Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-10-11 · Civilinė byla Nr. e2A-396-357/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-11
Bylos Nr.
e2A-396-357/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00849-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
D. R., J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-396-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00849-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.2; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 28 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-797/2023 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams D. R. ir J. S. ir atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui G. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. B. pareiškė ieškinį atsakovams, kurį vėliau patikslino ir prašė:

1) nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką pagal UAB ,,Geodezijos linija“ 2022-03-07 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą“ ir 2022-03-07 „(duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą Pirmo aukšto planą“, patalpas paskirstant taip: G. B. naudojimui priskirti šias patalpas: (duomenys neskelbtini)(11,31 kv. m), (duomenys neskelbtini)(12,07 kv. m), (duomenys neskelbtini) (16,93 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1,89 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1,81 kv. m), (duomenys neskelbtini) (4,37 kv. m), (duomenys neskelbtini) (3,06 kv. m), (duomenys neskelbtini)(10,58 kv. m) iš viso – 62,02 kv. m: D. R. naudojimui priskirti šias patalpas: (duomenys neskelbtini) (7,27 kv. m), (duomenys neskelbtini)(11,38 kv. m), (duomenys neskelbtini) (10,45 kv. m), iš viso – 29,10 kv. m; J. S. naudojimui priskirti šias patalpas: (duomenys neskelbtini)(7,73 kv. m), (duomenys neskelbtini)(8,99 kv. m), (duomenys neskelbtini)(17,76 kv. m) iš viso – 34,48 kv. m o G. B., J. S. ir D. R. bendram naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)(3,92 kv. m ); J. S. ir D. R. bendram naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (11,65 kv. m);

2) nustatyti, kad D. R. 2 (du) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, įsiteisėjimo, turės teisę į jos naudojamas gyvenamąsias patalpas patekti per patalpą, 2022-03-07 „(duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projekto Pirmo aukšto plane“ pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam iš viso priklauso ½ dalis (arba 50 proc.) viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams D. R. ir J. S. po ¼ dalį (arba 25 proc.). Visą gyvenamojo namo bendrą plotą sudaro 141,17 kv. m. Tik viena patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 3,92 kv. m, gyvenamajame name turi būti naudojama visų bendraturčių bendrai, nes tik per šią patalpą galima patekti į visiems bendraturčiams priklausančią palėpę. Kitos patalpos gali būti naudojamos bendraturčių atskirai, izoliuotai. Todėl iš viso gyvenamojo namo ploto atėmus bendrai naudojamos patalpos plotą (141,17-3,92), o gautą rezultatą (137,25 kv. m) padalijus proporcingai bendraturčiams priklausančiomis dalimis (50, 25, 25 proc.), išeitų, kad ieškovui priklausytų 68,625 kv. m idealiosios ploto dalys, D. R. ir N. S. po 34,125 kv. m. Šiuo metu ieškovas naudojasi tik 55,84 kv. m plotu, D. R. – 30,91 kv. m plotu, o atsakovas N. S. – 46,13 kv. m plotu. Ieškovas su atsakove D. R. bendrai naudojasi patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,37 kv. m. Ieškovas nurodo, jog jam trūksta 12,78 kv. m ploto (68,625-55,84), D. R. ploto trūkumas yra 3,4025 kv. m proc. (34,3125-30,91), o atsakovas J. S. naudojasi didesne nei jam priklauso 11,8175 kv. m ploto dalimi (46,1(duomenys neskelbtini)4,3125). Ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią jam padidėtų plotas patalpomis, kuriomis dabar naudojasi atsakovė D. R., t. y. (duomenys neskelbtini) patalpa atitektų naudotis jam, (duomenys neskelbtini) patalpa naudotųsi jis vienas. Atsakovė turėtų pertvarkyti savo patalpas, sanitarinį mazgą perkelti iš (duomenys neskelbtini) patalpos į J. S. verandą, ją padalinant per pusę ir įsirengiant sanitarinį mazgą, sienoje padarant duris, pro kurias atsakovė pateiktų į savo patalpas. Remontui siūlytų atsakovei apie 2000-3000 Eur, tokią sumą preliminariai paskaičiavo. Tokiu būdu jam atitektų dvi patalpos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriomis jis naudotųsi vienas. Tuo pačiu sumažėtų atsakovo naudojamas plotas, nes D. R. naudotųsi verandos dalimi. Ieškovas nesutiktų savo plotą pasididinti antro aukšto – palėpės sąskaita, ji jam nereikalinga, nors pripažino, jog iš savo pirmo aukšto patalpos (duomenys neskelbtini) yra įsirengęs laiptus į palėpę, bet dar nėra durų. Jis nesutinka inventorizuoti antro aukšto patalpų, nes jam priklauso pirmo aukšto ½ dalis. Jis nesutinka ir su pinigine kompensacija, pinigai jam nereikalingi. Pripažino, kad kai jis atsikėlė gyventi į namą, prieš tai jo tėvas, o vėliau ir jis naudojasi tomis patalpomis, kuriomis ir dabar naudojasi, o kiti bendraturčiai – faktiškai naudojosi tomis patalpomis, kuriomis ir dabar naudojasi.

3. A. D. R. pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė:

1) nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 141,17 kv. m, naudingas plotas 135,17 kv. m, gyvenamas plotas 88,16 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-03-07 UAB „Geodezijos linija“ parengtą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą“: atsakovei D. R. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: (duomenys neskelbtini) 1,81 kv. m, (duomenys neskelbtini) 7,27 kv. m, (duomenys neskelbtini)11,38 kv. m, (duomenys neskelbtini) 10,45 kv. m, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis linijomis, iš viso skirti jai individualiai naudotis 30,91 kv. m; ieškovui G. B. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: (duomenys neskelbtini)11,31 kv. m, (duomenys neskelbtini)12,07 kv. m, (duomenys neskelbtini) 16,93 kv. m, (duomenys neskelbtini) 1,89 kv. m, (duomenys neskelbtini) 3,06 kv. m, ir (duomenys neskelbtini)10,58 kv. m, iš viso ieškovui skirti individualiai naudotis 55,84 kv. m; atsakovui J. S. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: (duomenys neskelbtini)7,73 kv. m, (duomenys neskelbtini)8.99 kv. m, (duomenys neskelbtini)17,76 kv. m ir (duomenys neskelbtini) 11,65 kv. m, iš viso atsakovui J. S. skirti individualiai naudotis 46,13 kv. m;

2) nustatyti, kad patalpa (duomenys neskelbtini) 4,37 kv. m skiriama atsakovės D. R. ir ieškovo G. B. bendram naudojimui;

