Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine 18 MGL (677 Eur) bauda;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį galutine subendrinta 25 MGL (941,27 Eur) dydžio bauda (teistumas išnykęs);

2) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. P. ir A. Č., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2020 m. birželio 30 d. apie 19 val. iki 2020 m. liepos 1 d. apie 2.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužus nukentėjusiajam R. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, taip sugadinus svetimą, R. K. priklausantį 1120 Eur vertės turtą ir įsibrovus į namo vidų, pasikėsino pagrobti R. K. priklausantį turtą: dujinį šildymo katilą „Protherm“, kurio vertė 1002,65 Eur, keturių vietų kaitvietę „Ikea“, kurios vertė 149 Eur, dušo kabinos sistemą „Masterjero“, kurios vertė 165 Eur, iš viso 1316,65 Eur vertės turtą, ir nukentėjusiajam A. R. priklausantį turtą: suktuką „Makita“, kurio vertė 200 Eur, ir kampinį šlifuoklį „Devalt“, kurio vertė 100 Eur, iš viso 300 Eur turtą, tačiau vagystės nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

R. P. ir A. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo iš dalies. Parodė, kad nuo vaikystės pažįsta R. P., kuris yra jo kaimynas, gyvenantis šalia. 2020 m. birželio 30 d. A. Č. darbavosi kieme, kai R. P. važiavo pro šalį ir sustojo pakalbėti. A. Č. turėjo minčių važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet neturėjo automobilio. Taip sutapo, kad R. P. pasiūlė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), o A. Č. pasiūlė už tai 100 Eur, taip pat pasakė, kad jis turi skolininką. A. Č. turi vairuotojo pažymėjimą, galėjo išsinuomoti automobilį, bet neturėjo tam pinigų. R. P. neskolintų jam savo automobilio. Sutarė, kad R. P. užvažiuos į A. Č. gyvenamąją vietą apie 21 val. ir tada jie važiuos į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiavimą A. Č. pasiėmė krepšį, kurį visada su savimi ima, nes jame yra darbo įrankiai, ir įdėjo krepšį į R. P. automobilį. R. P. matė tai. A. Č. važiuodamas visada pasiima darbo įrankius. Važiuodamas nežinojo, kad jis padarys tam tikrus veiksmus, o pasiėmė krepšį tam, kad jei norės atsukti kažką ir pan. R. P. sakė, kad važiuoja pas pažįstamą pasiimti skolos. Tai buvo netiesa, nes kitaip R. P. gal nebūtų jo vežęs. Taip pat buvo pasakyta, kad jei neatgaus skolos, tai gaus daiktų (spontaniškas pasakymas). A. Č. yra buvęs (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), todėl pasirinko tą kryptį. R. P. nuvežė prie bendrabučio aikštelės, kurią nurodė A. Č.. Spontaniškai išėjo, kad A. Č. paliko R. P. automobilį ir pats nuėjo į namų pusę. Jie buvo aikštelėje ir A. Č. pasakė, kad R. P. palauktų jo pusę valandos, jeigu kas pakvies ar pasakys, kiek laiko užtruks. Išeidamas pasižiūrėjo, kad neturi mobiliojo ryšio telefono, tačiau prisiminė, kad krepšyje turi racijų, nes yra dirbęs užsienyje ir jas turėjo darbo tikslais. Vieną raciją pasiėmė su savimi, o kitą atidavė R. P.. Krepšyje dar buvo atsuktuvas, replės, taip pat raktai, skirti sukti varžtus. A. Č. nuėjo į gyvenamųjų namų rajoną, pamatė namą, kuris buvo nutolęs kilometro atstumu nuo automobilio. Jis atsuko segmentinę tvorą ir užėjo. Priėjęs prie namo, pamėgino atidaryti langą, tačiau to nepavyko padaryti, todėl nuėjo prie kitų langų. Kiek prisimena, tai buvo terasiniai langai ir pamatė, kad lango rankena neužsukta iki galo, todėl, pastūmus langą petimi, langas nuvažiavo (atsidarė), taip pateko į namą. Per langą matė dušo kabiną, kaitlentę ir įrankius, todėl pasiėmė šiuos daiktus, taip pat nukabino šildymo katilą. Išeidamas paliko pravirą terasinį langą, ne visiškai uždarytą (nėra rankenos iš lauko pusės, todėl jo neįmanoma uždaryti), kad galėtų praeiti. Išeinant lango padėtis pasikeitė, nes jis buvo paliktas labiau atverstas, o jis paliko langą, pastumtą į šoną. Daiktus per du kartus nunešė prie krūmų (ši vieta yra iki automobilio per pusę atstumo; iš viso užtruko apie valandą ar pusantros nuo išėjimo iš R. P. automobilio), tada paėmęs dušo kabiną ėjo automobilio link ir pamatė, kad vienas jos nenuneš, be to, pradėjo švisti. Likus gal 50–100 m, per raciją pakvietė R. P., kad paimtų šį daiktą. Netrukus perdavė dušo kabiną atėjusiam R. P., pasakė, kad eina pasiimti dar kelis daiktus, ir nuėjo atgal. Dušo kabina buvo nauja, supakuota, pasakė R. P., kad paėmė ją už skolą. Po kelių minučių pamatė pareigūną, kuris paklausė, ką jis daro. Atsakė, kad tiesiog eina. Pareigūnas paprašė dokumento, jis padavė vairuotojo pažymėjimą ir buvo sulaikytas. A. Č. buvo apsirengęs šviesiomis kelnėmis ir pilka striuke, buvo apsimovęs darbines pirštines. R. P. buvo šviesiai apsirengęs, jis nebuvo apsimovęs pirštinių, nes jo ranka buvo sužeista, taip pat nebuvo užsidėjęs kepurės. Žibintuvėliai buvo kišeniniai, skirti pasišviesti. Kai pateko į namą, A. Č. greičiausiai buvo su pirštinėmis. Krepšyje buvo statybiniai įrankiai, kurių nereikėjo, bet pasiėmė visą krepšį. Nebuvo daiktų garso, nes visi daiktai nukrenta į krepšio apačią. Nešė krepšį už rankenų.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo automobiliu pro šalį ir pamatė, kad kaimynas A. Č., kurį pažįsta nuo mažens (iki nagrinėjamo įvykio bendravo retai), darbuojasi kieme. Sustojo pasikalbėti, A. Č. paklausė, ar vakare galėtų jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) atsiimti skolos (anksčiau tokių prašymų nebuvo, nebuvo paminėtas konkretus asmuo), pažadėjo už tai atlygį. R. P. sutiko, todėl 21 val. atvažiavo vėl ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. Č. pasiėmė juodą krepšį; neklausė jo, kam reikalingas tas krepšys. A. Č. matant R. P. įsidėjo krepšį į automobilį; negirdėjo jokio triukšmo, sklindančio iš krepšio. A. Č. buvo su pilkomis kelnėmis, o R. P. buvo apsirengęs šviesiai mėlynomis kelnėmis ir striuke. Mieste (atvažiavo po 23 val.) A. Č. rodė kelią, pamatė daugiabutį (dviejų ar trijų aukštų pastatą) ir sustojo automobilių aikštelėje. A. Č., išlipdamas iš automobilio, pasakė, kad pamiršo telefoną, bet turi raciją, todėl paliko vieną raciją R. P., kad susisiektų, jei A. Č. užsilaikys ar dar kažkas atsitiks. A. Č. atidarė galines automobilio dureles, pasiėmė juodą krepšį ir nuėjo. Prieš tai A. Č. niekam neskambino. R. P. pasiliko jo laukti automobilyje, pradėjo imti miegas, todėl atsigulė ant galinės sėdynės. Tam tikru metu pradėjo krėsti šaltis, todėl apsimovė pirštines, apsivilko striukę ir atsigulė. Bemiegodamas išgirdo, kad jį kviečia per raciją, A. Č. pasakė eiti į tą pusę, į kurią jis nuėjo. Išlipo iš automobilio ir nuėjo tuo keliu. Po maždaug 200 m pamatė A. Č., stovintį su balta dėže, šis pasakė nunešti dėžę į automobilį, o pats vėliau ateis. R. P. pasiėmė dėžę, kuri nebuvo sunki (neklausė A. Č., iš kur ta dėžė, kodėl šis pats negali nešti dėžės), ėjo prie automobilio, atidarė automobilio dureles, kai išgirdo žingsnius. Kaltinamasis įdėjo dėžę į automobilį ir jis buvo sulaikytas (tai įvyko apie 2 val. nakties). Tuo metu buvo su pirštinėmis ir šviesiai pilkos spalvos kepure. Jam buvo atlikta sausgyslių operacija, abi rankos šalo, todėl apsimovė pirštines. Visi daiktai buvo darbinėje striukėje. Anksčiau nėra padėjęs kitiems važiuoti nakties metu atgauti skolų. Įvykio vietoje jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis dingo sulaikymo metu.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį apie šeštą valandą į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnai, kurie jo pasiteiravo, ar jis gali atvykti prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes į jo namą galimai buvo įsilaužta. Apie septintą valandą jam atvykus prie namo, jį pasitiko uniformuoti policijos pareigūnai, kurie jo paprašė užeiti į namo vidų. Jis visą laiką buvo su pareigūnais: iš pradžių buvo du pareigūnai, paskui jie iškvietė dar du pareigūnus, po to, dar du tyrėjus. Iš viso buvo šeši pareigūnai, kurie atvyko policijos automobiliais. Policijos pareigūnai jo laukė už vartų, šie minėjo, kad į namą jie eis tik jo akivaizdoje, be jo į namą šie pareigūnai įėję nebuvo. Namo durys buvo užrakintos, neišlaužtos, langai neišdaužti. Jam buvo šokas, stresas, tuo metu jis tvirtino, kad viskas gerai, tačiau policijos pareigūnai jam nurodė atidžiai viską stebėti. Namuose jis pastebėjo, kad nėra dujinio katilo ir kaitlentės. Policijos pareigūnams pasiteiravus, ar jis daugiau nieko nepastebi, jis atsakė neigiamai. Kartu su policijos pareigūnais nuėjęs prie jų automobilio, jis pastebėjo savo katilą, kiek vėliau – kaitlentę, matė ir savo dušo masažinę įrangą, nors namuose to, kad ši įranga dingo, nepastebėjo. Po to, pareigūnai jį dar kartą nusivedė į namo vidų. Kiek vėliau atvyko kiti policijos pareigūnai, kurie matavo pėdsakus, parodė, kaip įėjo asmenys. Šie galimai įėjo per tvorą, nes ši buvo sulankstyta: viena tvora yra iš žaliuzės, kita – kaimynus skirianti tvora segmentinė, asmenys pro ją ir įėjo, vėliau jie bandė atidaryti šoninį langą, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Nuėjęs į terasą, kurioje buvo įrengta stumdoma langų sistema, jis pastebėjo, kad ši sistema sugadinta, terasos langas buvo praviras lyg būtų ventiliacija, tačiau visiškai neatidarytas. Jam policijos pareigūnų pasiteiravus, kaip asmenys galėjo įeiti pro šią sistemą, tyrėjai jam pademonstravo, kaip asmenys, užkišdami ir panaudodami visrakčius, pakelia sistemą, po to ją išlaužia ir prispaudžia su koja, tuo metu iš vidaus pasisuka rankena (tyrėjai jam paaiškino, kaip veikia rankenos mechanizmas ir, nors jis matė, kaip rankena pasistumia, jis su tyrėjais jos nesuko). Uždarydami šias duris, asmenys stumia jas iš inercijos, po to, užsifiksuoja žiedeliai. Nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadinta stumdoma durų sistema (sistema nefunkcionavo), dujinis katilas, tvora, parketas, taip pat buvo sumindžiota žolė. Kadangi namas buvo draustas „Swedbank“ draudimu, draudimas beveik visas išlaidas padengė, nors buvo padaryta ir kitų apgadinimų. Iš draudimo pateiktos sąmatos buvo matyti, kad minėtos sistemos pakeitimas kainavo 1612 Eur. Sumas, kurias jam kompensavo draudimas, jis pervedė įmonei (tikslios sumos jis nepamena). Policijoje jo atpažintus daiktus jam atidavė.

