Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. ir A. Š. nuteisti už tai, kad 2020 m. liepos 5 d. 16:48 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, slapta pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 685,84 eurų vertės turtą, o būtent: iš parduotuvės salės nuo lentynų paėmė elektrinį perforatorių „FME1250“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 145,99 eurų vertės bei 5 vnt. deimantinių šlifavimo diskų (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio 1 vnt. vertė 45,38 eurai (bendros 226,90 eurų vertės) bei 5 vnt. deimantinių šlifavimo diskų (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio 1 vnt. vertė 62,59 eurai (bendros 312,95 eurų vertės), kuriuos išeidami kartu pro įėjimo į prekybos centrą vartelius nepateikę prekių apmokėjimui išsinešė.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. ir A. Š. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y., kad neteisėtai, neturėdami turto savininko sutikimo, pagrobė svetimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 685,84 eurų vertės turtą. Kaltinamųjų parodymus, kad jie pagrobė mažiau šlifavimo diskų, nei jiems inkriminuojama, teismas vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir A. S. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliaciniuose skunduose vagystės iš parduotuvės faktas nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama su pagrobtų daiktų kiekiu ir turto verte, teigiant, kad iš parduotuvės nuteistieji paėmė perforatorių ir galimai du, o ne dešimt deimantinių diskelių ir kad minėto turto vertė nesiekia vertės, nuo kurios kyla atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip nesutinkama su nuteistiesiems paskirta bausme, teigiama, kad ji per griežta. Be to, papildomai pateiktame nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl teismo šališkumo

7. Nors pagal BPK nuostatas apeliacinio skundo papildymai negalimi, tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad nuteistajam A. Š. aplinkybės, keliančios abejonių dėl jo bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo, paaiškėjo po pirminio apeliacinio skundo pateikimo, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo, teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistojo papildomame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

8. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. Š. jo bylą nagrinėjusio teismo šališkumą sieja su aplinkybe, kad viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą jo bylą nagrinėjusio teisėjo R. G. kyšininkavimą.

9. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020). Kita vertus, nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

10. Iš esmės teisėjo šališkumas apeliaciniame skunde grindžiamas prielaida, kad teisėjas, kuris pats galimai paėmė kyšį, savaime yra linkęs priimti kaltinimui palankų procesinį sprendimą, jeigu kaltinamas asmuo jam neduoda kyšio. Tačiau toks argumentavimas negali lemti išvados dėl teismo šališkumo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių faktų, dėl kurių būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Nuteistojo A. Š. skunde pateiktos interpretacijos dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo neparemtos konkrečiais teisiniais argumentais, o tik subjektyvia apelianto nuomone, kilusia dėl to, kad įrodymų vertinimas neatitinka jo keltų versijų, tačiau savaime tai nereiškia teisės pažeidimo. Tuo tarpu objektyvių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas būtų negalėjęs to daryti, ar tokių aplinkybių, kurios leistų teigti apie jo suinteresuotumą (BPK 58 straipsnis), nenustatyta. Taigi BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, nebuvo pažeista. Todėl minėti nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, galiausiai išsiaiškinta, kad A. Š. visgi nesiekia, kad baudžiamoji byla būtų grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad A. Š. ir A. S. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, byloje surinkti įrodymai įvertinti laikantis BPK reikalavimų.

12. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. A. S. ir A. Š. vagystę įvykdė 2020 m. liepos 5 d. Šios veikos padarymo metu 1 MGL buvo prilygintas 50 eurų. Nuosprendyje nurodyta, kad pagrobto turto vertė yra 685,84 eurų, kas viršija 5 MGL (250 eurų) sumą.

