Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį (patikslintą) atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būsto priežiūra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 4 074,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pastebėtina, jog ieškovės byloje pateikti duomenys apie jos bute pakeistus šildymo prietaisus bei pateiktas šildymo prietaisų pakeitimo projektas nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir pagrindu, įrodinėjimo dalyku, todėl teismo nėra vertinami (CPK 180 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovių solidariai priteisti 4 074,22 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl atsakovių veiksmų patyrė žalą, taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovių – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus ir/ar šių objektų priežiūrą vykdančio subjekto pareigos atlyginti žalą. Ieškovė nurodė, jog atsakovės pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi ieškovė atsakovių pareigą atlyginti žalą grindžia deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – administratorius), paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja, informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį nustato Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 pagrindu) (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).

Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“, sutartiniais pagrindais vykdžiusi pastato bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus, reaguodavo į gyventojų pranešimus dėl patalpų užpylimo, vyko šalinti avarijos padarinių, atliktus darbus fiksuodami atliktų darbų – priėmimo perdavimo aktais, kurie yra pateikti byloje (CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų turinio matyti, jog 2017 m. rugsėjo mėn. vykusių užpylimų priežastimi buvo įvardintas ieškovės bute įrengtos šalto vandens aklės nesandarumas, fiksuoti duomenys apie ieškovės bute pakeistus vandens stovus (el. b. l. 47, 48, t. I; b. l. 10-14, t. II). Ieškovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo, nors tarp šalių ir kilo ginčas dėl to, kas šią aklę keitė (CPK 187 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018 m. sausio mėn. prasidėjus avarijoms dėl vandens pratekėjimo į gyvenamąsias patalpas ir/ar nuotekų vamzdyno užsikimšimo, UAB ,,Mano būsto priežiūra“ avarinė tarnyba reagavo į pranešimus, vyko šalinti avarijos padarinių, ieškojo vandens (ne)pralaidumo priežasčių, tam laiptinės sienose buvo atveriamos angos iki nuotekų įvado, atlikti darbai fiksuoti darbų priėmimo – perdavimo aktuose (el. b. l. 18-19, 22-29, t. II). Be to, 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros akte nustatyta, jog iš buto Nr. 12 inžinerinės sistemos ištraukti neleistini mesti daiktai (netirpstančios servetėlės), o bendro naudojimo inžinerinės sistemos užsikimšimo priežastimi nurodyta, kad butas Nr. 8 keisdamas nuotekų stovą užsiaurino vamzdyną, dėl ko užsikišimas gali kartotis (el. b. l. 20, 21, t. II).

Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB ,,Mano būsto priežiūra“ (buv. UAB ,,Mano būstas“) nevykdė ir/ar netinkamai vykdė įsipareigojimus dėl gyvenamojo namo inžinerinių sistemų priežiūros (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog gyvenamojo namo bendro įvado nuotekų sistemos avarijos pasibaigė po to, kai buvo visiškai pakeistas bendras nuotekų įvadas ir šių darbų atlikimo terminas (po pusės metų nuo 2017 m. rugsėjo mėn. avarijų pradžios), nesudaro pagrindo priešingai išvadai, pastebint, jog tiksli nuotekų sistemos avarijų (užsikimšimo, patalpų užpylimo) priežastis nebuvo nustatyta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė pati ar jos pasitelkti asmenys atliko buto inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų tinklų) remonto (vamzdyno pakeitimo) darbus, byloje nėra (CPK 187 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė 2015 m. rudenį atliko vamzdynų pakeitimo darbus, paaiškino, jog buvo pakeistas trišakis, jungiantis buto inžinerinę sistemą su gyvenamojo namo nuotekų įvadu. Byloje liudytoju apklaustas S. R. (ieškovės pažįstamas) teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovė 2015 m. rugsėjo mėn. keitė pilnai visus vamzdynus. Aplinkybę apie galimai ieškovės atliktą nuotekų stovo dalies pakeitimą (iš ieškovės buto) byloje paaiškino atsakovės techninės priežiūros inžinierius G. K., nurodė, kaip tokie pakeitimai gali būti atliekami. Byloje pateiktas 2018 m. kovo 2 d. baigiamasis atliktų darbų aktas, kuriuo ieškovei buvo perduoti atlikti darbai (nenurodant darbų atlikimo pradžios ir pabaigos), atitikties deklaracija (polipropileniniai vamzdžiai ir jungtys kanalizacijos sistemoms pastatų viduje) (el. b. l. 118-119, t. I) taip pat patvirtina, jog ieškovė atlikto tam tikrus kanalizacijos vamzdyno keitimo darbus (CPK 185 straipsnis). Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė atliko intervenciją į bendrojo nuotekų įvado sistemą, keitė vamzdynus, kurie buvo prijungti prie bendro gyvenamojo namo nuotekų įvado.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius (atsakovė UAB ,,Mano Būstas Baltija“) nuosekliai laikėsi pozicijos, jog vykusių avarijų priežastimi galėjo būti ieškovės atlikti vamzdyno keitimo darbai (sumontuoti netinkamo dydžio (skersmens) nuotekų įvado vamzdžiai). Nors ieškovė šią aplinkybę neigė, byloje pateiktuose atliktų darbų priėmimo aktuose bei 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros akte tokia informacija yra pateikta bei užfiksuota. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, ieškovė neteikė (CPK 178 straipsnis).