Name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis buvo nagrinėjamo įvykio išvakarėse, iš namų jis išvažiavo po pietų, tuo metu dar buvo šviesu. policijos pareigūnai sulaikė kaltinamuosius reido metu, patikrinę šių automobilį, jie pastebėjo minėtus prietaisus. Po to, policijos pareigūnai dvi valandas važinėjo aplinkui, nes kaltinamieji nesakė, kur jie įgijo šiuos prietaisus. Apie 15 val. tvoroje pastebėję plyšį, policijos pareigūnai nustatė, kad šie daiktai yra vogti. Namuose esantys langai įrengti per visą pastato aukštą, sistema – šešių metrų. Ši sistema buvo įstatyta 2016 m.–2017 m., 2021 m. turėjo baigtis penkių metų garantija. Už visus šio namo langus jis sumokėjo 15 000 Lt. Atsiųstoje sąmatoje parašyta langų kaina. Iki nagrinėjamo įvykio sistema veikė gerai, iki tol jokių problemų nebuvo. Po nagrinėjamo įvykio minėta sistema liko „atlenktoje“ padėtyje. Terasos langai buvo sveiki, nesulaužyti, tik neuždaryti. Atvažiavus tyrėjams šis faktas buvo užfiksuotas. Tuo metu apie pažeistą lango mechanizmą jie nieko nežinojo. Atvažiavus draudimui viskas buvo aiškiai užfiksuota. Šiais terasos langais jis naudojosi vieną ar dvi dienas iki nagrinėjamo įvykio, todėl jam buvo keista, kad jie praverti. Jo namuose darbuotojų iki nagrinėjamo įvykio nebuvo. Policijos pareigūnams atlikus tyrimus, jis langą pristūmė, tačiau langas neužsidarė, neužsifiksavo, jis liko pravertas, uždaryti jo buvo neįmanoma, uždarius sistemą atsirado tarpas. Tai matė visi. Niekas nenulūžo, sistemos viduje buvo sudėtos specialios juostelės su guoliukais. Nuotraukoje Nr. 46 užfiksuota lango padėtis. Uždarius langą rankena, kuri užfiksuoja visą sistemą, turi būti vertikalioje padėtyje. Rankeną pakėlus, langas prasiveria, stumtelėjus į viršų, langas „važiuoja“, tada patraukus jį, jis „suvažiuoja“, pasukus rankeną žemyn langas visiškai užsidaro. Jei jis yra „išėjęs“ iš sistemos, jis gali „važinėti“, tačiau neužsidaro. Jei langas atidarytas ir yra „išvažiavęs“ iš bėgelių, tuomet patraukus jį stipriau, jis nuslenka iki ratuko ir palinksta, bėgeliai būna horizontalioje padėtyje. „Atverstas“ langas slankioti negali. Kada padaryta nuotrauka Nr. 48, jis nežino, gal apžiūros metu buvo kažkas daryta, tačiau joje langai neuždaryti. Langas pristumtas per prievartą, viršuje yra tarpas. Tam, kad langas būtų uždarytas, rankena turi būti tokioje padėtyje, kokia pavaizduota nuotraukoje. Paskambinęs įmonei, kurioje turėjo galiojančią garantiją, jis pasiteiravo, ar ši įmonė galėtų atvykti ir sutvarkyti šią sistemą, taip pat užfiksuoti žalą. Taisydama šią sistemą, įmonė išėmė mechanizmą, duris, stiklus ir įstatė naują įrangą, sena įranga liko įmonėje. Kai įmonė montavo langus jis buvo namuose. Kadangi visi namo langai vieni su kitais susiję, buvo pakeisti abu langai. Dujinį katilą jis įsigijo 2017 m.–2018 m., už šį katilą jis sumokėjo 1200 Eur, taip pat dar buvo kaminas. Dujų katilas buvo įmontuotas, įrengtas pirmame aukšte, katilinėje dešinėje pusėje. Dujų katilas veikė automatiškai, jį pastačius buvo sujungtos visos movos, paleistos dujos. Žinoma, vanduo iš sistemos buvo išbėgęs. Dujų katilą jis atpažino pagal užrašą „Prothern“, spalvą bei vamzdžius, šį katilą jis turėjo dvejus ar trejus metus, todėl buvo įsitikinęs, kad šis katilas yra jo. Kaltinamieji pasiėmė tik katilą, šio katilo surinkimus jie paliko. Katilinės langas buvo uždarytas, nesulaužytas, dėl to jam kilo klausimas kaip jie išėjo ir kaip jie viską išnešė. Kaitlentę 2018 m.–2019 m. jis pirko „Ikea“ parduotuvėje, šį daiktą užsakė kartu su visu virtuvės komplektu. Kaitlentė buvo ir yra veikianti. Ši kaitlentė buvo iškelta iš virtuvės, ištraukta su laidais. Kaitlentės jis dar nenaudojo, naudojo tik dujinį katilą. Dušo kabinos sistemą 2020 m. jis įsigijo už 400 Eur (įsigijimo čekio jis nepateikė, nes pastarojo neišsaugojo, jis atliko bankinį pavedimą). Ši sistema buvo įdėta į dėžę, kurią pastebėjęs jis suprato, kad tai yra jo įranga. Ši sistema naudota nebuvo, jai nieko nepadaryta. Šiuo metu vykdomi apdailos darbai, dušo kabinos sistema sumontuota. Katilas veikia, tvora sutvarkyta, kiemas išlygintas, žolė pasodinta. Turtinės žalos nėra. Jis vertina tą žalą, kurią jam atlygino draudimas. A. R. jis pažįsta, kartais pastarasis jam ateina padėti. Jis A. R. teiravosi, ar šis nebuvo palikęs daiktų, pasiūlė jam ateiti pasižiūrėti gal buvo rasti jo daiktai.

Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su porininku remontavo namą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Jam paskambino ir pasakė, kad šis namas yra apvogtas, sužinojo, kad buvo pavogti jo įrankiai (elektrinis kampinis šlifuoklis ir suktukas). Paskutinį kartą jis buvo tame name dieną prieš skambutį, vakare, pabaigęs darbus, išėjo iš gyvenamojo pastato. Name nebuvo signalizacijos, bet kai išėjo iš pastato, viską užrakino. Išeidavo paprastai per garažą ar pro duris. Iš kitos pusės yra stumdomi langai (durys). Namo šeimininkas liepė jiems pro ten nevaikščioti ir nedaryti langų (durų), nes langai (durys) „pabėgdavo“ iš bėgelių. Stumdomi langai (durys) buvo kartais atidaryti (atsidarydavo rankena iš vidaus). Jam rodė ir tą bėgelį, langai (durys) išsimaudavo iš bėgelių. Po įvykio šie langai (durys) buvo visi kreivi, buvo uždarytas langas, bet visas perkreiptas. Savininkas minėjo, kad kreipsis į draudimą dėl langų.

