- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-138-1121/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39640-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- J. T.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo –
J. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. T. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į galutinę bausmę įskaitytas J. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (viena diena), šį laiką prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, J. T. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – J. T. nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – taikoma J. T. automobiliui BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki skundžiamo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. J. T., 2022 m. spalio 17 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir priimti naują – jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant nuteistojo motiną V. T., ir J. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, iš kurių pirmuosius metus uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, o kitus vienerius metus uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos J. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas suabejojo J. T. nusiteikimu nebedaryti grubių teisės pažeidimų ateityje nepagrįstai įvertinęs tik vieną aplinkybę, t. y. jog nuteistasis per šešių mėnesių laikotarpį padarė iš esmės du analogiškus KET pažeidimus (vairavo automobilį neblaivus). Kita vertus, nagrinėjamu atveju administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už „iš esmės analogiškus KET pažeidimus“ labai skiriasi savo pasekmėmis. Alkoholio koncentracijai viršijus 1,50 promilės ribą, vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė, kuri yra gerokai griežtesnė, kai alkoholio koncentracija neviršija minėtos ribos. Vertinant administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atskyrimą tarpusavyje, BK 40 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas laikytinas tarpine atsakomybės sunkumo rūšimi.
4. Manytina, kad esminę įtaką nusikaltimą padariusiam asmeniui daugiau nebedaryti grubių teisės pažeidimų gali turėti laiduotojas, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Už nuteistąjį laiduoja motina V. T., kuri turi nuosavą būstą, gauna (duomenys neskelbtini), neturi finansinių įsipareigojimų, todėl nėra materialiai priklausoma nuo savo sūnaus J. T., be to, ne mažiau kaip kartą per savaitę atvyksta į nuteistojo butą ir padeda pasirūpinti sūnaus (duomenys neskelbtini) dukra, todėl tikrai yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir J. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmestinas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. J. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo įsitikinimu, byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti šį institutą.
9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jeigu nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad J. T. tik iš dalies atitinka sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą; iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; J. T. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi; nusikalstama veika nebuvo padaryta žala, todėl yra pagrindas konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas sąlygas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė ir kitą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog J. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su šiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti.
11. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 70-74) matyti, kad J. T., 2022 m. balandžio 4 d., apie 10.36 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,01 promilės girtumas. Dėl šio J. T. padaryto teisės pažeidimo 2022 m. gegužės 3 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, J. T. paskiriant administracinę nuobaudą (800 Eur baudą). Kartu su administracine nuobauda J. T. buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams (laikotarpiu (duomenys neskelbtini)) ir draudimas dvylika mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Iš šių duomenų matyti, kad J. T. per kiek daugiau nei šešis mėnesius padarė du vienus iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimus – vairavo transporto priemonę neblaivus. Pažymėtina, kad šie teisės pažeidimai sunkėjo, t. y. pirmu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, antru – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Svarbu ir tai, kad pirmuoju atveju J. T. buvo nustatytas nesunkus neblaivumo laipsnis, o šioje byloje nagrinėjamu atveju – sunkus, kuris kartu ir ženkliai didesnis (daugiau nei viena promile) už nustatytą neblaivumo laipsnį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Akcentuotina, kad abu teisės pažeidimai buvo padaryti naudojantis ta pačia transporto priemone – automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą teisės pažeidimą (nesunkų nusikaltimą) nuteistasis J. T. padarė, nesilaikęs 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, t. y. net ir skirtas draudimas asmens nesulaikė nuo transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad byloje nagrinėjamas nusikaltimas negali būti laikomas atsitiktinio pobūdžio.
12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2022 m. liepos 28 d., apie 8.39 val., J. T. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (1 t., b. l. 70), t. y. šis teisės pažeidimas susijęs su KET nesilaikymu. Taip pat iš registro išrašo matyti ir tai, kad per penkerių metų laikotarpį nuteistasis J. T. sistemingai pažeidinėjo KET ir darė administracinius nusižengimus, susijusius su stovėjimu draudžiamoje zonoje, greičio viršijimu, mobiliojo ryšio priemonės naudojimusi ir kt. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis J. T. pripažino, kad 2022 m. spalio 17 d. vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jautėsi apsvaigęs, tačiau vis tiek sėdo už transporto priemonės vairo, be to, pagal neblaivumo nustatymo akto duomenis ir pareigūno nurodytus duomenis, J. T. koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi, o į nuteistojo vairuojamą automobilį dėmesys buvo atkreiptas dėl pavojingo manevravimo kelyje. Kaip matyti iš nuteistojo duotų paaiškinimų, jis pažeisti administracinio poveikio priemonę apsisprendė dėl visiškai menkavertės priežasties, t. y. norėdamas aplankyti seniai matytą draugą, net nesvarstydamas galimybės rinktis kitus būdus (taksi, „pavežėjų“ paslaugos; neprašė jo nuvežti žmonos ar draugų).
13. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis J. T. atsainiai vertina įstatymų reikalavimus, jam taikytas atsakomybės formas, nesvarsto ir nevertina galimų tokio savo neteisėto elgesio pasekmių ateityje. Teismo pareiga paskirti tokią bausmę, kuri realiai, o ne formaliai paveiktų asmenį, kad pastarasis ateityje laikytųsi įstatytų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus tai, kad nuteistasis J. T. sistemingai pažeidinėja KET ir daro su šiais pažeidimais susijusius administracinius nusižengimus, per kiek daugiau nei šešis mėnesius net du kartus vairavo tą pačią transporto priemonę neblaivus (teisės pažeidimai sunkėjo), o nuo pakartotinio neteisėto elgesio asmens nesulaikė net gana griežtos taikytos priemonės (800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas), be to, padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, neatlikęs paskirtos administracinio poveikio priemonės, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra ne formali, o reali tikimybė, jog asmuo ateityje tinkamai nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas. Įvertinus tai, kad nenustatyta visuma sąlygų, dėl kurių J. T. būtų galimas laidavimo instituto taikymas, šioje nutartyje teisėjų kolegija nevertina V. T. tinkamumo būti nuteistojo laiduotoja.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes, spręsdamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo J. T. klausimą, BK, BPK ir kitų teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo – 96,67 Eur už J. T. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją – advokatę Zitą Malovą.
17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo J. T. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. T. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.