3) nustatyti, kad patalpa (duomenys neskelbtini) 3,92 kv. m skiriama bendram G. B., J. S. ir D. R. naudojimui.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pagal ieškovo projektą atsakovė turėtų savo lėšomis įsirengti naują įėjimą į jai priklausančias gyvenamąsias patalpas iš patalpos (duomenys neskelbtini) 10,45 kv. m į šiuo metu atsakovo J. S. naudojamą patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) 11,65 kv. m., iškirtus angą patalpos (duomenys neskelbtini) 10,45 kv. m. sienoje, kurios tik 1,05 m. ribojasi su patalpa (duomenys neskelbtini) 11,65 kv. m, todėl vieninteliam įėjimui į gyvenamąsias patalpas įrengti būtų tik 1,05 m. plotis. Rengiant duris, dalį šio pločio užimtų durų stakta, dėl ko durų plotis būtų mažesnis. Per tokias siauras duris būtų neįmanoma įsinešti didesnių gabaritų daiktų. Atsakovė turi neįgalią motiną, kuri turi judėjimo negalią, planuoja ją apgyvendinti pas save, tačiau tam reikėtų pritaikyti aplinką. Su neįgaliojo vežimėliu per ieškovo siūlomas įrengti duris nebūtų įmanoma įvažiuoti. Įėjimai į pastatą įrengiami pagal teisės aktus, kurie numato įėjimo į patalpas plotį 1,50 m, kuris gali būti sumažinamas tik iki 1,20 m, todėl ieškovo siūlymas neatitinka įstatymo reikalavimų. Mirus ieškovo tėvui A. B., jam priklausiusią pastatų dalį paveldėjo ieškovas G. B., kuris nereiškė bendraturčiams jokių pretenzijų dėl naudojamų patalpų tvarkos. Bendru susitarimu ir lėšomis atsakovė su ieškovu atliko kapitalinį remontą bendro naudojimo patalpai (duomenys neskelbtini) 4,37 kv. m, išbetonavo grindis, paklojo grindines plyteles, sienas iškalė plastikinėmis lentelėmis, įdėjo šarvuotas laukines duris, virš įėjimo įrengė stogelį, todėl nesupranta ieškovo noro jam paskirti naudotis patalpą (duomenys neskelbtini), kuria jis niekada nesinaudojo. Pagal projektą, kanalizacija buvo atvesta į patalpą (duomenys neskelbtini), virtuvę ir naudojosi atsakovė. Ieškovo tėvas A. B. įsirengė sanitarinį mazgą patalpoje (duomenys neskelbtini). Paveldėjęs namo dalį po tėvo mirties, ieškovas įsirengė sanitarinį mazgą patalpoje (duomenys neskelbtini), o patalpą (duomenys neskelbtini) naudoja kaip sandėliuką. Atsakovė įsirengė duris iš virtuvės, į sanitarinį mazgą, o ieškovas įsirengė duris iš patalpos (duomenys neskelbtini) į patalpą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu bendraturčiai nebesinaudojo įėjimais į patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš bendram įėjimui naudojamos patalpos (duomenys neskelbtini). Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo projektą, atsakovė prarastų sanitarinį mazgą, kuris yra (duomenys neskelbtini) patalpoje, ieškovas turėtų du sanitarinius mazgus, atsakovė iš viso neturėtų sanitarinio mazgo, nes nėra kitos patalpos, kurioje jį būtų galima įsirengti, ieškovui vienam atitektų naudotis patalpa (duomenys neskelbtini), o atsakovė turėtų įsirengti naują įėjimą, turėtų išlaidų pertvarkyti nuotekų šalinimo sistemą. Nesutiktina ir su kitu ieškovo reikalavimu, nes patalpa (duomenys neskelbtini) yra įrengta ieškovo ir atsakovės lėšomis, o siūlomas įsirengti įėjimas neatitinka įstatymų reikalavimų. Atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi daug metų ir jokių ginčų tarp ankstesnių bendraturčių niekada nekilo. Akivaizdu, jog ginčas dėl naudojamo gyvenamojo namo patalpų ploto dydžio yra tarp ieškovo ir atsakovo J. S., kurie tarpusavyje ir turėtų ginčą spręsti, nes atsakovui priklauso mažiau ploto, negu jis naudojasi, o jai dar ir trūksta naudojamo ploto.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, iš ieškovo G. B. valstybei priteisė 100 Eur atstovavimo išlaidų, iš ieškovo G. B. priteisė valstybei 16,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės D. R. priteisė valstybei 16,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad šiuo metu faktinė naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarka yra nusistovėjusi tokia: ieškovas G. B. individualiai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini)11,31 kv. m, (duomenys neskelbtini)12,07 kv. m, (duomenys neskelbtini) 16,93 kv. m, (duomenys neskelbtini) 1,89 kv. m, (duomenys neskelbtini) 3,06 kv. m, ir (duomenys neskelbtini) 10,58 kv. m; iš viso individualiai naudojasi 55,84 kv. m ir 3,492 kv. m bendro naudojimo patalpomis; atsakovė D. R. individualiai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini) 1,81 kv. m, (duomenys neskelbtini) 7,27 kv. m, (duomenys neskelbtini)11,38 kv. m, (duomenys neskelbtini) 10,45 kv. m, iš viso individualiai naudojasi 30,91 kv. m, ir 3,492 kv. m bendro naudojimo patalpomis; atsakovas J. S. individualiai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini)7,73 kv. m, (duomenys neskelbtini)8,99 kv. m, (duomenys neskelbtini)17,76 kv. m ir (duomenys neskelbtini) 11,65 kv. m; iš viso individualiai naudojasi 46,13 kv. m. ir 1,307 kv. m. bendro naudojimo patalpomis. Tokia faktinė naudojimosi tvarka nustatyta, nes patalpa (duomenys neskelbtini) 4,37 kv. m bendrai naudojasi tik ieškovas ir atsakovė D. R., kiekvienam iš jų tenka naudotis po ½ dalį šios patalpos, t. y. po 2,185 kv. m, patalpa (duomenys neskelbtini)3,92 kv. m. bendrai naudojasi G. B., J. S. ir D. R., ji skirta užlipti į namo antrame aukšte esančią palėpę, kuria naudojasi visi trys bendraturčiai bendru sutarimu, todėl visiems bendraturčiams tenka naudotis po 1/3 dalį (duomenys neskelbtini)patalpos - po 1,307 kv. m. Todėl iš viso ieškovui ir atsakovei D. R. naudotis tenka po 3,492 kv. m. bendrų patalpų, o J. S. - 1,306 kv. m. bendrų patalpų.