Liudytojas T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kriminalinės žvalgybos viršininko pavedimu jam buvo skirta užduotis – vykti į (duomenys neskelbtini), ir sulaikyti du (duomenys neskelbtini) miesto gyventojus, kurie galimai padarė vagystę. Minėtą užduotį jis vykdė kartu su L. Č. ir A. K.. Buvo naktis. Pirmas atvyko L. Č., kuris paskambinęs pasakė, kad jam reikia pagalbos. Žinodamas, kur L. Č. yra, T. R. nuėjo jo ieškoti. Tada kartu su L. Č. pamatė iš dešinės, tos pačios, kurioje buvo namas, pusės link automobilio, stovinčio netoli daugiaaukščio, einantį R. P., kuris rankose nešėsi dėžę. Iš pradžių nesimatė, tik paskui suprato, kad tai – dušo kabina, kurią, priėjęs prie automobilio, R. P. įdėjo į vidų. Automobilį jie stebėjo visą laiką (kiek konkrečiai, nepamena). Jie ėjo R. P. link ir, nors tolumoje nematė, kas ateina, priėję arčiau suprato, kad tai – asmuo, galimai turįs vogtus daiktus. Jie nusprendė R. P. sulaikyti, nes šis buvo įtariamas padaręs vagystę. Jis dalyvavo sulaikant R. P.. Sulaikomas R. P. bandė priešintis, šis nieko nesakė, tačiau trukdė sulaikymui, standino rankas. R. P. buvo tamsiai apsirengęs, su pirštinėmis, ar jis ką nors mūvėjo ant galvos, nepamena. Atliekant R. P. apžiūrą, buvo rasta racija. Nors jie prisistatė R. P., pasiteiravo, ką šis čia veikia, R. P. nekalbėjo su jais. Jie buvo nusifotografavę R. P. bato padą. Tuo metu buvo rytas. Vizualiai pėdsakai jam pasirodė panašūs, iš kokių požymių jis nustatė panašius pėdsakus, pasakyti negali. Po to, buvo iškviestas patrulių ekipažas, kurį sudarė S. G. ir D. A., kuris perėmė R. P.. Po to, jis sulaukė ekspertų. Ekspertai padarė išvadą. Taip pat buvo apžiūrėtos apylinkės, netoliese sulaikytas kitas asmuo. Apžiūrint apylinkes, kažkas buvo rasta, tačiau tai rado ne jis, kitą asmenį sulaikė taip pat ne jis, su kitu sulaikytu asmeniu nebendravo. Jau po įvykio vaikščiodamas apylinkėse, prie parkelio, pastebėjo kaitlentę ir galimai dujinį katilą. Buvo bandoma išsiaiškinti, iš kur yra minėti daiktai, visi pareigūnai buvo pasiskirstę sektoriais. Namo apžiūroje nedalyvavo, nors tvorą matė, bet į teritoriją nėjo, namo viduje nebuvo. Kas apžiūrinėjo namą, nežino, pats ten nebuvo. Ar kolegos iš (duomenys neskelbtini) buvo minėtame name, nežino. Kaip buvo atidarytos terasos durys, nepamena. Apklausa buvo atliekama žymiai vėliau, namo teritorijoje nebuvo, tačiau jis galėjo su kuo nors kalbėtis, jam galėjo nurodyti minėtas aplinkybes. Jis atėjo paskutinis, kai visi kiti jau buvo atvykę, nukentėjusiojo jis nesulaukė.

Liudytojas L. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjusių metų vasarą (gal liepos 1 d. ar birželio 31 d.) gavo viršininko nurodymą, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamieji gali padaryti vagystę iš namo. Kartu su kolegomis A. K., S. G. ir D. A. apie vidurnaktį nuvyko į (duomenys neskelbtini), į nurodytą adresą. Tikslaus adreso negali pasakyti, gal (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį ,Mercedes-Benz Vito, juodos spalvos, juo naudojosi R. P.. Automobilis stovėjo apie pusvalandį, po to, matė, kaip du asmenys vienu metu išlipo iš automobilio, su savimi turėjo sportinį krepšį, jame žvangėjo metaliniai daiktai. Jie buvo apsirengę tamsiai, nuėjo pro krūmus, nuosavų namų rajono link. Liudytojas su kolegomis stebėjo ir laukė prie automobilio. Gal po valandos grįžo asmuo, nešantis baltos spalvos dėžę, kurią įdėjo į automobilį. Sulaikius asmenį, paaiškėjo, kad tai – R. P., kuris su savimi turėjo radijo ryšio stotelę, mūvėjo pirštines, dengė veidą kepure ar skarele, asmuo negalėjo paaiškinti, iš kur gavo daiktą. Suprasdami, kad galimai padaryta vagystė iš namo, informavo apie tai kolegas, kurie atvyko. R. P. perdavė pareigūnams, tada keliavo į nuosavų namų rajoną, iš kur galimai buvo pavogtas šis daiktas. Vaikščiojant po nuosavų namų rajoną, buvo pastebėtas padėtas ryšulys, kuriame buvo dujinis katilas, elektrinė kaitlentė ir sportinis krepšys, kurį nešėsi iš automobilio asmuo. Vienas kolega pasiliko saugoti radinių, o jie tęsė namo, iš kurio buvo padaryta vagystė, paieškos. Vaikščiodami su A. K., pastebėjo vieną namą, kurio tvoros segmentas buvo išardytas iš galinės pusės. Buvo matyti avalynės pėdsakų žymės, vedančios namo link. Jie perlipo per tvoros betoninę koloną į pateko į kiemo vidų. Apžiūrėdami namą, pastebėjo vietą, kur galimai turėjo būti dujinis katilas, taip pat kažkiek praviras terasos duris pusę centimetrų ar centimetras (įdėmiai laužimo pėdsakų neapžiūrėjo), buvo nuspręsta, kad per tą langą buvo patekta į vidų (langas kreivai uždarytas, gal centimetras neuždarytas, gal apačia prisispaudusi, viršus truputį pakilęs). Kitas langas buvo uždarytas. Viduje buvo matyti, kad vis dar vykdomi remonto darbai. Palygino avalynės pėdsaką, kuris buvo įspaustas žemėje, jis vizualiai sutapo su R. P. ar A. Č. dėvėta avalyne. Nutarė, kad iš šio namo padaryta vagystė, apie tai informavo pareigūnus. Iki automobilio atstumas buvo didelis, nes automobilis buvo prie daugiabučio namo, o nuosavų namų rajonas gal už 200–300 m. Daiktai buvo padėti prie miškelio, tai apie 400–300 m tikrai buvo. Jis su kolega vizualiai apžiūrėjo namą, kad nesugadintų pėdsakų, nieko nelietė ir nedarė, kad nebūtų pakenkta tyrimui.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas viršininko nurodymas, kad galėjo būti daromos vagystės iš namų patalpų. Užduotį vykdė su L. Č., T. R. ir S. G.. Atvykę gal po vidurnakčio į įvykio vietą (gal (duomenys neskelbtini)), pastebėjo juodos spalvos automobilį. Po tam tikro laiko du vyrai išėjo iš automobilio, nešėsi rankose kažkokius krepšius ir nuėjo pro kiemus. Po maždaug pusės valandos ar valandos vienas asmuo grįžo prie automobilio, atrakino jį, susidėjo daiktus ir buvo sulaikytas. Vyras turėjo sukrovęs dušo dalis į transporto priemonę (nematė paties asmens sulaikymo ir kaip šis dėjo daiktus į automobilį). Sulaikytas vyras nieko nesakė ir neaiškino, jis buvo perduotas iškviestiems pareigūnams. Vėliau pasiskirstė ieškoti galimai apvogto namo, A. K. krūmuose pastebėjo paketą, kaitlentę ir krepšį. Daiktai nuo automobilio buvo gal pusę kilometro atstumu. Liudytojas pasiliko prie rastų daiktų ir pastebėjo, kaip artėjo juodai apsirengęs vyras. Paprašė prisistatyti, tačiau vyras pradėjo bėgti, kol buvo sulaikytas. Šis vyras su savimi turėjo radijo stotelę, pirštines. Su kolegomis toliau ieškojo apvogto namo, pastebėjo batų pėdsakus šalia namų tvoros, su L. Č. perlipo per tvorą apžiūrėti namo kiemo. Buvo matyti, kad terasos durys buvo šiek tiek praviros. Laukė, kol atvažiuos kiti pareigūnai ir įvertins situaciją. Nebuvo įėję į vidų. Jie nemėgino atidaryti terasos langų.

