Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. Č. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria A. Č. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent, jis yra kaltinamas tuo, kad nuo 2020 m. birželio 30 d., apie 19 val., iki 2020 m. liepos 1 d., apie 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., išlaužę nukentėjusiajam R. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, sugadino svetimą R. K. priklausantį 1200 eurų vertės turtą, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą: dujinį šildymo katilą „PROTHERM“, 1002,65 eurų vertės, keturių vietų kaitvietę „IKEA“, 149 eurų vertės, dušo kabinos sistemą „Masterjero“, 165 eurų vertės, ir nukentėjusiajam A. R. priklausantį turtą: suktuką „Makita“, 200 eurų vertės, ir kampinį šlifuoklį „Devalt“, 100 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovę į patalpą sugadino svetimą R. K. priklausantį 1 200 eurų vertės turtą bei pagrobė svetimą R. K. priklausantį 1316,65 eurų vertės turtą ir A. R. priklausantį 300 eurų vertės turtą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarta kaltinamajam A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones: 1) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant A. Č. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį laikotarpiu nuo 8 val. ir 12 val. užsiregistruoti Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame, Šiauliuose, Aušros al. 19; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant A. Č. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. P., R. K. ir A. R.. Nutartyje nurodyta, kad A. Č. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų atitinkamai nesunkių (BK 187 straipsnio 1 dalis; BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis; 11 straipsnio 4 dalis), padarymu, kad inkriminuoti nesmurtinio (turtinio) pobūdžio nusikaltimai, kad teistumas išnykęs, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį, jis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad, bylą nagrinėjant teisme, nenustatyta, jog A. Č. būtų pažeidęs namų arešto sąlygas ar kokiais nors veiksmais vengtų bylos nagrinėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nutarė, kad gana griežtos kardomosios priemonės – namų arešto termino tęsimas būtų pernelyg neproporcinga priemonė tiek kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tiek jo asmenybei, įvertinus ir tai, kad kaltinamajam yra paskirta papildoma kardomoji priemonė – 3000 Eur užstatas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. gynėjo advokato Karolio Baryso skundas atmetamas

5. Aukštesnysis teismas skundžiamą nutartį tikrina teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, siekdamas nustatyti, ar pagrįstai teismas pakeitė kardomąją priemonę – namų areštą į kitas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas, be to, buvo nuspręsta nepratęsti kardomosios priemonės – suėmimo, tačiau pakeisti jį į namų areštą. Tuo tarpu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi namų areštas buvo pakeistas į švelniausių kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti kompleksą.

7. Pirmiausia pastebėtina, kad A. Č. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Vėliau suėmimas buvo pakeistas į namų areštą, nustačius, kad kardomųjų priemonių tikslams pasiekti netikslinga pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Tuo tarpu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi kardomoji priemonė – namų areštas taip pat buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones. Taigi nei viena iš kardomųjų priemonių nebuvo panaikinta, kadangi tiek suėmimas, tiek po to namų areštas buvo pakeistas. Vadinasi, švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu buvo pakeistas namų areštas, tačiau jų taikymo tikslas liko tas pats, kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. O būtent, kardomoji priemonė suėmimas paskirta, po to ji pakeista namų areštu, o po to namų areštas pakeistas į kitas kardomąsias priemones, siekiant vieno iš kardomųjų priemonių tikslų, kuris atitinka ir suėmimo pagrindą, t. y. galimų nusikalstamų veikų užkardymą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pareigos papildomai motyvuoti, kokio tikslo yra siekiama švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, neprivalėjo, kadangi jis pakeitė griežtesnę kardomąją priemonę į švelnesnes. Kita vertus, teismas nurodė, kad kardomųjų priemonių tikslai, bus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o kardomųjų priemonių tikslai yra numatyti BPK 119 straipsnyje.

8. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas namų areštą į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tinkamai įvertino kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Papildomai pastebėtina, kad A. Č. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 4). Tuo tarpu duomenų, jog jis būtų dirbęs nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, metu, nenustatyta. Matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra N. Č., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (2 t., b. l. 9, 72). Nustatyta, kad N. Č. yra jo sutuoktinė (2 t., b. l. 74). Pastebėtina, kad kaltinamasis įsidarbino tuo metu, kai jam buvo taikoma kardomoji priemonė – namų areštas, ir tai jam nebuvo kliūtis dirbti. Be to, byloje yra kaltinamojo vairuotojo kortelės, išduotos 2020 m. rugsėjo 7 d., kopija (2 t., b. l. 7). Taip pat matyti, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. jam buvo pratęsta vairuotojo profesinė kvalifikacija vežti komercinius krovinius (2 t., b. l. 8). Vadinasi, ir taikant gerokai griežtesnę kardomąją priemonę kaltinamasis turėjo visas galimybes užsiimti tiek darbine veikla, tiek mokytis. Be to, nors ir teigiama, kad kaltinamasis ketina ieškotis darbo, o būtent, dirbti krovinių pervežimo vairuotoju, kita vertus tokie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Tuo atveju, jeigu būtų objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad kaltinamasis papildomai įsidarbino ir kad nebus užtikrinti jo ir darbdavio teisėti interesai dėl kardomųjų priemonių, tokiu atveju būtų pagrindas kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teisėją ir prašyti pakeisti ar panaikinti kardomąsias priemones. Kita vertus, teismas neturi pagrindo manymui, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir (ar) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje trukdo asmeniui susirasti papildomą darbą ir juo labiau dirbti.

9. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – užstatas nėra pakankama kardomųjų priemonių tikslams užtikrinti, pirmiausia atsižvelgiant į galimai padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad jos galimai padarytos nakties metu, be to, įvertinus tai, kad A. Č. ilgą laiką nedirbo, o šiuo metu dirba sutuoktinei priklausančioje įmonėje. Be kita ko, baudžiamojoje byloje nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos turimais duomenimis kaltinamasis galimai užsiima vagystėmis iš pastatų, o tai yra pakankamas pagrindas pagrįstam manymui, kad nakties metu kaltinamasis turi būti įpareigotas nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad užstato suma nėra tokia, kuri galėtų užtikrinti, jog kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti tik taikant šią kardomąją priemonę. Duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti kaltinamajam taikant tik vieną kardomąją priemonę – užstatą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamojo gynėjas.

10. Pažymėtina, kad kartu su kardomąja priemone rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, be kita ko, paskirtas įpareigojimas nebendrauti su galimai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiais asmenimis ir kitu kaltinamuoju. Svarbu, kad galimai nusikalstamas veikas A. Č. darė veikdamas kartu su kitu kaltinamuoju, todėl tikslingai yra užkardyta jų bendravimo galimybė. Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymas kaltinamajam jo teises varžo tik labai nedidele apimtimi, dėl taikomų suvaržymų kaltinamasis turi galimybę palaikyti ryšius su šeima, įsidarbinti ir dirbti, be kita ko, mokytis.

11. Pasisakant dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog kaltinamasis dėl įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje galimai patirs nepatogumų, nesuteikia pagrindo teigti, kad šią kardomąją priemonę reikia panaikinti. Tokio pagrindo nesuteikia ir valstybėje paskelbtas karantinas. Pažymėtina, kad šios kardomosios priemonės vykdymą užtikrina policijos komisariatas, kuris neabejotinai užtikrina, kad dėl susiklosčiusios situacijos asmenų teisės nebūtų pažeistos labiau nei tai leidžia proporcingumo principas.

12. Kardomųjų priemonių skyrimas ar pakeitimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, ir jis, svarstydamas kardomųjų priemonių reikalingumą, negali jų vien formaliai susieti su proceso pabaiga, kuomet bus apklausti visi asmenys ir atlikti visi procesiniai veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-45-1076/2020). Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, nustatęs, kad kardomųjų priemonių taikymas yra nebereikalingas, privalo jas panaikinti. Pastebėtina, kad teismas, nustatęs, jog kaltinamasis laikosi įpareigojimų, namų areštą pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kita vertus tai nereiškia, jog apskritai kardomųjų priemonių taikymas yra nebereikalingas ir nebetikslingas.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, su skundo argumentais bei skundžiama nutartimi, nenustatė pagrindo naikinti žemesnės instancijos teismo priimtą iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, juo labiau teigti, kad švelniausių dviejų kardomųjų priemonių kompleksas neproporcingai suvaržo kaltinamojo teises, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo kaltinamojo A. Č. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.