Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui, Valstybinės įmonės Registrų centras teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus atstovei teisininkei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovo (direktoriaus) pareigas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registrui 2016 ir 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip pažeidė civilinio kodekso (toliau – ir CK), 2.66 str. 4 d. akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 3 d. ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 120, 123 ir 127 p. nuostatas.

Tokiais veiksmais R. B. padarė ANK 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu R. B. atstovas paaiškino, kad R. B. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi. Kaip buvo minima paaiškinime, pateiktame Registro centro darbuotojui surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, finansinės atskaitomybės registrai nebuvo pateikti dėl vykusių ikiteisminių tyrimų, kurių metu buvo nagrinėjama ir tiriama Bendrovės ūkinė–komercinė veikla Be to, dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vyko teisminiai ginčai, kuriuose buvo analizuojami tie patys dokumentai. Nurodė, jog ikiteisminiai tyrimai vyko nuo maždaug 2011 m. Be to, maždaug 2018 m. kilo ir ginčai su buhalterinės apskaitos įmone, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iki galo atsiskaitęs. Pabrėžė, kad šis neatsiskaitymas nebuvo daromas tam, kad įmonė neteiktų finansinės atskaitomybės dokumentų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2014 m. Bendrovės patalpose, buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti visi apskaitos dokumentai. Su šiais dokumentais ilgą laiką nei direktorius, nei kitas įmonės atstovas negalėjo susipažinti, nes nebuvo gautas leidimas iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų. Dokumentų nepateikimui turėjo įtakos ir tai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu taip pat buvo analizuojama dalis dokumentų. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamame mokestiniame ginče taip pat pripažinta, jog mokesčių administratoriui nebuvo pateikta dalis dokumentų dėl to, kad jie buvo paimti kratos metu ir buvo saugomi pas ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus. Dėl šios priežasties, neturint tikslių duomenų, akcininkų susirinkimo metu akcininkai nusprendė, kad būtų teisingiausia neteikti finansinių atskaitomybių rinkinių, o ne teikti klaidingus duomenis, kurie neatitiks tikrovės. Tuo tarpu R. B. aktyviais veiksmais dėjo pastangas pasirūpinti, kad finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti: organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, sudarė sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, kai jau nebeturėjo buhalterinių dokumentų, siekė kuo greičiau ir operatyviau juos atgauti ir susisteminti, kad būtų galima kuo greičiau gauti būtiną informaciją, tačiau nepavyko to padaryti taip greitai, kaip tikėtasi. Patvirtino, kad Bendrovės veikla dėl jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų ir mokestinių patikrinimų nebuvo nutrūkusi, buhalterinė apskaita buvo vedama. Atstovo teigimu, daliai laikotarpių, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, taikytina senatis, nes suėjęs ANK 39 str. nustatytas 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo laikotarpis.

Prašė teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, tai jog R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o yra lengvinanti aplinkybė (gailėjimasis padarius nusižengimą), žala niekam nebuvo padaryta, Bendrovė vykdė mokestines prievoles, taikyti ANK 34 str. nuostatas, numatančias galimybę ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, ir skirti puse sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Institucijos atstovė prašė R. B. pripažinti kaltu įvykdžius ANK 223 str. 2 d. numatytą nusižengimą. Atkreipė teismo dėmesį ir į teisminę praktiką, tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. E1-699-561/2017 buvo akcentuota, kad nors bendrovių finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau nesant galimybės to užtikrinti vis tiek būtina pateikti šias ataskaitas, atitinkamus nukrypimus paaiškinant aiškinamajame rašte. Vien ta aplinkybė, kad įmonė negali pateikti tikslių duomenų neatleidžia jos nuo pareigos teikti kuo tikslesnes finansines ataskaitas, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte. Priešingas šių normų aiškinimas užkirstų registrų tvarkytojui turėti aktualius Bendrovės duomenis bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Taip pat pabrėžė, kad R. B. padarytas nusižengimas yra trunkamasis (Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017, Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018), o minėtos finansinės ataskaitos iki šios dienos nėra pateiktos. Institucijos atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju taikyti švelnesnę nei įstatyme nurodytą nuobaudą nėra pagrindo, nes nuobauda švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais. R. B. skirtiną nuobaudą prašė parinkti teismo.

ANK 223 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims baudą nuo 200 iki 3 000 Eur.

CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d. ir Nuostatų 120, 123 ir 127 p. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 10 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad R. B. siekiama aptraukti administracinėn atsakomybėn už Bendrovės finansinių ataskaitos rinkinių nepateikimą už 2009–2017 metus.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl:

1) už 2008 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2009-06-01;

2) už 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2010-06-01;

3) už 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2011-06-01;

4) už 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2012-06-01;

5) už 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2013-06-01;

6) už 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2014-06-01;

7) už 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2015-06-01;

8) už 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2016-06-01;

9) už 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2017-06-01;

10) už 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2018-06-15 (terminas pratęstas dėl sistemos sutrikimų).

Iš ANK 223 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėties analizės matyti, kad nusižengimas – įstatyme numatytų finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registrui – laikytinas baigtu, kai įstatyme nustatytu terminu nustatyti dokumentai nėra pateikiami. Be to, nusižengimo padarymas neatleidžia nuo pareigos ataskaitų rinkinius pateikti vėliau, todėl pats nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio. Taigi, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus finansinius metus, turėtų būti vertinamas kaip atskiras administracinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad ANK įsigaliojo 2017-01-01, o iki tol galiojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ATPK) neteko galios.