7. Pažymėjo, kad idealiosios ir realiosios dalies santykis yra skaičiuojamas nuo viso patalpų ploto, atskirai neišskiriant, ar tai kambariai, ar pagalbinės patalpos, taip pat neišskiriant, kas jomis naudosis, kiekvienas bendraturtis individualiai ar bendrai. Todėl ieškovas nepagrįstai iš bendro gyvenamojo namo ploto atima bendro naudojimo patalpų plotą, o idealiąsias dalis skaičiuoja nuo individualiai kiekvieno bendraturčio naudojamų patalpų ploto.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas neįtraukė bendro naudojimo patalpų ploto. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas faktiškai naudojasi 59,332 kv. m ploto pirmo aukšto patalpomis, jam iki ½ dalies trūksta 11,253 kv. m, atsakovė D. R. naudojasi 34,402 kv. m ploto patalpomis (30,91 kv. m.+ 3,492 kv. m.), jai iki ¼ trūksta 0,888 kv. m ploto, o atsakovas J. S. naudojasi 47,436 kv. m (46,13 kv. m + 1,306 kv. m) ir jis faktiškai 12,146 kv. m naudojasi daugiau, negu jo turima ¼ idealioji dalis.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas valdo ½ dalį gyvenamojo namo, o atsakovai - po ¼ dalį. Faktiškai ieškovas naudojasi mažesne jam tenkančia dalimi, kaip ir atsakovė D. R., o atsakovas J. S. realiai naudojasi didesne nei jam priklauso turto dalimi.

10. Teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą labiausiai būtų keičiama atsakovės D. R. naudojimosi patalpomis tvarka. Nustatyta, jog D. R. gyvenamojo namo ir palėpės patalpomis naudojasi nuo 1989 m. Pagal ieškovo pasiūlytą variantą atsakovei D. R. tektų kardinaliai keisti šiuo metu jos naudojamas patalpas, ji netektų sanitarinio mazgo – patalpos (duomenys neskelbtini)ir bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pateiktą projektą jai iš esmės tektų pertvarkyti visas jos naudojamas patalpas, atsisakyti sanitarinio mazgo, įėjimo į patalpas, o J. S. šiuo metu naudojamą verandą (duomenys neskelbtini) ieškovas siūlo padalinti per pusę, jos dalyje atsakovei D. R. siūlo įsirengti sanitarinį mazgą (tualetą, dušą iš patalpos (duomenys neskelbtini)), namo sienoje padaryti angą durims ir įsirengti atskirą įėjimą, per kurį ji tiesiai patektų į savo miegamąjį (duomenys neskelbtini), po to – į svetainę (duomenys neskelbtini), po to į virtuvę (duomenys neskelbtini).

11. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog mirus ieškovo tėvui A. B., jam priklausiusią pastatų dalį paveldėjo ieškovas G. B., kuris nereiškė bendraturčiams jokių pretenzijų dėl naudojamų patalpų tvarkos, vėliau dar nusipirko daugiau patalpų, kurias buvo paveldėję jo artimieji, todėl jam priklauso teisė naudotis namo ½ dalimi.

12. Iš šalių paaiškinimų ir kitų duomenų nustatė, jog bendru susitarimu atsakovė su ieškovu atliko remontą bendro naudojimo patalpai (duomenys neskelbtini) 4,37 kv. m, per kurią atsakovė patenka į savo naudojamas patalpas, o ieškovas – į savo patalpų dalį ir ieškovo naudojamų patalpų dalį. Minėtoje patalpoje išbetonavo grindis, sudėjo grindų plyteles, sienas iškalė plastikinėmis lentelėmis, įdėjo šarvuotas laukines duris, virš įėjimo įrengė stogelį, o išlaidas pasidalino ieškovas ir atsakovė po lygiai. Patalpa (duomenys neskelbtini) nei ieškovo tėvas, net ieškovas nesinaudojo. Pagal projektą buvo įrengta kanalizacija į patalpą (duomenys neskelbtini), kur atsakovė įsirengė tualetą ir dušą ir šalia virtuvę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) 7,27 kv. m. Tuo tarpu ieškovo tėvas A. B. buvo įsirengęs sanitarinį mazgą patalpoje (duomenys neskelbtini) 3,06 kv. m, kuriuo dabar ieškovas naudojasi sandėliavimui, nes ieškovas yra įsirengęs sanitarinį mazgą patalpoje (duomenys neskelbtini) 1,89 kv. m. Atsakovė įsirengė duris iš virtuvės, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) 7,27 kv. m į sanitarinį mazgą, įrengtą patalpoje (duomenys neskelbtini) 1,81 kv. m, o ieškovas įsirengė duris iš patalpos (duomenys neskelbtini) 1,89 kv. m į patalpą (duomenys neskelbtini)11,31 kv. m. Tokia tvarka buvo fiksuota ir apžiūrint patalpas.

13. Teismas nurodė, jog nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovo projektą, atsakovė nebetektų sanitarinio mazgo, ieškovas jų turėtų du, atsakovei reiktų keisti kambarių išdėstymą ir virtuvę įrengti vietoje atsakovės miegamojo, perdaryti, perkelti iš virtuvės visus įvadus, įrangą, atlikti daug remonto darbų, pertvarkyti patalpas, įsirengti duris, atskirą įėjimą sienoje, kur galimybė įsirengti būtų tik 1,05 m pločio duris, pertvarkyti nuotekų šalinimo sistemą, dėl ko atsakovė patirtų dideles išlaidas ir nepatogumus, o ieškovo dalis padidėtų tik 1,81 kv. m ir 2,18 kv. m plotu. Po tokios naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovui dar neužtektų ploto, kad jis galėtų naudotis ½ dalimi pirmo aukšto patalpų. Šiuo projektu ieškovas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą, siūlo neracionalią tvarką.

14. Teismas pažymėjo, kad kiekvieno bendraturčio realioji naudojamų patalpų dalis apskaičiuojama, sudedant individualiai naudojamų patalpų plotą ir kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudotis bendrai naudojamų patalpų dalį. Šiuo metu faktinė naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarka yra nusistovėjusi atsakovei D. R. nuo 1989 m. Ieškovui iki ½ dalies trūksta 11,253 kv. m, atsakovei D. R. iki ¼ trūksta 0,888 kv. m ploto, o atsakovas J. S. naudojasi faktiškai 12,146 kv. m. daugiau, negu jo turima ¼ idealioji dalis.

15. Teismas vertino, kad logiška ir teisinga būtų naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarką nustatyti taip, kad ieškovui tenkanti dalis padidėtų atsakovo J. S. faktiškai naudojamų patalpų sąskaita, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas ir projektas nebuvo rengtas.

16. Teismas nurodė, kad patalpų apžiūros metu buvo nustatyta (jeigu būtų pareikštas ieškovo prašymas jo patalpų padidinimas kito atsakovo patalpų sąskaita), jog iš bendro naudojimo patalpos I-8 ieškovui galima būtų patekti į atsakovo J. S. valdomas patalpas sienoje padarant duris, pro kurias patektų į J. S. patalpą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini)ir, norint ją perskirti per pusę, viena patalpos dalis liktų be lango (vidinė pusė), o jei kitaip būdų padalinama, tai ta dalis, kur yra langas, būtų per lango vidurį. Todėl tokia naudojimosi tvarkos nustatymo galimybė būtų abejotina ir sunkiai įgyvendinama. Su tokia naudojimosi tvarka nesutinka nei atsakovas J. S., nei pats ieškovas, nes I-8 patalpa yra bendro naudojimo, ieškovas į J. S. faktiškai naudojamą plotą jis nepretenduoja, reikalavimų nereiškia, neprašo iš jo priteisti ir piniginę kompensaciją, todėl yra pareiškęs klausimą spręsti kitos atsakovės patalpų sąskaita.

