Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, nukentėjusiajai dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, t. y. kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.30 val., name, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sugadino svetimą, E. J. priklausantį turtą - sudaužė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, kainuojantį 200 eurų ir televizoriaus „Samsung“ distancinio valdymo pultelį, kainuojantį 20 eurų, padarymas nukentėjusiajai E. J. 220 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis G. Š. neigė kaltę dėl padarymo jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

2021 m. kovo 25 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Š. paaiškino, kad pas nukentėjusiąją E. J. nuomojosi kambarį. 2020 m. balandžio 12 d. jis susipyko su nukentėjusiąja, todėl išėjo iš pastarosios ir apsistojo pas A. Nukentėjusioji E. J. jam paskambino telefonu, prašė atiduoti raktus. Jis pasakė, kad raktus paliks pas A. E. J. pasiūlė jam susitaikyti. Kaltinamojo G. Š. paaiškinimu, 2020 m. balamdžio 15 d. jis atėjo pas nukentėjusiąją tikslu susitaikyti, nusinešė šampano. Abu išgėrė po taurę šampano, po to tarp jų iškilo žodinis konfliktas dėl bendrų reikalų. Kaltinamojo paaiškinimu, iš vakaro jis buvo gėręs alkoholio – 2 butelius alaus. Žodinio konflikto metu jis stovėjo prie virtuvės spintelių, tada į jį pradėjo skristi pultelis, telefonas. Daiktai jo nekliudė (jam nekliuvo), nukrito už nugaros, jis nežiūrėjo kur tie daiktai nukrito. Šių daiktų jis neėmė. Po to nukentėjusioji išėjo iš buto, jis nesuprato kas atsitiko. Neužilgo atvažiavo policija. Jo ir nukentėjusiosios tarpusavio žodinis konfliktas prasidėjo dėl bendrų reikalų – tapusavyje buvo sutarę, kad jis gyvena pas nukentėjusiąją, nuperka jai malkų, padeda pastarajai prie ūkio darbų (augino viščiukus, tačiau jie kažkur prapuolė). Neįsivaizduoja kodėl nukentėjusioji prašo iš jo priteisti 200 eurų už telefoną. Nežino kokio modelio telefoną turėjo nukentėjusioji ir iš kur jį gavo.

Kaltinamojo G. Š. paaiškinimu, į butą buvo užėjęs vienas pareigūnas, kitas pareigūnas buvo kieme. Jo pareigūnas paklausė – ką čia veiki? Jis atsakė – geriame šampaną. Pareigūnas pasakė, kad jis čia yra nepageidaujamas, todėl išėjo iš buto. Kaltinamojo teigimu, išbėgdama iš buto, nukentėjusioji nepasiėmė telefono. Bute (kambaryje) nebuvo išmėtytų daiktų. Kuomet nukrito pultelis, jis negirdėjo, kad pultelis dužtų, buvo garsas „bum“ ir viskas. Kaltinamasis G. Š. paaiškino, kad daiktai nulėkė už jo, atsitrenkė į baldus. Matė pultelį gulintį ant žemės prie viryklės, o telefonas gulėjo ant grindų tualete-duše. Jis matė kur nukrito daiktai, tačiau jų neapžiūrėjo (2 t., b. l. 37-38).

