- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-58-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00492-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9719-986/2021 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. M. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą R. M. nupjauti egles (26 m. ilgio ruožas), esančias jo sklype, 1,9 m-1,2 m atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, kurios daro šešėlį pietinei jos sklypo daliai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad „atsakovas R. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupjaus egles iki pat žemės, kurios auga jo šeimai priklausančiame žemės sklype ir besiribojančiame su ieškovės V. R. žemės sklypu“ (1 taikos sutarties punktas).
3. Teisme gautas ieškovės V. R. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovas R. M. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkto. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nupjovė visas egles, tačiau paliko dalį kamienų, 1-1,5 m aukščio. Šie kamienai iki žemės nenupjauti, jie tik nužievinti. Jai tai žinoma, nes tris kamienus bandė judinti, tačiau jie nejudėjo. Ieškovė pripažino, kad dalis eglių yra nupjautos iki pat žemės, tačiau, pagal taikos sutartį, atsakovas visas egles turėjo nupjauti iki pat žemės. Atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, o palikti kamienai pažeidžia jos teises, nes dėl jų gali išlikti gyvybingos eglių šaknys, o eglės turi būti nupjautos kaip sutarta, iki pat žemės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. M. paaiškino, kad egles, esančias jo valdoje, jis išpjovė. Paliko tik kelis kamienus, tačiau jie nupjauti žemiau tvoros ir apačioje, bei nužievinti, jie yra tik pastatyti ant kelmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovės V. R. prašymą tenkino – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų nepakanka spręsti, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktas yra įvykdytas, bei pasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad eglės nupjautos, tačiau dalis jų ne iki pat žemės, nes 3 kamienus ji judino, tačiau jie nejudėjo. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apsiribojo papildomais rašytiniais paaiškinimais ir fotonuotraukomis. Tačiau ir šios atsakovo rašytiniame paaiškinime nurodytos faktinės aplinkybės bei fotonuotraukos nepagrindžia, kad taikos sutartis tinkamai įvykdyta – iš jų negalima spręsti, kad visos prie tvoros augančios eglės nupjautos iki pat žemės (matosi kamienai). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes.
7. Teismas nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovo sklype augančios eglės bus nupjautos iki pat žemės, o šiuos darbus atliks atsakovas. Taigi atsakovo, o ne ieškovės pareiga įrodyti, kad taikos sutarties dalis (dėl eglių iki pat žemės nupjovimo) buvo įvykdyta tinkamai. Kadangi atsakovo pateiktos fotonuotraukos ir pateikti paaiškinimai nepakankami šiai išvadai daryti (matyti kamienai, ar jie nupjauti iki žemės, neįrodyta), ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, kaip ir ar palikti nenupjauti eglių kamienai pažeidžia ieškovės teises, nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas – šalių laisva valia sudarytas tarpusavio susitarimas, patvirtintas teismo, šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Priimta nutartis yra nepagrįsta, kadangi taikos sutarties 1 punktas yra įvykdytas, t. y. jis yra nupjovęs visus jo sklype esančių eglių kamienus iki žemės, išskyrus vieną, kuris buvo patrumpintas iki tvoros aukščio. Šiuo metu ir šis kamienas yra nupjautas.
8.2. Atsakovo pateiktuose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad eglių kamienai yra nupjauti iki žemės, o ant likusių kelmų pastatyti nužievinti eglių kamienai, naudojami kaip stovai gėlių vazonams, kurie buvo pritvirtinti vinimis prie kelmų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai vaizdinių įrodymų, kad įsitikintų, jog prie tvoros augusios eglės yra nupjautos iki žemės, o ant likusių jų kelmų pastatyti negyvi, nužievinti tų eglių kamienai.
8.3. Išduoti ieškovei vykdomąjį dokumentą nebuvo jokio pagrindo, nes nėra nei vienos eglės, kurią reikėtų nupjauti iki žemės. Net ir nužievinti eglių kamienai šiuo metu yra nuimti, tam kad jie nebūtų veikiami netinkamų oro sąlygų. Tai patvirtinta pateikiamos nuotraukos.
Atsiliepimas
9. Ieškovė V. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Iš 2021 m. lapkričio 1 d. ieškovės padarytų foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad liko nenupjautų 11 eglės kamienų iki žemės, kurie buvo iki 1,5 m aukščio, nužievinti ir išteplioti tamsiais dažais. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų nematyti, kad eglių kamienai būtų nupjauti, ar matytųsi pjūvio vieta. Kai teismas nustatė terminą nupjauti eglių kamienus, atsakovas nei vieno jo nenupjovė.