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus UAB ,,Mano Būstas Baltija“ (UAB ,,Vėtrungės būstas“ teisių ir pareigų perėmėja) aplaidumo (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog būtent dėl netinkamos kokybės, nusidėvėjusio nuotekų stovo įvyko užpylimas, tačiau byloje pateikti įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys – nuotraukos, kuriose užfiksuoti vamzdyno fragmentai, byloje nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai apie šio vamzdyno netinkamą kokybę. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Š., buvęs UAB ,,Vėtrungės būstas“ vadovas, paaiškino, jog nuotekų įvadą keitė, kai ieškojo užsikimšimo priežasčių, apžiūrėję ir įvertinę inžinerinių tinklų būklę, papildomai nurodė, jog įvado nusidėvėjimas netrukdė jo naudoti, įvadą keitė įvertinę šių inžinerinių tinklų amžių (nekeisti nuo namo pastatymo). Be to, byloje liudytojas G. K. paaiškino, jog gyvenamojo namo bendro nuotekų įvado sistema (vamzdynas) įrengta nišoje (šachtoje), kuri atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl dėl šio vamzdžio įtrūkimo ir/ar nesandarumo nuotekų vanduo leistųsi į rūsį, o ne į butus. Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog bendro nuotekų įvado išorinė būklė ir/ar defektai (įtrūkimas) neturėjo lemiamos įtakos avarijai, dėl kurios buvo užpiltas vandeniu ieškovės butas (CPK 185 straipsnis).

