Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovėms Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas T. M. (toliau– ir pareiškėjas, ir T. M.) teismui paduotu skundu prašė:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-11-12 sprendimą Nr.19R-886 (AG-757/02-2020) (Nr.19R-3127 nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu);

2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020-08-30 sprendimą Nr.R2-1918-(39.4);

3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Veisiejų regioninio padalinio Veisiejų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Veisiejų sen., Lazdijų r. sav.;

4) priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, 17000 eurų žalos atlyginimą.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, atsakovė pažymėjo, kad Miškų tarnyba, Sprendimu pateikdama informaciją apie inventorizuotus plotus, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pagrindo priteisti žalą nėra. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais; teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas; teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus. Atkreipė dėmesį, kad tik 0,46 ha Sklypo dalis patenka Veisėjų regioninio padalinio Veisėjų girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, registruotus Miškų kadastre, tačiau pareiškėjas turtinės žalos reikalauja už visą Sklypą, be to, šį Sklypą ketina pasilikti savo nuosavybėje, kas patvirtina pareiškėjo siekį nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1,70 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., (duomenys neskelbtini) (Varnėnų kadastro vietovėje). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis : žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, žemės ūkio naudmenų plotas 1,47 ha, kitos žemės plotas-0,23 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data- 1999-12-30; pareiškėjas Sklypą nuosavybės teise įgijo 2016-08-02 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu.

Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 14 d. parengtos pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.119085 bei pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.119086 patvirtina, kad į Sklypą patenka Veisiejų regioninio padalinio Veisiejų girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalys (iš viso 0,46 ha).

Pareiškėjas T. M. Valstybinių miškų urėdijai 2020-08-18 pateikė prašymą, kuriuo prašė „ištaksuoti bet kokią miško žemę mano nuosavybėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Varnėnų k.v.)“. Su prašymu pateikė 2016-08-12 parengtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl Sklypo, Sklypo planą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus į pareiškėjo prašymą parengtą atsakymą -2019-09-27 raštą 4SD-4582-(14.4.104), kuriame nurodytos Sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Pareiškėjo 2020-08-18 prašymas Valstybinių miškų urėdijos 2020-08-18 raštu Nr.S-20-2272 buvo persiųstas Valstybinei miškų tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.

Valstybinė miškų tarnyba 2020-08-30 sprendimu Nr.R2-1918-(39.4) nurodė, kad tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus neturi pagrindo, išdėstė aplinkybes, kokie bei kada į Sklypą patenkantys miško ir miško žemės plotai buvo inventorizuoti, įrašyti į Miškų kadastrą, kada šie duomenys atnaujinti; nurodė Miško kadastro duomenų tikslinimo teisinį pagrindą, įvardijo dokumentus bei veiksmus, kuriuos pareiškėjas turėtų parengti prašant pakeisti kadastro duomenis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės Sprendimu, 2020-09-21 pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau- ir Komisija). Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-11-12 sprendimu Nr.21R-886 (AG-757/05/2020) (toliau- ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu ir Sprendimu, pareiškėjas juos ginčija teisme.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis - reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad miškas- tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (8 dalis); miško žemė- apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (19 dalis). Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą Valstybinė miškų tarnyba tvarko Miškų kadastrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013). Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Miškų kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 14 d.) (toliau – ir Miškų kadastro nuostatai) reglamentuojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis, objektai, kadastro valdytojas ir kadastro tvarkytojas, jų funkcijos, teisės ir pareigos, kadastro duomenų, kadastro informacijos, kadastrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, kadastro sąveika su kitais valstybės registrais, kadastrais, valstybės informacinėmis sistemomis (toliau – valstybės registrai), kadastro duomenų ir informacijos sauga, kadastro duomenų ir informacijos pakartotinio naudojimo sąlygos ir tvarka, kadastro finansavimas, reorganizavimas ir likvidavimas. Miškų kadastro nuostatų 12 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro objektas yra miško žemės taksacinis sklypas.

