Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-650-794/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-28
Bylos Nr.: 2S-650-794/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01754-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas: V. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-650-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01754-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-157-345 vykdomojoje byloje Nr. 0157-17/03707 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis, vadovaudamasis išieškotojos A. B. pateiktais duomenimis, nusprendė ištaisyti klaidą ir pakeisti išlaikymo įsiskolinimo sumą į 6.835,15 EUR; informuoti skolininką V. T., jog nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą galima geruoju sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat nurodant, jog skolininkas turi teisę pateikti dokumentus, įrodančius tinkamą išlaikymo prievolės vykdymą laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas išieškotojui akivaizdžiai piktnaudžiaujant jam suteiktomis teisėmis ir siekiant nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas klaidos ištaisymo institutas, nes išieškotoja pateikdama antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą pati nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. ir tokiu būdu vykdomojo dokumento pateikimo dienai sudarė 706,92 EUR. Ištaisydamas rašymo apsirikimą antstolis pakeitė sprendimo esmę, ką draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 str. 4 d. Pareiškėjas nesutiko, jog jo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsirado nuo teismo sprendimo priėmimo momento 2012 m. birželio 22 d., nes vykdomajame rašte teismo sprendimo įsiteisėjimo data nurodyta 2013 m. birželio 28 d. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-15074-1050/2018 išieškotoja pripažino, jog pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 31 d. tinkamai teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pareiškėjas teigia, jog antstolis neturėjo teisės remtis išieškotojos pateiktais duomenimis apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį.

2. Antstolis Arminas Naujokaitis 2019 m. sausio 17 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad skolininko teiginiai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Antstolio teigimu, išieškotojas turi teisę teikti prašymus, o antstolis vadovaujantis CPK 613 straipsniu visus vykdymo proceso metu kylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Atsižvelgiant į tai, remiantis išieškotojos 2018-12-12 prašymu bei 2018-12-13 patikslinančiu prašymu, kuriame buvo nurodyta, jog teikdama vykdomąjį dokumentą išieškotoja klaidingai nurodė datą nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas išlaikymas pagal 2017-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, antstolis 2019-01-04 priėmė patvarkymą dėl klaidos ištaisymo, kuriuo nusprendė pakeisti išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomojoje byloje į 6.835,15 EUR. Patvarkymo priėmimo dienai, skolininkas jokių duomenų apie išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą, skolos paskaičiavimą ar patikslinimą antstoliui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo V. T. skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų netenkino.

4. Teismas pažymėjo, jog tėvams nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendime nurodytos datos. Nagrinėjamu atveju nei teismo sprendime, nei vykdomajame dokumente nenurodyta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Todėl tokiu atveju laikytina, jog išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo.

5. Teismas nurodė, jog teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Antstolis, apskaičiuodamas išieškotino išlaikymo sumą, pagrįstai vadovavosi išieškotojos, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdančio asmens A. B. pateiktais duomenimis apie laikotarpį, kuriuo nebuvo skolininko mokamas teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Skundžiamu antstolio patvarkymu skolininkui buvo suteikta teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto išlaikymo mokėjimą geruoju asmeniui, jį valdančiam uzufrukto teise. Tokių įrodymų skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei teismui, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Pareiškėjas V. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti – panaikinti 2019-01-04 priimtą patvarkymą Nr.S-19-157-345 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. CPK 613 straipsnio 4 dalis leidžia patvarkyme taisyti rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, o ne iš esmės pakeisti patvarkymą ar jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ar išieškotojo t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdančio asmens ir kito iš tėvų, kurio atžvilgiu teismo sprendimu nustatyta pareiga teikti konkretaus dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į uzufrukto teise jas valdančio asmens sąskaitą, tarpusavio susitarimas dėl šio, teismo sprendimu priteisto išlaikymo teikimo kita forma, ir pripažinimas, jog tokio susitarimo buvo laikomasi, yra pakankamas įrodymas to, kad išlaikymas buvo suteiktas ir joks įsiskolinimas objektyviai nesusidarė.

6.2. Antstolio pirminis patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03707 buvo priimtas dėl 706,92 EUR ir 115,85 EUR/mėn. fiksuoto išieškojimo į ateitį, t. y. skaičiuojant nuo 2017-05-31 (pagal realiai buvusį įsiskolinimą). Šis patvarkymas buvo visiškai įvykdytas, geranoriškai atliekant mokėjimus išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėliojus kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad pakartotinis, t. y. jau įvykdyto vykdomojo dokumento vykdymas tik kitoje apimtyje, apskritai nėra galimas. Esant tokiai situacijai laikytina, jog antstolis visiškai netinkamai vykdė CPK 651 straipsnio 1 dalyje jam numatytą pareigą patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių naujiems vykdymo veiksmams atlikti.

6.3. Nė vienoje iš minėtų bylų išieškotoja nenurodė, jog vaikui išlaikymas nebuvo teiktas nuo 2012-06-22, kuriam objektyviai esant tikrai būtų nurodžiusi ir reikalavusi tokio išlaikymo teikimo jau seniai. Ir netgi priešingai, aukščiau minėtoje byloje išieškotoja pati patvirtino (o taip pat ir civilinėje byloje e2-9620- 391/2018, nagrinėtoje tame pačiame teisme pagal dukters P. T. ieškinį išieškotojai dėl paramos pilnametei teikimo), jog išlaikymas sūnui tarpusavyje susitarta tvarka iki 2017-05-31 (t. y. iki kol dukra sulaukė pilnametystės ir išlaikymo prievolė liko tik sūnaus atžvilgiu, o tuo pačiu formaliai pagal šalių susitarimą pasibaigė ir skolininko pareiga teikti dukrai išlaikymą už išieškotoją ir atsirado pareiga teikti išlaikymą sūnui pagal teismo sprendimą) buvo teikiamas tinkamai.

6.4. Išlaikymo prievolės vykdymas šeimos bylose turi savo ypatumų, nes nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Vienam iš tėvų nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas yra priteisiamas teismo (CK 3.194 str. 1 d.), tačiau šis faktas neatima iš šalių teisės net ir esant teismo sprendimui susitarti dėl ilgalaikio pobūdžio išlaikymo prievolės vykdymo tam tikru laikotarpiu kitu nei nurodyta teismo sprendime būdu. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Skolininko reikalavimą pripažinti skolą įvykdyta kitu būdu nei nurodyta vykdomajame dokumente galima, jeigu skolininkas pateikia įrodymus apie prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą, kad prievolė įvykdyta. „Pakvitavimas“ įprastai suprantamas kaip bet kuris rašytinis dokumentas, kuriame išreikšta kreditoriaus valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, nurodyti kiti duomenys apie įvykdymą. Išvadą, jog esant nepilnamečio vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimui, išlaikymas gali būti teikiamas ir kita negu teismo sprendime nustatyta tvarka, iš dalies skundžiamoje nutartyje patvirtino ir teismas (nutarties 2 psl. 3 pastraipa).

6.5. Pareiškėjo teigimu, jis yra tinkamai įvykdęs teismo sprendimu nustatytą pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, įvykdęs šią pareigą tiek pinigais (priteista suma), tiek kitu nei teismo sprendime nustatytu būdu (suteikdamas išlaikymą už išieškotoją kitam mūsų nepilnamečiui vaikui (dukrai), taip pat tiesiogiai išlaikydamas sūnų, tenkinant jo poreikius jų bendravimo su juo metu). Išieškotoja, būdama atsakinga už nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo užtikrinimą (teismo sprendimu paskirta uzufruktore), tokį (kuomet vaiko interesai buvo užtikrinti netgi didesnėje nei priteista teismo sprendimu apimtyje) prievolės įvykdymą priėmė, dėl to ir nesikreipė į antstolį dėl išieškojimo pagal vykdomąjį raštą pradėjimo. Jų su išieškotoja tarpusavio susitarimas (dispozityvios valios išraiška) neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ar viešajai tvarkai, nepažeidė mūsų kaip tėvų išlaikymo pareigos lygybės principo, nereiškė ir asmeninės prievolės perkėlimo kitam asmeniui, todėl vėliau nepagrįstai antstolio patvarkymu ir skundžiama nutartimi buvo paneigtas.

6.6. Visiškai nepagrįstai teismas priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas vaiko išlaikymo prievolės pradžios momentą yra nurodęs, kad paprastai vaiko išlaikymo prievolės pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė nustatyta, įsiteisėjimo momentas. Remiantis CPK 279 str. 1 d. <...> tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą <...>. Teismo sprendimas, kuris buvo apskųstas, kol neįsiteisėja, teisinių pasekmių nesukuria, todėl akivaizdu, jog ir nagrinėjamu atveju negalėjo būti pateisintas aukščiau aptartiems argumentams ir teisiniam reguliavimui prieštaraujantis patvarkyme nurodytas prievolės vykdymo pradžios momentas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Vykdomoji byla Nr.0157/17/03707 iki šiol nėra užbaigta, įsiskolinimas iki šiol nėra padengtas, nesumokėtas, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skolininkas V. T. tinkamai įvykdė skolinius įsipareigojimus, dėl ko vykdomoji byla turėjo būti užbaigta.

7.2. Skolininkas, nurodydamas, kad įvykdė skolinius įsipareigojimus, juos sumokėjo, turėjo ir iki šiol turi teisę pateikti antstoliui rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui tinkamą įvykdymą.

7.3. Visiškai nepagrįsti skolininko teiginiai, kad neva jis savo pareigą išlaikyti sūnų O. T. įvykdė kitu, ne teismo sprendime nurodytu būdu – teikdamas išlaikymą kitam vaikui – dukrai P. T..

7.4. Suinteresuoto asmens A. B. teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, niekada nebuvo sudarytas susitarimas su V. T. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir šią aplinkybę patvirtina jų nuolatinis sistemingas bylinėjimasis teismuose. Skolininkas V. T., teigdamas, kad neva įvykdė savo pareigą išlaikyti sūnų O. kitu ne teismo sprendime nurodytu būdu (teikiant išlaikymą dukrai), meluoja teismui, klaidina visus proceso dalyvius. Atkreipė dėmesį į tai, kad dukrai P. T. negavus iš suinteresuoto asmens A. B. išlaikymo, 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-563-235/20125 dėl išlaikymo įsiskolinimo. Jo pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/18/03357 dėl 6.844,00 EUR dydžio skolos ir 869,11 EUR vykdymo išlaidų. Šį išlaikymo įsiskolinimą A. B. moka iki šiol.

7.5. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui O., įsigaliojo nuo jo įsiteisėjimo dienos, nes bendra taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Priešingas, kaip kad nurodo skolininkas, priteisto išlaikymo mokėjimo pradžios momento aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą, o šalims sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui išlaikymą nekiltų, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Atkreipia teismo dėmesį, kad jų atveju taip ir nutiko, nes civilinė byla buvo nagrinėjama ne tik pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinės instancijos, ir kasacinės instancijos teismuose.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia CPK 320 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Teismas pažymi, kad, išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą, atskirojo skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliacinės instancijos teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į atskirąjį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus.

10. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo

11. Pareiškėjas V. T. ir suinteresuotas asmuo A. B. apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2018-11-22 antstolio Armino Naujokaičio patvarkymo dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo kopiją, 2018-11-22 turto arešto 2018-11-23 sąskaitos išrašo kopiją, 2018-03-27 ieškinio ir atsiliepimo į ieškininį kopiją.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju byloje tiek apeliantas, tiek suinteresuotas asmuo teikdami apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (kurie jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), tinkamai nepagrindė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Be to, apelianto V. T. pateikti įrodymai neatitinka ir CPK 114 straipsnio nustatytų reikalavimų, nes pateiktos dokumentų kopijos, kurios nepatvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismas nagrinėdamas šią bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 22 d. A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. 2012 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tekino iš dalies ir be kitų reikalavimų, nusprendė nepilnamečių vaikų O. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. T., o nepilnametės dukros P. T. gyvenamąją vietą nustatyti su V. T.; iš atsakovo V. T. nepilnamečio sūnaus O. T. išlaikymui priteisė po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; iš ieškovės A. T. priteisė nepilnametės dukros P. T. išlaikymui po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. 2012 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, ir 2013 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo liko nepakeistas. Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-563-235/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui O. T., mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400,00 Lt (115,85 EUR), išieškojimo iš atsakovo V. T. (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 4). 2017-12-12 prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo išieškotoja A. B. pastabose nurodė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo 2017-05-31 (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 5). Minėtas vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolio 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-157-18183, kuriame nurodyta 706,92 EUR išlaikymo skola ir 115,85 EUR per mėnesį fiksuotas mokėjimas, išlaikymo skolos suma apskaičiuota vadovaujantis išieškotojos 2017 m. gruodžio 12 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. (vykdomoji byla 0157/17/03707 b. l. 62). Vykdomojo dokumento vykdymo eigoje išieškotoja A. B. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą antstoliui pakeisti išieškojimo skolos laikotarpį ir išlaikymo skolą skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 22 d. Nurodė, kad skolininkas išlaikymo nemokėjo nuo pat teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-563-235/2012 priėmimo dienos (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 118). Antstolis 2019 m. sausio 4 d. patvarkymu dėl klaidos ištaisymo Nr. S-19-157-345 nusprendė ištaisyti klaidą ir pakeisti išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03707 į 6.835,15 EUR (vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707 b. l. 120-121).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje kilo teisinis ginčas dėl antstolio teisės perskaičiuoti susidariusį įsiskolinimą vaiko išlaikymui, esant išieškotojos prašymui pagal jos pateiktus paaiškinimus ir įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą nesutinka, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, paprastai vaiko išlaikymo prievolės pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė nustatyta, įsiteisėjimo momentas. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

17. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

18. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar 2009 m. spalio 22 d. ieškovė A. B. (tuometinė pavardė - T.) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, be kitų reikalavimų, ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus O. T. gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams sūnui O. T. po 500,00 Lt per mėnesį. Kaip minėta, sprendimas buvo priimtas tik 2012 m. birželio 22 d., o įsiteisėjo tik 2012 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Taigi A. B., reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, jau 2009 metais nurodė išlaikymo atsiradimo pagrindą. Todėl išlaikymas nepilnamečiui vaikui galėjo būti priteistas nuo ieškinio priėmimo dienos ar net už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismas pažymi ir tai, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo taikytos nebuvo, nors ieškovė A. B. 2010-05-19 teisme pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinai nepilnamečių vaikų P. T. ir O. T. gyvenamąją vietą su ja- motina A. T. ir iš atsakovo- vaikų tėvo V. T. priteisti laikiną išlaikymą- po 700,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Priešingas, kaip kad nurodo skolininkas, priteisto išlaikymo mokėjimo pradžios momento aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą, o šalims sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui išlaikymą nekiltų, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjo teiginiai apie išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momentą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

20. Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai, jog pati išieškotoja nepageidavo išlaikymo nuo pat teismo sprendimo priėmimo ir tai neva ji pati patvirtina procesiniuose dokumentuose, kurie pateikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Pirmiausia, teismas pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas, nepriklausomai nuo nurodomų aplinkybių kitose nagrinėjamose bylose, kol nėra pakeistas ar panaikintas sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 18 straipsnis). Antra, suinteresuotas asmuo A. B. patvirtino, jog niekada nebuvo sudarytas joks susitarimas su V. T. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Trečia, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, apie susidariusio įsiskolinimo padengimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamu antstolio patvarkymu skolininkui buvo suteikta teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto išlaikymo mokėjimą geruoju asmeniui, jį valdančiam uzufrukto teise. Tokių įrodymų skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. CPK 644 straipsnio 6 punktas nustato, jog skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi įrodymų apie vykdomojo dokumento įvykdymą pateikimas yra skolininko pareiga. Be to, apeliantui teigiant buvus susitarimui su išieškotoja, tokio susitarimo nepateikia, nors tokio susitarimo galimybė įtvirtinta CPK 140 ir 595 straipsniuose.

21. Apelianto vertinimu, antstolis neturėjo teisės perskaičiuoti įsiskolinimo sumą. Pareiškėjo teigimu, jis yra tinkamai įvykdęs teismo sprendimu nustatytą pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, įvykdęs šią pareigą tiek pinigais (priteista suma), tiek kitu nei teismo sprendime nustatytu būdu (suteikdamas išlaikymą už išieškotoją kitam mūsų nepilnamečiui vaikui (dukrai), taip pat tiesiogiai išlaikydamas sūnų, tenkinant jo poreikius jų bendravimo su juo metu), todėl nėra pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

22. Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

23. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

24. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).

25. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Kaip minėta, sprendimas priteisti iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiui vaikui buvo priimtas 2012 m. birželio 22 d., todėl remiantis išieškotojos A. B. prašymu, antstolis vadovavosi ne tik išieškotojos 2018 m. gruodžio 13 d. pateiktu prašymu, tačiau ir teismo sprendimu ir šio teismo sprendimo pagrindu 2017 m. lapkričio 30 d. išduotu vykdomuoju raštu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 2012 m. birželio 22 d. teismo sprendimu iš pareiškėjo V. T. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 400,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. A. B. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikus antstoliui prašymą, nurodant, kad skolininkas nemoka išlaikymo nuo teismo sprendimo priėmimo, turėjo būti nustatytas faktas, ar nurodytu laikotarpiu prievolė yra įvykdyta. Skolininkas turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto išlaikymo mokėjimą geruoju, tačiau tokių įrodymų nepateikė, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

26. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CK 3.200 str., CPK 510 str., 512 str., 513 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

28. Suinteresuotas A. B. prašo priteisti 500,00 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2019 m. kovo 1 d. sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir teisinių konsultacijų dydžių, priteistina visa prašoma 500,00 EUR suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) A. B. iš pareiškėjo (skolininko) V. T. 500,00 EUR (penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas