Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant T. I., (organizuotas mišrus teismo posėdis, su galimybe prisijungti atsakovui J. S.), dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovei advokatei V. B., atsakovei D. R., jos atstovei advokatei E. P., atsakovo J. S. atstovei advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams D. R. ir J. S. ir atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui G. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-07 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą“ ir 2022-03-07 „(duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą Pirmo aukšto planą“, patalpas paskirstant taip:

G. B. naudojimui priskirti šias patalpas: 1-1 (11,31 kv. m), 1-2 (12,07 kv. m), 1-3 (16,93 kv. m), 1-4 (1,89 kv. m), 1-5 (1,81 kv. m), 1-6 (4,37 kv. m), 1-7 (3,06 kv. m), 1-9 (10,58 kv. m) iš viso – 62,02 kv. m:

D. R. naudojimui priskirti šias patalpas: 2-1 (7,27 kv. m), 2-2 (11,38 kv. m), 2-3 (10,45 kv. m), iš viso – 29,10 kv. m;

J. S. naudojimui priskirti šias patalpas: 3-1 (7,73 kv. m), 3-2 (8,99 kv. m), 3-3 (17,76 kv. m) iš viso – 34,48 kv. m o G. B., J. S. ir D. R. bendram naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu 1-8 (3,92 kv. m );

J. S. ir D. R. bendram naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu 3-4 (11,65 kv. m).

Nustatyti, kad D. R. 2 (du) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, įsiteisėjimo, turės teisę į jos naudojamas gyvenamąsias patalpas patekti per patalpą, 2022-03-07 „(duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projekto Pirmo aukšto plane“ pažymėtą indeksu 1-6.

Priteisti ieškovui iš atsakovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Prašo priešieškinį atmesti.

Atsakovė D. R. pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriame prašo:

nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 141,17 kv. m, naudingas plotas 135,17 kv. m, gyvenamas plotas 88,16 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą „(duomenys neskelbtini) 1 Al m naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą“:

atsakovei D. R. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-5 1,81 kv. m, 2-1 7,27 kv. m, 2- 2 11,38 kv. m, 2-3 10,45 kv. m, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis linijomis, iš viso skirti jai individualiai naudotis 30,91 kv. m;

ieškovui G. B. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 11,31 kv. m, 1-2 12,07 kv. m, 1-3 16,93 kv. m, 1-4 1,89 kv. m, 1-7 3,06 kv. m, ir 1-9 10,58 kv. m, iš viso ieškovui skirti individualiai naudotis 55,84 kv. m;

atsakovui J. S. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: 3-1 7,73 kv. m, 3-2 8.99 kv. m, 3-3 17,76 kv. m ir 3-4 11,65 kv. m, iš viso atsakovui J. S. skirti individualiai naudotis 46,13 kv. m;

nustatyti, kad patalpa 1-6 4,37 kv. m skiriama atsakovės D. R. ir ieškovo G. B. bendram naudojimui;

nustatyti, kad patalpa 1-8 3,92 kv. m skiriama bendram G. B., J. S. ir D. R. naudojimui.

Priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas J. S. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam buvo sudaryta galimybė prisijungti nuotoliniu būdu. Jam atstovavo advokatė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Teisme pareikštas ieškinys ir priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių gyvenamojo namo I aukšto patalpomis. Iš pastatų vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, bendras plotas yra 141,17 kv. m. Nurodoma, jog namas yra vieno aukšto, tačiau, nuvykus į vietą ir atlikus patalpų apžiūrą, matyti, jog kadastriniai matavimai atlikti tik pirmo aukšto patalpų, o name yra įrengta palėpė, kuri nėra inventorizuota, įregistruota, bet antrame aukšte esančia palėpe naudojasi visi trys bendraturčiai.

Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis. Dėl kito nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos ginčo nėra.

Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, geruoju susitarti šalims nepavyko, todėl ginčas nagrinėjamas teisme (CK 4.75 str.).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje.

Dėl faktinės naudojimosi tvarkos

Šiuo metu faktinė naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarka yra nusistovėjusi tokia:

ieškovas G. B. individualiai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1 11,31 kv. m, 1-2 12,07 kv. m, 1-3 16,93 kv. m, 1-4 1,89 kv. m, 1-7 3,06 kv. m, ir 1- 9 10,58 kv. m; iš viso individualiai naudojasi 55,84 kv. m ir 3,492 kv. m bendro naudojimo patalpomis;

atsakovė D. R. individualiai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-5 1,81 kv. m, 2-1 7,27 kv. m, 2-2 11,38 kv. m, 2-3 10,45 kv. m, iš viso individualiai naudojasi 30,91 kv. m, ir 3,492 kv. m bendro naudojimo patalpomis;

atsakovas J. S. individualiai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 3-1 7,73 kv. m, 3-2 8,99 kv. m, 3-3 17,76 kv. m ir 3-4 11,65 kv. m; iš viso individualiai naudojasi 46,13 kv. m. ir 1,307 kv. m. bendro naudojimo patalpomis.