Liudytojas S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo duotas viršininko nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) sulaikyti asmenis, kurie darė vagystę. Vieni kolegos L. Č., A. K. ir T. R. pranešė, kad sulaikė asmenį apie antrą valandą nakties. Jis atvyko su kolega D. A. nuvyko į įvykio vietą. Buvo sulaikytas R. P. gyvenamųjų namų kvartale, šalia automobilio. Pas R. P. buvo rasta radijo stotelė, jis buvo su pirštinėmis, apsirengęs tamsiais drabužiais ir kepure, negalėjo atsakyti, kokiu tikslu atvyko. Kolegos pasakė, kad dar yra antras asmuo, kurio reikia ieškoti, nes per radijo ryšį buvo girdimi signalai, kad kažkas bando susisiekti su R. P.. Vėliau buvo sulaikytas A. Č., kuris taip pat buvo apsirengęs tamsiai. Kolegos ėjo ieškoti, kur buvo padaryta vagystė. Kai antrą asmenį sulaikė, prie nuosavų namų buvo rastas maišas: buvo elektrinė juodos spalvos kaitlentė ir sportinis krepšys su elektriniais įrankiais, grąžtais, suktuku. Netrukus kolegos pranešė, kad aptiko avalynės pėdsakus, kurie vedė į namą (buvo nufotografuota). Nebuvo priėjęs prie namo.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkiek atsimena apie įvykį, daiktai buvo rasti miške, daiktus paėmė ekspertai, ji tiesiog dalyvavo toje vietoje. Jokių veiksmų neatliko, buvau kaip dalyvaujantis asmuo. Kiek atsimena, buvo apžiūrimas automobilis, jei neklysta, bagažinėje kažkokie daiktai buvo rasti, kokie tiksliai, negali pasakyti. Kai atvyko, (duomenys neskelbtini) pareigūnai parodė namą. Kiek atsimena, buvo apgadinta namo tvora, kai nusistatė galimai nukentėjusį asmenį, su juo įėjo į namą (pro duris), bet (duomenys neskelbtini) pareigūnai lyg nebuvo įėję į namą. Užėjus į namą, kolega nuėjo su nukentėjusiuoju apžiūrėti, ar galimai iš ten buvo išnešti daiktai. Darė prielaidą, kad asmenys pateko per tvorą į namo teritoriją, bet kaip į namą buvo patekta, neatsimena. Langų neapžiūrinėjo, nebent kolega apžiūrėjo, negali pasakyti.

Liudytojas V. S. (V. S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba specialistu Kriminalistinių tyrimų skyriuje, gavo iškvietimą ir vyko apžiūrėti namo, kur buvo padaryta vagystė. Buvo įsibrauta per terasinį langą, lauke buvo avalynės pėdsakai, buvo sugadintas tvoros segmentas dešinėje pusėje nuo namo ir buvo avalynės pėdsakai namo viduje, todėl ant kartono popieriaus jie buvo fotografuojami. Buvo atstumtas terasinis langas. Kaip supranta, jei per jėgą langą pastumsi, langas nušoks nuo bėgių, nes plastikas pasiduoda. Langas buvo nusistūmęs, jis buvo neuždarytas iki galo. Neatsimena, ar buvo policijos pareigūnų, kai atvyko į įvykio vietą. Nukentėjusysis dalyvavo apžiūrint įvykio vietą. Su nukentėjusiuoju žiūrėjo, per kur galėjo įsibrauti asmenys, buvo priimtas sprendimas, kad per terasinį langą. Lyg buvo dar vienas langas, bet jo negalima buvo atsidaryti, nes maišė kažkoks baldas. Viskas fiksuojama apžiūros protokole. Gal buvo parašyta, kad langas pažeistas ar pravertas. Jei langas švarus, tai nebūna pažeidimų, bet jei būna atsuktuvas įkištas ir lieka nubrozdinimas, tai tokie pažeidimai fiksuojami, jie ne šiaip atsirado. Atrodo, kad terasinis langas buvo iššokęs iš vietos. Iš tiesų buvo atidarytas terasinis langas. Kai pradėjo aiškintis, pradėjo žiūrėti terasinį langą, bandė jį pastumti ir atidaryti. Kartu su savininku imitavo terasinio lango atidarymą. Iš lauko pusės pastūmė su petimi terasinį langą, jis tada nusistūmė. Tai buvo atliekama, kai buvo užfiksuota apžiūra. Nuotraukoje Nr. 48 pavaizduotas jau uždarytas langas. Iš pradžių pabandė išsiaiškinti, kaip langas galėjo atsidaryti, paskui rado pėdsakus. Iš pradžių nufotografavo, viską apžiūrėjo, tada pabandė langą uždaryti, o nuotrauka daryta, kai pradėjo ieškoti rankų pėdsakų ir tas langas jau buvo uždarytas.

Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo iškviestas į įvykio vietą, kur šalia kelio buvo rasti daiktai, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Įvykis buvo prie (duomenys neskelbtini). Buvo rasti šalia krūmų daiktai, jie buvo krepšiuose. Nematė sulaikytų asmenų. Apžiūrinėjo automobilį. Neatsimena, ar kažkas buvo rasta automobilyje. Nebuvo nuvykęs apžiūrėti namo į įvykio vietą.

Liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį gavo informaciją, kad du (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai padarė vagystę (duomenys neskelbtini). Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį Mercedes-Benz ir išėjo į mišką (kolegos taip pranešė), grįžus vienam iš jų, šis buvo sulaikytas. Buvo rasta dėžė su daiktais, po asmens sulaikymo suprato, kad yra dar vienas asmuo, todėl ėjo per miškelį ir pastebėjo daiktus, tai buvo juodos spalvos plastikiniai maišai, viename iš jų buvo viryklė. Tada išsiskirstė su kolega ir išgirdo, kaip kolega šūktelėjo sustoti ir nusivijo asmenį. Pastebėjo besipriešinantį asmenį. Padėjo kolegai sulaikyti asmenį ir perdavė kitiems pareigūnams. Po to, vaikščiojo po teritoriją, ieškojo pastatų, iš kurių galimai buvo padaryta vagystė. Eidamas pastebėjo, kad buvo praardytas tvoros segmentas, ir pamatė, kad prie įėjimo į kiemą buvo kolegos. Tai buvo nebaigtas statyti namas. Apie tai informuoti pareigūnai, kurie formino įvykį. Neteko apžiūrinėti automobilio, prie automobilio buvo dėžė su daiktais. Rasti daiktai nuo automobilio buvo apie porą šimto metrų atstumu – arčiau namo, nei vietos, kur automobilis. Nei į namą, nei į jo teritoriją nebuvo patekęs.

Liudytojas V. M. (V. M.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog 4–5 valandą ryto buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė asmenis. Nuvykus į įvykio vietą, susitiko su (duomenys neskelbtini) apskrities pareigūnais, kurie sulaikė du asmenis, šalia jų buvo daiktai (automobilyje – dušo kabinos detalės) ir dar prie miškelio buvo rasta kita dalis daiktų (kaitlentė ir dar kažkokie buitiniai daiktai). Vėliau buvo ieškomi daiktų savininkai ir surastas namas, iš kurio buvo galimai jie pavogti. Buvo nustatyti namo savininkai, po to, jie atvyko į vietą. Kai namo savininkai atvyko, buvo paprašyta apžiūrėti namą, ar tikrai buvo įsilaužta. Kiek atsimena, tvora buvo sulenkta ir gal langas atstumtas (ar laužimo pėdsakai). Namo savininkai pasakė, kad greičiausiai buvo įsilaužta. Kolega atliko namo apžiūrą. Lange (plastikinio profilio balkono durys kaip išėjimo į terasą durys) buvo laužimo pėdsakų. Neatsimena, ar buvo užėjęs į namo vidų, greičiausiai nebuvo. Iš išorės apžiūrėjo langus, o iš vidaus apžiūrėjo kolegos. Jiems būnant, nukentėjusysis nieko nedarė su langu, nes buvo pasakyta nedarinėti lango. Langas nebuvo praviras, bet galimai ne iki galo uždarytas. Nebendravo su sulaikytais asmenimis, jie jau buvo automobiliuose.

R. K. 2020 m. liepos 1 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. apie 19 val. iki 2020 m. liepos 1 d. apie 6 val. (duomenys neskelbtini), išlaužus langą, buvo įsibrauta į namą, iš kurio buvo pavogta kaitlentė, dušo kabinos sistema ir katilas bei galimai kiti daiktai, turtas draustas. Padaryta žala tikslinama. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 13–16).

A. R. 2020 m. liepos 14 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2020 m. apie balandžio mėnesį jis atliko vidaus apdailą (duomenys neskelbtini), esančiame name, kur buvo atsivežęs savo asmeninius įrankius vidaus darbams atlikti: suktuką „Makita“, kurio vertė 200 Eur, kampinį šlifuoklį „Devalt“, kurio vertė 100 Eur. Minėtame objekte jis vis dar dirba, o 2020 m. liepos 9 d. jis pasigedo jam priklausančių daiktų (1 t., b. l. 18–19).

2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – šalikelė (duomenys neskelbtini) gatvės ir miško masyvas. Į įvykio vietą patenkama važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje gatvės pusėje, važiuojant nuo prekybos centro „Iki“, matomas išmintas takelis, kuris veda žemyn nuo kalno link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje, išminto takelio pradžioje, iš dešinės pusės, matomas didelis krūmas, kurį apėjus nuo miško masyvo pusės, po juo guli sudėti ant žemės daiktai – pilkos spalvos polietileninis maišas, kuris užrištas dvigubu mazgu. Nuo polietileninio maišo užrišto mazgo paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo polietileninio maišo mazgo supakuota, paimta. Atrišus polietileninio maišo mazgą, jo viduje yra įkrautas baltos spalvos dujinis šildymo katilas su užrašu „Protherm“. Dujinio katilo apatinėje dalyje matoma vamzdžių pajungimo sistema ir pajungtas elektros laidas su kištuku. Šalia polietileninio maišo su katilu guli elektrinė įmontuojama keturių vietų kaitvietė, ant kurios apatinės dalies užrašyta „Made in Germany 103.688.23 IKEA“. Šalia kaitvietės guli ant žemės juodos spalvos sportinis krepšys su dviem rankenomis. Ant krepšio šono matoma geltonos spalvos emblema „Puma“. Atsegus krepšį, jo viduje yra darbo įrankiai: akumuliatorinis suktukas „Makita“, elektrinis kampinis šlifuoklis, atsuktuvas, santechninis raktas, peiliukai. Rasti daiktai paimti. N. V. gatvės išmintu takeliu nusileidžiama beveik iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini). Nepriėjus iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų, miško masyve, pasukama į dešinę pusę ir paėjus miško masyvu apie 50 metrų, prieinama prie metalinio tinklo tvoros likučių. Šalia metalinio tinklo tvoros, ant žemės, guli juodos, pilkos spalvos rankinė radijo stotelė – racija, ant kurios yra užrašas „MOTOROLA TLKR“. Racija supakuota paimta. Vietos, kuriose rasti daiktai, vaizdo kameromis nestebimos (1 t., b. l. 20–28).