17. Teismas vertino, kad ieškovas teismo posėdžiuose aiškino, jog galėtų sumokėti atsakovei dalį lėšų už remonto darbus, tačiau tokio reikalavimo pareiškęs nėra. Atsakovė nesutinka gauti lėšų remonto darbams, nes ji norėtų likti tose patalpose, kuriomis naudojasi nuo 1989 m. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

18. Teismas sprendė, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neracionali, neatitinkanti faktinės nusistovėjusios tvarkos, neatsižvelgta į kitų bendraturčių interesus, ji neišspręstų ginčo, sukeltų daug problemų ir didelių išlaidų atsakovei D. R., šia tvarka siekiama patenkinti tik ieškovo interesus, nors ir po tokių pertvarkymų jam netektų naudotis ½ dalimi patalpų, ji netarnautų geresniam nuosavybės valdymui (LAT nutartis e3K-(duomenys neskelbtini)08-611/2017).

19. Nurodė, kad atsakovė prašo nustatyti faktinę naudojimosi tvarką, tokiu būdu atsakovui J. S. paliekant daugiau ploto, nei jam priklauso naudotis, o ieškovui ir atsakovei abiem jo trūktų. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, pakankamai būtų racionali, ji tokia tvarka naudojasi nuo 1989 m., jame išlaikyta šalių interesų pusiausvyra pagal nusistovėjusią tvarką, tačiau tarp šalių ginčo neišspręstų ir ši naudojimosi tvarka, nes ieškovas ir atsakovė turėtų naudojamo ploto mažiau kaip ir turėjo, o atsakovas J. S. – daugiau kaip ir turi ir tai būtų tik faktinės naudojimosi tvarkos nustatymas.

20. Apžiūros metu išsiaiškinta, kad gyvenamojo namo antrame aukšte yra įrengtos palėpės patalpos, kurios nėra inventorizuotos ir įregistruotos viešame registre. Paklausus šalių, ar jos norėtų palėpės patalpas inventorizuoti ir ginčą dėl naudojimosi pirmo aukšto patalpomis spręsti apimant viso gyvenamojo namo plotą su palėpe, atsakovai atsakė palankiai, jog sutiktų, žodžiu siūlė, kokie yra galimi naudojimosi tvarkos nustatymo visu gyvenamuoju namu variantai, tik nurodė, jog reiktų antro aukšto patalpas inventorizuoti. Ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, nurodė, jog jis nesutinka nei inventorizuoti ir registruoti antro aukšto patalpų, nenori ir nepretenduoja naudojimosi turtu klausimą spręsti apimant ir palėpės patalpas. Ieškovo buvo klausiama, ar jis sutiktų pirkti atsakovų patalpas arba pareikalauti iš didesnę turto dalį valdančio atsakovo J. S. gauti kompensaciją, tačiau ieškovui tai nebuvo priimtina, nes, jo teigimu, visų patalpų ar piniginės kompensacijos už didesnę turto dalį iš kito bendraturčio nereikia.

21. Teismas apžiūros metu nustatė, jog dalis gyvenamojo namo patalpų – palėpė antrame aukšte – nėra inventorizuotos ir įregistruotos. Atsakovai būtų linkę naudojimosi tvarką nusistatyti visomis patalpomis, tačiau ieškovas su tokia pozicija nesutiko, nurodydamas, jog jos nereikalingos, nors iš jo naudojamos patalpos (duomenys neskelbtini) yra įrengti laiptai į palėpę, kas įrodo, jog tokia galimybė nėra atmetama. Atsakovė negalėjo be ieškovo sutikimo inventorizuoti jo naudojamų palėpės patalpų, todėl nauji naudojimosi tvarkos variantai nebuvo teikiami.

22. Teismas nurodė, kad mato galimybę šalims naudojimosi patalpomis klausimą išspręsti apimant ir antro aukšto patalpas. Tokiu būdu būtų galima nusistatyti naudojimosi visu turtu tvarką pagal priklausančias dalis: ieškovui pasiūlant naudotis viso gyvenamojo namo ½ dalimi, o kitiems dviem bendraturčiams - po ¼ dalį, taip išsprendžiant klausimą ir dėl atsakovui J. S. naudojamų patalpų sumažinimo iki ¼ dalies. Tai galėtų būti sprendžiama antro aukšto patalpų sąskaita, jas inventorizavus ir įregistravus, įvertinus jų vertingumą. Teismo nuomone, taip būtų išsprendžiamas ginčas tarp bendraturčių ir nebūtų pažeidžiamos jų teisės, būtų išvengta konfliktų.

23. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nesiūlė kitokios galimos naudojimosi namu tvarkos, neteikė naujo, tinkamai parengto projekto, o atsakovės pateiktas projektas ginčo tarp šalių neišspręstų, atmetė ir priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (LAT nutartis e3K-(duomenys neskelbtini)08-611/2017).

24. Teismas išaiškino šalims, jog pagal teismų praktiką tokiu atveju atmetant ieškinį neužkertamas kelias ginčą išspręsti parengus kitą naudojimosi turtu projektą tarpusavio sutarimu, o, esant ginčui, kreiptis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: panaikinti 2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą dalies ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo G. B. patikslintą ieškinį, Priteisti ieškovui iš atsakovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti sprendimo dalį dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

25.1. Šiuo metu nuosavybės teise turimą turtą ieškovas įgijo palyginus neseniai, todėl iki tol, kol netapo 1/2 dalies savininku, jis negalėjo kelti pretenzijų atsakovams J. S. ir D. R. dėl naudojimosi daiktu, nes buvo ir kitų bendraturčių. Ir tik įgijęs 1/2 dalį visa apimtimi, apeliantas bandė tartis su bendraturčiais atsakovais gražiuoju, tačiau nepavykus, buvo priverstas kreiptis į teismą. Teismas šias aplinkybes įvertino šališkai, nesigilinęs, nors ieškovas teismo posėdžio metu apie tai ne kartą užsiminė ir pateikė visus minėtus sandorius patvirtinančius dokumentus. Taigi, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ½ dalis namo nuo pat pradžių priklausė (duomenys neskelbtini) namo butui, žymėtam Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., priklausė A. B.. Šis žymėjimas matyti nuo pat pirmųjų dokumentų, kurie yra registruoti Registrų centre ir nėra nuginčyti. Ir būtent šią dalį šiuo metu savo nuosavybėje turi apeliantas. Nuosavybės teisė yra absoliuti, todėl teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, kuriuo jis teisėtai prašo jam leisti naudotis tomis patalpomis, kurios priklausė jo tėvui ir tiek, kiek jam priklauso pagal nuosavybės teisę, grubiai pažeidė apelianto teisę į nuosavybę.

