Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. (dėl 13000,00 Eur) ir 2016 m. spalio 7 d. (dėl 6048,00 Eur) paskolos sutartis negaliojančiomis dėl privalomos sandorių notarinės formos nesilaikymo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 19048,00 Eur, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovo pateiktą ieškinį priėmė 2021 m. sausio 7 d.

12. Civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 2022 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 13000 Eur, 6048 Eur sumų bei 1829 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo ieškovui.

13. Iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad antstolis Aleksandras Selezniovas pervedė ieškovui iš atsakovo išieškotas pinigines lėšas: 486,99 Eur 2022 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu, 19903,85 Eur 2022 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu, 1210,93 Eur 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu.

Dėl civilinės bylos nutraukimo

15. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

16. Pažymėtina, kad bylų (ieškinių) tapatumas nustatomas pagal kasacinio teismo praktikoje – aiškinant CPK normas, suformuluotus kriterijus: 1) ginčo šalis. Dėl šio kriterijaus kasacinis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009); 2) ieškinio dalyką – reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Savo teisminėje praktikoje kasacinis teismas išskiria, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t.y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010); 3) ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi su 2020 m. gruodžio 28 d. ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo M. U. ir atsakovo J. P. 2016 m. rugpjūčio 26 d. (dėl 13000 Eur) ir 2016 m. spalio 7 d. (dėl 6048 Eur) paskolos sutartis negaliojančiomis dėl privalomos sandorių notarinės formos nesilaikymo; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui M. U. iš atsakovo J. P. 19048,00 Eur; priteisti ieškovui M. U. iš atsakovo J. P. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį 13000 Eur sumai bei 2016 m. spalio 7 d. paskolos sutartį 6048 Eur sumai apsimestiniais sandoriais vadovaujantis CK 1.87 straipsnio pagrindu, todėl negaliojančiais; priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-140-1048/2022). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 ieškinį tenkino visiškai, 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašytinę paskolos sutartį Nr. 01, sudarytą tarp ieškovo M. U. ir atsakovo J. P., pripažino niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo J. P. 13000 Eur ieškovui M. U.; 2016 m. spalio 7 d. rašytinę paskolos sutartį Nr. 02, sudarytą tarp ieškovo M. U. ir atsakovo J. P., pripažino niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo J. P. 6048,00 Eur ieškovui M. U.; priteisė iš atsakovo J. P. 1829,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui M. U.; atsakovo J. P. priešieškinį ieškovui M. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais palikto nenagrinėtą. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. birželio 15 d. Ieškovui 2022 m. birželio 22 d. išduotas vykdomasis raštas.

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, pateikdamas teismui 2020 m. gruodžio 28 d. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nebuvo pateikęs ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl nesutiktina su atsakovo pozicija ir nuomone, jog šioje byloje ieškovas pateikė tapatų ieškinį, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

19. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Taigi, šiuo atveju ieškovas, pasinaudodamas jam įstatymu suteikta teise, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl procesinių palūkanų priteisimo.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių pareikštas nuomones bei teisinį reglamentavimą, taip pat siekiant užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023, 47 punktas).

23. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

24. Taigi skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

25. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

26. Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikalauti palūkanų mokėjimo, pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Iš pagrindinio materialiojo reikalavimo išvestiniai reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo) gali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant tokiai procesinei situacijai, kai reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškiamas atskiroje civilinėje byloje, procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos: 1) ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę (kuri priteista teismo), o tik nuo ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo padavimo momentu likusios nesumokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, į kurį neįskaičiuojamos priteistos, bet nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos bei antstolio patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012); ir 2) atsižvelgiant į ieškinio senaties terminą, jeigu kita prievolės šalis (skolininkas), gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, prašo jį taikyti.

29. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. (dėl 13000,00 Eur) ir 2016 m. spalio 7 d. (dėl 6048,00 Eur) paskolos sutartis negaliojančiomis dėl privalomos sandorių notarinės formos nesilaikymo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 19048,00 Eur, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovo pateiktą ieškinį priėmė 2021 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Taigi ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 nereiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2002 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovui procesinės palūkanos nebuvo nepriteistos. Ta aplinkybė, kad ieškovas minėtoje civilinėje byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, neatėmė iš jo teisės jau po civilinės bylos Nr. e2-140-1048/2022 išnagrinėjimo naujoje byloje reikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad tokiu atveju procesinės palūkanos galėtų būti priteistos už laikotarpį nuo naujos civilinės bylos dėl procesinių palūkanų priteisimo iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tik už teismo priteistą sumą, kuri ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo pateikimo dieną būtų likusi atsakovo nesumokėta ieškovui.

30. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovo prašymu civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 2022 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 13000 Eur, 6048 Eur sumų bei 1829 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo ieškovui. Iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad antstolis Aleksandras Selezniovas pervedė ieškovui iš atsakovo išieškotas pinigines lėšas: 486,99 Eur 2022 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu, 19903,85 Eur 2022 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu, 1210,93 Eur 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu. Taigi ieškovas neprašė priteisti procesinių palūkanų civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022, taip pat nepareiškė tokio reikalavimo ir atskiroje civilinėje byloje iki atsakovas įvykdė prievolę sumokėdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistas sumas. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog ieškovo nagrinėjamoje civilinėje byloje kreipimosi į teismą metu nebebuvo vykdytinos atsakovo prievolės ieškovui ir ieškovo paskaičiuotos procesinės palūkanos už ieškovo nurodomą laikotarpį negali būti priteisiamos.

31. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas (skolininkas), nesumokėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistų sumų ieškovui, ir toliau naudojosi ieškovo (kreditoriaus) pinigais. Tai, kad atsakovas po teismo sprendimo priėmimo tam tikrą laiko tarpą neįvykdė prievolės sumokėti priteistą sumą, reiškia, jog jis darė tęstinį pažeidimą. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, nes tai lemia vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Taigi ieškovas šiuo atveju ne tik turėjo teisę reikalauti sumokėti teismo sprendimu priteistą pinigų sumą, bet turėjo ir turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus nesumokėjus teismo sprendimu priteistos sumos. Kadangi atsakovas nesumokėjo teismo sprendimu priteistos sumos, ieškovas įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas – naują pareigą – už tęstinį piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą sumokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

32. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog, nepaisant to, kad ieškovas neprašė priteisti procesinių palūkanų civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022, taip pat nepareiškė tokio reikalavimo ir atskiroje civilinėje byloje iki 2022 m. balandžio 21 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-140-1048/2022 įvykdymo, jis dėl to, kad atsakovas iki 2022 m. liepos 20 d. neįvykdė įsiteisėjusio 2022 m. balandžio 21 d. teismo sprendimo ir toliau naudojasi priteista pinigų suma, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (kompensuojamųjų palūkanų forma) už laikotarpį nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2022 m. birželio 15 d., iki visiško piniginės prievolės įvykdymo, t. y. 2022 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo civilinėje byloje priteistina suma sudarė 19048 Eur (13000 Eur + 6048 Eur), į tai, kad procesinės palūkanos skaičiuotinos už 35 dienas (nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. liepos 20 d.), taikant CK 6.210 straipsnyje nustatytą 5 procentų procesinių palūkanų normą, ieškovui iš atsakovo priteistina 91,35 Eur palūkanų ((19048 Eur x 5 proc.:365 d.) x 35 d.).

33. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio praktiką, pripažįsta, kad ieškovo ieškinys iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 91,35 Eur palūkanų. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 533 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 33 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur atstovavimo išlaidos. Kadangi patenkinti 6 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 4114 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas nesudėtingas ginčas, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra neproporcingai didelės. Atsakovo pateiktas prašymas priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas vertintinas vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais, 93 straipsniu ir 98 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pateiktas vienas nedidelės apimties procesinis dokumentas – atsiliepimas į ieškinį, bendra teismo posėdžių trukmė 60 min. (parengiamasis teismo posėdis 19 min., teismo posėdis 41 min.), bylos nagrinėjimas vyko nuotolinių telekomunikacijų būdu. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuris laikytina išvestiniu reikalavimu iš pagrindinių ginčo reikalavimų, byloje nebuvo keliami jokie sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, bylos apimtis bei ginčo suma nedidelė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkanti atstovavimų išlaidų suma nagrinėjamu atveju laikytina 1000 Eur.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atmesta 94 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 940 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. U. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. U. iš atsakovo J. P. (J. P.) 91,35 Eur (devyniasdešimt vienas euras 35 ct) palūkanų ir 32 Eur (trisdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui J. P. (J. P.) iš ieškovo M. U. 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.