Pareiškėjas savo 2020-08-18 prašyme prašė „ištaksuoti bet kokią miško žemę jo nuosavybėje“. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „ištaksuoti“ nei Miškų įstatyme, nei Miškų kadastro nuostatuose nėra įvardinta ir apibrėžta, todėl pareiškėjo 2020-08-18 prašyme suformuluotas siekis vertintinas kaip prašymas išregistruoti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patenkantį Miškų kadastro objektą- miško žemės taksacinį sklypą arba pakeisti jo duomenis, jeigu į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą patenka tik dalis Miškų kadastro objekto.

Bylos medžiaga nustatyta, kad taksaciniai miško sklypai, patenkantys į Sklypą, Miškų kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr.1255 pagal 2003 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, Sklype miško ir miško žemės plotai buvo atnaujinti 2013 m. birželio 20 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdijos) perduotus 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Teismas pažymi, kad Sklype esantis miškas inventorizuotas, galiojant Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2001-04-10 įstatymo Nr.IX-240 redakcijai (galiojusiai iki 2011-07-01), kuri numatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 14 d. parengti dokumentai: pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.119085 ir pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.119086, jose užfiksuoti miškų kadastro duomenys bei pateikta taksoraščio ištrauka patvirtina, kad Sklype yra miško žemė. Byloje nepateikta jokių argumentų bei įrodymų, kad į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Sklypą patenkantys miško žemės taksaciniai sklypai galėtų neatitikti Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos miško bei miško žemės sąvokos. To iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1255 priėmimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau- ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu, institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, informacijos teisingumo principu, kuris reiškia, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga tol, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka; pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, 2003 metais registruoti, o 2013 metais patikslinti Miškų kadastre įregistruoti duomenys apie mišką bei miško žemę, patenkančią į Sklypą, yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais.

Pagal Miškų kadastro nuostatų 30 punktą Miškų kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre.

Pagal Miškų kadastro nuostatų 33 punktą, Miškų kadastro duomenys keičiami: įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; pertvarkius miškų administravimo vienetus; kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

Pagal Miškų kadastro nuostatų 36 punktą nustačius, kad kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs (toliau – netikslūs), kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Teismas pažymi, kad Miškų kadastro nuostatuose yra pateiktas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems esant yra išregistruojami (tikslinami) Miškų kadastro duomenys. Minėta, jog byloje pateiktos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 14 d. parengtos pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.119085 bei pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.119086, iš kurių turinio matyti, kad Sklype yra miško žemė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui neteikė jokių minėtuose Kadastro nuostatų 30 ar 33 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, savo siekį pakeisti Miškų kadastro duomenis grindžia išimtinai tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Sklypo duomenimis. Byloje nėra nustatyti Miškų kadastro nuostatuose nurodyti atvejai, kuriems esant Valstybinei miškų tarnybai kiltų pareiga keisti Miškų kadastro įrašus dėl miško žemės buvimo Sklype.

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktą pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose (15 str. 1 d.). Miškų kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti. Siekiant valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kitame registre nėra registruojamas. Šios priemonės padeda išvengti galimo duomenų apie tą patį objektą nesutapimo ar jų prieštaravimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013). Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nagrinėjamo ginčo kontekste turi viršenybės galią Miškų kadastre esančių duomenų atžvilgiu. Todėl konstatuoja, kad atsakovas vien Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Sklypo duomenų pagrindu keisti Miško kadastro duomenis (ar juos išregistruoti ) neturėjo pagrindo.

