Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Š. (O. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už fizinio asmens dokumento panaudojimą 2019 m. rugpjūčio 11 d. neturint teisėto pagrindo) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštu 20 (dvidešimčiai) parų;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už fizinio asmens dokumento panaudojimą 2019 m. rugpjūčio 22 d. neturint teisėto pagrindo) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už fizinio asmens dokumento panaudojimą 2019 m. rugpjūčio 24 d. neturint teisėto pagrindo) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už fizinio asmens dokumento panaudojimą 2020 m. lapkričio 8 d. neturint teisėto pagrindo) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už fizinio asmens dokumento panaudojimą 2021 m. vasario 18 d. neturint teisėto pagrindo) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsniu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už fizinio asmens dokumento panaudojimą 2019 m. rugpjūčio 22 d. neturint teisėto pagrindo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos bausmės subendrintos tarpusavyje nustatant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po to prie šios subendrintos bausmės pridėta po dalį bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei BK 302 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 11 d., 2019 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. lapkričio 8 d., 2021 m. vasario 18 d. fizinio asmens dokumentų panaudojimai, neturint teisėto pagrindo), ir galutinė subendrinta bausmė O. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, O. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė – bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė O. Š. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, ir jame nurodytas sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, tai yra jis 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.23 val., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą išsinuomoti automobilį, automobilių nuoma užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Citybee“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, interneto svetainėje, prisijungęs iš telefono Nr. + (duomenys neskelbtini), sukūrė paskyrą ir prisiregistravo prisistatydamas D. G., nurodė D. G. gimimo metus, asmens kodą ir pateikė svetimą D. G. vardu išduotą dokumentą – negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu O. Š. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, D. G. vardu iš UAB „Citybee“ išsinuomodamas automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Be to, O. Š. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai įgijo, pasiimdamas iš G. V. piniginės, pastarojo vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią G. V. kartu su savo pinigine 2019 m. rugpjūčio 13 d. paliko po išgertuvių O. Š. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tokiu būdu O. Š. neteisėtai įgijo ir, kol mokėjimo kortelė 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo užblokuota, laikė G. V. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Taip pat O. Š. 2019 m. rugpjūčio 13 d., nakties metu, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, panaudojo neteisėtai įgytos ir laikomos G. V. vardu išduotos SEB banko mokėjimo kortelės „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančios iki 2020 m. kovo mėn., naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. prisijungė prie booking.com svetainės, įvedė G. V. vardu išduotos SEB banko mokėjimo kortelės „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini)duomenis – kortelės numerį sudarančią simbolių seką, kortelės galiojimo datą – 2020 m. kovo mėn., kortelės turėtojo duomenis – vardą ir pavardę „G. V.“ ir patvirtinimo CVC kodą (duomenys neskelbtini), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir rezervavo dviem paroms kambarį viešbutyje „Auska“, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, tokiu būdu atliko finansinę operaciją, už apgyvendinimo paslaugos rezervaciją booking.com nurašė 249 Eur iš G. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke SEB banke. Tokiu būdu O. Š. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės.

4. Taip pat O. Š. 2019 m. rugpjūčio 22 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių nuomos UAB „Smartukas“ patalpose, esančiose Birutės g. 22, Klaipėdoje, turėdamas tikslą išsinuomoti automobilį, bendrovės direktoriui A. D. prisistatė D. G. ir sudarydamas automobilio nuomos sutartį Nr. SMA 19-08/22 pateikė svetimą D. G. vardu išduotą dokumentą – negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio A. D., nesuvokdamas O. Š. nusikalstamos veikos pobūdžio, į automobilio nuomos sutartį, serija SMA, Nr. 19-08/22, įrašė netikrus automobilio nuomotojo – D. G. asmens duomenis, o O. Š., pasirašydamas sutarties grafoje „Nuomininkas, vardas, pavardė, parašas“ D. G. vardu, patvirtino šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastodamas šį dokumentą. Tokiu būdu O. Š. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, D. G. vardu iš UAB „Smartukas“ išsinuomodamas automobilį „Mini Cooper Slubman“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastojo tikrą dokumentą.

5. Taip pat O. Š. 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 17.55 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o patikrinimo metu sustabdžius policijos pareigūnams prisistatė D. G. vardu ir pateikė svetimą D. G. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu O. Š. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą.

6. Taip pat O. Š. 2020 m. lapkričio 8 d., apie 13.31 val., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą išsinuomoti automobilį, prisistatydamas O. K. (O. K.) vardu, kreipėsi į automobilių nuoma užsiimančią UAB „GBY“, esančią (duomenys neskelbtini), Tauragėje, ir internetu per „WhatsApp“ programėlę registruodamasis dėl automobilio nuomos išsiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog automobilio nuomininkas bus O. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė jo gimimo metus, asmens kodą ir pateikė svetimą Rumunijos piliečio O. K. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu O. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą, O. K. vardu iš UAB „GBY“ išsinuomodamas automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

7. Taip pat O. Š. 2021 m. vasario 18 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdamas tikslą išsinuomoti dviem paroms butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buto savininkui E. J. prisistatė L. A. vardu ir sudarydamas nuomos sutartį Nr. NM22102 pateikė svetimą L. A. vardu išduotą dokumentą – negaliojančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu O. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. Apeliantas iš esmės neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo apeliantui teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

14. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad O. Š. padarė devynias tyčines nusikalstamas veikas: septynis apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas nurodė, kad nusikalstamomis veikomis pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – valdymo tvarka, finansų sistema ir turtiniai interesai, nusikalstamos veikos baigtos. Taip pat nustatė O. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertino ir nuteistojo asmenybę – O. Š. anksčiau ne kartą teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra recidyvistas, tačiau prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs visas nusikalstamas veikas, savo elgesį vertina kritiškai ir nurodė, kad atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, dirba ir ketina gydytis priklausomybę alkoholiui, kuri jo nuomone, ir turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinęs šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, O. Š. charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. Š. už nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, daug mažesnes už šių bausmių vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę.

17. Taip pat nurodęs, kad kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir padarytos idealiąja sutaptimi, už jas teismo skiriamos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 bei 2 punktais, 65 straipsniu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (fizinio asmens dokumento panaudojimas 2019 m. rugpjūčio 22 d. neturint teisėto pagrindo) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, nusprendė, kad už jas teismo skiriamos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Po to subendrintas bausmes subendrino tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnės (tai yra tris mėnesius laisvės atėmimo), ir prie šios subendrintos bausmės pridėjo po dalį bausmių (po tris mėnesius laisvės atėmimo), paskirtų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 11 d., 2019 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. lapkričio 8 d., 2021 m. vasario 18 d. fizinio asmens dokumentų panaudojimai, neturint teisėto pagrindo) ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Įvertinęs tai, kad O. Š. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taip pat įvertinęs tai, kad šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas O. Š. padarė iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtos bausmės jis nėra atlikęs, šiuo nuosprendžiu skiriamą galutinę bausmę subendrino su minėtu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme – vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėjo 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ne mažesnę nei įstatyme numatyta minimali šios rūšies bausmė (tai yra trys mėnesiai). Į subendrintą bausmę įskaitė bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

18. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat motyvavo sprendimą netaikyti BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

19. Apeliaciniame skunde kaip pagrindą sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę O. Š. nurodo tai, kad padaryti nuostoliai yra atlyginti, taip pat kad jo turima priklausomybė alkoholiui laikytina pakankama priežastimi svarstyti klausimą dėl įpareigojimo jam skirti gydymą, o ne laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodytos priežastys nelaikytinos pakankamomis švelninti bausmę.

20. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pareikšta civilinių ieškinių, savaime neleidžia daryti išvados dėl O. Š. asmenybės ar jo padarytų nusikalstamų veikų nepavojingumo ar mažesnio pavojingumo. Pastebėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje O. Š. nebuvo inkriminuota ir neįrodinėtos aplinkybės, susijusios su žalos padarymu, todėl skundo argumentas, kad nusikalstama veika padaryti nuostoliai yra atlyginti, šiuo atveju nelaikytinas turinčiu teisinę reikšmę svarstant klausimą dėl bausmės skyrimo.

21. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir skundo argumentą, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, t. y. jog O. Š. turi priklausomybę alkoholiui, suponuoja išvadą apie būtinybę jam skirti įpareigojimą gydytis priklausomybės ligą, o ne laisvės atėmimo bausmę.

22. Visų pirma, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigą gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrindė išvadą, kodėl O. Š. negali būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas – akivaizdu, kad nėra prielaidų svarstyti klausimą dėl pareigos gydytis priklausomybės ligas nustatymo. Antra, Baudžiamajame kodekse už nusikaltimo padarymą yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi, BK nėra įtvirtintos galimybės vietoje laisvės atėmimo bausmės asmeniui nustatyti pareigą gydytis priklausomybės ligas. Trečia, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. Š., teigiamai įvertino jo ketinimą gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, t. y. šią aplinkybę įvertino kaip teigiamai charakterizuojančią nuteistąjį, tačiau kolegija pastebi, kad apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šis jo ketinimas yra realizuotas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje, kurioje esant būtinybei teikiama būtina ir kvalifikuota specialistų pagalba. Taigi nuteistasis turės galimybę gauti reikiamą ir kvalifikuotą pagalbą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

23. Kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde paminėta aplinkybė, jog nuteistasis ketina pateikti darbo sutartį, patvirtinančią, jog jis nėra bedarbis, todėl ir dėl šios priežasties jam negali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, vertintina kaip visiškai deklaratyvi. Visų pirma, apeliantas ne tik nepateikė darbo sutarties, kuri pagrįstų jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie įsidarbinimą, tačiau nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, jog jis ėmėsi aktyvių darbo paieškos veiksmų. Antra, aplinkybė, jog asmuo yra dirbantis, nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

24. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu O. Š. paskirtos bausmės, taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu O. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, į kurią įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, ir jame nurodytas sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 19 d., būtų aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių nuteistojo bausmei individualizuoti aplinkybių vertinimo.

25. Todėl nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.