Tokia faktinė naudojimosi tvarka nustatyta, nes patalpa 1-6 4,37 kv. m bendrai naudojasi tik ieškovas ir atsakovė D. R., kiekvienam iš jų tenka naudotis po ½ dalį šios patalpos, t. y. po 2,185 kv. m, patalpa 1-8 3,92 kv. m. bendrai naudojasi G. B., J. S. ir D. R., ji skirta užlipti į namo antrame aukšte esančią palėpę, kuria naudojasi visi trys bendraturčiai bendru sutarimu, todėl visiems bendraturčiams tenka naudotis po 1/3 dalį 1-8 patalpos - po 1,307 kv. m. Todėl iš viso ieškovui ir atsakovei D. R. naudotis tenka po 3,492 kv. m. bendrų patalpų, o J. S. - 1,306 kv. m. bendrų patalpų.

Idealiosios ir realiosios dalies santykis yra skaičiuojamas nuo viso patalpų ploto, atskirai neišskiriant, ar tai kambariai, ar pagalbinės patalpos, taip pat neišskiriant, kas jomis naudosis, kiekvienas bendraturtis individualiai ar bendrai. Todėl ieškovas nepagrįstai iš bendro gyvenamojo namo ploto atima bendro naudojimo patalpų plotą, o idealiąsias dalis skaičiuoja nuo individualiai kiekvieno bendraturčio naudojamų patalpų ploto.

Ieškovas neįtraukė bendro naudojimo patalpų ploto. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas faktiškai naudojasi 59,332 kv. m ploto pirmo aukšto patalpomis, jam iki ½ dalies trūksta 11,253 kv. m, atsakovė D. R. naudojasi 34,402 kv. m ploto patalpomis (30,91 kv. m.+ 3,492 kv. m.), jai iki ¼ trūksta 0,888 kv. m ploto, o atsakovas J. S. naudojasi 47,436 kv. m (46,13 kv. m + 1,306 kv. m) ir jis faktiškai 12,146 kv. m naudojasi daugiau, negu jo turima ¼ idealioji dalis.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovas valdo ½ dalį gyvenamojo namo, o atsakovai - po ¼ dalį. Faktiškai ieškovas naudojasi mažesne jam tenkančia dalimi, kaip ir atsakovė D. R. , o atsakovas J. S. realiai naudojasi didesne nei jam priklauso turto dalimi.

G. B. naudojimui priskirti šias patalpas: 1-1 (11,31 kv. m), 1-2 (12,07 kv. m), 1-3 (16,93 kv. m), 1-4 (1,89 kv. m), 1-5 (1,81 kv. m), 1-6 (4,37 kv. m), 1-7 (3,06 kv. m), 1-9 (10,58 kv. m) iš viso – 62,02 kv. m;

D. R. naudojimui priskirti šias patalpas: 2-1 (7,27 kv. m), 2-2 (11,38 kv. m), 2-3 (10,45 kv. m), iš viso – 29,10 kv. m;

J. S. naudojimui priskirti šias patalpas: 3-1 (7,73 kv. m), 3-2 (8,99 kv. m), 3-3 (17,76 kv. m) iš viso – 34,48 kv. m, o G. B., J. S. ir D. R. bendram naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu 1-8 (3,92 kv. m );

J. S. ir D. R. bendram naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu 3-4 (11,65 kv. m).

Nustatyti, kad D. R. du mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, įsiteisėjimo, turės teisę į jos naudojamas gyvenamąsias patalpas patekti per patalpą, 2022-03-07 „(duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projekto Pirmo aukšto plane“ pažymėtą indeksu 1-6.

Su tokia naudojimosi tvarka nesutinka abu atsakovai, nes tai prieštarauja faktinei naudojimosi tvarkai, nurodo, jog ieškovas siekia tik savo interesų patenkinimo, tokios naudojimosi tvarkos nustatymas yra neracionalus, neatitinkantis atsakovų interesų.