2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – automobilis Mercedes-Benz Vito 116 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvės gale. Automobilis Mercedes-Benz Vito 116 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minivenas, juodos spalvos, su langų stiklais, žibintais, valstybiniais numeriais, ratais. Apžiūros metu automobilio durelės uždarytos, užrakintos. Automobilis išoriškai neapgadintas, durelių spynelės be išorinių apgadinimų. Apžiūrint automobilio vidų, matoma, kad jame daiktai neišvartyti, neišmėtyti. Daiktinės uždarytos, užvedimo spynelė be išorinių apgadinimų. Automobilio magnetola yra savo vietoje. Ant automobilio vairuotojo sėdynės guli mažas rankinis, juodos spalvos žibintuvėlis. Automobilio vairuotojo durelių daiktinėje guli juodos spalvos odinė vyriška piniginė, kurioje yra įvairios plastikinės kortelės, R. P. vairuotojo pažymėjimas, automobilio Mercedes-Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas. Automobilio bagažinėje yra siaura, pailga kartoninė dėžė, ant kurios užrašyta „Masterjero“ masažinė dušo sienelė. Kartoninės dėžės viduje guli keletas galimai dušo kabinos konstrukcijų. Automobilis užrakintas ir užplombuotas. Automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobilis Mercedes-Benz Vito, vaizdo kameromis nestebima. Automobilis Mercedes-Benz Vito 116 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuotas ir su tralu išgabentas į automobilių saugomą stovėjimo aikštelę (1 t., b. l. 29–37).

2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas sublokuotas iš dviejų dalių, apžiūrima dalis dešinėje pusėje. Namo teritorija aptverta metaline tvora iš segmentų. Įvažiavimas į namo teritoriją iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ribojamas su metaliniais, slenkančiais vartais. Vartai tvarkingi, pažeidimų nėra. Name, ties įvažiavimu, įrengtas garažas. Pakeliamieji garažo vartai uždaryti, matomų pažeidimų nėra. Dešinėje namo pusėje įrengtas takelis iš trinkelių, kurio kryptis yra į namo vidinį kiemą. Namo dešinėje pusėje įrengtas pagrindinis įėjimas. Pagrindinio įėjimo durys plastikinės, rakinamos su įleidžiamąja spyna. Durys, spyna ir spynos atraktas tvarkingi. 2 metrų atstumu nuo pagrindinio įėjimo, link vidinio kiemo, ant žemės grunto, ties takeliu, yra 3 avalynės pėdsakų fragmentai, nuo vieno pėdsako fragmento sudaryta gipsinė išlieja Nr. 1, kuri supakuota į voką Nr. 1. Toliau už minėto pėdsako sujauktas žemės gruntas iki tvoros, kur viena tvoros segmento dalis yra atsegta ir segmentas atitrauktas. Paimtas grunto pavyzdys supakuotas į voką Nr. 2. Name, ties minėtu sujauktu gruntu, įrengtas plastikinis langas į katilinę. Dešinėje pusėje apačioje lango rėmas sugadintas, nuo sugadinimo vietos sudaryta „Mikrosil“ išlieja, kuri supakuota į voką Nr. 3. Name, iš vidinio kiemo pusės, įrengta terasa, terasos langas pravertas. Ant lango rėmo smulkūs pažeidimai, nuo šių vietų ant lipnios juostos paimti mikrodalelių pavyzdžiai, lipni juosta supakuota į voką Nr. 4. Ties terasa, ant žemės grunto, yra keli avalynės pėdsakai, nuo vieno pėdsako sudaryta gipsinė išlieja Nr. 2, kuri supakuota į voką Nr. 5. Įėjus į namą pro pagrindines duris, matomas prieangis, kurio kairėje pusėje yra įėjimas į garažą ir koridorių. Garaže sudėtos įvairios statybinės medžiagos, įrankiai, staklės, įvairūs namų apyvokos daiktai. Garaže visi daiktai guli tvarkingai. Koridoriuje tiesiai nuo įėjimo yra tualetas, kuriame įrengtas klozetas. Koridoriaus kryptimi link svetainės grindys užklotos popierine danga, ant kurios yra avalynės pėdsakai. Vienas pėdsakas iškirptas ir supakuotas į voką Nr. 6. Koridoriaus kairėje pusėje yra laiptai į antrą aukštą, po laiptais yra įrengtas sandėlis. Koridoriaus dešinėje pusėje yra katilinė, toliau – virtuvė, kuri sujungta su svetaine. Koridoriuje, ties katiline, guli ant grindų kartoninis popierius, ant jo paviršiaus yra avalynės pėdsakas, kuris iškirptas ir supakuotas į voką Nr. 7. Katilinėje kairėje pusėje įrengti šildymo katilo vamzdžiai, katilo nėra jo vietoje, yra vamzdžiai su laisvais galais. Virtuvėje įrengtas baldų komplektas, kuriame ant stalviršio yra atvira ertmė kaitlentei įrengti. Svetainėje yra įvairūs daiktai, statybinės medžiagos, įrankiai. Antro aukšto patalpos neapžiūrimos jų bendra tvarka nepažeista. Namo teritorijoje matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 42–54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1429 (20) nurodyta, kad dirvožemis, nuimtas nuo tirti pateiktų R. P. ir A. Č. batų, skiriasi nuo tirti pateikto dirvožemio pavyzdžio, paimto iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108–111).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1430 (20) nurodyta, kad tirti pateiktoje gipsinėje išliejoje iš voko Nr. 5 užfiksuotas avalynės pado pėdsakas paliktas avalyne, turinčia tokį patį reljefinį raštą, kaip ir tirti pateikto A. Č. dešiniojo bato padas. Tirti pateiktoje gipsinėje išliejoje iš voko Nr. 1 užfiksuotas avalynės pado puspadžio pėdsakas paliktas avalyne, turinčia tokį pat reljefinį raštą, kaip ir tirti pateikto A. Č. dešiniojo bato puspadis. Ant tirti pateiktų kartono ir popieriaus dalių užsifiksavę avalynės pado pėdsakai palikti avalyne, turinčia tokius pat reljefinio rašto elementus, kaip ir tirti pateikto A. Č. kairiojo bato padas. Nustatyti, ar gipsinėse išliejose užfiksuoti, ant kartono ir popieriaus dalių užsifiksavę avalynės pado pėdsakai palikti būtent A. Č. batų padais, negalima, kadangi pėdsakuose individualizuojančių batų padus požymių nėra. Šie avalynės pėdsakai palikti ne tirti pateiktais R. P. batų padais (1 t., b. l. 113–119).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktoje „Mikrosil“ išliejoje, paimtoje (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pėdsakas Nr. 3 (žr. nuotrauką Nr. 1 dešinėje) buvo paliktas tirti pateikto laužtuvo (žr. nuotrauką Nr. 3), paimto kartu su kitais įrankiais (duomenys neskelbtini), pleišto formos darbiniu galu. Lyginamojo tyrimo iliustravimui buvo padaryta papildoma tiriamojo pėdsako Nr. 3 ir laužtuvo modelio paviršiaus palyginimo nuotrauka, pažymėta Nr. 8, kurioje kairėje pusėje pavaizduotas laužtuvo modelio fragmentas, dešinėje – tiriamojo pėdsako fragmentas, žalsvos spalvos rodyklėmis yra pažymėti sutampantys individualūs požymiai. Nustatyti, ar tirti pateiktoje „Mikrosil“ išliejoje, paimtoje (duomenys neskelbtini), užfiksuoti pėdsakai Nr. 1, 2 (žr. nuotrauką Nr. 1, kairėje ir centre) buvo palikti tirti pateikto laužtuvo (žr. nuotrauką Nr. 3), paimto kartu su kitais įrankiais (duomenys neskelbtini), pleišto formos darbiniu galu, negalima (1 t., b. l. 128–131).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad rankų pėdsakai ant racijos „Motorola“, paimtos 2020 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 124–125).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo polietileninio maišo mazgo, padaryto 2020 m. liepos 1 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos racijos, paimtos 2020 m. liepos 3 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2) tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3, 4) netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant racijos mėg. Nr. 2 rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6x10-23 (3 t., b. l. 204–205).

2020 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas sportinis krepšys su dvejomis rankenomis, kuris rastas ir paimtas 2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros metu, šalikelėje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir miško masyvo. Sportiniame krepšyje „Puma“ yra darbo įrankiai: akumuliatorinis suktukas „Makita“, elektrinis kampinis šlifuoklis, atsuktuvai, santechninis raktas, peiliukai (1 t., b. l. 86–88).

2020 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas dujinis šildymo katilas „Protherm“, kuris rastas ir paimtas 2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros metu, šalikelėje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir miško masyvo (1 t., b. l. 97–99).