Byloje taip pat pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratorius nuolat bendravo su ieškove, teikė jai atsakymus į paklausimus, informaciją. UAB ,,Vėtrungės būstas“ atstovai kartu su ieškove dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje vykusiame 2018 m. balandžio 26 d. pasitarime, kuriame buvo sprendžiami ieškovės pateikti klausimai, ieškovei buvo teikiami atsakymai/paaiškinimai. Byloje pateiktas taikos sutarties projektas patvirtina, jog buvo siekiama tarp šalių kilusį ginčą spręsti taikiai. Kita vertus, pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, jog taikos sutarties projektą ieškovei pateikė UAB ,,Vėtrungės būstas“, per se (savaime), byloje nesant kitų duomenų, nereiškia, jog tokia forma yra pripažįstami tam tikri (ne)teisėti veiksmai. Pažymėtina, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Mano Būstas Baltija“ netinkamai vykdė bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūrą ir/ar administravimą, byloje nėra. Ieškovė konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškė atsakovių aplaidumas, neįvardijo ir nenurodė. Aplinkybė, jog avarijų likvidavimo ir/ar jų priežasčių šalinimo darbai užtruko ilgiau nei tikėjosi ieškovė, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir/ ar UAB ,, Mano Būstas Baltija“ elgesį vertinti kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamą vykdymą ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimą (CPK 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei ir/ar jos turtui buvo padaryta žala (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB ,,Mano būsto priežiūra“ vykdė bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės priežiūros darbus, pagal gautus pranešimus vyko į įvykio vietas ir šalino avarijų padarinius, atliktus darbus fiksavo darbų priėmimo – perdavimo aktuose. UAB ,,Mano Būstas Baltija“ kartu su UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ieškojo avarijų priežasties, dėjo pastangas šiai priežasčiai nustatyti, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratorius organizavo nuotekų įvado atkarpų iki ieškovės buto ir virš ieškovės buto keitimo darbus. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovės butas buvo apsemtas vandeniu, pakilusiu ir pratekėjusiu iš ieškovės bute įrengtų santechnikos įrenginių (vonios, tualeto). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė bute negyvena. Iš byloje pateiktų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų turtinio matyti, jog įvykus avarijoms avarinės tarnybos darbuotojams į ieškovės butą nedelsiant patekti nepavykdavo.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji atlieka ir socialinę funkciją, nuosavybė įpareigoja ir taip yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Be to, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), taip pat privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu T-423 patvirtintos Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2008-03-07) (toliau – Taisyklės) nustato butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat bendrojo naudojimo objektų, įskaitant inžinerinius įrenginius, naudojimo ir priežiūros taisykles (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 6 punktas numato, jog patalpų savininkai ir nuomininkai, kurie naudojasi gyvenamosiomis, bendrojo naudojimo patalpomis, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų, įgyvendinant šią nuostatą patalpų savininkams ir nuomininkams draudžiama, be kita ko, gadinti, pertvarkyti ar daryti kitą neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams, naudoti juos ne pagal paskirtį (Taisyklių 6.2 punktas). Be to Taisyklių 8.3 punktas draudžia užgriozdinti patalpas, taip pat prieigas prie patalpose esančių bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, savavališkai pertvarkyti patalpas ir inžinerinę įrangą. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė atliko vamzdyno remonto darbus, keitė vamzdynus, pakeistas dalis prijungė prie bendro nuotekų stovo, t. y. atliko intervenciją į bendrą nuotekų inžinerinę sistemą, tačiau apie atliktus nuotekų sistemos tvarkymo darbus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus neinformavo (CPK 185 straipsnis). Ieškovės atlikti vamzdyno pakeitimo/remonto darbai nustatyti aiškinantis vykusių avarijų galimas priežastis ir aplinkybes, - tokia išvada darytina įvertinus byloje pateiktus G. K. paaiškinimus, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus (2018 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir kt.) (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog ieškovės bute įvykusį incidentą, kai per ieškovės bute esančius santechnikos įrenginius išsiliejo į gyvenamąsias patalpas didelis kiekis vandens, galėjo lemti ir ieškovės veiksmai (CPK 185 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, nenustačius atsakovių UAB ,,Mano Būstas Baltija“ ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ neteisėtų veiksmų, t. y. nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovėms negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, dėl ko teismas dėl jų nepasisako.

Dėl reikalavimo skirti baudą

Ieškovės atstovė byloje pateiktu 2019 m. birželio 18 d. prašymu dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procese prašė atsakovėms skirti baudą.

Įvertinus aplinkybę, jog atsakovės byloje pateikė visus įrodymus, kuriuos turi, pateikė duomenis bei paaiškinimus dėl teikiamų įrodymų, darytina išvada, jog ieškovės atstovės prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 95 straipsnis, 178 straipsnis, 199 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai iš atsakovių priteisti, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Teismui netenkinus ieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Byloje pateikti duomenis, jog UAB ,,Vėtrungės būstas“ patyrė 242 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 72-75, t. II). Teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi UAB ,,Vėtrungės būstas“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja UAB ,,Mano Būstas Baltija“. UAB ,,Mano Būstas Baltija“ pateikė duomenis, jog advokatui sumokėjo 121 Eur (el. b. l. 82-85, t. III).

Byloje yra pateiktas UAB ,,Mano būsto priežiūra“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, jog atsakovė patyrė 121 Eur atstovavimo išlaidas (el. b. l. 120-123, t. II). Tačiau duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė tokias išlaidas patyrė, byloje nėra, be to, prašymas grindžiamas UAB ,,Vėtrungės būstas“ išrašyta sąskaita – faktūra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios atsakovei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis).

Teismui atmestus ieškinio reikalavimus, atsakovei UAB ,,Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 363 Eur (CPK 48 straipsnis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės L. N. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės L. N. 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Baltija“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.