Pagal ieškovo pateiktą projektą labiausiai būtų keičiama atsakovės D. R. naudojimosi patalpomis tvarka. Nustatyta, jog D. R. gyvenamojo namo ir palėpės patalpomis naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m. Pagal ieškovo pasiūlytą variantą atsakovei D. R. tektų kardinaliai keisti šiuo metu jos naudojamas patalpas, ji netektų sanitarinio mazgo – patalpos I-5 ir bendro naudojimo patalpos 1-6 (139 b. l. t. 1). Pagal ieškovo pateiktą projektą jai iš esmės tektų pertvarkyti visas jos naudojamas patalpas, atsisakyti sanitarinio mazgo, įėjimo į patalpas, o J. S. šiuo metu naudojamą verandą 3-4 ieškovas siūlo padalinti per pusę, jos dalyje atsakovei D. R. siūlo įsirengti sanitarinį mazgą (tualetą, dušą iš patalpos I-5), namo sienoje padaryti angą durims ir įsirengti atskirą įėjimą, per kurį ji tiesiai patektų į savo miegamąjį 2-3, po to – į svetainę 2-2, po to į virtuvę 2-1.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog mirus ieškovo tėvui A. B., jam priklausiusią pastatų dalį paveldėjo ieškovas G. B., kuris nereiškė bendraturčiams jokių pretenzijų dėl naudojamų patalpų tvarkos, vėliau dar nusipirko daugiau patalpų, kurias buvo paveldėję jo artimieji, todėl jam priklauso teisė naudotis namo ½ dalimi.

Iš šalių paaiškinimų ir kitų duomenų nustatyta, jog bendru susitarimu atsakovė su ieškovu atliko remontą bendro naudojimo patalpai 1-6 4,37 kv. m, per kurią atsakovė patenka į savo naudojamas patalpas, o ieškovas - į savo patalpų dalį ir ieškovo naudojamų patalpų dalį. Minėtoje patalpoje išbetonavo grindis, sudėjo grindų plyteles, sienas iškalė plastikinėmis lentelėmis, įdėjo šarvuotas laukines duris, virš įėjimo įrengė stogelį, o išlaidas pasidalino ieškovas ir atsakovė po lygiai. Patalpa 1-5 nei ieškovo tėvas, net ieškovas nesinaudojo. Pagal projektą buvo įrengta kanalizacija į patalpą 1-5, kur atsakovė įsirengė tualetą ir dušą ir šalia virtuvę, pažymėtą indeksu II-1 7,27 kv. m. Tuo tarpu ieškovo tėvas A. B. buvo įsirengęs sanitarinį mazgą patalpoje 1-7 3,06 kv. m, kuriuo dabar ieškovas naudojasi sandėliavimui, nes ieškovas yra įsirengęs sanitarinį mazgą patalpoje 1-4 1,89 kv. m. Atsakovė įsirengė duris iš virtuvės, pažymėtos indeksu II-1 7,27 kv. m į sanitarinį mazgą, įrengtą patalpoje 1-5 1,81 kv. m, o ieškovas įsirengė duris iš patalpos 1-4 1,89 kv. m į patalpą 1-1 11,31 kv. m. Tokia tvarka buvo fiksuota ir apžiūrint patalpas.

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovo projektą, atsakovė nebetektų sanitarinio mazgo, ieškovas jų turėtų du, atsakovei reiktų keisti kambarių išdėstymą ir virtuvę įrengti vietoje atsakovės miegamojo, perdaryti, perkelti iš virtuvės visus įvadus, įrangą, atlikti daug remonto darbų, pertvarkyti patalpas, įsirengti duris, atskirą įėjimą sienoje, kur galimybė įsirengti būtų tik 1,05 m pločio duris, pertvarkyti nuotekų šalinimo sistemą, dėl ko atsakovė patirtų dideles išlaidas ir nepatogumus, o ieškovo dalis padidėtų tik 1,81 kv. m ir 2,18 kv. m plotu. Po tokios naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovui dar neužtektų ploto, kad jis galėtų naudotis ½ dalimi pirmo aukšto patalpų.

Siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, o vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, turėtų būti atsižvelgta į naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo projektu ieškovas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą, siūlo neracionalią tvarką (CPK 185 str.).

Kiekvieno bendraturčio realioji naudojamų patalpų dalis apskaičiuojama, sudedant individualiai naudojamų patalpų plotą ir kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudotis bendrai naudojamų patalpų dalį. Šiuo metu faktinė naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarka yra nusistovėjusi atsakovei D. R. nuo (duomenys neskelbtini) m. Ieškovui iki ½ dalies trūksta 11,253 kv. m, atsakovei D. R. iki ¼ trūksta 0,888 kv. m ploto, o atsakovas J. S. naudojasi faktiškai 12,146 kv. m. daugiau, negu jo turima ¼ idealioji dalis.

Logiška ir teisinga būtų naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarką nustatyti taip, kad ieškovui tenkanti dalis padidėtų atsakovo J. S. faktiškai naudojamų patalpų sąskaita, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas ir projektas nebuvo rengtas.

Patalpų apžiūros metu buvo nustatyta (jeigu būtų pareikštas ieškovo prašymas jo patalpų padidinimas kito atsakovo patalpų sąskaita), jog iš bendro naudojimo patalpos I-8 ieškovui galima būtų patekti į atsakovo J. S. valdomas patalpas sienoje padarant duris, pro kurias patektų į J. S. patalpą, plane pažymėtą 3-3 ir, norint ją perskirti per pusę, viena patalpos dalis liktų be lango (vidinė pusė), o jei kitaip būdų padalinama, tai ta dalis, kur yra langas, būtų per lango vidurį. Todėl tokia naudojimosi tvarkos nustatymo galimybė būtų abejotina ir sunkiai įgyvendinama. Su tokia naudojimosi tvarka nesutinka nei atsakovas J. S., nei pats ieškovas, nes I-8 patalpa yra bendro naudojimo, ieškovas į J. S. faktiškai naudojamą plotą jis nepretenduoja, reikalavimų nereiškia, neprašo iš jo priteisti ir piniginę kompensaciją, todėl yra pareiškęs klausimą spręsti kitos atsakovės patalpų sąskaita (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas teismo posėdžiuose aiškino, jog galėtų sumokėti atsakovei dalį lėšų už remonto darbus, tačiau tokio reikalavimo pareiškęs nėra. Atsakovė nesutinka gauti lėšų remonto darbams, nes ji norėtų likti tose patalpose, kuriomis naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m.

Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neracionali, neatitinkanti faktinės nusistovėjusios tvarkos, neatsižvelgta į kitų bendraturčių interesus, ji neišspręstų ginčo, sukeltų daug problemų ir didelių išlaidų atsakovei D. R., šia tvarka siekiama patenkinti tik ieškovo interesus, nors ir po tokių pertvarkymų jam netektų naudotis ½ dalimi patalpų, ji netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, todėl ieškinys atmestinas (LAT nutartis e3K-3-308-611/2017 ir kt., CPK 178, 185 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe įgyvendinimo būdų

nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1 Al m, kurio bendras plotas 141,17 kv. m, naudingas plotas 135,17 kv. m, gyvenamas plotas 88,16 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą“:

atsakovei D. R. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-5 1,81 kv. m, 2-1 7,27 kv. m, 2-2 11,38 kv. m, 2-3 10,45 kv. m, pažymėtas žaliomis brūkšninėmis linijomis, iš viso skirti jai individualiai naudotis 30,91 kv. m;

ieškovui G. B. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 11,31 kv. m, 1-2 12,07 kv. m, 1-3 16,93 kv. m, 1-4 1,89 kv. m, 1-7 3,06 kv. m, ir 1-9 10,58 kv. m, iš viso ieškovui skirti individualiai naudotis 55,84 kv. m;

atsakovui J. S. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais: 3-1 7,73 kv. m, 3-2 8.99 kv. m, 3-3 17,76 kv. m ir 3-4 11,65 kv. m, iš viso atsakovui J. S. skirti individualiai naudotis 46,13 kv. m;

nustatyti, kad patalpa 1-6 4,37 kv. m skiriama atsakovės D. R. ir ieškovo G. B. bendram naudojimui;

nustatyti, kad patalpa 1-8 3,92 kv. m skiriama bendram G. B., J. S. ir D. R. naudojimui.

Su tokiu reikalavimu ieškovas nesutinka, o atsakovas J. S. tokią naudojimosi tvarką palaiko, nors reikalavimų teisme nepareiškė.

Įstatymas numato, kad bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo.

Teismas apžiūros metu išsiaiškino, kad gyvenamojo namo antrame aukšte yra įrengtos palėpės patalpos, kurios nėra inventorizuotos ir įregistruotos viešame registre. Paklausus šalių, ar jos norėtų palėpės patalpas inventorizuoti ir ginčą dėl naudojimosi pirmo aukšto patalpomis spręsti apimant viso gyvenamojo namo plotą su palėpe, atsakovai atsakė palankiai, jog sutiktų, žodžiu siūlė, kokie yra galimi naudojimosi tvarkos nustatymo visu gyvenamuoju namu variantai, tik nurodė, jog reiktų antro aukšto patalpas inventorizuoti. Ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, nurodė, jog jis nesutinka nei inventorizuoti ir registruoti antro aukšto patalpų, nenori ir nepretenduoja naudojimosi turtu klausimą spręsti apimant ir palėpės patalpas. Ieškovo buvo klausiama, ar jis sutiktų pirkti atsakovų patalpas arba pareikalauti iš didesnę turto dalį valdančio atsakovo J. S. gauti kompensaciją, tačiau ieškovui tai nebuvo priimtina, nes, jo teigimu, visų patalpų ar piniginės kompensacijos už didesnę turto dalį iš kito bendraturčio nereikia.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (LAT nutartis e3K-3-308-611/2017). Jau minėta, kad ieškovo pasiūlyta tvarka yra neracionali, o atsakovės – neišsprendžia esančio ginčo.

Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (LAT nutartis Nr. 3K-3-13/2010 ir kt.).

Apžiūros metu buvo nustatyta, jog dalis gyvenamojo namo patalpų – palėpė antrame aukšte – nėra inventorizuotos ir įregistruotos. Atsakovai būtų linkę naudojimosi tvarką nusistatyti visomis patalpomis, tačiau ieškovas su tokia pozicija nesutiko, nurodydamas, jog jos nereikalingos, nors iš jo naudojamos patalpos 1-3 yra įrengti laiptai į palėpę, kas įrodo, jog tokia galimybė nėra atmetama. Atsakovė negalėjo be ieškovo sutikimo inventorizuoti jo naudojamų palėpės patalpų, todėl nauji naudojimosi tvarkos variantai nebuvo teikiami.

Teismas sprendė, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi namu tvarka yra neracionali, pažeidžianti kitų bendraturčių interesus, įvertino atsakovės pateiktą projektą, kuris, teismo nuomone, nors ir racionalus ir faktiškai naudojamas, bet ginčo neišsprendžia (CPK 185 str.). Teismas mato galimybę šalims naudojimosi patalpomis klausimą išspręsti apimant ir antro aukšto patalpas. Tokiu būdu būtų galima nusistatyti naudojimosi visu turtu tvarką pagal priklausančias dalis: ieškovui pasiūlant naudotis viso gyvenamojo namo ½ dalimi, o kitiems dviem bendraturčiams - po ¼ dalį, taip išsprendžiant klausimą ir dėl atsakovui J. S. naudojamų patalpų sumažinimo iki ¼ dalies. Tai galėtų būti sprendžiama antro aukšto patalpų sąskaita, jas inventorizavus ir įregistravus, įvertinus jų vertingumą. Teismo nuomone, taip būtų išsprendžiamas ginčas tarp bendraturčių ir nebūtų pažeidžiamos jų teisės, būtų išvengta konfliktų.

Kadangi šalys nesiūlė kitokios galimos naudojimosi namu tvarkos, neteikė naujo, tinkamai parengto projekto, o atsakovės pateiktas projektas ginčo tarp šalių neišspręstų, todėl atmestinas ir priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (LAT nutartis e3K-3-308-611/2017, CPK 178, 185 str.).

Išaiškinta šalims, jog pagal teismų praktiką tokiu atveju atmetant ieškinį neužkertamas kelias ginčą išspręsti parengus kitą naudojimosi turtu projektą tarpusavio sutarimu, o, esant ginčui, kreiptis į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus buvo pareiškę dvi šalys – ieškovas ir atsakovė D. R. Atsakovas J. S. reikalavimų nereiškė, bet jis palaikė atsakovės poziciją. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (CPK 93 str.).

Valstybė patyrė 200 Eur išlaidas su atsakovo J. S. atstovavimu. Įvertinus tai, kad atsakovas J. S. į procesą buvo įtrauktas kitų šalių, atsakovas nesutiko su ieškovo ieškiniu, sutiko su atsakovės priešieškiniu, buvo tos pačios pozicijos, todėl teismas vertina, jog valstybei iš ieškovo G. B. priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630 (CPK 80, 88, 93 str.).

Valstybei 32,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo ir atsakovės D. R. lygiomis dalimis po 16,22 Eur, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662 (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. B. valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. B. valstybei 16,22 Eur (šešiolikos eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. R. valstybei 16,22 Eur (šešiolikos eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.