- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eAS-170-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03235-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.19R-3127(AG-757/02-2020); panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. R2-1918-(39.4); įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Veisiejų regioninio padalinio Veisiejų girininkijos 488 kvartalo 33, 37, 44 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav.; priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, 17 000 Eur neturtinai žalai atlyginti.
Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarnybai keisti duomenis, susijusius su ginčo žemės plotu, kuris pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) sistemoje iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie pareiškėjo teismui pateiktą skundą, galimai gali dėti pastangas įregistruoti aktualų žemės plotą kaip miško paskirties ar žemės ūkio paskirties su mišku viešuosiuose registruose, tuo pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl miškų valstybės kadastro duomenų tvarkymo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo veiksmus, susijusius su Nekilnojamojo turto registru (toliau – ir NTR), tokie veiksmai nagrinėjamojoje byloje nėra skundžiami. Be to, ir pats pareiškėjas nurodo, kad prašomi uždrausti atsakovo veiksmai gali būti tik tikėtini, pareiškėjas niekaip nepagrindė, kad atsakovas tokių veiksmų ėmėsi ar realiai ketina imtis, taip pat nepagrindė, kaip pareiškėjo nurodyti galimi atsakovo veiksmai susiję su byloje keliamu ginču (Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. R2-1918-(39.4) teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimu). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia ne byloje pareikšto konkretaus reikalavimo užtikrinimo, o siekia, kad būtų išspręsti kiti tarp jo ir atsakovo, taip pat byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų galimai susidarysiantys teisiniai santykiai, dėl kurių šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog netaikius jo prašomos užtikrinimo priemonės jam kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, tačiau niekaip neįvardino, kuo tokia žala galėtų pasireikšti, nepateikė jokių įrodymų ne tik žalos mastui pagrįsti, bet ir pačiam žalos atsiradimo faktui pagrįsti.
Atsivelgęs į nustaytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareikštam prašymo reikalavimui užtikrinti.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui keisti duomenis, susijusius su ginčo žemės plotu, kuris pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR sistemoje iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas paaiškina, kad bylos ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo neteisėto neveikimo, t. y. neatlikus duomenų pakeitimo apie žemės paskirties pasikeitimą, neužregistravus aktualios pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios žemės NTR sistemoje kaip žemės su miško paskirties plotu, dėl ko šioje byloje prašoma panaikinti skundžiamus sprendimus, kuriuose neįvertintos situacijos aplinkybės individualiai ir tokiu būdu pareiškėjui padaryta turtinė žala, kuri nurodyta konkreti ir grindžiama byloje pridėtais dokumentais – konkrečiai aktualaus žemės ploto pirkimo-pardavimo sutartimi. Pažymi, kad į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė, jų nevertino ir netyrė, o tik formaliai nurodė, kad byloje tariamai nėra jokių duomenų apie atsakovo veiksmus, susijusius su Nekilnojamojo turto registru, tokie veiksmai nagrinėjamojoje byloje nėra skundžiami – kas yra priešinga pareiškėjo skunde nurodytiems argumentams, taigi nevertinus šių ir kitų aplinkybių, priimtas teismo sprendimas negali būti pagrįstas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, žinodamas apie pareiškėjo nesutikimą dėl aktualaus klausimo (skundo pateikimo faktas Komisijai, klausimo nagrinėjimas posėdyje, kuriame atsakovas dalyvavo, teikė atsiliepimą) jau ėmėsi tokių veiksmų – pareiškėjas po prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pastebėjo naujai keičiamus duomenis NTR išraše (pakitimai atlikti 2020 m. lapkričio 27 d.), taigi atsakovas siekia ištaisyti savo klaidas, piktnaudžiauja ir dėl to pareiškėjui daro žalą, siekiama klaidas taisyti pareiškėjo sąskaita, kas prieštarauja gero administravimo principams. Negalima teigti, kad pokytis NTR sistemoje nebūtų reikšmingas, nes atsakovui pakeitus aktualius duomenis NTR, pareiškėjo prašymas vadovautis duomenimis, kurie yra nurodyti NTR, netektų prasmės. Atkreipia dėmesį, kad skunde prašoma įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Veisiejų regioninio padalinio Veisiejų girininkijos 488 kvartalo 33, 37, 44 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., būtent todėl, kad tokiu atveju duomenis, pateikti NTR registre, sutaptų su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, t. y. pareiškėjui priklausančiame žemės plote nebūtų miško žemės paskirties. Taigi šiuo atveju tai yra labai svarbi