Pareiškėjas savo skundą grindė ir aplinkybe, kad nei Sklypo įsigijimo dokumentuose, nei Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie Sklype esantį mišką bei miško žemę (jam to nežinant), buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas Sklypą naudoti žemės ūkio paskirčiai. Miškų kadastro nuostatų 47 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą, turėjo būti žinomi Miškų kadastre įregistruoti vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad Valstybinei miškų tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti (išregistruoti) Miškų kadastro duomenis, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą bei tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti Komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, 17000 eurų žalos atlyginimą. Teigė, kad dėl atsakovės kaltės (duomenų netinkamo tvarkymo, jų neįregistruojant į Nekilnojamojo turto registrą ar neteisėtai įrašius į Miško kadastro duomenis), pareiškėjas neteko galimybės vykdyti ūkio veiklą Sklype, tuo pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius. Vertino, kad jam padaryta žala atitinka Sklypo įsigijimo sandorio vertę, t.y.17000 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 53 straipsnio 2 dalis), ir kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos konkrečios pareigos, šių pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Pareiškėjas kaip neteisėtus atsakovės veiksmus įvardina tai, kad Valstybinė miškų tarnyba neatliko registracijos Nekilnojamojo turto registre.

Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės matyti, kad Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo kadastro duomenys nustatyti 1999-12-30, t.y. iki Miškų kadastro įsteigimo. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka Originalios redakcijos ( nuo 2003-10-16) Miškų kadastro nuostatų 41 punkte buvo numatyta, kad Konkreti tvarka, kurios laikydamiesi Kadastras ir kiti valstybės registrai ir kadastrai keičiasi duomenimis, nustatoma valstybės registrus ir kadastrus tvarkančių įstaigų sudaroma duomenų teikimo sutartimi. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir Miškų kadastro nuostatų vėlesnių redakcijų normomis, galiojusiomis iki 2016-08-24. Nuo 2016-08-24 galiojančio redakcijos Miškų kadastro nuostatų 45 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad kadastre nurodytas miško žemės plotas skiriasi nuo nurodyto Nekilnojamojo turto kadastre, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui praneša apie miško žemės naudmenų pokyčius. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad Miškų kadastro tvarkytojui iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme būtų buvę pateikti duomenys apie Miškų kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų nesutapimą. Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų matyti, kad Miškų kadastro tvarkytojas, paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2020-11-27 pateikė Miškų kadastre įregistruotą miško plotą, patenkantį į Sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir šie duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei registre buvo įregistruoti. Be to, kaip minėta, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, Miškų kadastro nuostatų 47 punktą registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši, todėl vien tik registruose įrašytų duomenų nesutapimas pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo. Pareiškėjas, būdamas pakankamai apdairus, atidus bei rūpestingas, prieš įsigydamas Sklypą, turėjo galimybę Sklype esančio miško žemės duomenis pasitikrinti Miškų kadastre, tuo labiau, kad tiek paties pareiškėjo pateiktos nuotraukos, tiek Valstybinės miškų tarnybos pateikti taksoraščiai patvirtina, kad Sklype realiai auga medžiai. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas neturi pagrindo nagrinėjamojoje situacijoje konstatuoti neteisėtų Valstybinės miškų tarnybos veiksmų.

Pareiškėjas jo nurodytos patirtos žalos faktą grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Kaip patirtą žalą įvardija tai, kad jis negali Sklypu naudotis pagal paskirtį. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių argumentų, kas jam trukdo naudotis Sklypu. Teismas pažymi, kad miško žemė įregistruota tik nedidelėje Sklypo dalyje (0,46 ha iš bendro Sklypo ploto-1,70 ha), be to, net ir papildžius nekilnojamojo turto registro duomenis į Sklypą patenkančio Miško kadastre įregistruoto miško ploto duomenimis, Nekilnojamojo turto registre įregistruota Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepateikė jokių įrodymų, kokia konkrečia veikla jis ketino Sklype užsiimti, nenurodė jokių argumentų, kodėl ši konkreti veikla, paaiškėjus duomenų skirtinguose registruose nesutapimo faktui, tapo negalima. Be to, pareiškėjas patirtą žalą įvertino Sklypo įsigijimo sandorio verte, nors nei dėl atsakovo veiksmų nei dėl kokių nors kitų aplinkybių Sklypo neprarado, t.y. Sklypas ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė ir jo patirtos žalos fakto, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neteisėtais įvardintų atsakovės veiksmų bei pareiškėjo nurodytos žalos.

Nenustačius būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti žalą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą visa apimtimi. (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo T. M. skundą atsakovėms Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.