2020 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta elektrinė įmontuojama keturių vietų kaitvietė, kuri rasta ir paimta 2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros metu, šalikelėje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir miško masyvo (1 t., b. l. 100–102).

2020 m. liepos 10 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 3 vienetai žibintuvėlių (1 t., b. l. 93–96).

2020 m. liepos 13 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta dušo kabinos konstrukcija „Masterjero“, kuri rasta ir paimta 2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros metu, automobilyje „Mercedes-Benz“ (1 t., b. l. 103–105).

2020 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 6 vnt. atsuktuvų, 3 vnt. šiukšlių maišų, 6 vnt. geležinių raktų, 4 vnt. replių, žalia dėžutė, geležinis laužtuvas, peilis, metalinis strypas, geležinis siaurapjūklis, plastmasinė detalė (1 t., b. l. 89–92).

2020 m. liepos 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis R. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius pagrobtų daiktų vertę, t. y. bendra dujinio šildymo katilo kaina 1002,65 Eur, keramikos kaitlentės kaina 149 Eur (1 t., b. l. 65–69).

2020 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje langų remonto darbams nurodyta, kad terasinių durų kaina 1 120 Eur, montavimo, demontavimo kaina 510 Eur, taigi bendra terasinių durų remonto kaina 1 630 Eur (1 t., b. l. 70).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo paimti tokie daiktai: dujinis šildymo katilas „Protherm“, keturių vietų kaitvietė „Ikea“, dušo kabinos sistema „Masterjero“, priklausantys nukentėjusiajam R. K., bei suktukas „Makita“ ir kampinis šlifuoklis „Devalt“, priklausantys nukentėjusiajam A. R..

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis vienas turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą (minėtus daiktus), o apie daromą vagystę nežinojo kitas kaltinamasis R. P.. Šis kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme taip pat tvirtino nieko nežinojęs apie nusikalstamos veikos darymą. Teismas atmeta tokius kaltinamųjų parodymus kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Sprendžiant, ar R. P. turėjo tyčią padaryti svetimo turto vagystę su A. Č., būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą. A. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis 2020 m. birželio 30 d. susitarė su R. P., kad šis nuveš A. Č. į (duomenys neskelbtini), nes A. Č. turi skolininką (duomenys neskelbtini) ir nori iš jo atsiimti skolą. R. P. taip pat davė tokius parodymus bylą nagrinėjant teisme. Pasak kaltinamųjų, jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apie 21 val., taigi akivaizdu, kad kaltinamieji atvyko į (duomenys neskelbtini) gana vėliu metu, kai paprastai žmonės ilsisi, juolab kaltinamieji vyko į (duomenys neskelbtini) darbo dieną (antradienį). A. Č. taip pat nurodė, kad jis, prieš išvažiuodamas, pasiėmė krepšį, kurį visada su savimi ima; šiame krepšyje buvo darbo įrankiai. Aptariamas krepšys buvo rastas (duomenys neskelbtini), šalikelėje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir miško masyvo. Jame buvo, be kita ko, tokie A. Č. priklausantys daiktai: 6 vnt. atsuktuvų, 6 vnt. geležinių raktų, 4 vnt. replių, geležinis laužtuvas, peilis, metalinis strypas, geležinis siaurapjūklis (2020 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 89–92). Taigi A. Č. medžiaginiame krepšyje buvo nemažai metalinių daiktų. Byloje nenustatyta, kad atskiri metaliniai daiktai buvo izoliuoti vienas nuo kito kokiomis nors priemonėmis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nešant sportiniu krepšiu nemažai metalinių daiktų jie skleidžia garsą. Atsižvelgiant į tai, neįtikėtini A. Č. ir R. P. parodymai, kad, A. Č. nešant krepšį, iš jo nesklido jokie garsai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad liudytojas L. Č. teisiamajame posėdyje parodė, jog stebėdamas automobilį, kuriuo atvažiavo kaltinamieji, jis girdėjo, kad iš nešamo sportinio krepšio žvangėjo metaliniai daiktai. Todėl R. P., iš tiesų nieko nežinančiam apie A. Č. ketinimus, šio kaltinamojo pasiimtas krepšys turėjo sukelti įtarimų. A. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis, važiuodamas su R. P., nežinojo, jog jis (A. Č.) padarys tam tikrus veiksmus, o pasiėmė krepšį tam, kad jei norės atsukti kažką ir pan. Nagrinėjamu atveju A. Č. veiksmai, kai jis, norėdamas atgauti skolą, pasiima krepšį su metaliniais daiktais, yra nelogiškas elgesys. Jam imti krepšį su minėtais daiktais be jokios priežasties vėlų paros laiką nebuvo jokio reikalo. Priešingai, atsižvelgiant į minėtų daiktų pobūdį, jais, be kita ko, galima pasinaudoti braunantis į svetimas patalpas ir pan. Taigi krepšio su metaliniais daiktais paėmimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio veiksmu.

A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, atvažiavus (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios bendrabučio aikštelės, jis savo iniciatyva su krepšiu nuėjo į gyvenamųjų namų pusę, o R. P. liko automobilyje. A. Č. prieš tai pasižiūrėjo, kad neturi mobiliojo ryšio telefono, davė R. P. raciją, kuri buvo krepšyje, kad galėtų susisiekti esant poreikiui. R. P. teisiamajame posėdyje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Kita vertus, R. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad A. Č. paaiškino jam, jog nenori neštis telefono, nes nežino, kaip bus su skola (2 t., b. l. 44–45). Taigi R. P. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus dėl A. Č. paaiškinimų apie mobiliojo ryšio telefono neturėjimą. Be to, racijų vežimas į kitą miestą ir vėliau pasidalijimas tarpusavyje yra neįprastas veiksmas. Žmonės, siekdami susisiekti, paprastai naudojasi mobiliojo ryšio telefonais. Šiame kontekste pasakytina, kad iš tiesų norint susitikti su skolininku nelogiškas elgesys, kai nevažiuojama prie jo gyvenamosios vietos, nesusitariama susitikti kokioje konkrečioje vietoje, neskambinama jam ar kitaip su juo nebandoma susisiekti, o tiesiog einama su sportiniu krepšiu su metaliniais daiktais į gyvenamųjų namų pusę. Liudytojas L. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, jog abu asmenys vienu metu išlipo iš stebimo automobilio, nuėjo pro krūmus nuosavų namų rajono link. Liudytojas A. K. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais ar jie būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamuosius. Taigi šių liudytojų parodymai paneigia kaltinamųjų versiją, kad tik A. Č. nuėjo gyvenamųjų namų link, o R. P. visą laiką buvo automobilyje.

Abu kaltinamieji buvo sulaikyti su juodomis medžiaginėmis pirštinėmis ir žibintuvėliais (2 t., b. l. 22, 3 t., b. l. 20). Nagrinėjamas įvykis įvyko vasarą, todėl pirštinių turėjimas taip pat nėra įprastas veiksmas, juolab jos buvo juodos spalvos, kuri maskuoja tamsiu paros metu. Žibintuvėlių turėjimas, be kita ko, rodo, kad kaltinamieji buvo iš anksto pasiruošę išvažiavimui į (duomenys neskelbtini). Liudytojai (policijos pareigūnai) L. Č., A. K. ir S. G. nurodė, kad A. Č. ir R. P. buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais ar jie būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamuosius. Toks drabužių atspalvis irgi leidžia sunkiau identifikuoti asmenis. Pasak R. P., tam tikru metu jį pradėjo krėsti šaltis, todėl apsimovė pirštines, apsivilko striukę ir atsigulė automobilyje. Kita vertus, pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė tokios drabužių apsivilkimo priežasties (2 t., b. l. 38–40). R. P. gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad jo ginamasis dirba statybose (griauna pastatus), todėl pas R. P. rasti daiktai (pirštinės, žibintuvėlis ir kt.) nuolat būna jo automobilyje ir naudojami darbo funkcijoms atlikti. Kita vertus, pastebėtina, kad pagal „Sodros“ duomenis, kaltinamasis daugiau kaip vienerius metus iki aptariamo įvykio oficialiai nedirbo (2 t., b. l. 4). Byloje nėra duomenų, kad R. P. bylai reikšmingu laiko dirbo statybose. Be to, automobilis, kuriuo atvyko kaltinamieji, nuosavybės teise priklauso ne pačiam R. P., o jo žmonai. Priešingai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, pas R. P. rasti daiktai nebuvo atsitiktinai.

R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai jis pamatė A. Č., stovintį su balta dėže, šis pasakė nunešti dėžę į automobilį, o pats vėliau ateis. R. P. pasiėmė dėžę, kuri nebuvo sunki; neklausė A. Č., iš kur ta dėžė, kodėl šis pats negali nešti dėžės. Tokio gana nemažo daikto davimas nakties metu (net ir pradedant aušti) viešoje vietoje nėra įprastas dalykas. Kiekvienam sveikos nuovokos asmeniui kiltų klausimų, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo gauta dėžė, koks jos turinys. Be to, pastebėtina, kad pats A. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis pasakė R. P., kad paėmė šį daiktą už skolą.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes (nuvažiuojant į kitą miestą nakties metu, pastatant automobilį atokiau nuo namo, iš kurio paimti daiktai, apsirengiant atitinkamais drabužiais, naudojantis tam tikromis priemonėmis ir kt.), neįtikėtina, kad R. P. nesuvokė, kad jis veikia su A. Č. siekdamas pagrobti svetimą turtą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog R. P. su A. Č. buvo įsibrovęs į nukentėjusiajam R. K. priklausantį namą. Kai asmenys veikia kaip bendrininkai, nėra būtina, kad kiekvienas iš jų padarytų visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, bendrai nusikalstamai veikai pripažinti užtenka, kad bendrininkas padarytų bent dalį tokios veikos; taip pat nėra būtina aptarti detaliai visą nusikalstamos veikos padarymo planą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. P. suprato, jog A. Č. buvo įsibrovęs į patalpą, nes šis turėjo su savimi krepšį su metaliniais daiktais, ėjo į gyvenamųjų namų kvartalą, vėliau perdavė R. P. dėžę su daiktu (įvertinus perduodamo daikto pobūdį ir jo dydį, akivaizdu, kad toks daiktas paprastai laikomas patalpoje). R. P., priimdamas dėžę iš A. Č., sutiko su A. Č. anksčiau padarytais veiksmais.