aplinkybė ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas padėtų išvengti galimos žalos pareiškėjui. Pažymi, kad skunde pareiškėjas prašomą priteisti žalą iš valstybės dėl nurodytų neteisėtų valdžios institucijų – atsakovo – veiksmų grindžia pateiktais įrodymais, paaiškina, kaip ir kokiu būdu jam daroma žala, todėl mano, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į skunde pateiktas aplinkybes priimdamas skundžiamą nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis siekia, jog būtų vadovaujamasi duomenimis, kuriems esant pareiškėjas įsigijo aktualius žemės plotus, t. y. duomenimis, kurie nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis, todėl skunde pareiškėjas ir prašo įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Veisiejų regioninio padalinio Veisiejų girininkijos 488 kvartalo 33, 37, 44 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjant atskirąjį skundą vertinamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui keisti duomenis, susijusius su ginčo žemės plotu, kuris pareiškėjui priklauso nuosavybės teise, NTR sistemoje iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodo ir pareiškėjas, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, suformulavo šiuos reikalavimus: panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 19R-3127(AG-757/02-2020); panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. R2-1918-(39.4); įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Veisiejų regioninio padalinio Veisiejų girininkijos 488 kvartalo 33, 37, 44 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav.; ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, 17000 Eur neturtinai žalai atlyginti. Taigi pareiškėjas kelia ginčą dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tvarkymo.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui keisti duomenis, susijusius su ginčo žemės plotu, kuris pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), NTR sistemoje iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, motyvuoja tuo, kad atsakovas Tarnyba galimai gali dėti pastangas įregistruoti aktualų žemės plotą kaip miško paskirties ar žemės ūkio paskirties su mišku viešuosiuose registruose, tuo pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis savo skundu iš esmės siekia, jog jam priklausančiame žemės plote nebūtų miško žemės paskirties ir būtų vadovaujamasi duomenimis, kuriems esant pareiškėjas įsigijo aktualius žemės plotus, t. y. duomenimis, kurie nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme esme ir su ja galimai susijusiomis aplinkybėmis, o jo skunde pirmosios instancijos teismui aptarti argumentai dėl pareiškėjui priteistinos žalos nepagrindžia aplinkybių, kad būtent reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukeltų pareiškėjui neaititaisomą žalą (kaip to reikalauja teisinis reguliavimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu atsakovas ir atliktų kokius nors duomenų pakeitimus NTR registre iki išnagrinėjant bylą iš esmės, pareiškėjas gali šias aplinkybes teikti kaip jam palankias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip pats pareiškėjas nurodo atskirajame skunde, atsakovas, atlikdamas pakeitimus NTR, siekia ištaisyti savo klaidas (pareiškėjo teigimu, jo „sąskaita“), tačiau šiame proceso etape tokių aplinkybių nenustatyta ir šie argumentai galės būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės (pažymėtina, kad visi pakeitimai registre yra fiksuojami). Šiame etape nėra pagrįstų duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas atlieka kokius nors veiksmus, pabloginančius pareiškėjo padėtį ir turinčius įtaką galutinio teismo sprendimo vykdymui (t. y. jį apsunkins) ar bus padaryta kita neatitaisoma žala. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų bylos medžiaga nenustatyta.
Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos dėl nepritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių konkrečiais argumentais ir įrodymais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiame proceso etape būtų būtina uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus NTR, pareiškėjas patirs jo nurodomas pasekmes – atsakovas įregistruos aktualų žemės plotą kaip miško paskirties ar žemės ūkio paskirties su mišku viešuosiuose registruose ir tuo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymas labai pasunkės ar taps neįmanomas. Pareiškėjo pridėti kartu su atskiruoju skundu dokumentai taip pat nepatvirtina priešingos išvados, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog proceso dalyvis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (pati savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei proceso dalyvis neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).
Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti ir pirmosios instancijos teismas nevertino skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai ir priimtų sprendimų neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.