2021 m. kovo 25 d. teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji E. J. parodė, kad kaltinamasis G. Š. yra nuomininkas, kuris pas ją pabūdavo savaitę arba dvi savaites. Prieš įvykį G. Š. buvo iš jos išsikraustęs, t. y. išsikraustė 2020 m. balandžio 12 d. pasiėmęs visus daiktus, grąžino jai raktus, tik buvo pasilikęs sandėliuko durų raktus. Nukentėjusiosios parodymu, 2020 m. balandžio 15 d. telefonu jai paskambino kaltinamasis, po to atėjo susitaikyti. G. Š. atsinešė butelį šampano. Pastarasis įpylė šampano jai į taurę, o pats pradėjo gerti šampaną iš butelio. Ji pasakė pastarajam – ką darai? Paėmusi mobiliojo ryšio telefoną, ji norėjo nufilmuoti pastarojo elgesį, norėdama jam parodyti kaip jis elgiasi būdamas išgėręs. G. Š. griebė iš jos telefoną ir metė jį į židinį. Židinys yra padarytas iš granito. Ji dar griebė telefoną, o kaltinamasis metė antrą kartą telefoną ant plytelių, po to užrašus padegė, kuriuos ji gesino šampanu, tada ji išbėgo skambinti policijai. Nukentėjusiosios E. J. parodymu, mobiliojo ryšio telefoną ji atsinešė iš kambario, net nespėjo filmuoti, nes telefoną kaltinamasis griebė iš rankos. Tuomet G. Š. sėdėjo ant sofos. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis metė telefoną ne specialiai į židinį, tiesiog metė telefoną ir pataikė į židinį. Mobiliojo ryšio telefonas nukrito ant žemės prie židinio. Ji pakėlė telefoną, bandė pažiūrėti kas yra, jis visas buvo dalimis. Tuomet kaltinamasis G. Š. vėl paėmė iš jos rankų telefoną, metė jį ten pat. Ant stalo buvo padėtas pultelis, kurį kaltinamasis paėmęs, jį numetė. Po to kaltinamasis spyrė koja į stalą, stalas apvirto, iš apatinės lentynos pabiro žurnalai, knygos ir užrašai. Kaltinamasis metė pultelį į židinį, kuris nukrito ant žemės prie židinio. Stalas yra stiklinis, jam nieko neatsitiko. Ji atsivedė dvi kaimynes. Kaltinamasis paėmęs užrašus, juos sudėjo į židinį ir padegė. Ji nematė kuo pastarasis uždegė užrašus. Ji išbėgo iš buto paisėmusi telefono dalis. Kadangi telefonas buvo sudužęs (turėjo telefono dalis), todėl paprašė kaimynės telefono, kad juo galėtų iškviesti policiją. Ji atsivedė dvi kaimynes. Atėjus į butą, jau degė židinys. Ištraukusi padegtus užrašus, juos užgesino šampanu, kuris stovėjo gal ant virtuvinio stalo. Įėjus į butą, kaltinamasis G. Š. stovėjo prie šaldytuvo ir valgė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji pasakė kaltinamajam G. Š., nieko nepadėjai ir neturi teisės imti. Patikslino, kad ji vieną kartą buvo išėjusi iš namo, tuomet grižusi užgesino gedantį židinį, ir po kaltinamojo smurto panaudojimo, ji vėl išėjo. Nukentėjusioji kieme laukė policijos. Viena kaimynė telefonu skambino policijai, kita kaimybė stovėjo prie butų durų. Ji pati skambino policijai iš kaimynės M. L. telefono. Atvyko į vietą (kiemą) du pareigūnai, vienas pareigūnas liko kalbėti su ja kiemei, pastarajam ji paaiškino aplinkybes kas atsitiko. Pareigūnui paklausus, ar ji rašys pareiškimą dėl įvykio, ji pasakė, kad rašys rytojaus dieną. Kitas pareigūnas beldė į duris, kurias buvo aužrakinęs G. Š.. Pastarajam atrakinus duris, kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės ir išvestas. Nukentėjusiosios parodymu, kaimynė jai yra sakiusi, kad buvo atvažiavę du policijos ekipažai (2 t. b. l. 38-39). Nukentėjusiosios parodymu, pareigūnus ji pati sutiko kieme. Policijai telefonu iš kaimynės telefono ji skambino tik vieną kartą, kas dar skambino policijai, ji nežino. Kuomet skambino policijai dėl įvykio telefonu, ji sakė, kad sudaužė telefoną. Pareigūnui, kuris buvo atvykęs, kieme ji sakė, kad smurtavo ir sudaužė telefoną. Kadangi buvo karantinas, tai pareigūnai pareiškimo nepriėmė, sakė rašyti pareiškimą „policija.lt“. Įvykio dieną ji pati buvo blaivi, neblaivumo niekas nesustatinėjo. Nukentėjusiosios E. J. parodymu, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ padovanojo jai dukra prieš Naujuosius metus. Mobiliojo ryšio telefono vertė 200 eurų, pultelio vertė 20 eurų, todėl jai padaryta bendra turtinė žala 220 eurų. Įvykio dieną ji nesidomėjo kokia gali būti mobiliojo telefono vertė. Telefonas dovanas, dukros neklausė kiek mokėjo už dovaną. Po to ji paklausė dukros kiek kainavo telefonas ir policijoje ji nurodė telefono kainą. Jai padaryta bendra 220 eurų turtinė žala, kuria sudaro – 20 eurų vertės pultelio bei 200 eurų vertės mobiliojo ryšio sugadinimas. Kaltinamasis neatlygino jai padarytos turtinės žalos (2 t, b. l. 38-39).

2020 m. spalio 27 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. O. parodė, kad pamena 2020 m. balandžio 15 d. įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini). Liudyojo J. O. parodymu abu dalyviai buvo neblaivūs. Pamena, kad buvo vyriškis. Moteris pasitiko pareigūnus kieme, kuri prašė išprašyti iš buto nepageidaujamą asmenį. Užėjus į namus, vyriškiui buvo pasakyta, kad jis yra nepageidaujamas, ir vyriškis iš jo išėjo. Tai buvo po Vėlykų. Liudytojas matė namuose lyg butelį alkoholio. Neatsimena ar asmenis buvo nustatinėjamas neblaivums, jei neblaivumas buvo nustatinėjamas, tuomet apie tai turi būti įrašas. Liudytojas J. O. patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisiniame tyrime, teisingumą. Liudytojo J. O. parodymu, į įvykio vietą jis atvyko su kolega D. L.. Matėsi, kad abu asmenys yra neblaivūs, tai matėsi vizuliai, jautėsi alkoholio kvapas, tačiau negalintis pasakyti kuris iš asmenų buvo labiau išgėręs alkoholio. Tuomet nukentėjusioji nepateikė pareiškimo dėl įvykio. Nukentėjusioji skundėsi, kad pykstasi su draugu, kad jie draugai, net nesugyventiniai. Jei nukentėjusioji būtų pareiškusi pretenzijas dėl turto ar pačios sužalojimo, tuomet būtų pagal pobūdį kitaip suforminę įvykį bei asmuo galbūt būtų buvęs sulaikytas. Dėl daiktų sugadinimo asmuo tūrbūt nebūtų buvęs sulaikytas. Liudytojo J. O. parodymu, įėjus į namus, grumtynių pėdsakų jis nematė, o ar jame buvo išmėtyti daiktai, negalintis pasakyti ar buvo (1 t., b. l. 191-192).

2021 m. kovo 25 d. teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą ZOOM, apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad nukentėjusioji E. J. yra mama, kuri gyvena adresu – (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį G. Š. ji matė vieną kartą, pastarasis pas mamą nuomojosi kambarį, kuomet grįždavo iš Švedijos. Liudytojos E. Ž. parodymu, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ (dovanų) prieš šventes ji pirko kelte. Už minėtą pirktą mobiliojo telefoną ji sumokėjo 260 eurų ir/ar 270 eurų (maždaug tiek eurais, išvertus iš kronų). 2019 m. lapkričio mėn., tikslios datos nepamena, ji važiavo tvarkyti namo pardavimo dokumentus į Norvegiją, pažadėjo mamai, kad Šv. Kalėdų proga bus jai dviguba dovana, nes per pastarosios gimtadienį dovanos nebuvo. Pamena, kad mobiliojo ryšio telefoną pirko už (apie) 2800 kronų (tuomet kronos kursas buvo 1 prie 10). Nupirkto mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ dokumentų ji nelaiko, nes garantinis negalioja bei pagalvojo, kad tokių dokumentų neprireiks. Mama iki tol naudojosi mobiliuoju telefonu „Huawei“, todėl jai žiūrėjo nupirkti tokio pat gamintojo telefoną, tik pirkto telefono modelio nepamena, buvo nusprendusi (oreintavosi) jai nupirkti dovaną iki 300 eurų sumos (2 t., b. l. 36-37).

2021 m. liepos 20 d. teisiamajame posėdyje aplaustas liudytojas D. L., dirbantis Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriuje vyr. patruliu, parodė, kad nelabai atsimena ir nieko negalintis pasakyti apie įvykio aplinkybes 2020 m. balandžio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 77-78).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 2021 m. gegužės 21 d. teisiamajame posėdyje pagasinti liudytojų I. P. (1 t., b. l. 52) ir M. L. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (t., b. l. 55, tarnybinis pranešimas dėl liudytojos M. L. nuotolinės apklausos, 2 t., b. l. 63-64) ir perklausyti CD (2 vnt.) (2 t., b. l. 77).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju G. Š., įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, kaltės neprisipažino. G. Š. paaiškino, kad apie 6 metus pažįsta E. J.. Jie nėra šeimos nariai. Jis dirba Švedijoje, o grįžus būna, kad tiesiog pernakvoja pas pastarąją. 2020 m. balandžio 12 d., per Šv. Velykas, tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nes ji buvo neblaivi, o jis blaivus. Konflikto metu jis smurto tikrai nenaudojo, susirinko savo daiktus ir automobiliu išvyko. Išvykdamas pasakė, kad sekančią dieną atvyks pasiimti viščiukų, pašarų ir kvepalus. Sekančią dieną, t. y. balandžio 13 d., atėjus pas E. ji neįsileido, todėl jis išsikvietė policijos pareigūnus, kad padėtų pasiimti daiktus. Atvykus pareigūnams, E. vis tiek neatidarė durų, todėl pareigūnai nutarė palaukti kitos dienos, kol E. išsimiegos ir išsiblaivys. Po tos dienos daugiau pas E.nesilankė, tikrai nebuvo pas ją 2020 m. balandžio 15 d., nenaudojo prieš ją fizinio smurto ir nedaužė jos daiktų. E. nuolat būna girta, tai gali paliudyti visi kaimynai, o dėl šio įvykio ji tikrai išsigalvojo, kadangi nieko panašaus nebuvo (1 t., b. l. 89-92, 96).

2020 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamasis G. Š. kaltės neprisipažino ir paiaškino, jog pirminėse apklausose neigė, kad 2020 m. balamdžio 15 d. buvo pas E. J. namuose, bijodamas, kad bus apkaltintas smurto naudojimu prieš ją, nors prieš ją nesmurtavo ir jos daiktų nesudaužė. Gerai apgalvojęs prisiminė, kad 2020 m. balandžio 15 d. buvo nuėjęs pas E. J., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Jis atėjo apie pietus, atsinešė šampano butelį susitaikymui, nes prieš kelias dienas jie buvo susipykę, ir norėjo susirinkti likusius daiktus, nes iš jos namų išeidinėjo. Sėdint jis pasakė, kad nori pasiimti savo likusius daiktus, tuomet E. pasakė, kad „tu čia aplamai ant kampo sėdi“ ir supykusi metė į jį distancinio valdymo pultelį, kuris pataikė į sieną, ir iš karto metė į jį savo mobiliojo ryšio telefoną, į jį nepataikė, kur nukrito telefonas, nematė. Pašokusi ji kažkur išbėgo, o netrukus atėjo su policijos pareigūnais, pareigūnams pasakius, kad jis čia nepageidaujamas, jis išėjo. Tų daiktų jis tikrai nemėtė ir nedaužė (1 t., b.l. 101-102).

Apklausta ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji E. J. parodė, kad ji ir G. Š. draugai apie šešis metus, bendro ūkio neveda, jų nesieja jokie artimi ryšiai. G. Š. dirba Švedijoje, kai grįžta, ji leidžia pagyventi savo namuose, adresu - (duomenys neskelbtini). Prieš Šv.Velykas G. Š. sugalvojo išsikraustyti, ir tą padarė. 2020 m. balandžio 15 d. G. Š. sugalvojo, kad nori susitaikyti, atėjo neblaivus, nešinas šampano buteliu. Abiems išgėrus po taurę šampano, jis pradėjo konfliktuoti, apvertė staliuką, jos užrašus įmetė į židinį, sudaužė jos telefoną „Huawei“ ir televizoriaus pultelį bei prieš ją smurtavo. Ji patyrė fizinį skausmą, buvo sugadintas jos turtas. Po šio įvykio ji G. Š. nematė. Pastarasis bandė susisiekti telefonu, tačiau ji jį užblokavo (1 t., b. l. 1-4).

Tyrime papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir pažįstamo G. Š., kuris įvyko po to, kai G. pradėjo šampaną gerti iš butelio ir jį laistyti ant grindų, kai šis į jos prašymą taip nesielgti nereagavo, ji savo telefonu „Huawei“ pradėjo filmuoti pastarojo elgesį. Tai pamatęs G. labai supyko ir, paėmęs iš jos rankų telefoną, metė jį į akmenines plyteles šalia židinio. Telefoną ji pakėlė, tačiau G. vėl jį iš jos paėmė ir antrą kartą metė ant akmeninių plytelių, telefonas sudužo nepataisomai, subyrėjo į šipulius. Įniršęs, G. Š. paėmė televizoriaus pultelį, buvusį ant staliuko, ir trenkė jį į akmenines plyteles šalia židinio. Pultelis subyrėjo į šipulius. Po to jis spyrė į staliuką, ant grindų pabiro žurnalai, jos užrašai, kuriuos G. sugriebęs sumetė į židinį. Iš kaimynės M. L. telefono ji paskambino į policiją, tuo metu pas M. svečiavosi kita kaimynė I. P.. Kartu su minimomis moterimis ji grįžo į namus. Kol jos buvo, G. jos atžvilgiu smurto nenaudojo, tačiau joms išėjus, G. delnu jai smūgiavo į kairę veido pusę, vieną kartą ir vienos rankos delnu stipriai sugriebė už kaklo. Po patirto smurto jos veide ir kakle jokių sužalojimų ar žymių nebuvo, todėl greitosios med. pagalbos ji nekvietė ir pas medikus nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo ir nevyks, jai sužalojimai nepadaryti. Naują mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, kurį 2020 m. balandžio 15 d. sudaužė G. Š., ji gavo dovanų, todėl dokumentų neturi, įvykio dienai jo vertė 200 eurų, o sudaužyto distancinio pultelio „Samsung“ vertė - 20 eurų. 2020 m. balandžio 15 d. ji patyrė ne tik fizinę žalą, bet ir turtinę žalą, kuri bendroje sumoje sudarė 220 eurų. Nori, kad G. Š. įstatymo numatyta tvarka atsakytų už sugadintą jai priklausantį turtą ir jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, sukeliant jai fizinį skausmą. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, nes nori įvertinti ne tik patirtą turtinę bet ir moralinę žalą (1 t., b. l. 22-25).

Ikiteisminiame tyrime apklausta I. P. parodė, kad E. J. yra jos kaimynė. G. Š. pažįsta, jis pastarosios klasiokas. G. dirba užsienyje, kai grįžta, matydavo, kad ateidavo pas E. Balandžio mėnesį, dienos nepamena, ji buvo pas kaimynę M. L., adresu (duomenys neskelbtini), gėrė kavą. Apie pietus atėjusi E. J. pasakė, kad sudaužė jos telefoną ir paprašė duoti telefoną išsikviesti policiją, sakė, kad G. rėkauja, ją šokdina. M. davė savo telefoną. E. paskambino policijai. Ką ji kalbėjo, nepamena. E. paprašė jų eiti kartu, nes bijo eiti namo. Ji su M. paėjo iki namo durų, bet į vidų nėjo. E. jau buvo kambaryje, o joms atėjus po penkių minučių, G. Š. atidaręs duris pasakė eiti namo. Ar kas buvo sudaužyta, ji nematė, jos nuėjo namo. Netrukus atvyko policija ir G. įsisodino į automobilį. Po šio įvykio ji E. matė, bet su ja nebendravo (1 t., b. l. 52-54).

Tyrime nuotoliniu būdu buvo apklausta liudytoja M. L., kuri parodė, kad gyvena adresu - (duomenys neskelbtini). E. J. yra jos kaimynė. Dienos neprisimena, kai atbėgusi E. J. sudaužytu telefonu pasakė, kad G. pas ją daužo telefonus ir stalus, ji žino, kad tai Š. G.. Viskas vyko po pietų, galimai 2020 m. balandžio 15 d., ji su kaimyne I. P. gėrė kavą. E. ji leido paskambinti, o ši paprašė jų nueiti pas ją. Jos nespėjo prieiti prie durų, kai suskambo telefonas iš policijos ir tuoj pat atvažiavo du policijos ekipažai. Ji tik priėjo prie durų, pradarius duris matė bute G. Š., bet jai iškart suskambo telefonas ir ji išėjo. E. paskui atėjo antrą kartą, sakė, kad jis jai uždavė. Ji jai liepė eiti namo, nes jau turėjo atvažiuoti policija. E. nubėgo namo, P. išėjo paskui ją. Kai pirmą kartą atbėgusi E. rodė sudaužytą telefoną. Po įvykio praėjus kelioms dienoms E. rodė ant rankos mėlynę (1 t., b. l. 59-60).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas J. O. (Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnas), parodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 16.00 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), nes nepageidaujamas asmuo agresyviai elgiasi. Atvykus kieme pasitiko pranešėja, jos nei vardo, nei pavardės nepamena ir paaiškino, jog nepageidaujamas asmuo šiuo metu jos bute užsirakinęs. Pabeldus, duris atidarė vyriškis, pavarde Š. Paklausus ką jis čia veikia, paaiškino, kad su drauge vartoja alkoholį. Pasakius, kad jis čia nepageidaujamas, Š. išėjo. Pranešėja sakė, kad pareiškimo nerašys ir nesiskundė, kad prieš ją smurtavo ar sudaužė daiktus, jokių smurto požymių ant jos nebuvo matyti (1 t., b. l. 64-66).

Akistatos tarp įtariamojo G. Š. ir nukentėjusiosios E. J. metu įtariamasis G. Š. teigė paskutinį kartą pas nukentėjusiąją buvęs 2020 m. balandžio 13 d. ryte pasiimti daiktų, tačiau nebuvo įleistas (1 t., b. l. 105-108).

Įvykio vieta (2020 m. balandžio 21 d. įvykio apžiūros protokolas) adresu - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar kitų objektų reikšmingų, nusikalstamai veikai tirti, nerasta (1 t., b. l. 14-16).

PRĮR ROIK 0120000198914 išraše užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 15 d. 16.00 val. E. J. pranešė, kad jos namuose pažįstamas neblaivus asmuo stumdosi, mėto ir gadina jos daiktus ir kad ji rašys pareiškimą. Pranešėja pas kaimynę - (duomenys neskelbtini), įvykio vieta (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 67-73).

PRĮR ROIK 0120000201103 išraše užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 16 d. 20.32 val. gautas anoniminis pranešimas „paskambinęs paprašė užeiti pasikalbėti. Atsinešė šampano, pripylė ant grindų. Tada ir įvyko konfliktas. Aš paėmiau telefoną, kad nufilmuoti, jis išplėšė ir metė į grindis. Tada metė ir pultelį. Pradėjo viską vartyti, o mano užrašus sudėjo į židinį ir padegė. Tuo metu aš pabėgau pas kaimynę. M. skambino į policiją, nes jau neturėjau telefono. Praėjus gesinami savo dokumentus ir mes susitumdėme. Jis pradėjo mane smaugti ir sudavė į šoną ir veidą. Aš išbėgau laukti policijos“ nurodyti liudytojai M. L. ir I. P., galimas įtariamasis G. Š.. Įvykio data ir laikas – 2020 m. balandžio 15 d. 16.30 val., įvykis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-73).

BPC Klaipėdos skyrius pateikė užfiksuoto 2020 m. balandžio 15 d. 15.57 val. pranešimo iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojos M. L. abonentas) garso įrašą, skambinęs asmuo prisistato E. J. ir praneša, kad nepageidaujamas svečias daužosi jos namuose, sudaužė telefoną, distancinį, ją stumdė, greitosios pagalbos nepageidauja (1 t., b. l. 76-81).

2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės A. P. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. Š. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies padarymo, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (1 t., b.l. 133-135).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji E. J. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ ir distancinio valdymo pultelį (1 t., b.l. 38-40), kurie tyrime buvo apžiūrėti (1 t., b.l. 41-46) ir 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu grąžinti saugoti nukentėjusiajai E. J. (1 t., b.l. 47-49). 2020 m. lapkričio 25 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. J. pateikė telefoną „Huawei“ (jo dalis) ir pultelį (1 t., b. l. 1-2), kurie yra saugomi ir paliktini byloje kaip daikiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-693/2007). Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydį. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. balandžio 15 d.) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Atsižvelgiant į paminėtą, nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 150 Eurų, bet neviršija 250 eurų. Turto vertės dydis yra kriterijus, pagal kurį aptariama nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) atribojama nuo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sunaikinamas ar sugadinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016). Atsižvelgus į aktualią praktiką dėl sugadinto ar sunaikinto turto vertės nustatymo, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertę įrodančius duomenis (nukentėjusiajai negalint pateikti daikto pirkimo-pardavimo sutarties ar kitų dokumentų, įrodančių daikto vertę) galima gauti ir bylą nagrinėjant teisme. Nagrinėjamu atveju G. Š. inkriminuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalis, nes jis sugadino – tyčia, svertimą E. J. priklausantį turtą, sudaužė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei” ir televizoriaus „Samsung” distancinio valdymo pultelį. Tai, dėl kokių priežasčių buvo sugadinti daiktai – televizoriaus „Samsung” pultelis, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei”, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nukentėjusioji E. J. tyrime ir teisme nurodė sugadinto turto bendrą vertę – 220 eurų, t. y. mobiliojo ryšio telefono „Huawei” 200 eurų vertės ir 20 eurų vertės televizoziaus „Samsung” pultelio. Teisme apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad mamai E. J. prieš šventes (Naujuosius metus) kelte pirko mobiliojo ryšio telefoną „Huawei”, už kurį mokėjo apie 260 eurų ir/ar 270 eurų (pamena, kad mokėjo iki 2800 kronų), telefonas pirktas kaip dovana. Tačiau teisme apklausta liudytoja E. Ž. nepateikė teismui minėto mobiliojo ryšio telefono „Huawei” pirkimo duomenų, t. y. kasos čekio, ar bankinės sąskaitos išrašo, iš kurio matytųsi atliktas atsiskaitymas (bankine kortele) už šį pirkinį.

Kaltinamojo G. Š. gynėjos J. Ž. teigimu byloje nėra pateikta jokių pagrindžiančių duomenų apie mobiliojo ryšio telefono „Huawei” rinkos vertę įvykio dieną – 2020 m. balandžio 15 d. Byloje nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Huawei” pagaminimo data – 2017 m., tačiau jame (iš pateiktų telefono dalių) negalima įžiūrėti IMEI (Nr), kas turi reikšmės jo modelio ir vertės nustatymui, t. y. apžūrint specialistui nustatyti telefono modelio ir jį identifikuoti, tam, kad būtų galima nustatyti kokia buvo šio daikto rinkos vertė įvykio dieną – 2020 m. balandžio 15 d.

Nukentėjusioji E. J. ikiteisminiame tyrime ir teisme nenurodė sugadinto mobiliojo ryšio telefono „Hawey” modelio, taip pat teisme apklausta liudytoja E. Ž. nenurodė dovanoto telefono „ Huawey” modelio. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 2020-03653 Telia Lietuva, AB (toliau - bendrovė), kuriame nurodyta, kad bendrovė neprekiavo mobiliojo ryšio telefonais „Huawei Honor 8 Life“, tačiau prekiavo mobiliojo ryšio telefonais „Huawei Honor 8“, kurių vertė, mažmeninė pardavimo kaina iki 2017 m. lapričio 20 d. buvo 449 eurų su PVM, o nuo 2017 m. lapkričio 20 d. – 289 eurų su PVM. Rašte nurodyta, kad 2020 m. bendrovė jau nebeprekiavo ir mobiliojo ryšio telefonais „Huawei Honor 8“. Susisiekus telefonu su tyrėja ir patikslinus informaciją dėl specialisto apklausos rašte informavo, kad bendrovė neturi kompetentingų specialistų nustatyti įrangos vertę apžiūrint vizuliai (2 t., b. l. 13). Iš byloje pateikto rašto matyti, kad UAB „Bitė Lietuva“ neturi kompetentinų specialistų, galinčių vizualiai nustatyti naudotų mobilaius ryšių telefonų vertę (2 t., b. l. 15). Huawei Technologies (Vilnius) UAB (toliau – bendrovė) rašte nurodyta, kad bendrovė vykdo didmeninę prietaisų prekybą. Galutinę šių galinių rinkos kainą (vertę) nustato ne tik „Huawei”, o mažmeninę prekybą vykdantys asmenys (pvz., mobiliojo ryšio operatoriai, ekeltroninės-butinės technikos prekybos centrai ir pan.). Rašte nurodyta, kad iš pateiktų nuotraukų, turi pakankamo pagrindo (akumuliatoriaus talpa, mikroschemų žymėjimas, užrašas ant galinio dangtelio) teigti, jog juose nufotografiotas „Honor“ markės telefono modelis „8 Lite“. Tikslesnę informaciją būtų galima suteikti žinant telefono IMEI ar serijinį numerius. Rašte nurodyta, kad „Huawei” duomenų apie šio modelio telefono prekybą 2017 m. neturi. Taip pat rašte nurodyta, kad „Huawei” nerenka, nenaudoja ar kitaip netvarko parduotų telefono mobiliojo ryšio duomenų. Šią informaciją, vadovaujantis elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, renka elektroninių ryšių paslaugų tiekėjai (2 t., b. l. 16). Byloje pateiktas 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. 20-IL, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, elektroninių ryšių metu naudojamą techninę informaciją saugo ne ilgiau kaip 6 mėnesius (2 t., b. l. 17). Tam, kad būtų nustatyta tiksli mobiliojo ryšio telefono „Huawei” vertė įvykio dienai – 2020 m. balandžio 15 d., būtina pateikti išsamią informaciją, t. y. pateikti telefono IMEI ar serijinį numerius bendrovėms, prekiaujančioms mobiliasiais telefonais, o jų nepateikus, bendrovės neturi kompetentingų specialistų nustatyti įrangos apžiūrint vizuliai (2 t., 13-15, 16). 2020 m. lapkričio 25 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiajai E. J. pateikus apžiūrai daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefono „Huawey” (dalis), nustatyta, kad neįžiūrimas šio pateikto mobiliojo telefono IMEI (Nr.), todėl, vadovaujantis aukščiau paminėtais bendrovių raštais, į teisiamąjį posėdį specialistai dėl daikto – mobiliojo ryšio apžiūros ir jo rinkos vertės nustatymui įvykio dienai (2020 m. balandžio 15 d.), nebuvo kviečiami.

Byloje pateikti duomenys apie mobiliojo ryšio telefono „Hauwei Honor 8 Life” rinkos vertę iki 2019 m. pabaigos, kuri buvo 179 Eurų (1 t., b. l. 179), bei kiti duomenys - vidutiniškai šio daikto rinkos vertė apie 169 eurų 2019 m. spalio pradžioje, o 2019 m. gruodžio mėnesį 129 eurų (1 t, b. l. 176-177). Taip pat iš pateiktų byloje duomenų apie daikto – televizoriaus „Samsung” distancinio pultelio rinkos vertę įvykio metu (2020 m. balandžio 15 d.) matyti, kad jo vertė rinkoje minėtu laikotarpiu sudarė nuo 9,99 eurų iki 14,99 eurų (1 t., b.l. 175-177).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydį. Tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų, kad sugadinto turto bendra vertė viršijo 3 MGL, nėra, nes byloje apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefono „Huawey” (dalis) nėra galimybės nustatyti telefono IMEI (Nr.) bei jo modelio, pati nukentėjusioji E. J. nenurodė jai dovanoto mobiliojo telefono modelio, bei teisme apklausta liudytoja E. Ž. (nukentėjusiosios dukra) teismui nenurodė pirkto dovanų mamai mobiliojo ryšio telefono modelio, nurodė tik šio pirkinio sumą (apie 260 eurų ir/ar 270 eurų). Esant tokioms aplinkybėms, kuomet pati nukentėjusioji nenurodė naudoto mobiliojo ryšio telefono „Huawei” modelio, telefono IMEI (Nr), bei aplausta liudytoja E. Ž. nenurodė dovanoto telefono modelio, teismas, apžiūrėjęs daiktinį įrodymą – mobilaus telefono „Huawei” (dalis), neįžiūrėjo telefono IMEI (Nr), pagal kurį būtų kreipiąsis į telefonais prekiaujančias bendroves dėl turto rinkos vetės nustatymo įvykio metu (2020 m. balandžio 15 d.), o tokių duomenų neturint, teismas neturi galimybės pasitelkti šios srities specialistų pagalbos, todėl iškilus ginčui dėl sugadintų daiktų vertės, jų vertę teismas vertina pagal rinkos vertę, kuri telefono „Huwei Honor 8 Life” sudarė 129 eurai (2019 m. gruodžio 31 d.) (duomenys iš UAB „Topo grupė”), o distancinio pultelio „Samsung” vertė 12,39 eurai (su PVM bendra suma 15 eurų; duomenys iš UAB „Megalinija”) (1 t. b.l. 176-178,183). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtų daiktų rinkos vertė įvykio dieną – 2020 m. balandžio 15 d. buvo nuvertėjusi ir pagal pateiktus minėtus rinkos vertės duomenis. Byloje yra pateikti duomenys iš Telia Lietuva, AB apie mobiliojo ryšio telefono „Huawei Honor 8 Life” rinkos vertę 179 eurų iki 2019 m. pabaigos, tačiau akivaizdu, jog telefono rinkos vertė įvykio dieną – 2020 m. balandžio 15 d., buvo nuvertėjusi, o nukentėjusioji E. J. nepateikė teismui jokių pagrindžiančių duomenų apie sugadinto mobiliojo ryšio telefono „Huawei” modelį, daikto vertę (rinkos vertę) įvykio dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas daro išvadą (nustatė), kad sugadinto turto vertė įvykio metu nesiekė sumos (neviršija 3 MGL), kuri asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, todėl G. Š. yra išteisintinas. Už mažesnės vertės turto sunaikinimą yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje. Byloje lyginant nukentėjusiosios E. J., G. Š. bei liudytojų J. O. parodymus tyrime ir teisme, liudytojų M. L., I. P., kurie buvo pagarsinti posėdyje, liudytojos E. Ž. parodymus teisme (nuotoliniu būdu) bei bylos rašytinius duomenis, gali būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje. Tačiau pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, 615 straipsnio 1 dalį, dėl ANK 115 straipsnyje padaryto administracinio nusižengimo teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėja policija, tai nėra teismo kompetencija, todėl policija informuotina apie galbūt padarytą G. Š. nusižengimą pagal ANK 115 straipsnį.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusioji E. J. byloje pateikė 720 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, t. y. iš jų 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 220 eurų turtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 30). Teisiamajame posėdyje nukentėjusoji E. J. palaikė civilinį ieškinį, prašė ji tenkinti pilnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui padarius išvadą (nustačius), kad sugadinto turto vertė nesiekia sumos (neviršija 3 MGL), kuri asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, ir prėmus G. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios E. J. pateiktas civilinis ieškinys 220 eurų turtinės žalos atlyginimui, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui paliktinas nenagrinėtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodesko 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą nukentėjusiajai neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – adresu (duomenys neskelbtini), kuri priėmus nuosprendį, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, CD (4 vnt.) paliktini bylos medžiagoje, o distancinis televizoriaus „Samsung“ pultelis ir telefono „Huawei“ (dalys), nuosprendžiui įsiteisėjus yra gražintini nukentėjusiajai E. J..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti ir baudžiamąją bylą Nr. 1-356-753/2021 nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios E. J. pateiktą civilinį ieškinį bendros 220 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtiną (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, CD (4 vnt.), palikti bylos medžiagoje, o distancinį televizoriaus „Samsung“pultelį ir telefono „Huawei“ (dalis), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai E. J..

Įsiteisėjus nuosprendžiui, nuosprendžio nuorašą išsiųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.