Dėl anksčiau minėtų priežasčių atmestini ir A. Č. parodymai, kad jis nusikalstamai veikė vienas, be R. P. žinios. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. Č. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus duodamas parodymus. Pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apskritai neigė buvęs bylai reikšmingu laiku su R. P. (3 t., b. l. 28). Tik papildomai apklausiamas jis pradėjo teigti priešingai (3 t., b. l. 51–53).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių.

Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.???

Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2012). Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K-495/2013).

A. Č. ir R. P. inkriminuojama baigta vagystė įsibrovus į patalpą. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą. A. Č. ir R. P. atvyko į (duomenys neskelbtini) iš kito miesto nakties metu automobiliu. Iš R. K. namo buvo paimti daiktai: dujinis šildymo katilas „Protherm“, keturių vietų kaitvietė „Ikea“, dušo kabinos sistema „Masterjero“, priklausantys nukentėjusiajam R. K., bei suktukas „Makita“ ir kampinis šlifuoklis „Devalt“, priklausantys nukentėjusiajam A. R.. Pagal nagrinėjamo įvykio aplinkybes nėra abejonių, kad visi šitie daiktai būtų sukrauti į automobilį, su kuriuo atvažiavo kaltinamieji. Tokią išvadą patvirtina, kad R. P. įdėjo dušo kabinos sistemą į transporto priemonę. Kaltinamieji neturėjo tikslo kitur nešti aptariamus daiktus. Kiti daiktai dar nebuvo nei įdėti į automobilį, nei atnešti šalia jo, jie rasti pamiškėje. Būtina įvertinti ir pačių paimtų daiktų pobūdį, pavyzdžiui, šildymo katilu, kaitviete ar dušo kabinos sistema neįmanoma pasinaudoti jų neįrengus ar neprijungus, taip pat sudėtinga nešti ilgesnį atstumą. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina tai, kad A. Č. nenešė minėtų daiktų iš karto į automobilį, o paliko pusiaukelėje, taip pat prašė pagalbos R. P. nunešti dušo kabinos sistemą. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo jiems inkriminuotais daiktais ilgesnį laiką. Dušo kabinos sistema buvo automobilyje itin trumpą laiką, nes R. P. buvo sulaikytas. Be to, kol visi daiktai nebūtų atsidūrę transporto priemonėje, kaltinamieji nebūtų išvažiavę. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji ne padarė baigtą nusikalstamą veiką, o pasikėsino padaryti ją (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė, baigiamojoje kalboje teigdama, kad kaltinamųjų padaryta vagystė yra baigta, iš esmės akcentavo atstumus, buvusius tarp namo, iš kurio paimti daiktai, ir automobilio. Kita vertus, vien šis objektyvus kriterijus, taip pat iš namo teritorijos daiktų išnešimas nagrinėjamu atveju nepaneigia anksčiau padarytų išvadų. Teismas taip pat nesutinka su prokurore, kad pamiškėje rasti daiktai buvo paslėpti. Pagal liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus, nebuvo nustatyta, kad jiems buvo sudėtinga pastebėti iš namo paimtus daiktus, kurie buvo palikti viešoje vietoje. Laikyti pamiškėje šiuos daiktus kaltinamiesiems apskritai nebūtų naudinga, nes tokiu atveju jais nebūtų galima tiesiogiai pasinaudoti ar gauti iš jų naudos (pavyzdžiui, parduoti).

Teismas bylos nagrinėjimo metu įspėjo kaltinamuosius dėl jų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

R. P. ir A. Č. taip pat inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2020 m. birželio 30 d. apie 19 val. iki 2020 m. liepos 1 d. apie 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, išlaužė nukentėjusiajam R. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, sugadino svetimą R. K. priklausantį 1200 Eur vertės turtą.

Teismas nepritaria A. Č. gynėjui, kad ginamajam pareikštas kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos yra neaiškus, nes nesuprantama, kokio lango išlaužimu A. Č. kaltinamas. Pirma, pats kaltinamasis pirmo teisiamojo posėdžio, įvykusio 2020 m. spalio 27 d., metu patvirtino, kad jam suprantamas prokurorės perskaitytas kaltinimas. Antra, pagal byloje surinktą medžiagą, bylos nagrinėjimo teisme eigą, neabejotina, kad A. Č. kaltinamas namo terasos lango išlaužimu. Tai, kad ant kito R. K. namo lango (katilinės) yra pėdsakų savaime nereiškia, kad A. Č. inkriminuotas būtent šito lango išlaužimas. Kaltinime iš tiesų nurodyta sugadinto lango vertė 1200 Eur, o pateiktoje sąmatoje langų remonto darbams nurodyta vertė 1120 Eur (1 t., b. l. 70). Kita vertus, tai laikytina techninio pobūdžio klaida, kuri ištaisytina, ir nevertinama kaip neaiškaus kaltinimo suformulavimu. Taigi A. Č. gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotas minėtas BPK pažeidimas nenustatytas.

A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, priėjęs prie namo, pamatė, jog terasinio lango rankena neužsukta iki galo, todėl, pastūmus langą petimi, langas nuvažiavo (atsidarė), taip pateko į namą. Kaltinamasis nurodė tokias pačias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 51–53). Taigi kaltinamasis patvirtino, kad jis savo kūnu kontaktavo su svetimu turtu – terasiniu langu. Akivaizdu, kad A. Č. neturėjo teisės padaryti tokio veiksmo, o nuo tokio veiksmo padarymo daiktui gali atsirasti apgadinimų, nes panaudojama pašalinė jėga. Išlaužti langą, kaip nurodoma kaltinime, galima ne tik panaudojant atitinkamas priemones, bet ir fizinę jėgą.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio terasos langų sistema veikė gerai, langai buvo sveiki, nesulaužyti, o po nagrinėjamo įvykio pamatė, kad ši sistema sugadinta, terasos langas buvo praviras lyg būtų ventiliacija, tačiau visiškai neatidarytas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais ar jis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Byloje nenustatyta, kad dar iki A. Č. padaryto veiksmo būtų kokios nors problemos su terasos langu. Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad namo šeimininkas (R. K.) liepė jam ir kolegai nevaikščioti pro stumdomus langus, taip pat nedaryti langų. A. R. taip pat parodė, kad po nagrinėjamo įvykio langai buvo kreivi, langas perkreiptas. Nors A. R. teigė, kad R. K. rodė jam, jog langai (durys) „pabėgdavo“ iš bėgelių, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad buvo padaryti tokie sugadinimai, kurie nustatyti po nagrinėjamo įvykio ir apie kuriuos detaliai papasakojo nukentėjusysis R. K.. Liudytojai T. R., L. Č., A. K., S. G., K. B. ir D. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie nebuvo užėję į namo vidų; liudytoja G. S. parodė, kad neatlikinėjo jokių veiksmų su langais; liudytojas V. M. parodė, kad jis iš išorės apžiūrėjo langus ir matė, jog lange (plastikinio profilio balkono durys kaip išėjimo į terasą durys) buvo laužimo pėdsakų. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis matė, jog terasinis langas buvo nusistūmęs, jis buvo neuždarytas iki galo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais. Taigi liudytojai V. M. ir V. S., apžiūrinėję įvykio vietą, nustatė apgadinimus, kuriuos nurodė R. K. teisiamojo posėdžio metu. V. S. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad kai pradėjo aiškintis, pradėjo žiūrėti terasinį langą, bandė jį pastumti ir atidaryti. Kartu su savininku imitavo terasinio lango atidarymą. Iš lauko pusės pastūmė su petimi terasinį langą, jis tada nusistūmė. Kita vertus, kaip minėta, tas pats liudytojas ir pats nukentėjusysis jau buvo nustatę, kad buvo padaryti apgadinimai terasos langui. Vien minėtų veiksmų darymas savaime nereiškia, kad aptariamam daiktui atsirado dėl kitų asmenų, o ne dėl A. Č. veiksmų.

Iš 2020 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad aprašyta, jog name, iš vidinio kiemo pusės, įrengta terasa, terasos langas pravertas. Ant lango rėmo smulkūs pažeidimai, nuo šių vietų ant lipnios juostos paimti mikrodalelių pavyzdžiai, lipni juosta supakuota į voką Nr. 4. Nuotraukoje Nr. 46 aiškiai užfiksuotas pravertas terasos langas (1 t., b. l. 42–54). Tai, kad šiame procesiniame dokumente nebuvo itin detaliai aprašyta, kad buvo apgadintas terasos langas, neįrodo, kad toks apgadinimas nebuvo apskritai padarytas, juolab šią aplinkybę, kaip minėta, patvirtino nukentėjusieji bei liudytojai V. M. ir V. S.. Be to, bylą nagrinėjant teisme, buvo gautas 2020 m. liepos 14 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo nustatyta, jog įėjimo į terasą stumdomos stiklo paketas užsidaro panaudojant jėgą, įlaužtas vidinis rėmas (4 t., b. l. 157).