25.2. Apeliantui turėtų priklausyti 70,585 kv. m. (141,17 : 2), o atsakovams – po 35,2925 kv.m, (141.17 :4). Tačiau faktiškai ieškovas valdo 55,84 kv.m., J. S. valdo 46.13 kv. m., o D. R. – 30,91 kv.m. Į šį skaičių neįeina bendro naudojimo patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, J. S. valdoma ¼ dalis, priklausanti nuosavybės teise, faktiškai atitinka ieškovo valdomą ½ dalį pastato. Šalys, išsipirkdamos žemę po namu mokėdami proporcingai jų turimoms dalims – ieškovas – už ½, J. S. ir D. R. – už ¼. Mokant už po namu esančią žemę, už bendro naudojimo patalpas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei už D. R. naudojamą patalpą (duomenys neskelbtini) mokėjo apeliantas, nes jo namo dalyje šios patalpos yra (žiūrint kapitalinės sienos, skiriančios 1 butą nuo 2 ir 3, atžvilgiu), o tai nėra sąžininga apelianto atžvilgiu. Todėl atmetus apelianto ieškinį ir jo reikalavimus nustatyti naudojimosi daiktu tvarką , ne tik kad neišsprendžiamos bendraturčių problemos, bet ir suponuojami ateities kartų ginčai.

25.3. Teismo posėdžio metu ieškovui buvo siūlomi ir kiti turto dalinimo variantai, teisėja pateikė klausimą, ar apeliantas nesutiktų perimti dalies J. S. priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), į kurią galima patekti iš (duomenys neskelbtini) patalpos, priklausančios apeliantui. Tačiau apeliantas labai aiškiai ir motyvuotai nurodė, kad to padaryti yra fiziškai neįmanoma, nes patalpas skiria bendrai naudojami laiptai į palėpę, vedantys iš bendrai naudojamos patalpos (duomenys neskelbtini). Tuo įsitikino ir proceso dalyviai, atlikę gyvenamojo namo apžiūrą. Todėl, atsižvelgiant į tai, apeliantas neturi kito pasirinkimo, jo asmeniniam naudojimui perduoti su jo šiuo metu naudojamomis patalpomis patalpas (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi D. R., ir (duomenys neskelbtini), kurią naudoja apeliantas kartu su D. R., o pastarosios naudojimui priskirti dalį šiuo metu J. S. valdomos patalpos (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu D. R. pateikė siūlymą apeliantui įsirengti įėjimą į per bendro naudojimo patalpą (duomenys neskelbtini), į kurią galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau su siūlymu nesutiko, nes patekimas iš gatvės pusės ženkliai sumažintų jo turto vertę (tuo pačiu ženkliai pakeltų D. R. turto vertę, nes jai liktų įėjimas iš kiemo), tačiau apeliantas su tuo nesutiko, nes tai neišspręstų dalių klausimo ir dar pablogintų apelianto padėtį, nes metu naudojamų patalpų (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantui buvo siūloma trūkstamą plotą kompensuoti pastogės (palėpės) sąskaita, tačiau jis su tuo taip pat nesutiko.

25.4. Teismas nevertino to, kad ieškovas yra pasirengęs padengti atsakovės D. R. patirtas išlaidas teismo nurodytų padarinių šalinimui ar statybinių sprendinių pakeitimui. Apeliantas teismui pateikė 3330 Eur sąmatą, kurioje paskaičiavo, kiek D. R. kainuotų apšiltinti verandą ((duomenys neskelbtini) patalpos dalį 6,26 kv.m.), įrengti duris, langą, sanitarinį mazgą, vandentiekio mazgą, atlikti vidaus apdailą. Ši sąmata teismo posėdžio metu buvo detaliai aptarta, kiti proceso dalyviai savo paskaičiavimų nepateikė, šios sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad ji yra priimtina ir teisinga. Teismas į tai neatsižvelgė, o labiausiai akcentavo tai, kad tokiu atveju atsakovei D. R. reikėtų keisti kambarius vietomis, vietoj miegamojo reikėtų įrengti virtuvę. Tačiau, naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimas praktiškai visada yra susijęs su faktiniais pokyčiais, o šiuo atveju D. R. tektų persvarstyti savo gyvenamojo ploto sprendinius. Tačiau, apeliantas siūlo atsakovei finansinę kompensaciją už tai.

Šalies argumentai

25.5. Tarp apelianto ir atsakovės D. R. yra kilęs nesutarimas dėl vandens nuotekų vamzdžio, kuris eina per apeliantui priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra prie šios sistemos prisijungusi nelegaliai, be projekto, be bendraturčio sutikimo. Nesutarimai dėl vandens nuotekų vamzdžio, einančio per patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra aktualūs, nes atsakovė D. R. tik naudojasi per apeliantui priklausančias patalpas (po jomis) einančiu nuotekų vamzdžiu, tačiau atsisako mokėti nuomos mokestį už tai ir prisidėti prie vamzdžių priežiūros. Todėl patenkinus ieškinio reikalavimų ir patalpą (duomenys neskelbtini) perdavus naudoti atsakovams bendrai, D. R. turėtų pilną galimybę įsirengti šioje patalpoje vonios kambarį ir tualetą už apelianto pasiūlytą piniginę kompensaciją ir taip būtų baigtas eilę metų trunkantis konfliktas dėl sanitarinio mazgo.

25.6. Apelianto prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka neišvengiamai sukels atsakovams D. R. ir J. S. papildomas išlaidas ir nepatogumus, tačiau apeliantas yra pasirengęs atsakovei kompensuoti jas, o J. S. dalis šiuo metu yra remontuojama, patalpa (duomenys neskelbtini) yra visiškai neremontuota, todėl jis turi visas galimybes pritaikyti jas bendram naudojimui su D. R. ir jis didelių nepatogumų bei išlaidų nepatirs. Be kita ko, atsakovams pasidalinus (duomenys neskelbtini) patalpą per pusę, o apeliantui atitekus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpoms, šalių turimos dalys būtų maksimaliai artimos atitinkamiems plotams – G. B. tektų 62,02 kv.m.. D. R. - 35,36 kv.m,, J. S. 39,81 kv. m.. o bendro naudojimo patalpos sudarytų 3,92 kv.m.

25.7. Apeliantas sutinka su tuo, kad virš pirmojo aukšto perdangos yra palėpė, tačiau ji visiškai neįrengta ir nėra inventorizuota, atsakovai ten laiko nereikalingus daiktus. Šalys nei ieškiniu, nei priešieškiniu nekėlė reikalavimo nustatyto naudojimosi tvarką ir palėpei. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 200(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)0 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) 77 punktą, pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos, o neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju. Todėl teismas tokio varianto sprendime negalėjo svarstyti ir jį nurodyti kaip galimą naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo variantą ir galimą sprendimą. Atsakovų palėpė yra neįrengta, neatlikti kadastriniai matavimai, patalpos nėra gyvenamosios, todėl svarstyti apie ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinimą palėpės ploto sąskaita yra neteisėta ir nepagrįsta.