9.2. Atsakovas tik po skundžiamos teismo nutarties ėmėsi veiksmų, t. y. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 16.00 val. ieškovė pamatė, kad R. M. su savo žmona pjovė nenupjautus eglių kamienus iki pat žemės. Atsakovo žmona atsitūpusi valė ar dažė eglių kelmus, o atsakovas tuoj pat pastatė nupjautus eglių kamienus ant naujai nupjautų kelmų ir juos pritvirtino. Šie eglių kamienai stovi ir iki šiol.
9.3. Toje pačioje eglių eilėje taip pat auga pušis. Ji pasodinta maždaug prieš 10 metų. Matininkas ją pažymėjo ieškovės žemės plane, atstumas 3,17 m nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Pušis sparčiai auga, yra apie 15 m aukščio, dėl kurios jos sklype buvo didelis pavėsis. Ji liko nenupjauta. Jeigu atsakovui kilo klausimas dėl pušies galimo nupjovimo, patartina kreiptis į aplinkos apsaugos instituciją. Atsakovas fotonuotraukose užfiksavo tik vieną tvoros pusė, o kitos tvoros linijos pusės, kuri baigiasi ties pušimi, nenufotografavo, todėl nėra aišku, ar nupjauti 3 ar 4 eglės kamienai, esantys prie pušies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
13. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi tarp ieškovės ir atsakovės patvirtino taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad „atsakovas R. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupjaus egles iki pat žemės, kurios auga jo šeimai priklausančiame žemės sklype ir besiribojančiame su ieškovės V. R. žemės sklypu“ (1 taikos sutarties punktas). Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 9 d. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas.
15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, kad atsakovas (apeliantas) nevykdo taikos sutarties 1 punkto. Ieškovė teigė, kad atsakovas nėra nupjovęs visų eglių iki pat žemės, t. y. atsakovas yra palikęs dalį eglių kamienų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog taikos sutarties 1 punktas yra tinkamai įvykdytas, t. y., jog visos ginčo sklype augančios eglės yra nupjautos iki pat žemės (pateiktose fotonuotraukose matosi likę eglių kamienai), todėl ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad visos ginčo žemės sklype augančios eglės yra nupjautos iki pat žemės.
17. Minėta, kad šalys teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu, be kita ko, susitarė, jog atsakovas per du mėnesius nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (iki 2021 m. rugpjūčio 9 d.), iki pat žemės nupjaus jo žemės sklype, besiribojančiame su ieškovės žemės sklypu, augančias egles. Ginčo, kad ši taikos sutarties sąlyga nėra aiški, ar šalys ją supranta skirtingai, kad, pagal pasirašytą taikos sutartį, atsakovo žemės sklype augančios eglės turėjo būti nupjautos per nustatytą terminą iki pat žemės, šiuo atveju nėra. Byloje iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai yra įvykdęs taikos sutarties 1 punktą, t. y. ar visos jo žemės sklype augančios eglės yra nupjautos iki pat žemės. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas, nupjaudamas egles, paliko dalį eglių kamienų, tuo tarpu atsakovas teigė, kad visos eglės yra nupjautos iki pat žemės, o ant likusių jų kelmų yra uždėti nužievinti kamienai, naudojami kaip stovai gėlių vazonams. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas savo argumentams pagrįsti į bylą yra pateikę fotonuotraukas, iš kurių matyti skirtingais rakursais užfiksuota ginčo žemės sklypo riba. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad visos atsakovo žemės sklype augančios eglės yra nupjautos iki pat žemės. Fotonuotraukos padarytos skirtingais rakursais, o pats ginčo žemės sklypas užfiksuotas fragmentiškai, dalyje nuotraukų taip pat matyti medžių kamienai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktos fotonuotraukos nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad visos ginčo žemės sklype augusios eglės yra nupjautos iki pat žemės, kaip tą šalys yra susitarusios taikos sutarties 1 punktu.
18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020; 2021 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-834-881/2021). Taigi pagal įrodinėjimo taisykles šioje byloje būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad taikos sutarties 1 punkto sąlygą jis yra įvykdęs tinkamai. Šiuo atveju atsakovas, apsiribodamas pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose ginčo žemės sklypas yra užfiksuotas fragmentiškai, neteikė į bylą kitų įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių taikos sutarties tinkamą įvykdymą (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes – ginčo klausimo išsprendimą jo nenaudai.
19. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011 ir kt.).
20. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto dėl nevykdomos taikos sutarties dalies išdavimo, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.