Iki 2016-12-31 galiojusios ATPK redakcijos 12 skirsnio 172² str. 2 d., be kita ko, buvo nustatyta, kad administracinę atsakomybę juridinio asmens vadovui užtraukia finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pastebėtina, kad ir ankstesnėse, 2009–2016 m. galiojusiose ATPK 172² str. 2 d. redakcijose buvo numatyta atsakomybė už ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo) tinkamą nepateikimą Juridinių asmenų registrui.

Taigi, ANK 223 str. 2 d. numatytas administracinis nusižengimas pagal savo sudėties požymius atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 172² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl, bendriausiu atveju, atsakomybė už ATPK 172² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą galėjo kilti ir po ANK įsigaliojimo, veiką perkvalifikavus į ANK 223 str. 2 d. numatytą nusižengimą.

Kita vertus, ATPK 35 str. 1 d. (redakcijoje galiojusioje iki 2016-3-31) buvo numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ str. numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip 1 metai.

Iš aptartų ATPK 35 str. 1 d. nuostatų darytina išvada, kad ATP 172² str. 2 d. administraciniam pažeidimui, kuris yra išdėstytas šio kodekso 12 skirsnyje, taikytinas 1 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.

Pažymėtina, kad ANK 39 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau ANK 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Todėl, nagrinėjamu atveju taikytinos ir ATPK 35 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios senaties taikymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. B. už Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą už 2009–2015 m. negali būti patrauktas atsakomybėn, nes yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas (už 2015 m. finansinių rinkinių nepateikimą pasibaigė 2017-05-01), o jo atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas savalaikis šių ataskaitų nepateikimas už minėtus laikotarpius, teisiškai nėra reikšmingos, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2016 m. ir 2017 m. patenka į ANK taikymo sritį. Todėl, vadovaujantis ANK 39 str. nuostatomis, administracinė nuobauda, esant trunkamajam administraciniam nusižengimui, gali būti paskirta per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas nėra pasibaigęs.

Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 7 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Išrašas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės liudija, kad R. B. nuo 2007-01-24 iki šiol yra Bendrovės vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju R. B., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas ir savalaikį finansinių ataskaitų sudarymo organizavimą bei jų pateikimą Juridinių asmenų registrui, savo pareigas vykdė aplaidžiai, įstatyme nustatytais terminais nepateikė Juridinių asmenų registrui 2016 ir 2017 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir taip padarė ANK 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

R. B. savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro liudija, kad R. B. buvo ne kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už šiukščių nusižengimų padarymą, ir tai jį kaip asmenybę charakterizuoja neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.

Vertinant R. B. atstovo teisminio nagrinėjimo metu išdėstytus motyvus, kuriais grindžiamas mažesnės negu ANK 223 str. 2 d. sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teisminėje praktikoje tai pat ne kartą išaiškinta, kad taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas, už padarytą nusižengimą numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso nuobauda neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teisminio nagrinėjimo metu R. B. atstovas paaiškino, kad nuo maždaug 2011 m. Bendrovės (jos vadovo) atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o 2014 m. kovo mėnesį buvo atlikta krata, kurios metu paimta dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo galima sudaryti teisingų ataskaitų rinkinius; vėliau iki 2018 m. vykdo ginčai su įmonės apskaitą vykdančia įmone dėl atsiskaitymų, nes Bendrovė jų pilnai nevykdydavo, t. y. nepilnai atsiskaitydavo už teikiamas paslaugas.

Vertinant aptartus atstovo motyvus, pažymėtina, kad galimai vykę ginčai dėl su Bendrovės apskaitą vykdančia įmone dėl apmokėjimo (beje, ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais teismui teiktai įrodymais), nelaikytini išskirtine ir nuo R. B. valios nepriklausančia, t. y. objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusią įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Juridinių asmenų registrui pateikti būtinus dokumentus. Priešingai, ataskaitų rinkiniai už 2016–2017 m. yra nepateikti iki šiol. O tai tik patvirtina, kad R. B. įstatyme nustatytas pareigas vykdo išskirtinai aplaidžiai, jo vadovaujančios Bendrovės finansiniai atskaitomybės dokumentai teisėtai suinteresuotiems asmenims nėra viešinami. Nors posėdžio metu buvo teigiama, kad niekam žala nebuvo padaryta, ANK 223 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Todėl, tai jog nebuvo padaryta reali žala, atsakomybės nešalina, taip pat jos nešvelnina.

Kitos R. B. atstovo nurodytos aplinkybės (vykdyti ikiteisminiai tyrimai, akcininkų priimti sprendimai dėl duomenų neteikimo, vykę mokestiniai patikrinimai), taipogi nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais, o taip pat susijusios su laikotarpiais, kurie šalintini iš administracinio nusižengimo sudėties.

Taigi jokių išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog yra ANK 34 str. 5 d. numatyti švelnesnės negu sankcijoje nustatyta minimali nuobauda skyrimo pagrindai, nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas aptartas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, R. B. už ANK 223 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą skirtina ženkliai mažesnė negu sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. 300 Eur, bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius Administracinių nusižengimų kodekso 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19100265214.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.