25.8. Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas dėl apelianto manymu akivaizdžiai palankaus požiūrio į atsakovų poziciją. Nors Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė teisėjos nenušalino, tačiau šališkumas atsispindi ne tik proceso metu, bet ir skundžiamame sprendime. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo pasiūlyta naudojimosi tvarka neracionali, neatitinkanti faktinės nusistovėjusios tvarkos, neatsižvelgia į kitų bendraturčių interesus, ji neišspręstų ginčo, sukeltų daug problemų. Tačiau įžvelgia akivaizdų šališkumą atsakovų naudai, nes teismas nurodė, jog jo siūloma naudojimosi tvarka sukeltų didelių išlaidų atsakovei D. R., šia tvarka siekiama patenkinti tik ieškovo interesus akcentuojant išskirtinai D. R. ir J. S. patirtimis techninius nepatogumus keičiant naudojimosi tvarką. Taigi, atsižvelgus į tendencingų ir selektyvių atsakovams palankių įrodymų vertinimą ir sprendimo argumentus, apeliantas laiko, kad byla išnagrinėta šališko teismo, dėl ko teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas neperskaičiavo nuosavybės dalių tarp bendraturčių ir nuosavybės teisės iš ieškovo neatėmė, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas grubiai pažeidė apelianto teisę į nuosavybę. Apeliantas neteisingai supranta ir aiškina realiųjų dalių nuosavybėje sąvoką. Realiųjų dalių nustatymas yra naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Realiosios bendraturčių dalys nuosavybėje (naudojimosi tvarka) niekada iki šiol nebuvo nustatytos nei notarine sutartimi, nei teismo sprendimu, tačiau faktiškai daug metų buvo nusistovėjusios.

26.2. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas šiuo metu jam priklausantį turtą įsigijo neseniai, todėl iki tol, kol netapo 1/2 dalies savininku, jis negalėjo kelti pretenzijų atsakovams dėl naudojimosi daiktu, nes buvo ir kitų bendraturčių. Mirus A. B., jam priklausiusią gyvenamojo namo dalį paveldėjo jo įstatyminiai įpėdiniai, tame tarpe ir ieškovas, kuris paveldėjo 1/8 tėvui priklausiusio turto dalį. Iš kitų paveldėtojų ieškovas nusipirko po 1/8 dalį 2011-08-04, 2013-08-08 ir 2020-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimis. Būdamas dalies gyvenamojo namo dalies bendraturčių ieškovas gerai žinojo, kokia gyvenamojo namo dalimi naudojosi jo tėvas iki mirties, o taip pat turėjo žinoti, kokią gyvenamojo namo dalį jis perka iš kitų įstatyminių paveldėtojų. Nei paveldėjimo teisės liudijime, nei pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo įvardinta, kokią realiąją dalį perka ieškovas, kokiomis patalpomis jis naudosis. Ieškovas paveldėjo ir nusipirko idealiąsias namo dalis, jam atiteko naudotis patalpos, kuriomis naudojosi buvę savininkai, kurių nuosavybės teisę įgijo ieškovas, tačiau nei prieš tai buvęs savininkas A. B., nei ieškovas, nei kiti A. B. turto paveldėtojai nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo ir kitiems bendraturčiams jokių pretenzijų nereiškė. Ir paveldėdamas, ir sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas turėjo išsiaiškinti, kur yra konkrečios patalpos, kurios atitinka įsigyjamą nuosavybės dalį, o jei tokios dalies nebuvo, nesudaryti sutarties, tačiau ieškovas sutartį sudarė, kas rodo, kad esama daug metų nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių jį tenkino.

26.3. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad ginčo patalpos nuo pat pradžių priklausė (duomenys neskelbtini)namo butui, žymėtam Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. priklausė A. B.. Gyvenamojo namo patalpos nėra suskirstytos butais. Tai patvirtina 2022-04-06 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kur nurodyta gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam priklauso butas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iki tol priklausė jo tėvui A. B.. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokie konkretūs įrodymai patvirtina gyvenamojo namo suskirstymą butais ir konkrečių patalpų priskyrimo konkrečiam butui. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį 1989 metais, (duomenys neskelbtini) patalpa notarine sutartimi atiteko atsakovės šeimai. Patalpų naudojimosi tvarka nebuvo notariškai patvirtinta nei 1983, nei 1989 metais, nei šiuo metu. Šia patalpa nei pats ieškovas, nei iki tol buvęs savininkas A. B. nesinaudojo. Būtent nuo 1989 metų atsakovė, tapusi namo dalies bendraturte, šia patalpa naudojosi ir jokio ginčo dėl to nekilo. 1989-07-27 pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią V. R. (D. R. sutuoktinis) iš buvusios savininkės I. Š. nusipirko ¼ dalį šių nekilnojamųjų daiktų, numatyta, kad V. R. suteikiama: „du kambariai II-2 ir II-3, virtuvė II-l ir sandėliukas (duomenys neskelbtini), o bendram naudojimui - tambūras (duomenys neskelbtini)“. Tai paneigia ieškovo aiškinimus, kad patalpa (duomenys neskelbtini) buvo priskirta jo tėvui priklausančiam butui. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui 1988-08-6 ir 1983-07-19 Pastatų vidaus plotų eksplikacijas, kuriose patalpos suskirstytos butais, patalpa (duomenys neskelbtini) (sandėlis) nurodyta prie I buto patalpų. Šios eksplikacijos neįrodo, kad patalpa – sandėliu naudojosi ieškovas ar jo tėvas. Namo techninėje dokumentacijoje patalpų numeracijos pagrindas nėra nurodytas, tik nurodyta, kad tai vieno buto pastatas. Nors pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyta, kad įėjimas į perkamas patalpas (duomenys neskelbtini) skiriamas bendram naudojimui, akivaizdu, kad įėjimas turi būti bendras, priešingu atveju atsakovė nepatektų į nusipirktas patalpas. Tiek patalpa (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)pagal eksplikacijas priskirtos I butui, tačiau tokio priskyrimo faktiškai nebuvo laikomasi.

Šalies argumentai

26.4. Apeliantas neteisingai nurodo, kad faktiškai jis naudojasi 55,84 kv. m., J. S. valdo 46,13 kv. m., o D. R. - 30,91 kv. m. Į šį skaičių neįeina bendro naudojimo patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Apeliantas neteisingai paskaičiavo savo ir kitų bendraturčių naudojamą plotą: nepagrįstai iš bendro gyvenamojo namo ploto minusavo bendro naudojimo patalpų plotą, nes kiekvieno bendraturčio realioji naudojamų patalpų dalis apskaičiuojama, sudedant individualiai naudojamų patalpų plotą ir kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudotis bendrai naudojamų patalpų dalį.

26.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis sumokėjo už žemę po D. R. naudojama patalpa (duomenys neskelbtini) ir po bendrai naudojamomis patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), „nes jo namo dalyje šios patalpos yra (žiūrint kapitalinės sienos, skiriančios 1 butą nuo 2 ir 3, atžvilgiu)“. Kol gyvenamojo namo patalpos ir žemės sklypas po gyvenamuoju namu nėra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pagrindo teigti, kuria konkrečią žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu nusipirko ieškovas. Proporcingai turimai gyvenamojo namo nuosavybės daliai žemės sklypas po pastatu perkamas net tuomet, jei bendraturčiams patalpos priklauso skirtinguose aukštuose.

26.6. Patenkinus ieškinį, atsakovei naudotis tektų daugiau realiųjų dalių, negu jai priklauso idealiųjų dalių, todėl ateityje tai galėtų būti tolimesnių teisinių ginčų objektas. Šiuo metu nesutampa ieškovo ir atsakovo J. S. nuosavybės teisės idealiosios ir realiosios dalys, o patenkinus ieškinį, nesutaptų visų trijų bendraturčių, todėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pakeitimas sukurtų dar sudėtingesnę situaciją, kada ir atsakovės naudojamų patalpų plotas bus didesnis už tenkančias idealiąsias dalis. Nors apeliantas nurodo, kad tokia „disproporcija“ jį tenkina, iš ankstesnio bendravimo su ieškovu atsakovė turi pagrindo manyti, kad ateityje ieškovas gali reikšti naujas pretenzijas ir ieškinius teisme, jei atsakovė naudotųsi didesnio ploto patalpomis, negu jai priklauso idealiųjų dalių, todėl ieškinio patenkinimas sudarytų prielaidas teisminiams ginčams ateityje kilti.

26.7. Ieškovas nepagrįstai nori keisti nusistovėjusią faktinę tvarką ir nepagrįstai pretenduoja tik į atsakovės daugiau kaip 30 metų naudojamą patalpą (duomenys neskelbtini), kuri buvo įrašyta į atsakovės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip jai tenkanti naudotis patalpa, ir į bendrai ieškovo ir atsakovės naudojamą patalpą (duomenys neskelbtini), per kurią patenkama į gyvenamąjį namą, nors, atsakovė naudojasi mažesnio ploto gyvenamosiomis patalpomis, negu jai tenkančių idealiųjų dalių. Šį reikalavimą ieškovas nepagrįstai motyvavo tik tuo, kad jo šiuo metu naudojamos patalpos ribojasi su atsakovės naudojamomis patalpomis, o su J. S. naudojamomis patalpomis nesiriboja. Toks ieškovo siūlymas nėra nei racionaliausias, nei realiausiai įgyvendinamas.

Šalies argumentai

26.8. Ieškovas pateikė teismui jo paties sudarytą sąmatą statybinių medžiagų, kurios būtų reikalingos jo siūlomiems D. R. patalpų pertvarkymams. Ieškovas teigia, kad jis už medžiagas sumokėtų savo lėšomis. Tačiau toks siūlymas nenumato darbų įkainių, nenumato visų reikalingų medžiagų. Ieškovas nėra statybos darbų specialistas, jo pateiktas sąrašas jokios įrodomosios vertės neturi. Nagrinėjant bylą, atsakovė nesutiko su paties ieškovo sudaryta sąmata, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad proceso dalyviai „šios sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad ji yra priimtina ir teisinga“.

26.9. Apeliantas nereiškė jokio ieškinio reikalavimo dėl vandens nuotekų vamzdžio teisėtumo, todėl negali grįsti apeliacinio skundo reikalavimais kurie nebuvo pareikšti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuotekų vamzdį atsakovė per ieškovo patalpas nutiesė savavališkai, be bendraturčio sutikimo. Akivaizdu, kad nutiesti nuotekų vamzdžius per kito asmens gyvenamas patalpas be jo žinios ir sutikimo nėra įmanoma. Pats faktas, kad vamzdžiai buvo nutiesti po gyvenamųjų patalpų grindimis įrodo, kad tuometinis savininkas A. B. (ieškovo tėvas) tai leido.

27. Atsakovas. J. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

29. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams: ½ nekilnojamojo turto priklauso ieškovui G. B. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir pirkimo pardavimo sutartis, ¼ turto pagal pirkimo pardavimo sutartį priklauso J. S. ir ¼ turto – atsakovei D. R. pagal turto pasidalijimo sutartį. Bendraturčiai valdo nuosavybės teise ir žemės sklypą. Ieškovo ir atsakovo pateiktuose nuosavybės įgijimo dokumentuose nurodytos tik turto dalys, nenurodant konkrečių patalpų. A. D. R. įgijo turtą pagal turto pasidalijimo sutartį su V. R., kuris pagal 1989 m. liepos 27 d. buvo įgijęs ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutartyje buvo nurodytos konkrečios patalpos: du gyvenamieji kambariai II-2 ir II-3, virtuvė (duomenys neskelbtini), sandėliukas (duomenys neskelbtini)ir bendram naudojimui (duomenys neskelbtini)koridorius, t. y. nurodytos patalpos, kuriomis nuo 1989 m. faktiškai ir naudojasi atsakovė D. R., tik įėjimas į jos naudojamas patalpas yra per I-6 bendro naudojimo patalpą, nes iš patalpos I-8 į jas nepatenkama.

31. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

32. Apeliantas nurodo, kad nuosavybės teisė yra absoliuti, todėl teismas, atmetęs apelianto ieškinį, kuriuo jis teisėtai prašo jam leisti naudotis tomis patalpomis, kurios priklausė jo tėvui ir tiek, kiek jam priklauso pagal nuosavybės teisę, grubiai pažeidė apelianto teisę į nuosavybę.

33. Pasisakydama dėl šio apelianto argumento, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatant kokia konkrečia daikto dalimi koks bendraturtis naudojasi. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamu sprendimu nebuvo pažeista apelianto nuosavybės teisė, nes byloje buvo sprendžiamas ne idealiųjų, o realiųjų daikto dalių nustatymo klausimas. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantas, remdamasis nuosavybės teisės absoliutumu, negali varžyti kitų bendraturčių teisių, o jo teisės į nuosavybę įgyvendinimas yra ribojamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Nors savininko (nagrinėjamu atveju) teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, tačiau praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktas).

34. Pagal CK 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-(duomenys neskelbtini)18-611/2015). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-(duomenys neskelbtini)18-611/2015).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neracionali, neatitinkanti faktinės nusistovėjusios tvarkos, neatsižvelgta į kitų bendraturčių interesus, ji neišspręstų ginčo, sukeltų daug problemų ir didelių išlaidų atsakovei D. R., šia tvarka siekiama patenkinti tik ieškovo interesus, nors ir po tokių pertvarkymų jam netektų naudotis ½ dalimi patalpų, ji netarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, visiškai pagrįstai svarbiausiais kriterijais pripažino faktinę padėtį, kitų bendraturčių interesus ir prielaidas kilti konfliktams ateityje.

36. Teisėju kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atmetus apelianto ieškinį ir jo reikalavimus nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, ne tik kad neišsprendžiamos bendraturčių problemos, bet ir suponuojami ateities kartų ginčai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nustačius ieškovo prašomą naudojimosi patalpomis tvarką, ieškovui ginčas liktų neišspręstas, nes ieškovui vis tiek tektų naudotis mažiau gyvenamojo namo patalpų ploto, negu jam tenkančių idealiųjų dalių. Apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja kitokio vertinimo. Dar daugiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo metu nesutampa ieškovo ir atsakovo J. S. nuosavybės teisės idealiosios ir realiosios dalys, o patenkinus ieškinį, nesutaptų visų trijų bendraturčių idealiosios ir realiosios dalys, todėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pakeitimas sukurtų dar sudėtingesnę situaciją, kada ir atsakovės D. R. naudojamų patalpų plotas bus didesnis už tenkančias idealiąsias dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent apelianto neracionalus ir nepatogus bendro naudojimosi patalpų nustatymas ne tik pažeistų atsakovų interesus, bet ir dar labiau sudarytų sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje (sprendžiant atsakovės D. R. patalpų pertrvarkymo/įrengimo ir jų finansavimo klausimus, bendro naudojimo patalpų faktinio naudojimo klausimus, egzistuotų ir pan.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką pasielgė teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeistų proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, darnos šalių santykiams, naudojant patalpas ieškovo pasiūlyta tvarka, neabejotinai neatneš ir sukels dar daugiau konfliktų bei ginčų. Kartu pažymėtina, kad nors ieškovas statybinių sprendinių pakeitimui pirmosios instancijos teismui pateikė jo paties sudarytą sąmatą statybinių medžiagų, kurios būtų reikalingos jo siūlomiems atsakovės D. R. patalpų pertvarkymams, teigdamas, jog už medžiagas sumokėtų savo lėšomis, tačiau atsakovei D. R. nesutinkant, toks ieškovo siūlymas teisme negalėjo būti nagrinėtinas, juolab, kad ieškinyje ieškovas nesuformulavo jokio reikalavimo, susijusio su medžiagų išlaidų padengimu atsakovei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ieškovas yra pasirengęs padengti atsakovės D. R. patirtas išlaidas teismo nurodytų padarinių šalinimui ar statybinių sprendinių pakeitimui. Dar daugiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį, atsakovė D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą, toks ieškovo siūlymas dėl išlaidų padengimo nenumato darbų įkainių, nenumato visų reikalingų medžiagų. Ieškovas nėra statybos darbų specialistas, todėl jo pateiktas sąrašas (sąmata) neturi jokios įrodomosios vertės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pritaikius kompensavimo mechanizmą statybinių sprendinių pakeitimui šalių ginčas nebūtų išspręstas, o priešingai – sukeltų dar didesnius konfliktus ateityje.

38. Apeliantas teigia, kad atsakovų palėpė yra neįrengta, neatlikti kadastriniai matavimai, patalpos nėra gyvenamosios, todėl svarstyti apie ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinimą palėpės ploto sąskaita yra neteisėta ir nepagrįsta. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrindžia, kaip jo aptariamos aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą. Be to, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvus dėl galimybės ginčą dėl naudojimosi pirmo aukšto patalpomis spręsti apimant viso gyvenamojo namo plotą su palėpe, pateikė nagrinėdamas atsakovės priešieškinį, o ne ieškovo ieškinį, todėl šis apelianto argumentas visiškai nesusijęs su jo skundžiama sprendimo dalimi.

39. Apeliantas teigia, kad tarp apelianto ir atsakovės D. R. yra kilęs nesutarimas dėl vandens nuotekų vamzdžio, kuris eina per apeliantui priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra prie šios sistemos prisijungusi nelegaliai, be projekto, be bendraturčio sutikimo. Nesutarimai dėl vandens nuotekų vamzdžio šiuo metu yra aktualūs, nes atsakovė D. R. tik naudojasi per apeliantui priklausančias patalpas (po jomis) einančiu nuotekų vamzdžiu, tačiau atsisako mokėti nuomos mokestį už tai ir prisidėti prie vamzdžių priežiūros. Pažymėtina, kad vandens nuotekų vamzdžio įrengimo teisėtumas ir su juo susiję klausimai, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje plačiau nepasisako.

40. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę juos atmesti.

41. Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo pagal UAB ,,Geodezijos linija“ 2022-03-07 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą“ ir 2022-03-07 „(duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą prašoma nustatyti bendraturčių naudojimosi ginčo patalpomis tvarka neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, ieškovas taip pat nesiūlė kitokios galimos naudojimosi patalpomis tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas.

42. Teisėjų kolegija apeliantui išaiškina, jog jo pateiktų naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektų atmetimas, neužkerta kelio jam kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant ieškinį pagal kitą tinkamai parengtą, atitinkantį įstatymo reikalavimus patalpų naudojimosi tvarkos projektą. Apeliantas, rengdamas naują naudojimosi tvarkos projektą, turėtų įvertinti į pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikta nuomonę, jog teisinga būtų naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarką nustatyti taip, kad ieškovui tenkanti dalis padidėtų atsakovo J. S. faktiškai naudojamų patalpų sąskaita.

43. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo siūlomos patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, o tik nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Apelianto apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

44. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Šiuo atveju, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apelianto siūloma naudojimosi tvarka sukeltų didelių išlaidų atsakovei D. R., šia tvarka siekiama patenkinti tik ieškovo interesus akcentuojant išskirtinai D. R. ir J. S. patirtimis techninius nepatogumus keičiant naudojimosi tvarką. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko tendencingų ir selektyvių atsakovams palankių įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo. Tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantui) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. byloje vykusiame teismo posėdyje nuotoliniu būdu nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo atstovė advokatė V. B. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai E. K. nurodydama, kad teisėja byloje yra šališka, kadangi teismo posėdyje ieškovo atstovei advokatei pasakius, kad yra siūlomas optimaliausias variantas, išgirdo teisėjos pasakymą, kad ieškovas siūlo išskirtinai tik jam geriausią variantą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo pirmininkė R. M. 2023 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškimą dėl nušalinimo atmetė. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad ieškovo atstovės žodinis nušalinimo pareiškimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai E. K. nėra, taip pat nenustatytas teisėjos tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme, ar kitos aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Dar, daugiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės, kuriomis jis įrodinėja teisėjos šališkumą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.

45. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

46. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą, iš esmės nepažeidė įrodymų vertimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė D. R. pateikė įrodymus apie patirtas 1000 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį parengimą, kurios netenkinus apeliacinio skundo priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos tesime.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė