Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka O. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64' straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 - galutinė bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 - galutinė bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2021 m. spalio 6 d. bausmę atlikęs, vykdomas 2021 m. birželio 10 d. nuosprendis - galutinė bausmė 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 21 d., pabaiga – 2023 m. vasario 20 d.

Anksčiau teismo ne kartą teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistajam buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išlieka svarbūs ir reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis šiuo metu susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, kuriuos atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sprendžia minimaliomis pastangomis. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, nuteistajam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje, viso teistas 16 kartų. Šiuo metu atlieka ketvirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Įvertinusi minėtas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas anksčiau paskirto bausmės atlikimo laiko į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis O. Š. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau jis jokių narkotinių medžiagų nėra vartojęs, taip pat vyksta teisminiai procesai, todėl teigti, kad nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dar negalima to teigti. Nuteistajam 2021 m. gruodžio mėn. buvo paskirtas papildomas ilgalaikis pasimatymas, todėl teigi, kad jis nėra skatintas, nėra teisinga. Taip pat jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. dirba, nors tas darbas nėra darbo santykiai, kuriuos reglamentuoja įstatymas, finansinius įsipareigojimus yra atliginęs, jokių kitų civilinių ieškinių jis neturi. Taip pat skunde nurodo, kad Komisijoje dalyvavo tik 4 nariai, nors Komisijas yra sudaroma iš 7 narių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, padarymą, anksčiau teismo 13 kartų teistas, jam buvo taikytos įvairios bausmių rūšys, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet nuteistasis pažeidė poveikio priemones. Taigi, tai įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi, surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, vienas iš jų padarytas šiurkštus pažeidimas – psichotropinių medžiagų vartojimas, dėl ko pradėta administracinių nusižengimų kodekso teisena. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad analizuojant asmens kriminalinio elgesio istoriją stebima, jog nuteistasis ne kartą teistas už plėšimus, siekdamas asmeninių tikslų, kurių metu buvo panaudota instrumentinė agresija, jis turi retus nekontroliuojančio pykčio protrūkius. Pats nuteistasis pokalbio metu pripažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio yra panaudojęs fizinį smurtą. Nuteistasis praeityje vengė spręsti turimus sunkumus, tikėdamasis, kad jie vienu ar kitu būdu išsispręs arba pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas. Pokalbio metu geba įvardinti nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau yra susikoncentravęs į pasekmes sau pačiam bei savo artimai aplinkai, o ne nukentėjusiems asmenims. Ankstesniame įvertinime nurodoma, kad nuteistasis dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus ir, galimas dalykas, įžvelgs priešiškus ketinimus, kur jų nėra, įvardina kad pasitaiko situacijų kuomet pasitaiko kad mano kad žmonės norėjo blogo, nors iš tikrųjų pasirodė, kad gero. Be to, vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad nuteistojo nusikalstamos veikos daromos apsvaigus nuo alkoholio bei asmuo būdamas neblaivus yra panaudojęs fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje vengė save realizuoti nuosekliose, socialiai atsakingose, priimtinose srityse. Pokalbio metu nuteistasis paminėjo, kad laisvalaikį leisdavo su draugais, kurie priklauso kriminaliniam pasauliui, nors šiuo metu yra nutraukęs ryšius su šiais draugais. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nors pats nuteistasis teigia daugelį dalykų pakeitęs, tačiau nusikalstamas gyvenimo būdas tęsėsi toliau. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnių bausmių atlikimo metu ne kartą pažeidė nustatytas taisykles bei buvo baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – aukšta, nėra skatintas, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (iš viso teistas 16 kartų); pirmas teistumas jauname amžiuje (pirmas teistumas 15 metų amžiaus); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai; maža ir nestabili darbinė patirtis; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek O. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 17 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo O. Š. skundas dėl Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Taip pat nuteistasis O. Š. skunde kelia klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos sudėties ir priimto nutarimo teisėtumo klausimo. Skunde nurodoma, kad Komisija, kuri sprendė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo sudaryta iš keturių Komisijos narių, o ne iš septynių narių, kaip tai numato įstatymai.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

Pagal Nuostatų 12 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus (prašymus) dėl kandidatų į komisijos narius, įsakymu sudaro septynių narių komisiją, – skiria komisijos pirmininką ir komisijos pirmininko pavaduotoją. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-26 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-183 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1 punktas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija sudaryta iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje pirmininkės pavaduotojas M. P.. Taigi, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vertinant Nuostatų 21 punktą, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-651-348/2021).

Įvertinus tai, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procedūrinių pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo O. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.