A. Č. gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad jo ginamajam BK 187 straipsnio 1 dalis inkriminuota tik baigiantis ikiteisminiam tyrimui. Sprendžiant dėl asmens kaltės neturi reikšmės, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu įteikiamas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas yra dinamiška procesinė veikla ir priklausomai nuo nustatomų aplinkybių įtarimo apimtis gali kisti. Taip pat tik prokuroras, organizuojantis ir vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui, sprendžia dėl duomenų pakankamumo inkriminuojant asmeniui galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata langų remonto darbams, iš kurios matyti, kad terasinių langų darbai yra lygūs 1120 Eur (1 t., b. l. 70). Šis dokumentas nėra pasirašytas, tačiau teismas neabejoja aptariamo dokumento tikrumu, juolab pats A. Č. gynėjas teisminio nagrinėjimo metu nekėlė jokių abejonių dėl tokio dokumento tikrumo. Kaltinamojo gynėjo abejonės dėl šio dokumento pripažino įrodymu BPK 20 straipsnio prasme laikytinos tik subjektyvia nuomone. Pažymėtina, kad iš bankinio pavedimo matyti, jog „Swedbank“ išmokėjo draudimo išmoką R. K., be kita ko, už aptariamo remonto darbus (4 t., b. l. 162), todėl teigti, kad nebuvo apskritai sugadintas svetimas turtas, nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylai reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, kad dėl A. Č. veiksmų buvo apgadintas R. K. namo terasos langas. Įvertinus bylos aplinkybes, nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), todėl A. Č. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tokia pati išvada darytina dėl R. P.. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. P. suprato, jog A. Č. buvo įsibrovęs į patalpą, nes šis turėjo su savimi krepšį su metaliniais daiktais, ėjo į gyvenamųjų namų kvartalą, vėliau perdavė R. P. dėžę su daiktu (įvertinus perduodamo daikto pobūdį ir jo dydį, akivaizdu, kad toks daiktas paprastai laikomas patalpoje). Braunantis į patalpas, paprastai yra įveikiamos įvairios kliūtys, taip pat gali būti padaryta žala. R. P., priimdamas dėžę iš A. Č., sutiko su A. Č. anksčiau padarytais veiksmais. Šiuo atveju nėra būtina, kad pats R. P. būtų sugadinęs svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o užtenka, kad jis pritartų tokiai kito bendrininko (šiuo atveju A. Č.) veikai. R. P. taip pat veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamieji buvo policijos pareigūnų sulaikyti 2020 m. liepos 1 d. apie 2.15 val., todėl tikslintinas nusikalstamų veikų padarymo laikas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. ir A. Č., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2020 m. birželio 30 d. apie 19 val. iki 2020 m. liepos 1 d. apie 2.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužus nukentėjusiajam R. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, taip sugadinus svetimą, R. K. priklausantį 1120 Eur vertės turtą ir įsibrovus į namo vidų, pasikėsino pagrobti R. K. priklausantį turtą: dujinį šildymo katilą „Protherm“, kurio vertė 1002,65 Eur, keturių vietų kaitvietę „Ikea“, kurios vertė 149 Eur, dušo kabinos sistemą „Masterjero“, kurios vertė 165 Eur, iš viso 1316,65 Eur vertės turtą, ir nukentėjusiajam A. R. priklausantį turtą: suktuką „Makita“, kurio vertė 200 Eur, ir kampinį šlifuoklį „Devalt“, kurio vertė 100 Eur, iš viso 300 Eur turtą, tačiau vagystės nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

A. Č. ir R. P. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. P. ir A. Č. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – R. P. ir A. Č. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina į sugadinto svetimo turto vertę, taip pat į pasikėsinto pagrobti turto vertę. Kaltinamieji veikė kaip vykdytojai.

R. P. ir A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. dirba, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, teistumas tuo metu neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 10–13), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 9). Byloje nėra duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

A. Č. dirba, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (3 t., b. l. 11–14); po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo jis pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis), bauda sumokėta. Jis baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 10). Byloje nėra duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, paskyrus:

1) R. P. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 9 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 mėnesius laisvės atėmimo.

2) A. Č. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metus laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais apribojimais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. P. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, vertindamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti R. P. bausmės vykdymą, atsižvelgia į tai, kad nors jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, tačiau ankstesni du teistumai nelaikytini kaip ypatingai apibūdinantys kaltinamojo pavojingumą, juolab R. P. anksčiau padarė taip pat turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kitų kaltinamojo asmenybę neigiamų aplinkybių nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo jis vėl nusikalto. R. P. nebaustas administracine tvarka. Jis šiuo metu dirba. R. P. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti R. P. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas nesutinka su prokurore, kad A. Č. tikslinga taikyti griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nors jis anksčiau vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu A. Č. teistumas buvo išnykęs. Jis nusikalto praėjus ilgam laikui nuo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Taigi šioje byloje A. Č. laikomas pirmą kartą teisiamu asmeniu BK 55 straipsnio prasme. Dėl kaltinamojo iš tiesų buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, tačiau jis padarė mažiausiai pavojingą nusikalstamos veikos rūšį – baudžiamąjį nusižengimą. Įvertinus šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas nelaiko, kad A. Č. yra tokio pavojingumo, kad jam būtų tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę šioje byloje. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl, kaip minėta, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. Č. paskyrus laisvės apribojimo bausmes su atitinkamais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Č. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

3) bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo dėl A. Č. buvo priimtas kitas – Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. – nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

3) bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis).

VI. Kiti klausimai

R. P. byloje taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties pagrindu) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. Č. byloje taikoma kardomoji priemonė – 3000 Eur užstatas – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. taikyto laikino sulaikymo laiką ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. 2.15 val. iki 2020 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 50–53, 60–62, 98–99, 3 t., b. l. 151–154), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Č. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. 2.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. (3 t., b. l. 63–66, 75–76), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip:

1) dėžėje, kuri perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, esančią R. P. ir A. Č. avalynę grąžinti kaltinamiesiems. Jei jie neišreikš valios atsiimti avalynę, šiuos daiktus sunaikinti (2020 m. rugsėjo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003611) (1 t., b. l. 120–121);

2) sunaikinti dėžę, kuri perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, su gipso išliejomis, pakuotę su iškirpta kartono dalimi, kurios paimtos iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003611) (1 t., b. l. 120–121);

3) konfiskuoti tris vienetus žibintuvėlių kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones (BK 72 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598) (1 t., b. l. 132–133);

4) sportinį krepšį su statybiniais įrankiais grąžinti A. Č.. Jei jis neišreikš valios, šiuos daiktus sunaikinti (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598) (1 t., b. l. 132–133);

5) sunaikinti Mikrosil išlieją, paimtą iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598) (1 t., b. l. 132–133);

6) konfiskuoti raciją, paimtą (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598) (1 t., b. l. 132–133);

7) sunaikinti vokus su R. P. ir A. Č. daktiloskopinėmis kortelėmis, paimtomis Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, taip pat su dirvožemiu, paimtu iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598) (1 t., b. l. 132–133);

8) sunaikinti voką su pirštinėmis ir mikrodalelių likučiais, paimtais iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. spalio 1 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003665 (3 t., b. l. 207);

9) konfiskuoti raciją, paimtą (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003734) (5 t., b. l. 2);

10) sunaikinti tamponą, A. Č. ir R. P. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003734) (5 t., b. l. 2).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305–304 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei R. P. bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas, į atliktiną bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. 2.15 val. iki 2020 m. spalio 1 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties pagrindu) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

3) bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

3) bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

3) bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

3) bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Č. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. 2.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. Č. taikomą kardomąją priemonę – 3000 Eur užstatą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, 3000 Eur užstatą (2020 m. rugpjūčio 25 d. pavedimas) už A. Č., sumokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, grąžinti jo davėjui R. Č..

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip:

1) dėžėje, kuri perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, esančią R. P. ir A. Č. avalynę grąžinti kaltinamiesiems. Jei jie neišreikš valios atsiimti avalynę, šiuos daiktus sunaikinti (2020 m. rugsėjo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003611);

2) sunaikinti dėžę, kuri perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, su gipso išliejomis, pakuotę su iškirpta kartono dalimi, kurios paimtos iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugsėjo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003611);

3) konfiskuoti tris vienetus žibintuvėlių kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones (BK 72 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598);

4) sportinį krepšį su statybiniais įrankiais grąžinti A. Č.. Jei jis neišreikš valios, šiuos daiktus sunaikinti (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598);

5) sunaikinti Mikrosil išlieją, paimtą iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598);

6) konfiskuoti raciją, paimtą (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598);

7) sunaikinti vokus su R. P. ir A. Č. daktiloskopinėmis kortelėmis, paimtomis Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, taip pat su dirvožemiu, paimtu iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. rugpjūčio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003598) (1 t., b. l. 132–133);

8) sunaikinti voką su pirštinėmis ir mikrodalelių likučiais, paimtais iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. spalio 1 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003665;

9) konfiskuoti raciją, paimtą (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003734);

10) sunaikinti tamponą, A. Č. ir R. P. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinė daiktinių įrodymų saugojimo saugykla, 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003734).

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.