tačiau jie vykdė darbines funkcijas tuo metu, kai darbdavys UAB „S.“ pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais sustabdymą, t. y. laikotarpiu 2023 m. birželio 9 d. – 2023 m. birželio 18 d., tuo metu, kai įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jiems buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis (b. l. 47, 49-50), S. V. ir V. P. dirbo UAB „S.“ naudai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
7. Kaip minėta, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Šiuo atveju A. A. veiksmai, kai jis nurodė bendrovės naudai dirbti V. P. ir S. V. tuo metu, kai jiems buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai, o UAB „S.“ apie darbuotojų V. P. ir S. V. nedraudiminius laikotarpius informavo VSDFV teritorinį skyrių, pateikdama 12-SD formos pranešimus, t. y. pranešė apie jų valstybinio socialinio draudimo šiais laikotarpiais sustabdymą, neatitinka minėtų nelegalaus darbo požymių, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju į nei vieną iš Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų darbas nedraudiminiu laikotarpiu nepatenka, todėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas inkriminuotas nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėtina, jog ANK apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, kaip ir pagal baudžiamąjį įstatymą, pagal ANK negalimas nei teisės, nei įstatymo analogijos taikymas, todėl veikos, kurios neįtrauktos į galiojantį ANK, negali užtraukti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju minėti A. A. veiksmai objektyviai atitinka ANK 100 straipsnio (Darbo laiko paskaitos pažeidimas) 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, t. y. žinomai neteisingų duomenų apie įmonėje dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, nes A. A. 2023 m. liepos 19 d. Institucijai pateikė įmonės darbuotojų S. V. ir V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2023 m. birželio mėnesį, kuriame buvo nurodyti žinomai neteisingi duomenys. Atsižvelgiant į bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme (ANK 652 straipsnio 2 dalis), t. y. tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis pagal jo paties pateiktą skundą negali būti bloginama, A. A. minėtas veikos epizodas iš kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį šalintinas.
8. ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą.
9. Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad V. P. ir S. V. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 1 d. dirbo UAB „S.“ naudai ir VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiems darbo inspektoriams paprašius pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, jų neturėjo ir nepateikė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje bei Institucijos nutarime pagrįstai nurodyta, jog vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad A. A. neužtikrino, kad įmonės naudai dirbę asmenys turėtų ID kodus, t. y. pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pagal šį straipsnį A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo
10. Nagrinėjamu atveju iš A. A. inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pašalinus epizodą dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo (2023 m. liepos 19 d. veika), iš naujo spręstinas jo administracinės atsakomybės individualizavimo klausimas. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti A. A. paskirtą baudą, paskiriant ne didesnę nei sankcijoje numatytas minimumas.
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kurios sankcija darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numato baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
12. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
13. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-696-2023 A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skirta 3 000 Eur dydžio bauda, į kurią įskaityta pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį paskirta 800 Eur dydžio bauda ir galutinė nuobauda A. A. paskirta 3 000 Eur bauda. Skiriant administracinę nuobaudą A. A. buvo įvertinta, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką – apie 10 dienų (dėl darbo nedraudiminiu laikotarpiu – past.), jie susiję su dviejų asmenų darbo ir socialinių teisių pažeidimais, taip pat su specialiųjų teisės aktų pažeidimais, konstatuota, kad pažeidimai sisteminio pobūdžio, juos darant buvo ekonomiškai išnaudojami darbuotojai, pažeidimai padaryti dėl netinkamo ir nepakankamo įmonės darbo organizavimo ir įmonės veiklos vidaus kontrolės mechanizmų nebuvimo, jie buvo daromi siekiant nuslėpti darbo santykius. Nenustatyta A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. A. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies sankciją paskirta 3 000 Eur dydžio bauda, kuri atitinka sankcijos vidurkį, atsižvelgus į padarytą administracinį nusižengimą, jo padarymo aplinkybes ir pobūdį, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad A. A. darbo laiko apskaitos pažeidimo epizodas, kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, iš kaltinimo pagal šį straipsnį šalinamas, dėl ko į dalį Institucijos nutarime nurodytų administracinei atsakomybei individualizuoti reikšmingų aplinkybių neatsižvelgtina (t. y. kad pažeidimai truko ilgą laiką, buvo sisteminio pobūdžio ir kt.), mažintina. Atsižvelgiant į nelegalaus darbo veikos daromą žalą valstybei, taip pat apylinkės teismo pažymėtas atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. A. 2019 metais yra baustas pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį (kai darbuotojams buvo suteiktos nemokamos atostogos be darbuotojų prašymų), taip pat pagal ANK 98 straipsnio 2 dalį (kai nenušalino nuo darbo neblaivių įmonės darbuotojų), nors nuobaudos negalioja, jos charakterizuoja jį kaip darbdavį, bendrovės vadovą, jo nepakankamą darbo teisinių santykių kontrolę, A. A. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (2023 m. birželio 1 d. veika) padarymą skirtina didesnė nei sankcijos minimumas nuobauda, kuri neviršija sankcijos vidurkio – 1 500 Eur dydžio bauda, kuri pagal nustatytas aplinkybes laikytina adekvačia, proporcinga, nepažeidžiančia teisingumo principo. Šiuo atveju įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, A. A. skirti ne didesnę nei sankcijoje numatytas minimumas bauda nėra pagrindo, šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas.
Dėl proceso išlaidų
15. Skundu taip pat prašoma priteisti A. A. pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas procesines išlaidas. Papildomu prašymu prašoma A. A. priteisti 650 eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo, pateikta sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 400/2024 ir mokėjimo nurodymas.
16. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje konstatuota, kad padaryti ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje.
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą.
Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį epizodą dėl A. A. veikos, kai nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. birželio 18 d. įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje V. P. ir S. V. buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis.
Už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. veika) padarymą A. A. paskirti 1 500 Eur baudą.
Kitą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą A. A. paskirti 1 500 Eur dydžio baudą.
A. A. atstovo advokato Karolio Žibo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.