- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1-3053-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39640-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- J. T.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.7.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vieną mažametį vaiką, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. T. 2022 m. spalio 17 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu J. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas buvo kaip parašyta byloje. (Duomenys neskelbtini) draugų dirbtuvėse su dviem draugais gėrė stiprų alkoholį – viskį. Į dirbtuves atvažiavo savo automobiliu BMW. Pasistatė jį prie dirbtuvių. Buvo sutaręs, kad jį namo parveš draugas, tačiau šis to padaryti nebegalėjo, turėjo savų reikalų. Nusprendė perstatyti mašiną prie darbo, kur yra vaizdo kameros. Noro kažkur važiuoti nebuvo, tik norėjo automobilį palikti saugioje vietoje. Iki namų nebūtų važiavęs. Jautėsi apsvaigęs. Iki darbovietės buvo apie dviejų kilometrų atstumas. Tuos du kilometrus vairavo būdamas neblaivus. Varant perstatyti automobilį, jį ir sustabdė pareigūnai. Yra praeityje vairavęs neblaivus. Tada įpūtė 0,65 promilės. Tai buvo maždaug prieš metus. Sumokėjo paskirtą baudą. Žino, kad jam galiojo draudimas vairuoti be autobloko. Nebuvo tokio įsirengęs automobilyje. Vairavo jis tik tą dieną. Šiaip automobilį vairuoja žmona. Nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo, pripažįsta savo kaltę. Pasitaisys ir ateityje taip nebepasielgs. Prašo atsižvelgti, kad turi šeimą, mažą dukrytę, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. T. yra jo mama. Kas gali žmogui daryti didesnį poveikį nei mama. Pastoviai su ja bendrauja, nes gyvena tik 10 km atstumu nuo jos. Tėvas miręs, brolis gyvena užsienyje, todėl mamą jam reikia vežioti į parduotuves. Jis dirba, uždirba apie 1500 Eur į rankas, sutuoktinė nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Iki vaiko gimimo dirbdavo nepastoviai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. J. T. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra MB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis. Jis vedęs bei turi nesenai gimusį (duomenys neskelbtini) mėnesių vaiką. Alkoholį vartoja retai ir mažais kiekiais. Vakar iš užsienio grįžo jo draugas D., todėl apie 13-14 val. užsuko į draugo įmonę – medienos apdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini). Pas draugą atvyko savo automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pas jį, buvo blaivus. Draugo grįžimo proga jis, D. bei dar vienas draugas A. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems pavartojus alkoholio, o tiksliau – apie 0,300 ml viskio, nusprendė nuvažiuoti iki savo darbo adresu (duomenys neskelbtini) tam, kad paliktų automobilį, nes ten įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir automobilis liktų saugus. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė vairuoti transporto priemonę. Prieš tai buvo susitaręs su kitu draugu A., kad jį paimtų 18.00 val. ir nuvežtų iki namų, tačiau A. nesulaukė ir, kaip minėjo, išvažiavo darbo link. Jo draugai S. ir A. liko medienos ceche. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, buvo sustabdytas bei sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl savo veiksmų labai gailisi (1 t., b. l. 43-45).
Policijos pareigūno A. Š. 2022 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 17 d. 16.50 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. T., pastebėjo važiuojantį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo. Sustabdžius automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad jį vairavo J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, buvo nekoordinuoti judesiai. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholį, atsakė taip, šiek tiek šiandien ryte. Pirmu pūtimu 16.54 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARKB0352, sertifikato Nr. 1680196, nustatytas 3,17 promilės girtumas, o antru 7.15 val. nustatytas 2,54 promilės girtumas. Susisiekus su NVRS pareigūnais buvo nuspręsta J. T. pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių. Taip pat J. T. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kai buvo sustabdytas. Automobilis „BMW“ buvo nugabentas į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Faktinis J. T. sulaikymo laikas 16.55 val. (1 t., b. l. 6).
2022 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARKB0352 (metrologinė patikra pagal sertifikatą Nr. 1680196 galioja iki 2022 m. spalio 26 d.) duomenimis, J. T. 2022 m. spalio 17 d. 16.54 val. nustatytas 3,17 promilės girtumas, antru patikrinimu 17.15 val. nustatytas 2,54 promilės girtumas, taip pat neblaivumo nustatymo akte J. T. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pažymėta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Taip pat akte pažymėta, jog asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo iš ryto (1 t., b. l. 19).
2022 m. spalio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam apgadinti galinis ir priekinis bamperis, galinės dešinės pusės durelės ir kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 10-14).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso J. T. (1 t., b. l. 31).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „BMW 530d Aut. A6“ 2009 m. gamybos vertė Lietuvos rinkoje 6 650 eurų su PVM (1 t., b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pati kaltinamasis J. T. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, jog 2022 m. spalio 17 d. lankė iš užsienio grįžusį draugą, ta proga draugų kompanijoje vartojo alkoholį, vėliau nusprendė savo automobilį nuvaryti į darbovietės kiemą ir pastatyti jį ten, kadangi kiemas yra saugomas apsaugos kamerų. Pakeliui į darbovietę buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jį alkotesteriu nustatė girtumą. Alkotesterio rodmenų kaltinamasis neginčijo. J. T. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojo policijos pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėję pavojingai manevruojantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį sustabdė. Nustatė jį vairuojantį asmenį – J. T. Vairuotojas iš karto sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas neneigė kas yra šiek tiek išgėręs, jam pirmu tikrinimu nustatytas 3,17 promilės girtumas, antru tikrinimu – 2,54 promilės girtumas. J. T. girtumo faktą objektyviai patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi ir leidžia konstatuoti, kad J. T. vairavo sunkaus girtumo būsenos. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamasis J. T. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, perduodant jį motinos V. T. atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 13-14). Pateiktame prašyme nurodė, jog atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais atskleidžiant jo įvykdytą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl neteisėtų savo veiksmų, kad gyvena santuokoje jau virš septynerių metų, augina neseniai (duomenys neskelbtini) sulaukusią dukrytę, yra šeimos žmogus. Už jį laiduoja jo mama V. T., kuri yra tinkamas autoritetas, nėra teista, niekada nėra padariusi administracinių nusižengimų. Kaip motina, ji labai gerai pažįsta savo sūnų, prisidėjo prie jo pasiekimų gyvenime, padeda šeimai prižiūrėti dukrytę. Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos sunkumą ir pavojingumą visuomenei, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, manytina, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų per griežtas veikos įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės paskatintų kaltinamąjį gerbti įstatymą ir jį vykdančias valstybės institucijas, sudarytų sąlygas ateityje tinkamai laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Mano, kad jis atitinka visas BK 40 straipsnyje įtvirtintas sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti.
Teisiamojo posėdžio metu V. T. nurodė, jog jos ir sūnaus nuo vaikystės labai geri santykiai. Vienas kitą supranta iš pusės žodžio. Tai pirmas toks atvejis jo gyvenime. Rimtai su juo pasikalbėjo. Paaiškino, kad padarė kvailystę ir negalima taip elgtis. Nesupranta, kas su juo atsitiko. Su alkoholiu problemų jis neturi. Buvo labai nustebinta tokio jo poelgio. Jis kelis kartus jai prisiekė, kad daugiau tai nepasikartos. Sūnui skambina kiekvieną dieną, kalbasi, kaip jo reikalai, sveikata. Visą laiką praleidžia kartu. Gyvena viena, sūnus jai atveža maisto. Atveža mažą anūkę, ji pati pas sūnų lankosi. Neabejoja, kad gali daryti sūnui įtaką.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Teismo vertinimu kaltinamojo J. T. situacija tik iš dalies atitinka išvardintas sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo įvykio buvo baustas tik administracine tvarka. Taip pat J. T. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Žalos nagrinėjamu nusikaltimu nepadaryta. Atitinkamai, yra pagrindas konstatuoti tris pirmas įstatymų leidėjo numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.
Tačiau teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju teismui būtų pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro duomenimis, matyti, kad kaltinamasis vos prieš šešis mėnesius (2022 m. balandžio 4 d.) iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir buvo nubaustas už tai administracine tvarka. Tuomet jam buvo nustatytas 1,01 promilės girtumas. Už šį nusižengimą jis buvo nubaustas 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu, jam atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams – nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. spalio 3 d. Nuo 2022 m. spalio 4 d. (jei įvykdytos visos sąlygos) jam turėjo būti taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šis draudimas galioja 12 mėnesių. J. T., 2022 m. spalio 17 d. sėsdamas vairuoti jam priklausančio automobilio ne tik visiškai ignoravo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau padarė dar šiurkštesnį KET pažeidimą – sėdo vairuoti būdamas neblaivus. Jam nustatytas sunkus girtumas, kaltinamasis pripažino, kad jautėsi apsvaigęs, pagal neblaivumo nustatymo akto duomenis ir pareigūno nurodomas aplinkybes, jo koordinacija ir orientacija buvo akivaizdžiai sutrikusios. Į jo vairuojamą automobilį buvo atkreiptas dėmesys būtent dėl pavojingo manevravimo. Nepaisant to, jis sėsdamas už vairo jis kritiškai nevertino savo būklės, važiavo būdamas stipriai apgirtęs, nors teisės vairuoti savo automobilio neturėjo net būdamas blaivus (jame nebuvo įrengtas alkoblokas). Pažymėtina, kad iš pradžių administracinio poveikio priemonę kaltinamasis pažeidė būdamas visiškai blaivus ir sąmoningai, puikiai žinodamas, kad jo automobilyje nesumontuota įranga, suteikianti jam teisėtą galimybę vairuoti. Be to, pažeisti šį draudimą jis apsisprendė dėl visiškai menkavertės priežasties – norėdamas aplankyti seniai matytą draugą. Jis net nesvarstė galimybės rinktis kitus pateikimo į (duomenys neskelbtini) būdus – taksi, pavėžėjų paslaugų, neprašė žmonos, draugų. Šios aplinkybės teismui rodo, kad asmuo itin atsainiai žiūri į įstatymo reikalavimus, jų pagrindu jam nustatytus apribojimus, nesvarsto ir nevertina galimų savo poelgio pasekmių. Tai, kad iš esmės analogiškas KET pažeidimas padarytas praėjus vos pusmečiui nuo pirmojo teisės pažeidimo, taip pat neleidžia tikėti kaltinamojo pažadais, kad tai paskutinis jo teisės pažeidimas.
Vertindamas laiduotojos V. T. asmenybę teismas pažymi, kad jos charakteristikos neabejotinai teigiamos, tačiau nepaisant jų, teismas linkęs abejoti laiduotojos teiginiais, kad jos ir sūnaus ryšys yra labai gilus ir atviras, dėl ko ji gali daryti sūnui stiprią teigiamą įtaką. Laiduotojos teiginiai, kad tai pirmas vairavimo neblaiviam atvejis sūnaus gyvenime, verčia abejoti jų bendravimo nuoširdumu. Kaip motina ji turėtų žinoti, kad atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam sūnus buvo traukiamas visai neseniai ir dabartinio poelgio nevertinti kaip vienkartinio ar atsitiktinio.
Teismui nenustačius visų BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.
Dėl bausmės skyrimo
J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Skirdamas J. T. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. T. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 69) , per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo penkiolika kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 70-75), dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. T. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos tvarkingai mokamos, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus prokuroro siūlomą baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.
Kadangi baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. T. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 17 d. 16.50 val. iki 2022 m. spalio 18 d. 14.51 val. (1 t., b. l. 24-27, 52), t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, J. T. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad J. T. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet dar šiais metais buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas artimas įstatymo nustatytam šio termino vidurkiui. Nors kaltinamasis nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina jo šeimos poreikiams, ši aplinkybė nėra pagrindas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumas, vairuodamas tokios būklės transporto priemonę jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui ir pademonstravo itin atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl turi priimti neigiamas tokio poelgio pasekmes. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 18 d.
Taip pat J. T. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamasis J. T. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo sau pačiam priklausantį automobilį „BMW 5ER REIHE“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
J. T. 2022 m. spalio 18 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintinos. J. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 17 d. 16.50 val. iki 2022 m. spalio 18 d. 14.51 val. (1 dieną). Šis laikas įskaitytinas į bausmę, prilyginant jį 2 MGL baudos (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. spalio 18 d. nutarimu nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 18 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. T. priklausančiam automobiliui „BMW 5ER REIHE“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – leidžiant automobilį naudoti ir valdyti, uždraudžiant juo disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti ar kitaip perleisti), turto saugotoju paskiriant J. T. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. T. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 17 d. 16.50 val. iki 2022 m. spalio 18 d. 14.51 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 18 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti J. T. priklausantį automobilį „BMW 5ER REIHE“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. T. į automobilį ,,BMW 5ER REIHE“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti J. T., kad baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.