Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant: ieškovei R. V., atsakovui V. V., tretiesiems asmenims (kreditoriams): ĮĮ „Aujama-credit“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR VRM, UAB „Moki lizingas“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Edvima“, UAB Lindorff Oy filialui, Š. M., antstoliams: V. Z., M. A., A. A., R. G., A. M., R. S., V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys (kreditoriai): ĮĮ „Aujama-credit“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR VRM, UAB „Moki lizingas“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Edvima“, UAB Lindorff Oy filialas, Š. M., antstoliai: V. Z., M. A., A. A., R. G., A. M., R. S., V. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR VRM atsiliepimu į patikslintą ieškinį (125-126 b. l.) nurodė, jog V. V. skoliniai įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio, todėl laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkas atsako savo turtu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 str., 3.26 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodyta spręstinas ne santuokos nutraukimo, o santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimas.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, jog atsakovas prieš ją ne kartą vartojo fizinį smurtą, dėl ko ne kartą teko kreiptis į policiją. Šias aplinkybes ieškovė grindžia savo paaiškinimais ieškinyje, ieškovės atstovas paaiškinimais teismo posėdyje, 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (18 b. l.). Be to, ieškovė nurodo, jog atsakovas paliko šeimą, išvyko gyventi ir į Klaipėdą, šeima nesirūpina, jos neremia.

Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka visiškai. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad šalių santuoka nutrūko vien dėl atsakovo kaltės. Teismo manymu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (18 b. l.) patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes. Iš minėto pranešimo turinio matyti, jog nuo 2015-09-12 Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51031-15 pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės argumentus, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Taip pat patvirtinti ir duomenys, jog atsakovas paliko šeimą, išvažiavo gyventi ir dirbti į Klaipėdą. Iš teismo surinktų duomenų matyti, jog atsakovas nuo 2016-02-03 dirba (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (74 b. l.), atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuolat gyvena Klaipėdoje, adresu Pietinė g. 3-37 (85 b. l.). Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad fizinis smurtas, kuris savaime reiškia ir didelę nepagarbą sutuoktiniui, yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su ieškove, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė, todėl ieškovės argumentas dėl atsakovo fizinio smurto naudojimo prieš ją laikomas įrodytu, o tai reiškia, jog įstatyme numatyta prezumpcija nenuginčyta. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. V. kaltės. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis tokiomis sąlygomis neįmanomas, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti ir yra visos sąlygos ją nutraukti dėl atsakovo kaltės. Tačiau kaip jau minėta, tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, kuri tik apskaityta Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. V. paliktina jo prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (23 b. l.), todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką ar panaikinant santuokos apskaitos įrašą , turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Šalys santuokos metu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (19-21 b. l.), todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo IĮ „Aujama-credit“.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas turi kreditorinį įsiskolinimą IĮ „Aujama-credit“. Po santuokos nutraukimo prašo šį kreditorinį įsiskolinimą pripažinti asmenine atsakovo prievole, nes atsakovo paimta paskola nebuvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Kreditorius IĮ „Aujama-credit“ prašo atsakovo įsiskolinimą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6129-285/2014, kuriuo iš atsakovo kreditoriui buvo priteista 1000 Lt skola, 1034 Lt palūkanos, 99,55 Lt delspinigiai, 28,40 Lt raginimo išlaidos, 5 procentų metinės palūkanos ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidos, pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole. IĮ „Aujama-credit“ remiasi ta aplinkybe, jog kreditas paimtas dar sutuoktiniams gyvenant kartu, todėl kreditorius daro išvadą, jog jis buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui.

Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams, taip pat ir skolos išieškojimui. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą (šiuo atveju kreditą), kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kaip byloje nurodė ieškovė ir jos atstovas, kreditas nebuvo panaudotas šeimos interesams. Tai, kad V. V. imdamas kreditą gyveno santuokoje su ieškove, savaime nereiškia, jog pagal sutartį gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, kad CK 3.92 str. 2 d. numatyta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Todėl nagrinėjamu atveju ne ieškovė, o kreditorius, teigdamas, jog sutuoktinių prievolė yra solidari, privalėjo įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesams tenkinti. Byloje kreditorius nenuneigė ieškovės argumentų, jog pinigai paimti pagal paskolos sutartį buvo panaudoti asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Byloje pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-6129-285/2014 patvirtina, kad kreditorius dėl negrąžintos paskolos kreipėsi į teismą ir skolą prašė priteisti ne solidariai iš R. V. ir V. V., o tik iš V. V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja, kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/200, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Būtent norėdamas išsiieškoti skolą iš V. V. kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir tuo pagrindu išsiieško skolą iš ieškovės darbo užmokesčio. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog kreditorius neįrodė, kad paimtas kreditas buvo paimtas šeimos interesais (CPK 178 str.), todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo V. V. prievole (CK 3.112 str.).

Dėl kitų kreditorinių įsiskolinimų

Tretieji asmenys (kreditoriai)Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR VRM, UAB „Moki lizingas“, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Edvima“, UAB Lindorff Oy filialas, Š. M., išieškojimą vykdantys antstoliai V. Z., M. A., A. A., R. G., A. M., R. S., V. Ž. byloje neprieštaravo, jog skolos kreditoriams ir vykdymo išlaidos antstoliams būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo V. V. prievolėmis (CK 3.112 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (7 b. l.). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybė šioje byloje patyrė 290,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patikslintą ieškinį tenkinus pilnai valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 19,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.,5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 96 str., 99 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini)., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo R. V. palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), V. V. palikti jo pavardę – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis įsiskolinimus kreditoriams: ĮĮ „Aujama-credit“, į. k. 302653800, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR VRM, į. k. 188659752, UAB „Moki lizingas“, į. k. 124926897, UAB „Kauno autobusai“, į. k. 133154754, UAB „Edvima“,į. k. 184630098, UAB Lindorff Oy filialui, į. k. 111882842, Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimo vykdymo išlaidas išieškojimą vykdantiems antstoliams V. Z., M. A., A. A., R. G., A. M., R. S..

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio bei 19,22 Eur (devyniolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 60,22 Eur (šešiasdešimt eurų 22 ct). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą – 290,17 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 17 ct). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630).

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.