13. Kad nuteistieji pagrobė būtent tokios vertės, o ne mažesnės nei 5 MGL vertės turtą, patvirtina byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įgaliotas dalyvauti procese atstovas pateikė prekių: elektrinio perforatoriaus „FME, kodu (duomenys neskelbtini)“, deimantinių šlifavimo diskų, kodu (duomenys neskelbtini), bei deimantinių šlifavimo diskų, kodu (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentus, 30 lapų (1 t., b. 1. 43-75), kas paneigia nuteistųjų teiginius, kad tokių prekių, kokios nurodytos jiems pateiktame kaltinime, parduotuvėje galėjo net nebūti, kadangi nėra šių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi paminėtas prekes patvirtina ir liudytojos D. L., kuri atliko prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų vertimą iš anglų kalbos, parodymai. Aplinkybę, kad nuteistieji pagrobė būtent elektrinį perforatorių „FME1250“ 145,99 eurų vertės bei 5 vnt. deimantinių šlifavimo diskų (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio 1 vnt. vertė 45,38 eurai (bendros 226,90 eurų vertės) bei 5 vnt. deimantinių šlifavimo diskų (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio 1 vnt. vertė 62,59 eurai (bendros 312,95 eurų vertės), patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, liudytojų A. Ž., A. G. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 7 d. pareiškime nurodyti duomenys. Minėtame pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 16:48 val. du vyrai iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė elektrinį perforatorių „FME, kodu (duomenys neskelbtini)“ 145,99 eurų vertės, 5 deimantinius šlifavimo diskus, kodu (duomenys neskelbtini), kurio 1 vieneto vertė 45,38 eurai (bendros 226,90 eurų vertės) bei 5 deimantinius šlifavimo diskus, kodu (duomenys neskelbtini), kurio 1 vieneto vertė 62,59 eurai (bendros 312,95 eurų vertės) (1 t., b. l. 9-10). Vagystės faktas užfiksuotas prie pareiškimo pridėtame vaizdo įraše. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad abu kaltinamieji prieina prie prekių stendo, ima nuo stendo šlifavimo diskelius, juos apžiūrinėja, po to A. S. atkiša su savimi turėtą rankinę, o tuo metu A. Š. nuo stendo ima prekes-šlifavimo diskelius ir juos deda į A. S. rankinę. Nors vaizdo įraše nesimato, kiek tiksliai diskų buvo įdėta į kuprinę, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, kad aptariamos vagystės metu iš parduotuvės buvo pavogta 10 deimantinių šlifavimo diskų ir kad įmonei padaryta 685,84 eurų žala. Nors įmonė ir nereiškė byloje civilinio ieškinio, tai neduoda pagrindo išvadai, kad minėta žala nebuvo padaryta.

14. Aplinkybę, kad nuteistieji pagrobė kaltinime nurodytą turtą be minėtų įrodymų patvirtina ir liudytojų bei A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. G. paaiškino, kad brangesni diskai buvo dedami po 5. Po kaltinamųjų apsilankymo trūko 10 diskų. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra nuolat skaičiuojamos prekės. Nuo to momento, kai buvo suskaičiuotos prekės – būtent deimantiniai šlifavimo diskai iki to momento, kai du vyrai išėjo iš parduotuvės ir prieš tai įsidėjo į kuprinę deimantinius diskus, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nupirktas nei vienas deimantinis šlifuoklis. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nors ir nedavė išsamių parodymų, tačiau nurodė, jog kaltu visiškai prisipažįsta, o versiją, kad pagrobtų daiktų kiekis buvo mažesnis ir kad pagrobto turto vertė nesiekia 5 MGL dydžio, nuteistasis A. S. iškėlė tik teisme.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Teismo padarytos išvados dėl A. S. ir A. Š. veiksmų kvalifikavimo atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems A. Š. ir A. S. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

17. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Apylinkės teismas A. S. ir A. Š. už šio nusikaltimo padarymą skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis – po vienerius metus laisvės atėmimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei), apeliantų kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), į jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantų asmenybes, t. y. kad jie gydyti dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromo, eilę kartų teisti, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus, bausti administracine tvarka. Nuteistiesiems anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio jų elgesiui neturėjo, kadangi jie sistemingai daro naujus turtinio pobūdžio nusikaltimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Visa tai patvirtina, kad tiek A. S., tiek A. Š. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstama veika padaryta ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininkų gyvenimo būdo padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir švelnesnės bausmės, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, tiek A. S., tiek A. Š. paskyrus švelnesnę bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Be to, pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Kadangi nuteistieji tik iš dalies prisipažino padarę nusikalstamą veiką, byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šiose pažymose nurodyta, kad valstybė dėl nuteistojo A. Š., kuriam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė, gynybos patyrė 147,60 Eur dydžio išlaidas, o dėl nuteistojo A. S., kuriam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Marytė Vietaitė, gynybos patyrė 108 Eur dydžio išlaidas (4 t., b. l. 59-68).

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2A-1-788/2021 ir kt.).

21. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. Š. ir A. S. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji niekur nedirbo, sistemingai teisiami už turtinio pobūdžio nusikaltimus. A. S. šiuo metu įkalintas. Duomenų apie nuteistųjų turimą nekilnojamąjį ar kokį kitą materialinę vertę turintį turtą byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų turtinė padėtis yra sunki. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų A. Š. ir A. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. S. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išieškojimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.